Italijos Respublika yra valstybė pietų Europoje, apimanti bato (aulinuko) formos pusiasalį ir dvi dideles salas Viduržemio jūroje: Sardiniją ir Siciliją, bei daug mažesnių (tarp jų žymesnės - Elbos, Kaprio salos). Šiaurėje šalis remiasi į Alpes, kur ribojasi su Prancūzija, Šveicarija, Austrija ir Slovėnija.
Šalies ilgis iš šiaurės į pietus sudaro apie 1140 km. Krantų linijos ilgis 7375 kilometrai.
Italijos geografija ir reljefas
Italijos pagrindas yra ilgas, aulinį batą primenantis Apeninų pusiasalis, kuris išsikiša į Viduržemio jūrą, kur kartu su didžiosiomis Sardinijos ir Sicilijos salomis atskiria Viduržemio jūros dalis: Ligūrijos jūrą, Tirėnų jūrą, Jonijos jūrą ir Adrijos jūrą. Italijos šiaurės rytinius ir rytinius krantus skalauja Adrijos jūra, pietrytinius - Jonijos jūra, pietvakarinius - Tirėnų jūra, šiaurės vakarinius - Ligūrijos jūra. Jūros pakrantės ilgis sudaro iki 7600 km.
Italija daugiausia yra kalnų šalis. Paviršius daugiausia kalnuotas; kalnai ir aukštumos užima 76,7 %, lygumos - 23,1 % šalies teritorijos. Apeninų kalnai (aukščiausias taškas - Korno viršukalnė 2914 m) sudaro pusiasalio pagrindą, einantį į šiaurės vakarus iki susijungimo su Alpėmis (Ligūrijos, Pajūrio, Kotijos, Grajo, Peninų, Leponto, Sergamo, Karnijos ir Julijos Alpės), kalnagūbriu, kuris „uždaro“ Italiją iš šiaurės.
Alpių kalnai
Italijos šiaurėje yra Alpių kalnai (Alpės). Šiaurės vakaruose, palei sieną su Prancūzija, yra Ligūrijos, Pajūrio Alpės (didžiausias aukštis 3297 m, Argenteros kalnas), Kotijaus Alpės (3841 m, Monte Viso kalnas) ir Grajaus Alpės (4061 m, Gran Paradiso kalnas). Į šiaurės vakarus nuo Grajaus Alpių, tarp Mažojo ir Didžiojo Sen Bernaro perėjų, yra Monblano masyvas (4807 m; aukščiausias Alpių ir Italijos kalnas), kuriame susikerta Italijos, Prancūzijos ir Šveicarijos valstybinės sienos.
Šiaurėje, palei sieną su Šveicarija ir Austrija, tęsiasi Peninų Alpės (4478 m, Matterhorno kalnas), Leponto Alpės, Retijos Alpės (4049 m, Berninos kalnas), Cilertalio Alpės, šiaurės rytuose - Karintijos Alpės, palei sieną su Slovėnija - Julijaus Alpės.
Italijos Alpių pietinę dalį užima žemesnės nei šiaurinės dalies kalnų grandinės, susidariusios daugiausia iš nuosėdinių uolienų (klinties, dolomito, smiltainio) ir skalūnų: Bergamo Alpės, Lombardijos, Dolomitinės Alpės (3342 m, Marmolados kalnas) Alpės, pietuose pereinančios į Venecijos Alpes. Gausu ledyninio reljefo formų, susidariusių pleistoceno ledynmečiu; daugiausia jų aukštikalnėse (ledyniniai cirkai, poledyniniai slėniai, ežerai).
Po lyguma
Į pietus nuo Alpių yra šiek tiek banguota (iki 100 m aukščio) Po lyguma, žemėjanti Adrijos jūros link. Ji susidariusi iš jūrinių nuosėdų ir upių (tekančių nuo Alpių ir Apeninų kalnų) sąnašų. Lygumoje tankus upių (daugiausia Po intakų) ir kanalų tinklas; šiaurėje - moreninės, šiaurės rytuose - vulkaninės ir klintinės kalvos, rytuose (pakrantėje) - deltos ir smėlio nerijomis nuo jūros atskirtos lagūnos (Venecijos, Marano).
Apeninų kalnai
Išilgai Apeninų pusiasalio (nuo Ligūrijos jūros iki Messinos sąsiaurio) apie 1350 km ištįsę Apeninų kalnai. Šiaurės Apeninai sudaryti iš flišo, Vidurio Apeninai (2914 m, Corno Grandės kalnas) - iš klinties ir dolomito, Pietų Apeninai - iš klinties ir granitoidų. Apeninų pusiasalio vakaruose yra neaukštų kalnų, kalvų, nedidelių aukštumų, užgesusių (Amiata, Monte Cimini) ir veikiančių (Vezuvijus, Campi Flegrei) ugnikalnių.
Salos
Bendras salų plotas apie 50 000 km² (1/6 Italijos teritorijos), didžiausios - Sicilija ir Sardinija. Salų paviršius daugiausia kalnuotas. Siciliją nuo Apeninų pusiasalio skiria Messinos sąsiauris. Salos šiaurės rytuose yra Peloritani ir Nebrodi kalnai, rytuose - Catanijos žemuma, į šiaurę nuo jos - veikiantis Etnos ugnikalnis (3330 m, aukščiausias Europoje). Į šiaurę nuo Sicilijos - Liparų salos (veikiantys Stromboli ir Vulkano ugnikalniai), į pietvakarius - Pantelerijos sala, į vakarus - Egadų salos. Tirėnų jūros pakrantėje daug kalnuotų salų: Toskanos salynas (didžiausia sala - Elba), Ponto salos, Ischia, Capri (joje yra daug karstinių formų, pvz., Žalioji ir Žydroji grotos).
Italijos klimatas
Renkantis kelionės kryptį labai svarbu atsižvelgti į šalyje vyraujantį klimatą. Italija ypatinga tuo, kad turi ką pasiūlyti tropinio karščio mėgėjams bei keliautojams, kuriems mieliau vėsesnis oras.
Klimatas Ligūrijos pakrantėje, Apeninų pusiasalyje ir salose mediteraninis, Po lygumoje - pereinamasis iš mediteraninio į vidutinių platumų. Kalnuose vertikalusis zoniškumas. Sausio mėnesio temperatūra nuo 0 °C Alpėse (2500 m aukštyje), 0-3 °C Po lygumoje iki 10-12 °C kitoje Apeninų pusiasalio dalyje ir salose; iš šiaurės pučiant vėjui tramontana, temperatūra nukrinta žemiau 0 °C, šalnų būna Italijos šiaurinėje dalyje (ypač Po lygumoje).
Liepos mėnesio temperatūra Alpių priekalniuose 20 °C, 2500 m aukštyje 5 °C, Po lygumoje 23-24 °C, Italijos pietuose 26-28 °C; pučiant sirokui temperatūra pakyla iki 40 °C. Kritulių iškrinta nuo 500-600 mm (Sardinijoje, Sicilijoje, Apeninų pusiasalio rytuose) iki 2000 (Apeninuose)-3000 (Alpėse) milimetrų per metus. Dauguma kritulių iškrinta rudenį ir žiemą, Alpėse - vasarą. Kalnuose žiemą sninga, daugiausia - Alpėse (sniego danga laikosi 5-6 mėnesius).
Italijos klimatas - Viduržemio jūros, o Sicilijos regione - subtropinis. Kai kuriuose Italijos regionuose vyrauja drėgnas subtropinis klimatas, kituose daugiau vėjuotų ir sausesnių orų. Klimatas šioje šalyje labai įvairus, žiemos metu oras Milane - Šiaurės Italijoje gali būti 2 laipsniai šalčio ir snigti, kai tuo metu Pietų Italijoje Palermo mieste 20 laipsnių šilumos. Vasaros metu beveik visuose Italijos regionuose laikosi šilti orai, pavyzdžiui, vidutinė birželio oro temperatūra Romoje yra 23 laipsniai šilumos.
Vidaus vandenys ir augalija
Vidaus vandenys priklauso Adrijos, Tirėnų, Ligūrijos ir Jonijos jūrų baseinams. Iš Alpių į Adrijos jūrą t. p. teka Adige ir Piave. Italijos šiaurinės dalies upės patvinsta pavasarį ir rudenį (būna didelių potvynių), jas maitina lietaus ir sniego bei ledynų tirpsmo vandenys. Apeninų pusiasalyje ir salose upės trumpos, patvinsta rudenį arba žiemą, vasarą labai nusenka (kai kurios visiškai išdžiūsta); didžiausios - Tibras, Arno, Reno, Ombrone, Volturno (Apeninų pusiasalyje), Salso, Simeto, Platani (Sicilijoje), Tirso, Flumendosa (Sardinijoje). Jas maitina lietaus vandenys.
Miškai užima 33 % Italijos teritorijos, iš jų 72 % - lapuočių, 21 % - spygliuočių. Po lygumoje kadaise augo plačialapių miškai, dabar jie beveik iškirsti. Apeninų pusiasalyje, Sicilijos ir Sardinijos kalnų šlaituose iki 600 m aukščio auga visžalių akmeninių ir kamštinių ąžuolų giraitės, pušys (pinijos, alpinės pušys), iki 1000-1500 m - kaštonų, ąžuolų, bukų miškai, dar aukščiau - plačialapių, spygliuočių miškai, alpinės pievos.
Italijos valstybinė informacija
Italija, oficialiai Italijos Respublika (it. Repubblica Italiana), yra Pietų Europos valstybė, įsikūrusi Viduržemio jūros regione. Šalis šiaurėje ribojasi su Prancūzija, Šveicarija, Monaku, Austrija ir Slovėnija, o į jos teritoriją įsiterpia dvi nykštukinės valstybės - San Marinas ir Vatikanas.
| Pavadinimas | Informacija |
|---|---|
| Oficialus pavadinimas | Italijos Respublika (it. Repubblica Italiana) |
| Regionas | Pietų Europa, Viduržemio jūros regionas |
| Plotas | 301 338 km² (vandens užimama teritorijos dalis 2,4 %) |
| Sostinė | Roma, nuo 1871 m. |
| Gyventojų skaičius | 61,8 mln. (beveik 94 % - italų) |
| Valdymas | parlamentinė demokratinė respublika |
| Valiuta | Euras |
| Kalba | Italų (vokiečių, prancūzų, sardų, ladinų Pietų Tirolyje, slovėnų Trieste ir Gorizia apylinkėse) |
| Religija | 80 % - katalikai, 1 % - musulmonai, ateistai - 19 % |
| Krantų linijos ilgis | apie 7500 km |
| Atstumas nuo šalies šiaurės iki pietų | 1140 km |
| Laiko zona | UTC +1, vasaros laikas UTC+2 |
Sicilija, Italija: gražiausi kaimai, kuriuos verta aplankyti | 4K kelionių gidas
Kelionės po Italiją: nuo šiaurės iki pietų
Norint geriau suprasti Italijos geografinį mastą, galima įsivaizduoti kelionę nuo šiauriausių iki piečiausių šalies taškų. Kelionę galima pradėti nuo Alpių kalnų, kurie žiemą siūlo puikias slidinėjimo galimybes, o vasarą - žygius pėsčiomis. Kelionė per Italiją nuo šiaurės iki pietų - tai nepamirštama patirtis, leidžianti pažinti šalies kultūros, istorijos ir gamtos įvairovę. Italija pasižymi dideliu regionų skirtumu, kiekvienas iš jų turi savo unikalų kraštovaizdį, kultūrą ir tradicijas. Šiaurėje dominuoja kalnai, o pietuose - Viduržemio jūros regionas.
Šiaurės Italija
Šiaurės Italijos regionai, tokie kaip Lombardija, Trentinas-Alto Adidžė ir Venetas, garsėja Alpių kalnais, ežerais ir istoriniais miestais.
- Milanas: Antrasis pagal dydį Italijos miestas, Lombardijos sostinė, garsėjantis mada, kultūra ir istorinėmis vietomis. Mieste gausu muziejų, pilių ir istorinių paminklų, pavyzdžiui, Švč. Mergelės Marijos Gimimo katedra (Milano katedra), Sforcų pilis, Taikos arka bei Leonardo da Vinčio freska „Paskutinė vakarienė“ Santa Maria delle Grazie vienuolyne.
- Venecija: Unikalus miestas, pastatytas ant vandens, žinomas savo kanalais, gondolomis ir architektūra. Pagrindinis viešojo transporto variantas Venecijoje yra vaporetti (nedideli keleiviniai keltai).
- Gardos ežeras: Didžiausias Italijos ežeras, esantis šiaurinėje šalies dalyje, tarp Brešos ir Veronos miestų. Jis apsuptas kalnų ir pasižymi švelniu klimatu, leidžiančiu augti Viduržemio jūros augalams.
- Riminis: Populiarus Italijos kurortas Adrijos jūros pakrantėje, esančio Emilijos-Romanijos regione. Kurortas garsėja ilgais smėlio paplūdimiais, moderniais viešbučiais, aktyviu naktiniu gyvenimu ir įvairiomis pramogomis.
Centrinė Italija
Centrinė Italija, įskaitant Toskaną ir Romą, garsėja savo kraštovaizdžiu, meno palikimu ir istorinėmis vietovėmis.
- Toskana: Regionas su įspūdingais viduramžių miesteliais, nuostabiu gamtovaizdžiu ir meno palikimu. Toskanos sostinė Florencija - vienas gražiausių miestų Italijoje, garsus neišmatuojamais meno šedevrais ir architektūros lobiais.
- Roma: Italijos sostinė, turinti turtingą istoriją ir daugybę antikinių paminklų, tokių kaip Koliziejus, Romos forumas, Panteonas, Trevio fontanas ir Vatikano miestas su Šv. Petro bazilika bei muziejumi.
- Bolonija: Istorine prasme svarbus miestas, kuriame yra ir seniausias Europoje universitetas. Bolonija yra vienas iš svarbių transporto mazgų, mieste gausu gynybinių tvirtovių ir architektūros paminklų.
Pietų Italija
Pietų Italijos regionai išsiskiria Viduržemio jūros klimatu, nuostabiais paplūdimiais ir senovės kultūros paveldu.
- Neapolis: Kampanijos regiono sostinė, garsėjanti didžiausiu Europoje istoriniu centru, kuris mena 27 istorijos amžius. Netoliese yra garsioji Pompejų archeologinė zona ir Vezuvijaus ugnikalnis.
- Iskija: Vulkaninės kilmės sala Tirėnų jūroje, garsėjanti karštomis termomis, mineraliniais šaltiniais ir smėlio paplūdimiais.
- Sardinija: Antra pagal dydį Italijai priklausanti sala Viduržemio jūroje, garsėjanti laukinės gamtos grožiu, paslėptomis įlankomis ir įspūdingais paplūdimiais.
- Sicilija: Didžiausia Italijos sala, įsikūrusi Pietų Italijoje Viduržemio jūroje, garsėjanti turtinga istorija, kultūra ir įspūdingu gamtos grožiu, įskaitant Etnos ugnikalnį. Salos forma panaši į trikampį. Šiaurės rytuose Messinos sąsiauris (plotis 3,3-22,0 km) skiria Siciliją nuo Apeninų pusiasalio.
Transportas Italijoje
Didieji Italijos miestai turi gerai išvystytas transporto sistemas, įskaitant autobusų ir metro tinklus. Venecijoje pagrindinis viešojo transporto variantas yra vaporetti (nedideli keleiviniai keltai). Platus metro tinklas veikia Romoje, Milane, Neapolyje ir Turine, mažesni metro - Genujoje ir Katanijoje. Bet kokio dydžio miestuose ir miesteliuose veikia efektyvi urbanistinė (priemiesčio) autobusų sistema. Pirkite autobusų ir metro bilietus prieš įlaipindami ir patvirtindami juos vieną kartą. Keleiviams, turintiems negaliojančius bilietus, taikoma bauda (nuo 50 iki 110 eurų). Pirkite bilietus iš spaudos kioskų, bilietų kabinų ar autobusų ir metro stočių. Bilietai paprastai kainuoja apie 1-2 eurus. Daugelis miestų siūlo geros vertės 24 valandų arba kasdienių turistinių bilietų.
- Traukiniai: Italijos traukinių tinklas yra platus ir patogus, jungiantis didžiuosius miestus ir regionus.
- Autobusai: Autobusai yra pigesnė transporto priemonė, tinkama keliauti tarp mažesnių miestelių ir kaimų.
- Automobilis: Automobilis suteikia laisvę keliauti po šalį savo tempu ir aplankyti atokesnes vietoves.
- Laivai: Laivai yra puikus būdas keliauti tarp salų ir pakrantės miestų.
Italijos virtuvė
Italija garsėja savo virtuve, todėl kelionės metu būtina paragauti tradicinių patiekalų, tokių kaip pica, pasta, rizotas ir daugybė desertų. Skirtingose vietovėse kiek skiriasi ir maisto gaminimo tradicijos. Toskanoje labai mėgiama aviena, veršiena, jautiena, Lombardijoje rizotas, polenta (kukurūzų košė), vyne troškinta mėsa, o Sicilijoje dominuoja vaisiai, daržovės, prieskoninės žolelės. Parmezano sūris yra daugelio itališkų patiekalų ingredientas. Taip pat sunku būtų rasti nežinančio lazanijos - lakštinių makaronų patiekalo su faršu, daržovėmis ir Bešamelio padažo, kurio gimtine laikomas Emilijos Romanijos regionas.
Smaližiai labai vertina tikrus itališkus ledus - gelato ir tarfufo. Gelato ledams yra naudojamas šviežias pienas ir grietinėlė, įvairūs vaisiai, riešutų pastos bei daug mažiau cukraus ir sviesto nei įprastuose leduose. Tarfufo išvaizda primena jau minėtus trumus, o viduje yra dviejų skirtingų skonių gelato.
Italai valgo neskubėdami, bendraudami. Pirmiausia patiekiami duona, šalti užkandžiai, salotos, vėliau pirmasis patiekalas. Dažnai tai būna įvairių stilių makaronai arba rizotas. Antrajam patiekalui patiekiami mėsos, sūrio, daržovių patiekalai arba jūrų gėrybės, kartu patiekiamas garnyras iš karštų daržovių, salotų, ryžių ar makaronų. O kaipgi be deserto? Desertui patiekiami sūriai, vaisiai, tiramisu iš maskarponės sūrio, arba panna cotta (desertas iš grietinėlės, cukraus, želatinos ir uogų), o viską vainikuoja mažytis espreso kavos puodelis.