Visame pasaulyje Šv. Velykos yra viena didžiausių švenčių, tačiau Italija, ypač jos pietinė dalis, išsiskiria savitu šventimo būdu, kuris apjungia religines apeigas, šeimos susibūrimus ir kulinarinius malonumus. Nors kiekviename regione tradicijos skirtingos, Pietų Italijoje Velykos yra ne tik religinė šventė, bet ir svarbus kultūrinis įvykis, žymintis ne tik prisikėlimą ir naują pradžią, bet ir pasninko pabaigą.
Religinės procesijos ir bendruomenės dvasia
Daugelyje Pietų Italijos miestelių Didįjį penktadienį ir šeštadienį, o kartais ir Velykų sekmadienį, rengiamos iškilmingos religinės procesijos. Bažnyčios turi specialias Mergelės Marijos ir Jėzaus Kristaus statulas, kurios per šias procesijas nešamos miestelių gatvėmis arba pastatomos pagrindinėje aikštėje. Procesijų dalyviai persirengia senoviniais kostiumais, o bažnyčios išpuošiamos alyvuogių šakelėmis. Šios procesijos tarsi nukelia į Jeruzalės gatves, kuriomis Jėzus nešė savo kryžių. Pasižiūrėti šių procesijų susirenka netgi netikintieji, pajusdami atsinaujinimo ir bendruomenės dvasią.
Kunigas N. Žvirblys, studijavęs Italijoje, teigia, kad Pietų Italijos gyventojų tikėjimas yra arčiau jų širdies. Mažesnių miestelių gyventojai jaučiasi vieni kitiems artimesni, o italų šeimos didelės ir turi tvirtas tradicijas. Per Velykas bažnyčiose susirenka daugybė įvairaus amžiaus žmonių, liejasi nuoširdus džiaugsmas.
Velykos - tai svarbiausia šeimos šventė
Italijoje Velykos - itin svarbi, dvi dienas trunkanti šventė. Populiarus italų posakis „Natale e Pasqua con i tuoi, Pasquetta con chi vuoi“ (Kalėdos ir Velykos su šeima, antroji Velykų diena su kuo nori) puikiai atspindi šventimo būdą. Po naktinių Mišių visa šeima keliauja prie vaišėmis nukrauto stalo. „Velykos mums - nuolatinis valgymas. Švęsti susirenka visa šeima. Susėdę prie pietų stalo nuo jo dažnai pakylame tik 3 valandą nakties - valgome, bendraujame ir tiesiog mėgaujamės laiku drauge“, - pasakoja G. L. Demarco.
Tradiciniai Velykų patiekalai
Italų virtuvė neatsiejama nuo sezoniškumo, todėl Velykų stalas neįsivaizduojamas be žolelių ir žalumynų. Kiekvienas regionas gamina skirtingus patiekalus, tačiau galima išskirti bendras tendencijas:
- Ėriena: Daugelyje regionų ėriena yra vienas svarbiausių patiekalų, dažniausiai kepama orkaitėje su rozmarinu.
- Lazanija: Tai vienas iš velykinių patiekalų, kuris kiekviename regione patiekiamas su skirtingu įdaru.
- Velykinė duona: Kiekviename regione ji skirtinga, pavyzdžiui, Pizza di Pasqua, kuri su pica neturi nieko bendro, arba Torta Pasqualina, įdaryta varške, sūriu, kiaušiniais ir špinatais.
- Colomba: Taiką simbolizuojančio balandžio formos pyragas, kepamas iš purios, ilgai brandintos tešlos, gardinamas cukruotais vaisiais, migdolais ir perliniu cukrumi.
Šokoladiniai kiaušiniai - džiaugsmas vaikams ir suaugusiems
Šokoladiniai kiaušiniai yra neatsiejama šiuolaikinių Italijos Velykų dalis. Vaikams jie ypač patinka dėl dviejų priežasčių - šokolado ir kiaušinyje laukiančio siurprizo. Italai dievina šokoladą, tad Šv. Velykų metu suvartojami didžiuliai jo kiekiai. Pastaruoju metu šokoladinių kiaušinių dovanojimo tradicija iš simbolinės įgavo materialistinę formą, todėl dovanojami vis didesni kiaušiniai. Be šokolado kiaušinių Velykos Italijoje tiesiog neįsivaizduojamos.
| Patiekalas | Simbolika / Aprašymas |
|---|---|
| Colomba | Balandžio formos pyragas, simbolizuojantis taiką. |
| Šokoladinis kiaušinis | Atgimimo simbolis, kuriame slepiasi siurprizas. |
| Ėriena | Tradicinis pagrindinis patiekalas, simbolizuojantis auką. |
Antroji Velykų diena: la Pasquetta
Italams ne mažiau svarbi ir antroji Velykų diena, vadinama la Pasquetta. Tai diena išvykoms į gamtą. Šiauriniuose šalies regionuose vyrai nuo ankstaus ryto keliauja į kalnus ir užima „geriausią vietą“. Vėliau atvažiuoja ir moterys su vaikais, kepsninėje čirškinama mėsa - visa šeima kartu pietauja ir džiaugiasi gražia diena. Tai laikas, kai italai gali laisviau rinktis, su kuo nori praleisti šventę, išlaikydami bendruomeniškumo ir džiaugsmo dvasią.