Maisto švaistymas yra sena problema, be to, teigiama, kad tai didelė klimato problema, nes vien JAV per metus išmetamo sugedusio maisto kiekis prilygsta 42 anglimi kūrenamų elektrinių išmetamų teršalų kiekiui. Be to, ši problema aštri ir dėl žiaurios infliacijos, kuri didina sąskaitas už maisto produktus. Suskaičiuota, kad žmonės per metus išmeta maisto maždaug 1 300 JAV dolerių. Laikas atsikratyti įpročio išmesti pasibaigusio galiojimo, bet visiškai tinkamus naudoti produktus dėl pernelyg didelio atsargumo, sako gamtos mylėtojai.
Dabar Lietuvoje kalbama apie tai, kad siekiama mažinti išmetamo maisto kiekį leidžiant parduoti bebaigiančius galioti produktus. Teigiama, kad tokių produktų pardavimas gal ir sumažintų maisto švaistymą, bet ar tai tikrai yra saugu vartotojams? Apie tai reiktų pagalvoti, nes prastos kokybės produktams nereikia nei pasibaigusio galiojimo, kad sukeltų apsinuodijimą maistu.
Griežtai žiūrint galiojimo laiko švaistomas maistas ar pinigai? O gal saugojama sveikata?
Tinkamumo vartoti terminų svarba ir klaidos
Tinkamumo vartoti terminai etiketėse rodo, kad maistas turi galutinę ribą, kurią peržengus jis yra netinkamas, sugedęs ir pasibaigusio galiojimo. Tačiau problema yra ta, kad dauguma galiojimo terminų yra tik informacija apie produkto kokybę. Ši taisyklė galioja kone visam maistui, išskyrus mišinius kūdikiams. Ant jų pakuočių nurodytas galiojimo terminas paprastai rodo geriausią gamintojo įvertinimą, kiek laiko maisto produktas bus optimaliai šviežias ir skanus, nors tai iš tikrųjų reiškia labai skirtingus dalykus.
Dažnai nekreipiama dėmesio į galiojimo terminus ir daugelis žmonių toliau vartoja maisto produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, nesuvokdami, kad jie gali sau pakenkti. Gali atrodyti, kad produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, valgymas nekenksmingas, tačiau tai gali sukelti įvairių sveikatos problemų, todėl to daryti nerekomenduojama.
Visų pirma, vartojant produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, galima apsinuodyti maistu. Pasibaigusio galiojimo maisto produktai dažnai tampa bakterijų, virusų ir kitų kenksmingų mikroorganizmų, kurie gali sukelti per maistą plintančias ligas, pavyzdžiui, viduriavimą, vėmimą, pilvo skausmus ir karščiavimą, veisimosi vieta. Šios ligos gali būti sunkios, ypač žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, pagyvenusiems žmonėms ir vaikams.
Be to, vartojant produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, gali sumažėti jų maistinė vertė. Pasibaigus maisto produktų galiojimo laikui, juose esančios maistinės medžiagos ir vitaminai pradeda irti ir toks maistas nebėra naudingas organizmui. Vartodami produktus, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, galite netekti pagrindinių maistinių medžiagų, reikalingų tinkamam organizmo funkcionavimui.
Dar viena rimta problema, susijusi su pasibaigusio galiojimo produktų vartojimu yra ta, kad jie gali sukelti alergines reakcijas. Kai kuriems žmonėms pasibaigusio galiojimo maisto produktai gali sukelti sunkią alerginę reakciją, kuri gali sukelti anafilaksiją ir kitas gyvybei pavojingas būkles. Kad išvengtumėte alerginės reakcijos pavojaus, visada geriau vengti vartoti produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs.
Pasibaigusio galiojimo maisto produktuose taip pat gali būti kenkėjų, pavyzdžiui, vabzdžių ar kitų kenkėjų. Šie kenkėjai gali pernešti ligas ir bakterijas, galinčias sukelti apsinuodijimą maistu ir sukelti rimtų sveikatos problemų.
Galiausiai dėl pasibaigusio galiojimo produktų valgymo galima patirti daugiau finansinių nuostolių, nei sutaupote pirkdami kvestionuojamos kokybės maistą su nuolaida. Kad išvengtumėte per maistą plintančių ligų, dėl kurių gali tekti apmokėti medicinines sąskaitas, prarasti darbo laiką ir patirti kitų susijusių išlaidų, visada geriausia išmesti produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs. Pasibaigusio galiojimo produktų vartojimas ne tik kenkia sveikatai, bet ir gali būti finansiškai brangus.
Kartais produktai ir po galiojimo laiko pabaigos atrodo dar tinkami vartoti, kai kuriais atvejais nepasikeičia jų išvaizda ar kvapas, bet cheminės reakcijos kūne suvalgius tokį produktą gali sukelti daug bėdų. Būtina nepamiršti produktų, kuriuos vartojame, galiojimo terminų. Kaip jau minėta, valgydami produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, galime apsinuodyti maistu, sumažinti maistinę vertę, patirti alerginių reakcijų, užsikrėsti kenkėjais ir patirti finansinių nuostolių.
Pavyzdžiui, Amerikoje įprasta, kad didelė dalis maisto, kuri neparduodama tą dieną, kai yra pagaminta, yra išmetama. Taip yra elgiamasi kepyklose su spurgomis, sumuštiniais, riestainiais. Ne vienas varguolis ieško tokių produktų konteineriuose ar susitaria su darbuotojais dėl jų gavimo, nes parduoti pasibaigusio galiojimo prekes nėra priimtina.
Be to, dažnai ir patiems po švenčių tenka išmesti įvairius produktus, kurių nesuvalgo svečiai. Tačiau už tokių likučių niūriai glaudžiasi ir iš parduotuvių išvežti maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs jau kelias dienas.
Produktai, kurių galiojimo laikas turėtų būti griežtai ribojamas
Kadangi šiemet maisto produktai kainuoja bent 10 % daugiau nei pernai, tikrai nenorite išmesti maisto. Ekspertai teigia, kad paprastai maisto produktų etiketėse nurodytos galiojimo datos yra itin konservatyvios, o šviežumą geriausia vertinti pagal skonį, kvapą ir išvaizdą.
Tačiau yra keletas reikšmingų išimčių. Štai maisto produktai, kurie pasibaigus galiojimo laikui nėra tinkami vartoti:
- Mėsa. Sertifikuota maisto saugos specialistė Janilyn Hutchings sako, kad maltą jautieną, kepsnius ir vištieną galima valgyti ir pasibaigus tinkamumo vartoti terminui, tačiau atkreipkite dėmesį į gedimo požymius, pavyzdžiui, kvapą, spalvos pasikeitimą ir pelėsį. Bet kokie pasikeitimai indikuoja, kad produktas nėra tinkamas. Taip pat galite išbandyti pirštų atspaudų testą. Jei paspaudžiate vištieną ir ji atšoka atgal, vadinasi, ji vis dar tinkama. Jei lieka piršto atspaudas, ji greičiausiai nėra gera ir ją reikėtų išmesti.
- Kūdikių pieno mišiniai. Fderaliniai JAV įstatymai reikalauja, kad maisto produktų gamintojai nurodytų kūdikių mišinių galiojimo terminus. Pasibaigus galiojimo laikui, maistinių medžiagų mišinyje gali sumažėti ir jos neatitiks etiketėje nurodytų Maisto saugos ir kontrolės tarnybos (FSIS) privalomų maistinių medžiagų.
- Kiaušiniai. Kiaušiniai yra labai brangūs, todėl sunku juos išmesti. Tačiau geriau pasisaugoti nei gailėtis, sako Hutchingsas, nes kiaušiniuose gali būti salmonelių bakterijų, dėl kurių galite susirgti. Išbandykite plaukiojimo testą, kad įvertintumėte šviežumą. Įdėkite kiaušinį į didelį puodelį ar dubenį su vandeniu. Jei jis nuskęsta, vadinasi, dar šviežias, o jei plūduriuoja, greičiausiai yra senas. Pasak FSIS, sugedęs kiaušinis taip pat turės kvapą, kai jį pradaušite.
- Pienas, jo pusgaminiai ir grietinėlė. Pieno produktuose yra baltymų, kurie yra gera terpė bakterijoms daugintis. Jei jie įgauna rūgštų kvapą, tampa ne tokios spalvos ar sutirštėja, išmeskite juos. Paprastai šie produktai atidaryti šaldytuve išsilaiko savaitę. Visada pauostykite produktus ir pasikeitus jų kvapui, nebenaudokite.
- Minkšti sūriai. Kreminis sūris, varškė ir rikota pasižymi dideliu drėgmės kiekiu, todėl juose gali daugintis bakterijos ir pelėsis. Paprastai šie sūriai šaldytuve po pakuotės atidarymo išsilaiko savaitę, tačiau išmeskite visus sūrius su matomais gedimo požymiais. Ta pati taisyklė galioja ir kitiems minkštiesiems sūriams, pavyzdžiui, Brie, gorgonzola ir Camembert.
- Salotos ir kopūstai. Tokie produktai, dažniausiai lapiniai žalumynai, kasmet sukelia apie pusę per maistą plintančių ligų. Svarbu salotas laikyti šaldytuve, tačiau įsitikinkite, kad jos yra sausos, nes drėgnos salotos gali greičiau sugesti. Išmeskite visą salotų galvą, jei ji pradeda gleivėti. Tačiau kopūstai gali išsilaikyti kelis mėnesius, jei nulupsite išorinius lapus, kai jie suminkštėja. Daug priklauso nuo produktų laikymo sąlygų.
- Fasuotos salotos. Atidarytos supakuotos salotos gali sugesti per kelias dienas. Jei salotos atrodo gleivėtos, išmeskite visą maišelį ar pakuotę. Nereikia plauti salotų, ant kurių parašyta, kad jos buvo iš anksto nuplautos. Tiesą sakant, dar kartą plaudami salotas rizikuojate kryžmine tarša užteršti virtuvės paviršius, teigia ekspertai. Jei salotos supakuotos naudojant specialias dujas, uždaryta pakuotė gali šaldytuve laikytis pakankamai ilgai. Visada pasikliaukite akimis ir kitais pojūčiais.
- Maisto likučiai. Dauguma maisto likučių šaldytuve gali būti laikomi kelias dienas, tačiau vėliau didėja apsinuodijimo maistu rizika. Per dvi valandas po gaminimo likučius atšaldykite arba užšaldykite, o didelius gabalus supjaustykite į mažesnius arba troškinius ar sriubas padalykite į mažesnes porcijas, kad jie greičiau atvėstų ir šaldytuve pasiektų saugią laikymo temperatūrą.
- Delikatesų mėsa. Tai jau termiškai apdorotos mėsos produktai, pusfabrikačiai, pjaustytas kumpis ir dešra. Drėgmė ir druskos trūkumas pagreitina delikatesinės mėsos gedimą. Dėl to gali daugintis bakterijos, kurios gali sukelti apsinuodijimą maistu. Jei jūsų šalti mėsos produktai kvepia arba atrodo gleivėti, laikas juos išmesti. Rūkyti produktai laikosi ilgiau, bet taip pat nemėgsta drėgmės.
- Braškės. Jei braškės staiga pasidengia baltu pūkuotu sluoksniu, jas reikėtų išmesti, nes tai jau pelėsis. Kadangi pelėsių sporos plinta oru, didelė tikimybė, kad užkrėsta visa braškių tara. Kai kurie pelėsiai gali sukelti ligą arba alergines reakcijas, todėl geriau apsisaugoti.
Jei pastebėjote, kad artėja vaisių galiojimo laiko pabaiga, sudėkite uogas ant sausainių skardos ir užšaldykite atskirai, kad pratęstumėte jų galiojimo laiką, o vėliau uogas panaudokite kokteiliams ar gaminamiems desertams.
Maisto deriniai ir jų įtaka virškinimui
Kodėl šių dienų gydytojai, mitybos žinovai ir kiti specialistai teigia, kad tam tikri maisto deriniai gali būti žalingi?
Pasirodo, dėl tokių maisto produktų derinių dažnai jaučiatės išsipūtę, apsunkę ir apsnūdę. Jie sutrikdo virškinimo procesą, lemia skrandžio skausmus, pykinimą, nuovargį ir problemas tuštinantis.
Interneto svetainė „Stylecraze“ išvardijo, kokių maisto produktų derinių derėtų vengti:
- Angliavandeniai ir gyvūninės kilmės baltymai
Kai gyvūninės kilmės baltymai (mėsa) valgomi su angliavandeniais (duona ar bulvėmis), tai skatina pirmųjų puvimą organizme, o antrųjų rūgimą. Todėl žarnyne kaupiasi dujos, pučia pilvą ir pradedam gadinti orą. Tie, kurie daugybę metų taip maitinasi, įgyja tokiam deriniui imunitetą. Bet verčiau derinti vienas kitą papildančius maisto produktus, pavyzdžiui, pupas su ryžiais. - Du daug baltymų turintys produktai
Raudona mėsa ir jūros gėrybės, kiaušiniai ir šoninė. Tai - populiarūs deriniai, kurių abi dalys yra daug baltymų turintys produktai. Taip suderinti produktai ilgam apsunkina virškinimo sistemą, nes juos užtrunka suvirškinti. Norėdami to išvengti verčiau atskirai valgykite daug baltymų turinčius produktus. Iš pradžių suvalgykite vieną, po to - kitą. - Maistas ir vanduo arba sultys
Vienas kenksmingiausių įpročių yra valgant gurkšnoti vandenį ar kitą gėrimą. Vanduo susilpnina skrandžio rūgštis, todėl jos nebe taip veiksmingai skaido baltymus, angliavandenius ir riebalus. Verčiau atsigerkite vandens likus 10 min. iki valgymo. Tai apsaugos nuo persivalgymo ar skrandžio fermentų veiklos susilpninimo. - Vaisiai su patiekalu
Mango salsa su žuvimi ar salotos su braškėmis galbūt skamba viliojančiai, bet geriau tokių derinių vengti. Taip yra todėl, kad vaisiai, kurie šiaip jau gana greitai pereina per virškinimo sistemą, užsilaiko organizme. Juose esantis cukrus, jeigu su vaisiais valgomi kiti produktai, pradeda rūgti. - Jogurtas ir vaisiai ar uogos
Jogurte yra daugybė bakterijų, kurios veikia uogose ar vaisiuose esantį cukrų. Tai lemia toksinų susidarymą, peršalimą ir alergijas. Galite išvengti šios bėdos natūralų kambario temperatūros jogurtą skanindami medumi, cinamonu ar razinomis, o ne šviežiais vaisiais arba uogomis. - Pusryčių dribsniai ir apelsinų sultys
Piene yra kazeino, o apelsinų sultyse rūgščių. Drauge jie gali sutraukti pieno produktus ir taip pat sunaikinti krakmolinguose dribsniuose esančius enzimus. Norint to išvengti gerkite vaisių sulčių bent valandą prieš ar po to, kai valgysite dribsnius. - Bananai ir pienas
Daugybė žmonių visame pasaulyje dievina pieno kokteilius su bananais. Bet tai - taip pat pavojingas derinys, nes jis apsunkina skrandį. Tad stenkitės šio derinio vengti. Jeigu vis dėlto negalite atsispirti pieno kokteiliui su bananais, pagardinkite jį žiupsneliu muskato ar cinamonu, kurie stimuliuotų jūsų virškinimo sistemą. - Pupelės ir sūris
Tai labai įprastas derinys meksikiečių virtuvėje. Sūris, pupelės, karštas padažas ir gvakamolė neabejotinai lems pilvo išsipūtimą, dujų kaupimąsi ir kitas virškinimo problemas. Kitaip, nei populiaru manyti, pupelės pačios savaime neskatina dujų kaupimosi žarnyne. Tad pasistenkite valgyti atskirai sūrį ir pupeles, jeigu jūsų virškinimo sistema silpna. - Pomidorai ir makaronai
Sunku įsivaizduoti makaronų patiekalą be pomidorų, sūrio padažo ar mėsos. Tačiau visa tai kenkia jūsų virškinimo sistemai. Mėsa ir angliavandeniai, kaip jau minėta aukščiau, yra dar vienas blogas derinys, kuris yra labai sunkiai virškinamas. Tad verčiau makaronus valgykite su pesto padažu, kad išvengtumėte visų šių bėdų. - Sūris ir mėsa
Karbonadas su sūriu, fondiu, kai mėsa mirkoma į lydytą sūrį, sūris ir mėsa omlete, sūris ir mėsa ant sumuštinio - visa tai turi labai daug baltymų.
Pieno produktų nauda ir trūkumai
Apie daržovių, grūdų, vaisių ir uogų naudą rašoma daug, ir dėl jų mitybinės vertės abejonių nekyla. Tačiau pieno ir mėsos produktų vartojimas tebėra diskusijų objektas. Atskirų nuomonių šalininkai, tiek pritariantys, tiek nepritariantys pieno produktų vartojimui, savo teorijas grindžia tiek šiuolaikiniu mitybos mokslu, tiek rytų filosofijų ir religijų išmintimi. Įdomu tai, kad tiek vienų, tiek kitų teorijų šalininkai savo pažiūrų patvirtinimui randa daugybę faktų.
Kiekvienas žinduolis užauga maitinamas pienu, jame yra visi augimui būtini komponentai. Niekas nesiginčys, kad kūdikiams sveikiausias maistas - motinos pienas. Tačiau karvės pienas skiriasi nuo motinos pieno savo sudėtimi. Suaugę žmonės dažnai maitinasi karvės pieno produktais, kurie daugumoje pasaulio šalių yra vieni svarbiausių maisto produktų. Karvės piene yra 3,2% baltymų, iki 5% riebalų, 4,9% pieno cukraus, 0,7% makro ir mikro elementų (kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, jodo, kobalto, mangano vario ir cinko), vitaminų A, D, E, C, B6, B12 ir kitų.
Tačiau oponentai teigia, kad vieninteliai niekada neatjunkomi žinduoliai žemėje - žmonės. Karvės pienas skirtas vieninteliam tikslui - maitinti veršeliams. Žmogaus virškinimo traktas nepilnai skaldo laktozę (pieno cukrų), nes daliai žmonių virš 30 metų organizme nebesintetinami laktozei virškinti reikalingi fermentai. Pieno baltymas kazeinas aplamai yra sunkiai virškinamas, o nepilnai suskaldytas organizme sudaro į klijus panašių šlakų (gleivių) masę žarnyne.
Pieno nauda
Piene yra visų žmogui reikalingų maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų.
Pieno produktai, ypač varškė ir sūris, yra vieni pagrindinių kalcio šaltinių. Varškę patariama valgyti nėščioms ir maitinančioms moterims, vaikams.
Rūgštūs pieno produktai (jogurtas, produktai su bifidobakterijomis) turi dietinių gydomųjų savybių. Pieno rūgštis slopina puvimo procesus žarnyne, gerina virškinimą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą.
Pieno trūkumai
Pienas kai kuriems žmonėms gali sukelti alergiją. Jei labai mažas skrandžio rūgštingumas, pieno dieta tik pakenks.
Organizmas blogai pasisavina kalcį iš pasterizuoto pieno ir varškės. Valgant daug varškės, sūrio, grietinėlės organizmo reakcija rūgštėja. Rūgštingumui neutralizuoti reikalingi kalcio jonai. Jei jų trūksta kraujyje, kalcis imamas iš kaulų.
Gydomųjų savybių turi tik tie rūgštūs produktai, kuriuose pienarūgštės bakterijos gyvos. Dauguma šių produktų dėl realizacijos laiko prailginimo po rauginimo pasterizuojami (pakaitinami), žūna naudinga mikroflora ir produktas netenka gydimųjų savybių. Vartotojas gali atskirti termizuotus produktus nuo nekaitintų pagal realizacijos trukmę ar tiesiog klausdamas šios informacijos.
Ajurvedos požiūris į pieno produktus
Ajurveda teigia, kad pieno produktai labiausiai tinka Vatos tipo žmonėms, o Kapchoms jų vartoti negalima (galima truputį ožkų pieno, rūgpienio, lydyto sviesto ghi).
Ajurveda teigia, kad pieno produktus (pasirinktinai) vartoti labai sveika. Tai vienintelis gyvulinės kilmės produktas, kurį gyva būtybė su džiaugsmu duoda kitiems, kad juos pamaitintų. Pienas labai tinka nusilpusiems, ligotiems, kurių silpna seksualinė funkcija. Odžas, tai gyvybinė energija, kuri, pranos padedama, kontroliuoja gyvybines funkcijas. Odžas turi savyje visus penkis pagrindinius elementus, nuo jo priklauso ne tik imuninės sistemos, bet ir proto būklė.
Ajurvedos mokslas teigia, kad norint subalansuoti viso organizmo energiją vakarais tuščiu skrandžiu reikia išgerti stiklinę šilto pieno su žiupsneliu cinamono, kurkumos, kardamono ar imbiero. Pienas turi būti nepasterizuotas ir pašildytas prieš pat vartojimą. Ajurveda (ir gydytojas H.Šeltonas) teigia, kad pieno produktus reikia vartoti atskirai (galima pagardinti prieskoniais ar pridėti į pieną medaus). Jei “streikuoja” virškinimas, atsisakykite pieno su bandelėmis ar pieniškų košių. Košes, duoną, kitus patiekalus (galima dėti net į arbatą) gardinkite ghi. Tai specialus lydytas sviestas. Šildykite 0,5 kg nesūdyto sviesto puode storu dugnu. Kai sviestas užvirs, susidarys putos. Jų dalį (jei purvinos) nugraibykite. Sviesto nereikia maišyti. Virkite 15-30 minučių, kol išgaruos vanduo ir sviestas pasidarys auksinės spalvos bei kvepės kaip kepinti kukurūzai.
Vienas šaukštelis ghi, sumaišyto su puse šaukštelio klevų sirupo, suteikia dvasios ramybę Pitos tipo žmonėms. Jei klevų sirupą pakeisime medumi - šis derinys ypač tiks Vatoms. Ghi ir medus, sumaišyti kartu, stiprina viens kito veikimą. Jų negalima maišyti lygiu santykiu. Jei ghi daugiau nei medaus (mažiausias santykis 2:1, gali būti ir 7:1) - maitinsime visus audinius, stiprinsime jų energertiką. Jei norime stiprinti virškinimą, ghi turi būti mažiau negu medaus (santykis nuo 1:2). Šio mišinio negalima dėti į karštus patiekalus (temperatūra neturi būti aukštesnė už kūno).
Religiniai ir filosofiniai požiūriai
Pieno produktus leidžia vartoti visų religijų mokymai. Tik griežto vegetarizmo atstovai, kurie nevalgo jokios kilmės gyvulinių produktų, nevartoja ir pieno. Dauguma vegetarų vartoja pieno produktus, nes jų gamybos metu gyvuliams nedaroma jokia žala ir šie produktai neturi agresijos ir mirties agonijos metu gyvulio patiriamų vibracijų įspaudo.
Kinų medicina bei makrobiotika moko, kad kumysas (raugintas kumelės pienas), ožkų, avių pienas ir sūriai, turi ypatingos gydomosios galios, nes juose yra JAN energijos, kurios daugumai trūksta. Visi kiti pieno produktai turi IN energijos.
Laktozės netoleravimas
Dalis žmonių netoleruoja pieno produktuose esančios laktozės. Tai angliavandenis, kitaip vadinamas pieno cukrumi. Laktozės netoleravimo išsivystymas susijęs su fermentu laktaze, kuris skaido laktozę iki gliukozės ir galaktozės, o šie po to rezorbuojami plonajame žarnyne. Jeigu fermento laktazės nepakanka, į storąją žarną iš plonosios patenka neskaidyta laktozė, kurią pradeda skaidyti žarnyno bakterijos. Taip susidaro rūgštys bei dujos, sukeliančios nemalonius organizmo pojūčius.
Laktozės netoleravimas stiprėja su amžiumi, jis gali susiformuoti dėl per mažo fermento laktazės kiekio, kai vartojama mažiau pieno produktų. Tuo metu žarnyne gaminama vis mažiau fermento laktazės, ypač jei asmuo nustoja vartoti pieną ar pieno produktus, kol šio fermento išvis nelieka, nes organizmui jis tampa nebereikalingas, o po to iš naujo nebeatsiranda.
Simptomų stiprumas priklauso nuo to, kaip stipriai trūksta šio fermento. Gali būti dalinis laktozės netoleravimas (raugintus pieno produktus gali toleruoti), taip pat, kai tiesiog trūksta fermento laktazės ir simptomai netoleravimo priklauso nuo suvalgomo pieno produktų kiekio, arba visiškas jos netoleravimas, kai jaučiami labai stiprūs simptomai, nes šio fermento plonajame žarnyne praktiškai nėra. Netoleruojančiųjų pieno laktozės - daugiau nei 30 proc. populiacijos, tačiau alergiškų - ženkliai mažiau.
Kai žmonės renkasi pieno produktus be laktozės, dažnai mano, kad tai labai sveikas pasirinkimas. Tačiau toks produktas gali turėti daug cukraus, daug sočiųjų riebalų, daug druskos. Daugiau nei 30 proc. populiacijos turi laktazės fermento, skaidančio pieno cukrų, sumažėjimą arba išnykimą. Dėl šios priežasties, suvartojus pieno ar pieno produktų, gali kilti rūgštys, pūsti pilvą, atsirasti viduriavimas ir kiti virškinimo negalavimai. Tokiu atveju, netoleruojant gali tikti pieno produktai, kur laktozė suskaldyta (ant pakuotės rašoma „be laktozės“), jei netoleruojama tik pieno, tai tinkami vartoti galėtų būti rauginti pieno produktai arba suvartojamą pieno ir pieno produktų kiekį reikėtų mažinti.
Jeigu organizmas neigiamai reaguoja net į tinkamai pasirinktus pieno produktus „be laktozės“, gali būti, kad pieno ir pieno produktų vartojimas turi būti visiškai eliminuotas, tokiu atveju jau nepadės produktai žymimi „be laktozės“. Tai autoimuniniai procesai, kai pats organizmas save identifikuoja kaip priešą ir fermento skaidančio baltymą kazeiną neišskiria arba išskiria mažai. To pasekoje atsiranda daugiau gleivių, gali išprovokuoti alerginę slogą, atopinį dermatitą.
Sotieji riebalai, kurie yra pieno produktuose, buvo ir bus kietieji, kurių mityboje iš 30 proc. turi būti tik trečdalis iki 10 proc. Todėl neprotinga jų perdozuoti, nes jų perteklius mityboje yra siejamas su lėtiniu uždegimu, „blogojo“ cholesterolio padidėjimu, ir pasireiškusiomis širdies ir kraujagyslių ligomis.
Pieno produktai ir žindymas
LSMU VA prof. teigia, kad kartais sakoma, jog nėštumo metu moteris turėtų valgyti už du, tačiau tai yra netiesa. Energijos poreikis nėštumo metu išauga, palyginus, nežymiai. Esant nepakankamai, skurdžiai ar stipriai apribotai žindyvės mitybai, jos organizmas naudos savo atsargas tam, kad būtų užtikrinta pakankama pieno gamyba ir optimali motinos pieno sudėtis.
Kūdikio irzlumas, pilvuko diegliai ar pūtimas, bėrimai, atpylimai - visa tai gali būti ženklas, kad jam netinka tam tikros maisto medžiagos. Kūdikio virškinimo sistema netoleruoja (nėra pasirengusi suvirškinti) tam tikrų medžiagų. Kūdikis yra alergiškas tam tikriems maisto produktams. Tai rimtesnė problema, nei maisto netoleravimas. Kūdikį veikia tam tikros maiste esančios medžiagos (pvz. kofeinas).
Svarbu pažymėti, kad papildomų kalorijų poreikis išlieka viso žindymo metu, net ir pradėjus primaitinimą bet žindymui retėjant. Iki kūdikio primaitinimo (t.y. ~ pirmuosius 6 mėn.) pieno gamyba yra intensyviausia, vėliau ji kiek nuslopsta, tačiau žindymo pradžioje yra sunaudojama dalis motinos kūno riebalų atsargų ir jie nebegali būti naudojami kaip energijos šaltinis.
Mitybos rekomendacijos žindyvėms
- Baltymai: Nuo antrojo nėštumo trimestro ir žindymo metu baltymų kiekis išauga iki 1,1 g/kg per parą ir turi sudaryti 20 proc.
- Angliavandeniai: Nėščiajai ar žindyvei reikalingas angliavandenių kiekis yra apie 50 proc. suvartojamos paros energijos. Svarbu rinktis lėtai įsisavinamus angliavandenius, o greitai įsisavinamus (t.y. cukrų) riboti.
- Riebalai: Riebalai turėtų sudaryti 30 proc. suvartojamos paros energijos, tačiau svarbu, kad būtų vartojami sveikatai palankūs riebalai. Nėštumo ir žindymo metu ypač svarbios ir naudingos yra omega-3 riebalų rūgštys.
- Skaidulinės medžiagos.
- Vanduo.
- Vitaminas D.
- Vitaminas B12.
- Folio rūgštis.
- Vitaminas A.
- Vitaminas C.
- Geležis.
- Kalcis.
- Jodas.
Mama neturėtų atsisakyti produkto vien todėl, kad vaikui tai sukėlė pilvuko pūtimą: dauguma „rizikingų“ produktų yra sudėtinė sveikos mitybos dalis ir tikrai ne visiems vaikams dėl jų kyla bėdų. Vienaip ar kitaip, tiek mamų stebėjimai, tiek mokslininkų tyrimai rodo, kad tam tikri produktai gali būti įtraukti į „rizikingų“ produktų sąrašą visai pagrįstai.
Produktai, kurių reikėtų vengti žindymo metu (arba vartoti saikingai)
- Kava, šokoladas, juoda ir žalia arbata, kofeinas: Šiuo atveju problemą sukelia ne patys produktai, o juose esantis kofeinas. Jei geriate daug kavos, kofeino patenka ir į kūdikio organizmą (beje, iš ten kofeinas pasišalina lėčiau, nei iš jūsų organizmo).
- Pieno produktai: Karvės pienu kūdikių iki vienerių metų maitinti nerekomenduojama. Mažylio organizmas gamina per mažai fermentų, reikalingų karvės pieno baltymams suskaldyti.
- Citrusiniai vaisiai, braškės, pomidorai: Citrusiniuose vaisiuose yra rūgščių, kurios dirgina vis dar besiformuojančią, jautrią kūdikio virškinimo sistemą. Mažyliui gali pūsti pilvuką, prasidėti bėrimai, jis gali atpilti.
- Daržovės iš kryžmažiedžių (arba kitaip bastutinių) šeimos: Bastutinės daržovės yra žinomos kaip skatinančios pilvo pūtimą.
- Alkoholis: Specialistų teigimu, tikimybė, kad kūdikiui pakenks kartais prie pietų stalo išgeriama vyno taurė, yra nedidelė. Tačiau didesni kiekiai neigiamai veikia jo raidą, aktyvumą ir augimą.
- Cukrus: Vartojant daug cukraus, jo kiekis motinos piene padidėja, o tai gali paveikti insulino lygį kūdikio kraujyje.
- Prieskoniai ir prieskoninės daržovės: Kaip kūdikis reaguos į čili pipirą ar česnaką, priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui, nuo to, kokį maistą valgydavote nėštumo metu. Dažniausiai žindomiems kūdikiams nepatinka aitrioji (čili) paprika, pipirai, česnakas.
- Mėta, petražolės, šalavijai: Šios prieskoninės žolelės slopina pieno gamybą.
- Žuvis: Reikėtų vengti didelių plėšrių jūrinių žuvų, kuriose yra didesni gyvsidabrio kiekiai: skumbrės, ryklio, kardžuvės, jūrinių ešerių, tuno.
- Gazuoti gėrimai: Juos reikėtų vartoti saikingai ne tik nėštumo ar žindymo laikotarpiu.
Maisto derinimas
Atskira filosofija. Maisto derinimas - filosofija, turinti aiškias gaires. Anot derinančiųjų produktus, baltymai virškinami rūgščioje terpėje, o angliavandeniai - šarminėje. Organizmas vienu metu nesugeba išskirti ir rūgšties, ir šarmų, todėl jei mėsa valgoma su bulvėmis, o žuvis su ryžiais, pirmiausia skrandis virškins angliavandenius. O baltymai - mėsa ar žuvis - gulės skrandyje, kol susidarys rūgštinė terpė. Nevirškinami produktai skrandyje aprūgsta, ima pūti. Panašiai ir su vaisiais bei riešutais.
Nemirkyti riešutai - koncentruoti baltymai, virškinami skrandyje, tad iškart po jų suvalgius vaisių, kurie pradedami virškinti dar burnoje, organizmui siunčiami prieštaringi signalai. Vaisiams reikia kuo greičiau atsidurti plonojoje žarnoje, šarminėje aplinkoje, o baltymams reikia rūgštinės aplinkos. Kadangi vienu metu išskirti šarmą ir rūgšti skrandžiui pernelyg sudėtinga, vaisiai pradeda rūgti.
Pagrindinės Taisyklės
- Baltyminius produktus valgykite atskirai
- Vienu metu nevalgykite krakmolingo ir baltyminio maisto
- Nevalgykite krakmolingo ir rūgštaus maisto vienu metu
- Krakmolingo maisto negardinkite cukrumi
- Vaisius valgykite atskirai
- Būtinai darykite pertraukas tarp valgymų
- Valgydami negerkite skysčių
- Nevalgykite vienu metu daugiau nei šešių produktų
Kuo sunkiau virškinamas maistas, tuo sunkiau reikiamos medžiagos pasisavinamos. Tad ypatingų mokslų čia nereikia, svarbiausia - atsigręžti į save ir savo savijautą. Suvalgę mėsos su bulvėmis ir po to dar išgėrę kavos su pienu, tikrai jausimės apsunkę.