Justinas Marcinkevičius - viena ryškiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos literatūros figūrų, palikęs gilų pėdsaką poezijoje, dramoje ir eseistikoje. Jo kūryba, atspindinti tautos likimą, istorines traumas ir egzistencinius klausimus, iki šiol rezonuoja su skaitytojais.
Dokumentinis filmas „Prie rugių ir prie ugnies“, sukurtas režisierės Agnės Marcinkevičiūtės, atskleidžia ne tik iškilųjį poetą, bet ir paprastą, žemišką žmogų Justiną Marcinkevičių. Filmas yra unikalus paveldo šaltinis apie vieną svarbiausių visų laikų Lietuvos poetų, kurio kūryba buvo aktuali kiekvienam.
Justino Marcinkevičiaus gyvenimo ir kūrybos bruožai
Justinas Marcinkevičius (1921-2011) - poetas, dramaturgas, vertėjas, eseistas, akademikas, visuomenės veikėjas. Jo gimtinė - mažas kaimelis Važatkiemyje, Prienų rajone, prie kairiojo Nemuno kranto. Mokėsi jis Alksniakiemio pradžios mokykloje, vėliau - Prienų „Žiburio“ gimnazijoje. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete.
Jo kūryba pasižymi giliu patriotiškumu, tautos istorijos ir kultūros suvokimu, žmogaus dvasios stiprybės ir trapumo apmąstymais. J. Marcinkevičius laikomas vienu svarbiausių tautinės sąmonės žadintojų sovietinės okupacijos metais.
Pagrindiniai kūrybos bruožai:
- Tautiškumas ir istorinė atmintis: Kūryba persmelkta meilės Lietuvai, jos gamtai, kalbai, istorijai. Autorius dažnai grįžta prie svarbių istorinių įvykių, tokių kaip partizaninis karas, tremtis, tautos kančios.
- Moralinės vertybės: Akcentuojamas sąžiningumas, atsakomybė, ištikimybė, meilė artimui.
- Egzistenciniai klausimai: Nagrinėjama žmogaus būties prasmė, gyvenimo trapumas, mirties neišvengiamybė, gėrio ir blogio kova.
- Lyrizmas ir metaforiškumas: Poezija pasižymi jausmingumu, vaizdingumu, metaforų gausa.
- Dialogas su klasika: J. Marcinkevičius dažnai remiasi lietuvių ir pasaulio klasikos kūriniais, perinterpretuodamas juos šiuolaikiniame kontekste.
Darbas Genio ir Pergalės redakcijose bei jo publicistika augino tautiečius Nepriklausomybei. Jo draminė trilogija vedė į Sąjūdį, o jo eilės virto lietuvių liaudies dainomis.
Filmas „Prie rugių ir prie ugnies“: asmenybės atskleidimas
Filme „Prie rugių ir prie ugnies“ Justinas Marcinkevičius aplanko savo gimtinę ir senąją mokyklą. Jis parodo ir apibūdina, kokia ji buvo nuostabi, o dabar - suniokota ir apleista. Filme matoma, kad mokykla jau gana senoka: durų staktas nugriuvęs, nuo sienos lupasi žali dažai, langai apdulėję, grindys skylėtos.
Filmo režisierė Agnė Marcinkevičiūtė teigia, kad filmo pavadinimas „Prie rugių ir prie ugnies“ simbolizuoja harmoningą žmogaus buvimą žemėje, tvirtas tradicijas ir vietą po saule. Šis pavadinimas atspindi ir patį bendravimą su poetu - jaukų, atvirą, tarsi buvimą gamtos apsuptyje.
Pasak režisierės, mintis prakalbinti Justiną Marcinkevičių kilo 2005 metais, svarstant, kokio filmo reikėtų jaunimui ir mokykloms - tokio, kuris kalbėtų apie užmirštas vertybes, apie „nemadingą“ tautiškumo idėją. Filmas ramiai ir nuosekliai pasakoja apie išskirtinę asmenybę, kūrėjo kelią ir brandą.
Nemaža filmo dalis skiriama ir Lietuvos valstybės idėjai, užimančiai svarbią vietą J. Marcinkevičiaus kūryboje. Filmas atskleidžia, kad už didelių nuopelnų ir garbingų titulų slepiasi paprastas, žemiškas, be galo kuklus žmogus.
„Aš iš tų žmonių, kurie nemėgsta kameros, tačiau visa komanda elgėsi taip atsargiai, kad manęs nenubaidė,“ - juokavo J. Marcinkevičius apie filmavimą. Jis pats pripažino, kad filme gal daug prisiminimų, bet „kas gi yra tas žmogus, jeigu ne jo prisiminimai?“
Filme Justinas Marcinkevičius pasakoja apie savo kelią, aplanko atminčiai svarbias vietas, bendrauja su sutiktais žmonėmis, su praeitimi ir ateitimi. Tai nuoširdus ir dėkingas žmogaus buvimas šioje žemėje, atviravimai ir pajuokavimai, kurie apvalo mintis ir jausmus.
The Way We Speak | Official Trailer | Starring Patrick Fabian | Gravitas Ventures
Tėvo įtaka
Justino Marcinkevičiaus tėvas buvo geras žmogus, niekada nebuvo pasipūtęs ar mušeika. Kaip sakė pats Justinas: „Iš kur pas tą žmogų buvo tiek daug neatskaitytos moralės, principų, pagrindų, jis tartum nei mus barė, nei kad sudavęs būtų, bet jo paties elgesys, jo požiūris - jis jau auklėjo mus.“
Vaikystėje tėvas leido Justiną į gimnaziją. Jis buvo labai išprusęs, mokėjo rinkti žodžius ir juos didingai pateikti. Marcinkevičius buvo matomas kaip būsimasis kaimelio kunigas, kadangi jis netuščiažodžiavo, visada turėjo ką bepasakyti ar pridurti.
Kai Justinas Marcinkevičius paminėjo „mus“, kalbėtojui pasidarė kuklu, ką jis turėjo omenyje vartodamas daugiskaitą.
tags: #justino #marcinkeviciaus #asmenybe #filme #prie #rugiu