Dažna situacija sodininkų bendrijose ir privačiuose sklypuose - kaimyno medžiai užstoja saulę, todėl darže prastai auga daržovės ar kiti augalai. Šeimininkaujant savame kieme ir puoselėjant gerus santykius su kaimynais, svarbu nepamiršti, kad įstatymo raidė saugo kaimynų teisę į saulės atokaitą. Daugiausiai gyventojų ginčų kyla dėl želdinių. Vilniečiai pasakojo apie ginčus su kaimynais dėl augalų, augančių ties sklypų ribomis.
Per arti pasodinta gyvatvorė ar medis gali net nuvesti iki teismo suolo. Tad, ką daryti, jei kaimyno medis užstoja saulę, kokie teisiniai reglamentai taikomi želdinių atstumams ir kaip išvengti konfliktų su kaimynais?
Teisinis reglamentavimas ir atstumų reikalavimai
Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Egzistuoja Aplinkos ministerijos patvirtintos taisyklės, kuriose aiškiai apibrėžiama, kaip želdiniai gali būti sodinami. Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu. Sodininkų bendrijose (ir kituose sklypuose, vadovaujantis bendromis taisyklėmis) medžiai ir krūmai turi būti sodinami laikantis griežtų atstumų nuo kaimyninio sklypo ribos, kad būtų išvengta ginčų dėl šešėlio ir šaknų.
Pagrindiniai atstumų reikalavimai
Minimali medžių sodinimo riba nuo sklypo ribos yra 1 metras. Jei medžiai ir krūmai gali užaugti aukštesni nei 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Siekiant užtikrinti pakankamą saulės šviesą (insoliaciją), įstatymas numato griežtesnį reikalavimą sklypo šiaurinei daliai.
Šiaurinėje sodo sklypo dalyje aukštaūgius (aukštesnius kaip 3 m) medžius sodinti arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos galima tik gavus rašytinį kaimyno sutikimą.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m. Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyno sutikimo:
| Veisiamas medis, krūmas, gyvatvorė | Sklypo pusė (azimutas vizuojant iš sklypo centro) | Mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos, m |
|---|---|---|
| Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m | Šiaurinė pusė (tarp 315° ir 45°) | 5 |
| Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m | Kitos pusės | 3 |
| Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojami iki 3 m aukščio | Iš visų pusių | 2 |
| Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti iki 2 m aukščio arba formuojami iki 2 m aukščio | Iš visų pusių | 1 |
| Gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 1,3 m aukščio | Šiaurinė pusė (tarp 315° ir 45°) | 1 |
| Gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 2 m aukščio | Kitos pusės, nei nurodyta priedo 4 punkte | 1 |
| Lianos | Iš visų pusių | 0,5 |
Tvorų ir gyvatvorių įrengimo reikalavimai
Kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Šiaurinėje pusėje tokiu atstumu pasodinta gyvatvorė gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio, kitose sklypo pusėse - iki 2 m aukščio.
Jeigu norite ant sklypo ribos įrengti tvorą ar pasodinti gyvatvorę, jus sustabdys įstatymo raidė. Aklina tvora arba gyvatvorė laisvai leidžiama tik per metrą nuo sklypo ribos. Tad arba tvora turėtų būti kitokia - žema ir akyta, praleidžianti daug šviesos, arba reikia raštiško kaimynų sutikimo.
Taisyklės yra gerokai švelnesnės tuo atveju, kai tvora yra akyta - kitaip tariant, praleidžia pakankamai šviesos. Taip užtikrinama, kad kaimyniniame sklype esanti augalija nenukentės nuo šviesos trūkumo. Leidimo nereikia, jei užtvaros kiaurymių plotas ne mažesnis kaip 50 proc. Jei tvora numatoma prie pat sklypo ribos, bet jos neperžengiant, ji turėtų būti statoma laikantis teisės aktais nustatytų šviesos pralaidumo reikalavimų.
Reglamentai daugiabučių kiemams
Vilniaus miesto savivaldybė pastebėjo, kad tvarka, kokio aukščio medžiai ir krūmai ir kokiu atstumu nuo sklypo ribos gali būti sodinami, galioja ir daugiabučių kiemams.
Nuo daugiabučių namų sienų su langais medžiai gali būti veisiami ne arčiau kaip 10 metrų atstumu, o visais kitais atvejais - ne arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo sienos. Aukštesni nei 2 m krūmai gali būti veisiami ne arčiau kaip 2,5 m atstumu nuo daugiabučių namų sienų su langais, o visais kitais atvejais (įskaitant atvejus, kai sodinami krūmai yra žemesni) - ne arčiau kaip 1,5 m nuo sienos. Išimtis taikoma teritorijoms tarp pastatų ir gatvių. Taip pat taisyklėse apibrėžtas atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be to sklypo savininko sutikimo.
Ką daryti, jei kaimyno medis užstoja saulę?
Pirmiausia galima kreiptis į rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūrą. Kaimynas privalo genėti arba persodinti medžius, jei jie pasodinti nesilaikant įstatymuose nustatytų atstumų iki sklypo ribos (ypač šiaurinėje pusėje) arba jei jų šakos bei šaknys peržengia ribą ir trukdo naudoti žemę pagal paskirtį.
Galima vadovautis Civilinio kodekso nuostata: „4.42 straipsnis. Žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą.“ Net jei medis pasodintas tinkamu atstumu, jo šakos ar šaknys laikui bėgant gali peraugti į jūsų sklypą.
Jei medžio šakos peržengia jūsų sklypo ribas, galite jas apkarpyti, bet tik tiek, kiek jos iš tiesų trukdo. Nereikėtų peržengti ribos, pažeisti medžio ar daryti vadinamųjų „žalojančių pjūvių“. Prieš kirpdami praneškite kaimynui - toks mandagumas dažnai užkerta kelią pykčiui.
Savivaldybės vaidmuo ir baudos
Apie galimus pažeidimus asmuo gali pranešti savivaldybei, o nustačius pažeidimą - gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė - bauda asmenims nuo 30 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius pernai sulaukė penkių gyventojų prašymų dėl per arti sklypo ribos pasodintų augalų arba pastatytų statinių. Gavus tokius skundus, aiškinamasi su gyventojais vietoje. Jei randama pažeidimų, asmenys įpareigojami perkelti augalus.
Bausti galima tik tuo atveju, kai augalai netinkamu atstumu nuo kaimyno sklypo ribos pasodinti mažiau kaip prieš dvejus metus. Jei pasodinti daugiau kaip prieš dvejus metus, gyventojams patariama kreiptis į teismą.
Vadovaujantis Želdynų įstatymo nuostatomis, Lietuvoje savivaldybės organizuoja ir yra atsakingos už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Joms tenka atsakomybė spręsti medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo ir gydymo klausimus. Tokios situacijos baigiasi įspėjimu bei įpareigojimu perkelti augalus taip, kaip tai numato taisyklės, arba administracinių nusižengimų protokolų surašymu. Nepasidomėjus reikalavimais rizikuojama sulaukti sankcijų. Kai kuriais atvejais ginčai persikelia į teismus, o pralaimėjusiai pusei tenka ne tik įvykdyti reikalavimus, bet ir kompensuoti kitos ginčo šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kaip išvengti konfliktų su kaimynais dėl tvorų ir želdinių
Kaimyniniai santykiai dažnai laikomi vienais svarbiausių gyvenant privačiame name ar sodo bendrijoje. Geriausias būdas išvengti ilgalaikių konfliktų - tai atviras bendravimas ir kompromisų ieškojimas. Pirmiausia kalbėkitės. Išsakykite savo susirūpinimą ramiai, be kaltinimų. Pasiūlykite sprendimą. Pasitelkite tarpininką. Dokumentuokite situaciją. Nuotraukos, datuoti laiškai ar el. laiškai gali būti naudingi.
Jei situacijos tokiu būdu išspręsti nepavyksta, galima kreiptis į savivaldybės administraciją ar Aplinkos apsaugos departamentą.
Kaip pasinaudoti galimybe arčiau kaimyninio sklypo ribos, nei numato taisyklės, sodinti medžius bei krūmus, ar statyti statinius? Tai galima daryti, tačiau tik gavus kaimyninės valdos savininko sutikimą. Visgi, pasitaiko atvejų, kai pasikeitus savininkui, pavyzdžiui turtą nusipirkus ar paveldėjus, šis susitarimas ginčijamas teismuose.
„Delfi“ kalbinti teisininkai minėjo, jog norint ateityje išvengti ne pačių maloniausių įrodinėjimų teisme, optimaliausias kelias - pasirūpinti, jog susitarimas būtų patvirtintas notariškai. „Pravartu prisiminti, kad bet koks notariškai patvirtintas dokumentas visuomet be išimčių turi didesnę įrodomąją galią, ypač jei šalių, o šiuo atveju - kaimynų, ginčas persikelia į teismą. Todėl mes rekomenduojame rašytinius kaimynų sutikimus patvirtinti notariškai“, - portalui „Delfi“ sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.
Notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis patikslino, kas daroma teikiant susitarimą, jog prie sklypo ribos kaimynas statytų pastatą, inžinerinį statinį ar sodintų medžius bei krūmus. „Tokį sutikimą tvirtinant notarui, notaras patikrina, kas yra sklypo savininkas, kuris turi duoti sutikimą. Notaras išsiaiškina, kokį sutikimą sklypo savininkas pageidauja duoti - pavyzdžiui, ar jis sutinka, kad būtų statomas bet koks statinys, ar tik konkretus, dėl kurio buvo tartasi su kaimynu ir pataria asmeniui konkrečiai apibrėžti savo duodamo sutikimo apimtį, kad vėliau nekiltų nesusipratimų.“ Sklypo savininko sutikimas yra vienašalis sandoris, už kurio patvirtinimą nustatytas 5,79 Eur dydžio notaro atlyginimas. Klientas notarui taip pat turi kompensuoti išlaidas, susijusias su paieškomis valstybės registruose, dokumento parengimu.
Lapų kritimas ir jų tvarkymas
Ar jūsų kieme kaimyno medis meta lapus, o jūs kas rytą žvelgiate į geltoną kilimą su vis augančiu nekantrumu? Laikas nusiraminti - tai nei gamtos klasta, nei priešiškas veiksmas. Pagal daugumos savivaldybių taisykles, lapai laikomi natūraliais gamtos teršalais, todėl jei jie atsiduria jūsų kieme - būtent jūs esate atsakingi už jų surinkimą, nesvarbu, nuo kieno medžio jie nukrito. Išimtis - jei kaimynas sąmoningai permeta ar nupučia lapus į jūsų pusę.
Jei lapų kiekis akivaizdžiai viršija „natūralią normą“, pirmiausia pasikalbėkite su kaimynu. Ramus, konkretus pokalbis dažnai išsprendžia daugiau nei piktas laiškas. Grėbkite protingai - naudokite platų, lengvą grėblį ir brezentą, kad lapus galėtumėte greitai surinkti ir pernešti. Mulčią. Lapų kraiką. Kompostą. Lapai - „rudoji“ medžiaga, turtinga anglies. Sumaišykite juos su „žaliąja“ - nupjauta žole ar daržovių likučiais - santykiu 2:1. Mulčiavimas veja. Pūskite lapus nuo ribų į savo sklypo vidų, o ne priešinga kryptimi. Venkite ankstyvų rytų ir sekmadienio rytmečių - tylos valandos galioja ir pūstuvams. Kaimyno medžio lapai nėra priežastis kivirčui. Tai tiesiog gamtos procesas, kurį galima paversti nauda. Užtenka trupučio kantrybės, mandagumo ir išmintingo požiūrio - ir rudens lapai taps ne problema, o sąjungininkai. Išnaudokite juos mulčiui, kompostui ar humusui, o ne ginčams.
Medžių svarba ir aplinkosauginiai aspektai
Medžio ekologinė nauda ir sanitarinis higieninis poveikis aplinkai maksimaliai pasireiškia tik po 30-50 metų. Išsaugodami ir gausindami želdinius, mes kartu saugome patys savo sveikatą ir aplinką. Želdiniai daro įtaką gyvenamosios aplinkos kokybei, mažina triukšmo, dulkių, cheminių teršalų sklaidą nuo gatvių, kitų taršos objektų.
Iš kitos pusės, augant miestui, infrastruktūrai reikia vis daugiau vietos, netinkamai pasodinti, neprižiūrimi ar sergantys seni medžiai gali tapti pavojingi žmogui ar turtui - į tai irgi būtina atsižvelgti planuojant miestų plėtrą. Tačiau Lietuvoje, deja, dažniausiai renkamasi „ne vietoje“ augančius medžius šalinti pernelyg nesigilinant ir neieškant kitų išeičių.
Jei medis kelia pavojų (sausos, lūžtančios šakos, pakrypęs kamienas), kvieskite specialistą įvertinti riziką.
