Viešieji pirkimai yra esminis valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos elementas, užtikrinantis efektyvų ir skaidrų biudžeto lėšų panaudojimą perkant prekes, paslaugas ar darbus. Ši sritis apima įvairius etapus - pradedant nuo biudžeto planavimo ir pirkimo skelbimo, iki pasiūlymų gavimo, vertinimo ir sutarties pasirašymo.
Mažos vertės pirkimai: ribos ir apibrėžimas
Mažos vertės viešasis pirkimas - tai supaprastinta pirkimo procedūra, taikoma, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 70 000 EUR (be PVM), o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 174 000 EUR (be PVM). Šios ribos nustatytos siekiant užtikrinti, kad pirkimai būtų vykdomi efektyviai ir operatyviai, neapkraunant perkančiųjų organizacijų pernelyg dideliais administraciniais reikalavimais.
Už pirkimų rūšies parinkimo teisėtumą ir teisingumą atsakinga pirkimą vykdanti perkančioji organizacija. Tai reiškia, kad pasirinkdama pirkimo rūšį, perkančioji organizacija privalo įsitikinti, jog numatoma pirkimo vertė neviršys VPĮ leidžiamos maksimalios supaprastintų pirkimų ribos.
Pirkimo būdai: skelbiama ir neskelbiama apklausa
Mažos vertės pirkimai gali būti vykdomi dvejais būdais: skelbiamos arba neskelbiamos apklausos būdu. Neskelbiama apklausa bendruoju atveju gali būti atliekama, jei mažos vertės pirkimo numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 Eur (be PVM). Tokiu atveju perkančioji organizacija gali kreiptis į pasirinktą tiekėjų skaičių (vieną, du ar daugiau) prašydama pateikti pasiūlymus.
Skelbiamos apklausos būdu pirkimas turi būti vykdomas apie jį skelbiant CVP IS priemonėmis, todėl kreiptis į norimą tiekėjų skaičių (ar pasirinktus tiekėjus) negalima. Šis būdas taikomas, kai numatoma pirkimo sutarties vertė viršija 15 000 Eur (be PVM).
Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo ypatumai
Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo būdus nustato VPĮ 5 straipsnis, jų taikymą detalizuoja Pirkimo vertės metodika. Numatoma pirkimo vertė skaičiuojama imant visas mokėtinas sumas be pridėtinės vertės mokesčio, į ją įtraukiant visas pirkimo sutarčių pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes, kurios turi būti aiškiai numatytos pirkimo dokumentuose.
- Skaidymas į dalis: Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis ar preliminariąsias sutartis atskiroms pirkimo dalims, tai apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis.
- Struktūriniai padaliniai: Kai perkančioji organizacija yra sudaryta iš atskirų struktūrinių padalinių, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visų struktūrinių padalinių bendrą numatomą pirkimo vertę.
- Retroaktyvusis metodas: Perkančiosios organizacijos dažniausiai pirkimo planus rengia einamiesiems finansiniams metams, o numatomą pirkimo vertę skaičiuoja sumuojant bendrą faktinę to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba finansinius metus, vertę.
| Pirkimo objektas | Dabartinė riba (be PVM) | Siūloma riba (be PVM) |
|---|---|---|
| Prekės ir paslaugos | 70 000 EUR | 80 000 EUR |
| Darbai | 174 000 EUR | 300 000 EUR |
Viešųjų pirkimų reglamentavimo pokyčiai
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir derinimui pateikė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus. Įstatymų projektais siekiama įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytus tikslus, skatinti socialiai atsakingų pirkimų vykdymą ir nacionalinį reguliavimą suderinti su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika.
Numatoma mažinti administracinę naštą bei supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras tiek verslui, tiek ir perkančiosioms organizacijoms. Svarbu paminėti, kad institucijos ir suinteresuoti subjektai pastabas ir pasiūlymus įstatymų projektams gali pateikti iki liepos 30 d. Numatoma daugumos įstatymų nuostatų įsigaliojimo data - 2026 m.