Žmogaus mityba - tai nuolatinės diskusijos ir tyrimų objektas. Nuo seniausių laikų iki šių dienų žmonės ieško optimalaus maisto raciono, kuris užtikrintų gerą sveikatą ir energiją.
Harvardo universiteto mokslininkai Katherine D. Zink ir E. Liebermanas, tyrę žmogaus evoliucinę biologiją, iškėlė hipotezę, kad žmogus pradėjo valgyti žalią mėsą prieš 2 milijonus metų. Žmonių protėviai išmoko suvaldyti ugnį ir pradėjo ją naudoti maisto ruošimui. Iš termiškai apdorotos mėsos jie sugebėjo pasisavinti kur kas daugiau maistingų medžiagų ir energijos, o tai leido Homo erectus naudoti daugiau energijos bei lėmė fiziologinius pokyčius.
Mėsos nauda ir trūkumai
Mėsa yra puikus baltymų šaltinis, kurie padeda atsistatyti audiniams ir reikalingi fermentų gamybai. Joje yra visos būtinos amino rūgštys, reikalingos neurotransmiterių gamybai, bei vitaminas B12, būtinas nervų sistemos funkcijai. Taip pat mėsoje esanti geležis lengvai pasisavinama ir reikalinga hemoglobino gamybai.
Visgi mėsos vartojimas turi ir savo trūkumų:
- Sotieji riebalai: Gausus vartojimas gali didinti cholesterolio kiekį kraujyje ir prisidėti prie širdies bei kraujagyslių ligų.
- Apdirbta mėsa: Produktai, tokie kaip dešra ar rūkyta mėsa, yra susiję su didesne kardiovaskulinių ligų ir II tipo cukrinio diabeto rizika bei įtraukti į kancerogenų grupę.
- Ekologinis poveikis: Mėsos auginimas reikalauja didelių žemės plotų, vandens ir pašarų, o galvijai išmeta metaną - efektyvias šiltnamio dujas.
Ar įmanoma maitintis tik mėsa?
Mokslininkai teigia, kad žmogus gali išgyventi valgydamas tik mėsą, nors tai nėra pats maloniausias gyvenimo būdas. Žmogaus kepenys gali apdoroti baltymus taip, kad jie pavirstų smegenims būtinu kuru ir žmogui suteiktų energijos - tam angliavandeniai nėra būtini. Pavyzdžiui, inuitai kelis mėnesius minta beveik išimtinai tik mėsa, o masajai Afrikoje dažnai gyvena maitindamiesi tik pienu ir mėsa.
| Mitybos būdas | Pagrindiniai ypatumai |
|---|---|
| Mėsėdžių dieta | Didelis baltymų kiekis, angliavandenių nebuvimas, adaptacija per kepenis. |
| Augalinė mityba | Skaidulų gausa, mažesnė lėtinių ligų rizika, etiniai ir aplinkosauginiai aspektai. |
Ateities sprendimai: laboratorijoje auginama mėsa
Mastrichto universiteto profesorius Markas Postas pasiūlė sprendimą globaliai mėsos trūkumo problemai - laboratorijoje išaugintą mėsą. Gyvų audinių auginimo pagrindas - kamieninės ląstelės. Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad taikant tokį metodą, jautienos auginimo sąnaudas vandeniu ir žeme galima sumažinti net 90 proc., o energijos sąnaudas - 60 procentų.
Gydytojai dietologai pabrėžia, kad nors organizmas geba prisitaikyti, ilgalaikėje perspektyvoje vien mėsos vartojimas gali kelti didelę dislipidemijos riziką, gresiančią ateroskleroze, insultais bei inkstų akmenų formavimusi. Sveikatos specialistai rekomenduoja valgyti įvairų maistą, įskaitant daržoves, vaisius, grūdus, baltymus ir riebalus, atsižvelgiant į individualius poreikius.