Kankorėžių uogienė - tai ne tik neįprastas, bet ir itin vertingas gamtos skanėstas, kupinas sveikatai naudingų savybių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keista, kad iš kankorėžių galima pagaminti uogienę, juk atrodo, kad kankorėžius naudojame tik dekoracijoms. Šis miško delikatesas vis labiau populiarėja dėl savo ypatingo skonio, kvapo ir gydomųjų savybių. Kankorėžių uogienė pasižymi švelniu miško aromatu ir lengvu saldumu, o jos paragavę net neįtartumėte, iš ko ji pagaminta. Šiame straipsnyje sužinosite, kuo naudinga kankorėžių uogienė, kada ir kaip rinkti kankorėžius, bei kaip iš jų pasigaminti uogienę ir kitus naudingus produktus.
Kankorėžių Nauda Sveikatai
Pušų kankorėžiai nuo seno buvo vertinami dėl savo gydomųjų savybių. Net ir paprasčiausias pasivaikščiojimas pušyne gali suteikti daug energijos, pagerinti nuotaiką ir sumažinti įtampą. Tačiau kankorėžių nauda tikrai tuo neapsiriboja. Juose gausu fitoncidų - natūralių antiseptikų, naikinančių ligas sukeliančias bakterijas, taninų, įvairių vitaminų, eterinių aliejų bei mineralų, tokių kaip selenas, magnis ir geležis, kurie stiprina imunitetą ir gerina bendrą savijautą. Net ir nedidelis šaukštelis šios uogienės suteikia žvalumo visai dienai.
Kankorėžių uogienė puikiai tinka peršalus, esant kosuliui, bronchitui ar kitoms kvėpavimo takų infekcijoms. Taip pat kankorėžių uogienė naudinga gydant ne tik tuberkuliozę, bet ir bronchitą bei plaučių uždegimą. Uogienėje esantys B grupės vitaminai teigiamai veikia širdies veiklą, o taninai padeda stiprinti kraujagyslių sieneles. Pušų kankorėžiai naudojami kompleksinei terapijai, kurios tikslas - reabilitacija po insulto. Jie gerina galvos kraujagyslių būklę, didina jų elastingumą bei tonusą, mažina kraujospūdį ir stabdo smegenų nervinių ląstelių nykimą net po insulto. Būtent taip veikia pušų kankorėžiuose esantys taninai, kurių prisikaupia vasaros gale. Prisirinkus jų, gaminamas užpilas, kuris mažina kraujospūdį ir padeda atsigauti po infarkto.
Štai keletas pušų kankorėžių teikiamų naudų:
- Stiprina imunitetą: Pušų kankorėžiuose esantys antioksidantai padeda stiprinti imuninę sistemą, padidindami organizmo atsparumą infekcijoms ir ligoms.
- Gydo alergijas: Kai kurie tyrimai rodo, kad pušų kankorėžiai gali palengvinti alergijos simptomus, mažindami uždegimą ir histamino išsiskyrimą.
- Padeda nuo uždegimo: Pušų kankorėžiuose esantys junginiai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali padėti sumažinti skausmą ir patinimą, susijusį su įvairiomis uždegiminėmis ligomis.
- Gydo žaizdas: Pušų kankorėžių ekstraktas gali būti naudojamas žaizdų gijimui skatinti, nes jis pasižymi antiseptinėmis ir regeneruojančiomis savybėmis.
Kankorėžiai - tai gamtos dovana, kurią galime panaudoti ne tik kaip dekoratyvinį elementą, bet ir kaip neįprastą ingredientą kulinarijoje. Jauni kankorėžiai pasižymi didele nauda organizmui: juose galima rasti vitaminų E ir K, kalcio, geležies, cinko bei magnio.
Kada ir Kaip Rinkti Kankorėžius?
Kankorėžių uogienė gaminama iš jaunų, dar minkštų pušų kankorėžių. Kankorėžiai, tinkami uogienei, turėtų būti renkami pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje, kai jie dar yra jauni, minkšti ir ne visiškai subrendę. Jie turėtų būti apie 2-3 cm dydžio, dar žali ir lengvai suspaudžiami. Tokiu metu surinkti kankorėžiai turi didžiausią eterinių aliejų koncentraciją, kurie ne tik suteikia unikalų skonį, bet ir naudingas sveikatai savybes.
Norint išgauti maksimalią naudą iš pušų kankorėžių, svarbu juos rinkti tinkamu laiku. Paprastai geriausias laikas rinkti kankorėžius yra pavasaris arba vasaros pradžia, kai jie dar jauni ir minkšti. Jauni kankorėžiai paprastai būna žalios spalvos ir lengvai pjaustomi peiliu. Venkite rinkti senus, sukietėjusius kankorėžius, nes jie gali būti mažiau naudingi. Juos reikėtų rinkti toli nuo kelių, miestų, įmonių, nuo jaunų medžių, o kankorėžių dydis neturėtų viršyti 3 centimetrų.
Kankorėžių Uogienės Receptai
Uogienė bus veiksminga ir naudinga organizmui, jeigu kankorėžius tinkamai surinksite ir paruošite, laikysitės gamybos technologijos. Lietingą rudenį ar šaltą žiemą turėsite skanų ir naudingą vaistą, jeigu užklups lėtinis nuovargis, persidirbimas, kamuos ankstyvas prabudimas, anginos, peršalimo ligos. Uogienė iš jaunų pušų kankorėžių pasižymi maloniu dervų skoniu, ją mielai valgo ir vaikai. Šaltais žiemos vakarais arbatos puodelis su keliais šaukšteliais šios uogienės sustiprins jūsų imunitetą ir pagerins nuotaiką. Praktika rodo, jog šeimai iš 3 asmenų žiemai užtenka 1-2 l kankorėžių uogienės.
Klasikinis Kankorėžių Uogienės Receptas
Surinktus kankorėžius iš pradžių reikia kruopščiai perrinkti, nupjauti jų galiukus, mirkyti vandenyje porą valandų, jog nebeliktų purvo.
Ingredientai:
- 1 kg jaunų pušų kankorėžių
- 2 kg cukraus
- 1 litras vandens
Paruošimas:
- Kankorėžius perrinkite, nupjaukite galiukus, užmerkite vandenyje keletui valandų.
- Kankorėžius sudėkite į indą ir nuplikykite verdančiu vandeniu.
- Tuomet sumaišykite cukrų su vandeniu, virkite ant silpnos ugnies, kol sirupas taps tirštas.
- Į kitą puodą sudėkite paruoštus kankorėžius, užpilkite paruoštu sirupu. Užvirinkite.
- Nukelkite nuo ugnies, uždenkite dangčiu ir palikite 4 valandas pastovėti.
- Mišinį dar tris kartus užvirinkite ir leiskite atvėsti.
- Paskutinio kaitinimo metu pavirkite maždaug valandą.
- Dar karštą uogienę supilkite į iškaitintus stiklainius ir užsukite karštu vandeniu nuplikytais, švariais dangteliais.
Kankorėžių Uogienė (Liaudies Medicina)
Pasigaminkime uogienės, kuri ne tik suteiks malonumo, bet ir duos naudos, padės peršalus ir kosint. Uogienė labai aromatinga, malonaus skonio ir mėtinio poskonio su kartumu. Šiuo metu produktas yra aromatingiausias ir dervingiausias.
Paruošimas:
- Žirklėmis nukirpkite šiurkščias šakeles, pašalinkite šiukšlių perteklių. Sudėkite į dubenį ir užpilkite šaltu vandeniu. Palaikykite parą.
- Nupilkite vandenį, nuplaukite juos tekančiu vandeniu. Supilkite į indą, kuriame virsite uogienę. Verdant iš kankorėžių išsiskiria derva, kuri prilimpa prie puodo sienelių, todėl sunku nuplauti. Į tai atsižvelkite rinkdamiesi indą.
- Į kankorėžius įpilkite švaraus filtruoto vandens ir uždėkite puodą ant vidutinės ugnies. Virkite apie 30 minučių, kol suminkštės. Tada uždenkite puodą dangčiu ir palikite nuovirą pritraukti 6-8 valandas. Galite palikti per naktį.
- Nukoškite pušų sultinį, sudėkite kankorėžius į indą. Pamatuokite paruošto sultinio kiekį ir įberkite cukraus santykiu 1:1,5.
- Užvirinkite sirupą ir virkite ant silpnos ugnies 10 minučių, kol jis pradės tirštėti.
- Atidėtus uogienės kankorėžius sudėkite į sirupą. Puodą su uogiene uždėkite ant ugnies. Užvirinkite, virkite 10 minučių, retkarčiais pamaišydami. Nukelkite nuo ugnies ir leiskite visiškai atvėsti. Pakartokite šį veiksmą tris kartus. Paskutiniame virimo etape į uogienę įpilkite citrinos sulčių.
- Karštą uogienę supilkite į sterilius stiklainius, sandariai uždarykite dangtelius ir apverskite. Palikite, kol visiškai atvės.
Itališkų Kankorėžių Uogienė
Ekspertai siūlo šį neįprastą ingredientą išbandyti namuose ir išsivirti itališkų kankorėžių uogienės bei dalijasi nepaprasto skonio receptu, kuriam prireiks vos kelių ingredientų.
Paruošimas:
- Nuplaukite kankorėžius.
- Puode užvirinkite keletą puodelių vandens, sudėkite kankorėžius ir 1-2 minutes juos pavirkite.
- Vėliau kankorėžius iš puodo išimkite ir atidėkite.
- Po valandos sumažinkite ugnį ir viską dar šiek tiek pavirkite.
- Galiausiai gautą uogienę supilkite į stiklainius, leiskite jai atvėsti ir tuomet sandariai viską uždarykite. Šią uogienę geriausiai laikyti šaldytuve ir sunaudoti patartina per keletą mėnesių.
How Butter is Made in a Factory |The Process of Making Unsalted Butter in a Factory ( FULL PROCESS )
Kiti Pušų Produktai Kulinarijoje ir Medicinoje
Egzistuoja tikrai nemažai pušų kankorėžių uogienių receptų, be to, kiekviena šeimininkė vis kažką patobulina. Be kankorėžių uogienės, pušies teikiamų gėrybių sąrašas yra daug platesnis. Galima gaminti ne tik uogienes, bet ir cukatus užpylus sirupu, ar įvairius gėrimus. Šiame straipsnyje gilinamės į pušų kankorėžių pasaulį, atskleidžiame jų naudą sveikatai, optimalų rinkimo laiką ir įvairius būdus, kaip iš jų paruošti skanius ir naudingus produktus.
Pušų Kankorėžių Medus, Trauktinė ir Sirupas
- Pušų kankorėžių medus: Jis pasižymi stipriomis antiseptinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, todėl gali būti naudojamas peršalimo ligų gydymui ir imuninės sistemos stiprinimui. Pušų medus gerai padeda esant inkstų ligoms ir visiems peršalimo susirgimams.
- Trauktinė iš pušies kankorėžių: Vienodai naudinga ir suaugusiems, ir vaikams. Ji tinka anginai, tonzilitui, laringitui gydyti.
- Pušų kankorėžių sirupas: Pušų kankorėžių sirupas gali palengvinti kvėpavimo takų problemas ir stiprinti imunitetą.
Taip pat, kankorėžius galima naudoti ir ne maisto tikslams:
- Apsauga nuo šliužų: Pušų kankorėžiai gali būti naudojami augalų apsaugai nuo šliužų.
- Tulžies gamybos skatinimas: Pušų pumpurais pagrįstų lėšų naudojimas prisideda prie to, kad tulžis pradeda gamintis aktyviau, o skysčiai greičiau išsiskiria iš organizmo inkstų.
Pušų Sėklos (Pinijos)
Pati maistingiausia pušies dalis, aišku, yra kankorėžio sėklos, riešutėliai. Atrodytų, kad pušies net bebrai negraužia, o iš tiesų ją visiškai įmanoma valgyti. Ir kartais net visiškai skaniai. Šiltuose kraštuose augančių kedrinių pinijų, mūsų pušų giminaičių, riešutai yra dideli. Mūsiškiai smulkūs, tik voverėms ir geniams pavalgyti tinkami. Bet jei turite laiko, pasivaikščiodami miške susiraskite šviežią šiemetinį kankorėžį ir pabandykite iškrapštyti sėklytes, jos tikrai labai skanios.
Lengviausias būdas jų prisirinkti, tai atsinešti namo dar neišsiskleidusius, tačiau jau subrendusius kankorėžius ir paskleisti juos ant popieriaus ar audeklo šiltoje patalpoje - sėklos pačios išbyrės, beliks tik surinkti ir nutrinti delnais „sparniuką“, padedantį joms išskraidyti po visą mišką. Tačiau jei esate nenusiteikę tokiam smulkmeniškam darbui ir neturite tiek laiko, kiek voverės ar geniai - kankorėžius vis tiek galite panaudoti. Iškepus kankorėžį orkaitėje, jis prasiskleis ir iš jo pabirs sėklos, kurias galima naudoti įvairiausiems padažams. Pavyzdžiui, Italijoje šiomis sėklomis dažnai gardinamas jų tradicinis pesto padažas, jos taip pat derinamos su makaronų patiekalais, salotomis ar naudojamos desertų gamyboje. Itališkų kankorėžių sėklos dažniausiai nėra didesnės nei saulėgrąžų, jos pasižymi kremine spalva ir salstelėjusiu, riešutus primenančiu skoniu. „Visų pirma, pinijos yra esminis autentiško pesto padažo ingredientas. Šios sėklos kartu su šviežiu baziliku, parmezano sūriu ir alyvuogių aliejumi sukuria nuostabią skonio harmoniją, kuri dera pačiuose įvairiausiuose patiekaluose - makaronuose, salotose, sumuštiniuose, juo gardinama kepta vištiena, žuvis ar kita mėsa, grilintos daržovės, rytinė kiaušinienė. Tam, kad sėklos pasižymėtų sodresniu, stipresniu skoniu ir traškesne tekstūra, jas rekomenduojama paskrudinti. Tą galite padaryti sausoje keptuvėje, orkaitėje arba mikrobangų krosnelėje.
Pušų Ūgliai
Valgomi ne tik pušies kankorėžiai. Ankstyvą pavasarį renkami pušų ūgliai. Patys ūgliai yra minkšti, sultingi ir labai kvapnūs, bet maistui nelabai tinkami. Nebent užpylus sirupu ir išdžiovinus pasidarysite cukatų. O ir tų daug nesuvalgysi - per daug sakų ir dervų turi. Tačiau iš jų gausite nuostabų vitaminingą sirupą nuo kosulio. Arba užpylus degtine išeis kvapnus pušų antpilas. Jų galima įdėti į verdamą midų arba alų. Sumalę su cukrumi ir sudžiovinę gausite prieskoninį cukrų desertų gaminimui, puošimui ar kokteilinių taurių kraštams papuošti. Tik nenurinkite visų ūglių nuo šakos, ypač nuo viršaus, kitaip pušis negalės augti. Renkami šoniniai ūgliai, po kelis nuo vienos šakos.
Pušų Spygliai
Visus metus galima rinkti pušų spyglius arbatoms - jie yra puikus vitamino C šaltinis, ypač daug jo pašalusiuose spygliuose. Surinktus žalius spyglius sudedame į verdantį vandenį, trumpai paverdame ir paliekame 10-15 minučių, kad pritrauktų. Tokią arbatą galima pasaldyti pušų ūglių sirupu, bus dar daugiau pušies skonio. Sudžiovinus spyglius ir juos sumalus, gautus miltelius galima dėti į sūrių ar saldžių sausainių, pyragų tešlą.
Antivirusinė Žiemos Arbata su Spygliais
Spygliuose yra labai daug vitamino C ir dar - juos labai smagu ir lengva rinkti. Kai einate pasivaikščioti mišku, atsineškite saujelę pušų, eglių ir kadagių spyglių ir išsivirkite antivirusinės arbatos. Galima vieną kartą prisirinkti daugiau spyglių ir arbatos mišinį laikyti stiklainyje šaldytuve.
Reikės: gabalėlio imbiero šaknies, cinamono lazdelės, citrinos su visa žievele (todėl geriau rinktis ekologišką), medaus, saujos pušų, eglių, kadagių spyglių, kelių kadagio uogų.
Gaminimas: Viską susmulkiname, spyglius sukarpome žirklėmis arba supjaustome, ir gerai išmaišome šaukštu arba virtuviniu kombainu. Arbatai 1-2 šaukštelius masės užpilame verdančiu vandeniu ir palaikome 5 minutes, kol pritrauks.
Pušų Žievė
Pušies žievė, tiksliau vidinis jos sluoksnis, nuo seno buvo renkamas, džiovinamas, malamas ir dedamas į miltus duonai kepti nederlingais metais. Šiaurėje pušų žievių miltai įmaišomi į kvietinius ar ruginius miltus norint juos apsaugoti nuo kenkėjų ir nuo pelėsių.
Pušų Žiedadulkės
Į miltus galima dėti ir pušų žiedadulkes, jos renkamos pavasarį. Žiedadulkes galima rinkti nupurtant jas į maišelį - tiesiog užmauname maišelį ant žydinčios šakos ir gerai papurtome. Arba rinkti tik išsiskleidusius vyriškus žiedus - strobilus ir atsinešus namo juos išsijoti. Taip galima prisirinkti tikrai nemažai gražių ryškiai geltonų „miltų“ ir juos dėti į blynų, sausainių tešlas, apibarstyti pyragus. Tik nepamirškit, kad žiedadulkės gali būti pavojingos alergiškiems žmonėms.
Lietiniai su Pušų Žiedadulkėmis
Reikės: 2 kiaušinių, stiklinės miltų, stiklinės pieno ar vandens, kelių valgomųjų šaukštų žiedadulkių, žiupsnelio druskos, šaukšto aliejaus.
Gaminimas: Iš visų sudėtinių dalių išplakame tešlą, jei tešla per tiršta, įpilame truputį vandens. Tešlą valandai paliekame šaldytuve ir tada kepame lietinius blynelius. Juos galima valgyti aplietus pušų ūglių sirupu arba įdaryti sūriu ir laukiniais lapeliais - dilgėlių, garšvų, kiaulpienių, gysločių, rūgštynių ar kitais. Tinka ir paprasti špinatai. Turėsite gražų spalvotą patiekalą.
Pušys Senovės Medicinoje ir Gastronomijoje
Pušiai nemažai dėmesio skiriama ir senosiose gastronomijos bei medicinos knygose. XVI amžiaus autorius, Paduvos universiteto medicinos daktaras, Martynas iš Uženduvo (Marcin z Urzędowa, apie 1500-1573 m.) savo garsiajame „Herbariume…“ aprašė dvi pušies rūšis: jau minėtą paprastąją, mūsiškę, ir itališką (Pinus pinea). Antroji - kur kas geresnė. Nes, anot autoriaus, mūsiškė yra naudingesnė kaip statybinė medžiaga ir malkos, nei vaistai. Nors, tolesniame tekste jis „atlyžta“ ir sako, kad gydymui tinka tiek abiejų žievė, tiek spygliai. Žievė turi sutraukiantį poveikį, todėl sutrinta į miltelius tinka žaizdoms gydyti. Sutrinti spygliai - taip pat tinka dėti ant žaizdų. Jie, pagal anuomet populiarią humoralinę mediciną, ištraukia karštį. Spyglius taip pat verda acte ir šiuo viralu skalauja burną. Toks vaistas dantų skausmą atitolina.
Kaip čia neprisiminti prancūzų keliautojo Jacques'o Cartier XVI a. ekspedicijos dabartinėje Kanadoje, kai skorbuto kankinamus jūreivius pavyko išgydyti tik paslaptingo Anneda medžio ekstraktu, kuris, dalies tyrinėtojų nuomone, yra pušis. Pušies pagalbą nuo skorbuto mūsų krašte aprašė ir Jurgis Ambraziejus Pabrėža, XIX amžiaus pradžioje: "...[pušies] viršūnėlės gėrimuose labai padeda nuo skorbuto...".
Anot Martyno, ypač vertingi itališkosios pušies „riešutėliai“. Jie padeda nuo kosulio ir kitų plaučių negalavimų. „Riešutėlius“ galima tiesiog valgyti vienus ar maišytus su medumi. Naudingi ir pušies sakai - jie padeda apsisaugoti nuo nuodų, o su medumi maišyti - gydo plaučius ir padeda nuo kosulio.
Anot kito autoriaus, Jokūbo Kazimiero Hauro (1632-1709), tie „riešutėliai“ labai tinkami damoms (ypač vyresnėms), nes atleidžia sąnarius, valo kraują. O kosulį Hauras rekomendavo gydyti net deginamų pušų kankorėžių dūmais. Gydytojas Martynas pušinių malkų suodžius rekomendavo kosmetikai, kaip puikią priemonę antakiams dažyti.
Kai kurie gydomieji receptai skamba visai gastronomiškai. Pavyzdžiui, Martynas iš Uženduvo turintiems nesveikas kepenis rekomenduoja tarsi kokią arbatą - duoti gerti smulkintus pušies spyglius su vandeniu, kuriame virintos razinos. O Hauras giria pušų aliejų. Vos po kelis lašelius vartojamas su vandeniu ar vynu jis naudingas skrandžiui, valąs vidurius ir „blogąją drėgmę“ iš kraujagyslių pašalina. Anot Pabrėžos, aliejus tinka karpoms naikinti.
Hauras net pateikia receptą, kaip pačiam aliejų pasigaminti. Gegužės viduryje reikia prisirinkti pušies medienos nuo pat medžio apačios ir, smulkiai supjausčius, sutrinti piestoje į miltus, o paskui - sudėjus juos į skudurėlį išspausti aliejų. Galiausiai gautą aliejų stikliniame inde, padėtame saulėkaitoje, tris mėnesius - birželį, liepą ir rugpjūtį - gryninti. Smalėko (pušies medienos su daug sakų) gabalai susmulkinami, užpilami vandeniu ir distiliuojami. Turėtų išsiskirti aliejus su vandeniu sumaišytas. Aliejų atskyrus, galima jį naudoti žaizdoms ar „į vidų“. Tik šiuo atveju kartu rekomenduojamas ne vien vanduo ir vynas, bet ir degtinė bei vasarą gamintas alus.
Pušies naudojimo tik valgiui atvejų pas mus nebuvo daug. Kaip ir islandinė kerpena, ji būdingesnė šiauresnės, subarktinės, klimato juostos valgiams. Literatūroje minima, kad pušies brazdas Suomijos teritorijoje gyvenusių tautų naudotas maistui dar XVIII-XIX amžiais. Jurgis Ambraziejus Pabrėža rašė, kad lapiai maišo trintą pušies žievę su grūdų miltais, kepdami duoną ir dėl šios priežasties neturi jokių virškinimo ir vidurių problemų.
Pas mus gi, daugiausia, itališki (Pinus pinea) „riešutėliai“ buvo pakankamai populiariu aukštosios virtuvės ingredientu XVII-XVIII amžiais. Tačiau vietinė pušis maistui naudota kur kas menkiau. Gastronomijos knygose ji kur kas dažniau minima persergėjant nenaudoti pušies medienos mėsos rūkymui, nes gaminiai derva pasmirs. Jaroslawas Dumanowwskis savo svetainėje pateikia vieną rankraštinį, archyve rastą XVI amžiaus receptą, kur, gaminant džiovinimui skirtą avies sūrį, minimi pušies kankorėžiai kaip prieskonis: „…kai kurie, norintys gaminti šviežią sūrį, sutrina žalius pušies kankorėžius, į pieną įmaišo. Kiti gi tą patį daro su sijotais kmynais. Taip pat gali tai daryti su šalavijais, su rūtomis, su pelynais, nelygu kokį skonį nori sūriui suteikti, dar pridėdamas garstyčių, pipirų ar kokių kvapniųjų žolelių…“. Pušis taip pat naudota dezinfekavimui. XVIII a. buvo teigiama, kad pavirinus vandenyje pušies kankorėžių jis taps kur kas švaresnis.
Atsargumo Priemonės ir Įspėjimai
Svarbu paminėti, kad kankorėžiai ne uogos, jų nesudėsime tiesiog į puodą ir neišvirsime uogienės per pusvalandį. Šią uogienę galima naudoti tik nedideliais kiekiais. Priešingu atveju kankorėžių uogienė gali sukelti galvos skausmą ir pykinimą. Ši uogienė nerekomenduojama nėščioms moterims ir vyresniems nei 60 metų žmonėms. Nors pušų kankorėžiai pasižymi daugybe naudingų savybių, svarbu žinoti ir apie galimą žalą. Prieš pradedant vartoti pušų kankorėžių produktus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei turite kokių nors sveikatos problemų arba vartojate vaistus. Svarbu atsiminti, kad viskas yra gerai, kas daroma saikingai.
Pušies dalių panaudojimas kulinarijoje ir medicinoje:
| Pušies dalis | Kada rinkti | Panaudojimas kulinarijoje / medicinoje |
|---|---|---|
| Jauni kankorėžiai | Pavasario pabaiga / vasaros pradžia | Uogienės, sirupai, medus, trauktinės, cukatai |
| Subrendę kankorėžiai (sėklos/pinijos) | Kai sėklos prinoksta (oru, orkaitėje) | Valgyti sėklas, pesto, salotoms, desertams |
| Pušų ūgliai | Ankstyvas pavasaris | Cukatai, sirupas nuo kosulio, antpilas, prieskoninis cukrus |
| Pušų spygliai | Visus metus (daugiausia Vit. C pašalusiuose) | Arbatos (nuo peršalimo), milteliai į kepinius |
| Pušų žievės vidinis sluoksnis (brazdas) | Nederlingais metais (istorinis) | Į miltus duonai kepti |
| Pušų žiedadulkės | Pavasarį | Į blynų, sausainių tešlas, pyragų apibarstymui |
| Pušų sakai | Pagal poreikį | Gydo plaučius, nuo kosulio, nuo nuodų (su medumi) |
| Pušų pumpurai | Pavasario pradžia | Tulžies gamybos skatinimas (liaudies medicina), *nėra tinkami maistui dėl dervų* |
tags: #kaip #kepti #konkorezius