Lietuvos duonos pramonė yra gyvybiškai svarbi šalies maisto pramonės dalis, užtikrinanti nuolatinį vieno pagrindinių maisto produktų - duonos - poreikį. Kaip ir daugelis kitų pramonės šakų, ji išgyvena sudėtingą laikotarpį. Šiame straipsnyje nagrinėjama duonos pramonės krizė Lietuvoje, apžvelgiamos priežastys, iššūkiai ir galimos perspektyvos ateičiai. Straipsnyje remiamasi istoriniais duomenimis, ekonomine analize ir įmonių vadovų įžvalgomis, siekiant pateikti išsamų vaizdą apie dabartinę situaciją ir galimus sprendimus.
Istorinė Duonos Gamybos Evoliucija ir Pramonės Iššūkiai po Nepriklausomybės Atkūrimo
Duonos kepimo tradicijos Lietuvoje siekia gilią senovę. Nuo namų ūkiuose keptos ruginės duonos iki modernių pramoninių kepyklų, duonos gamyba nuėjo ilgą evoliucijos kelią. Pirmosios pramoninės kepyklos Lietuvoje atsirado dar XIX amžiuje, o XX amžiuje, ypač po Antrojo pasaulinio karo, duonos pramonė sparčiai augo ir modernėjo. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuva susidūrė su dideliais ekonominiais iššūkiais.
Sovietinio centralizuoto ūkio valdymo mechanizmas lėmė ekonomikos struktūrą, kuri neatitiko naujų rinkos sąlygų. Lietuva prarado didžiąją dalį produkcijos realizavimo rinkos ir prekybinius ryšius, todėl pramonę ištiko nuosmukis. Pereinamuoju laikotarpiu Lietuva daugelį pramonės šakų sugebėjo pritaikyti prie naujų sąlygų ir paversti jas ekonominės plėtros bei užsienio prekybos veiksniais. Paveldėta pramonės struktūra 1990-1994 m. sunkiai galėjo veikti kaip savarankiškos šalies ūkio dalis.
Sumažėjus ekonominiam bendradarbiavimui su SSRS rinka, Lietuva neteko pagrindinių žaliavų tiekėjų ir pramonės produkcijos pirkėjų, patyrė vienų gaminių perprodukciją ir kitų deficitą. Atsivėrus Vakarų rinkai ir į Lietuvą ėmus masiškai importuoti įvairias prekes, Lietuvos pramonė nepajėgė pateikti konkurencingos produkcijos. Reikėjo kardinalių pokyčių: likviduoti technologinį atsilikimą, panaikinti neefektyvias pramonės gamybos grandis, pertvarkyti kai kurias pramonės šakas.
10 dešimtmečio pabaigoje sėkminga Lietuvos ūkio plėtra sulėtėjo dėl 1998 m. Azijos krizės ir žaliavų kainų sumažėjimo pasaulinėje rinkoje bei Rusijos finansinės, politinės ir valiutos krizės atgarsių. Labai sumažėjo Lietuvos eksportas į Rusiją, nes devalvavus rublį Lietuvos prekės Rytų rinkose tapo nekonkurencingos, vidaus rinką užplūdo eksportui skirta produkcija, padidėjo nedarbas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, maisto pramonei tenka didžiausia apdirbamosios pramonės sukuriamos pridėtinės vertės dalis, bet nuo 20 a. 10 dešimtmečio vidurio ji nuolat mažėjo. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, teko perorientuoti žaliavų rinkas ir derinti produkcijos kainas su Vakarų šalių kainomis.
COVID-19 Pandemijos Poveikis Duonos Rinkai ir Vartojimo Tendencijoms
Koronavirusas ir karantinas paveikė duonos pirkėjų elgesį. Kas įdomiausia, duonos rinkai karantinas savotiškai paradoksaliai nieko ypatingai nepadėjo. Jei žiūrėtume bendrai, duonos pardavimai, palyginti su 2019 m., susitraukė beveik 5 proc. Atrodytų, kad karantinas, visi žmonės sėdi namie. Po pirmos bangos, kuri buvo kovo balandžio mėnesiais, kai žmonės pirko, dėjo į šaldytuvus, į spinteles, tikrai matėme didžiulį šuolį. Bet vasara buvo gana prasta. Rudenį rinka šiek tiek atsigavo, bet per visus metus buvo fiksuotas rinkos susitraukimas. Nors kitos produktų kategorijos, ką matome iš rinkos tyrimų bendrovių duomenų, tokio kritimo nepatyrė. Mes patys iki galo ir neturime paaiškinimo, kodėl taip yra.
Duonos rinka traukiasi dėl emigracijos, besikeičiančių vartojimo tendencijų ir visuomenėje sklandančių mitų, neva duona - nesveikas produktas, nuo jo auga svoris. Matyt, yra ir ilgalaikės tendencijos, kas su ta duona vyksta. Lietuvos gyventojų pajamos metai iš metų auga, jie pradeda valgyti mažiau duonos, gali nusipirkti daugiau šviežių daržovių. Prieš kokius 20-30 metų duona, mėsa, bulvės buvo pagrindiniai patiekalai. Bet dabar viskas keičiasi. Taigi, toks pokytis.
Taip pat, kas įdomu - tai, kad labai stipriai nukentėjo ruginės duonos segmentas. Ypač per karantiną. Bet tokia tendencija yra prasidėjusi anksčiau. Šalia to, kad ruginės duonos kiekis krenta, kvietinės duonos kiekis auga. Turiu galvoje sumuštinių duoną skrudinti ir batonus. Galime tik svarstyti, kad lietuvių mitybos įpročiai keičiasi, darosi labiau vakarietiški. Vakarų Europoje ruginės duonos yra, bet ji nėra labai populiari. Vyksta kažkokia mitybos transformacija - matome tai ir iš kitų produktų kategorijų pardavimo. Kitas dalykas, šiuo metu vyksta pirkėjų kartų kaita. Mūsų tyrimai rodo, kad ruginę duoną daugiausia vartoja žmonės nuo 45 metų. Jaunimas perima Vakarų tendencijas ir labiau vartoja kvietinę duoną. Batonų pardavimas irgi krenta, bet parduodame daugiau šviesios sumuštinių duonos.
| Duonos rūšis | Pardavimų pokytis |
|---|---|
| Ruginė duona | Krito apie 9 proc. |
| Kvietinė duona ir batonai | Išaugo 0,3 proc. |
Ypatingą verslą pradėjo palėpėje: panevėžiečiai svarmenis iškeitė į lazeriu papuoštus duonos kepalus
O eksporto rinkose populiaresni kvietiniai gaminiai. Daugiausia, ko gero, apie du trečdalius mūsų eksporto sudaro kvietiniai gaminiai, o likusi dalis - ruginiai. Na, tai tokios tendencijos daugiau mažiau ir atsispindi.
Didžiausi Duonos Gamintojai ir Jų Prisitaikymas
Lietuvos duonos rinkoje dominuoja kelios didelės kepyklos, kurios užima didžiąją rinkos dalį. Tarp jų išsiskiria „Vilniaus duona“ ir „Mantinga“. Ponia Rita Ramanauskienė „Vilniaus duonai“ vadovauja 13 metų. Ji prisimena, kad etapas, kai iš finansų direktorės pareigų turėjo pereiti į generalinės direktorės pareigas, buvo gana sudėtingas. Kai „Vilniaus duona“ priklausė „Vilniaus prekybos“ grupei, įmonė turėjo geras prekybos sąlygas. Tačiau didžiausia Baltijos šalyse duonos kepimo įmonė iki restruktūrizacijos buvo nelanksti. Restruktūrizacija ir kiti atnaujinimai buvo labai reikalingi, kad būtų išsaugota lyderio pozicija. Pradėjus restruktūrizavimą, pirmiausia buvo uždarytos senosios kepyklos. Aukštuosiuose Paneriuose buvo pastatyta nauja moderni kepykla, 100% modernizuota ir „Vilniaus duonai“ priklausanti Panevėžio kepykla. Darbuotojų skaičius buvo sumažintas beveik 4 kartus (nuo 1.400 iki 400), tačiau grynieji pardavimai visąlaik kilo, išskyrus dvejus nuosmukio metus - 2009-uosius ir 2010-uosius.
| Metai | Pardavimai (mln. Eur) |
|---|---|
| 2010 | 25,5 |
| 2014 | 29,7 |
Šiuo metu Panevėžio kepykla daugiau koncentruojasi kepti ruginę duoną, nors kepa ir kvietinę, o štai Vilniuje daugiau kepama kvietinės duonos. Pasak jos, dabar „Vilniaus duona“ šalies duonos rinkoje užima maždaug 33% ir mažiausiai du kartus lenkia artimiausius konkurentus. Dalis produkcijos iš „Vilniaus duonos“ kepyklų išvežama į Latviją ir Estiją, daugiausia eksportuojama ruginės duonos. Pirmieji „Vilniaus duonos“ produkcijos pavyzdžiai jau keliauja ir į Skandinaviją. Įmonės vadovė tikisi, kad, grupę „Vaasan“ įsigijus didžiulei Švedijos kompanijai „Lantmännen“, „Vilniaus duonos“ pozicijos Europos rinkoje dar labiau sustiprės.
„Mantinga“ - dar viena didelė ir moderni duonos kepykla Lietuvoje, sparčiai auganti ir plečianti savo veiklą. Įmonė įsikūrusi Marijampolėje ir specializuojasi šaldytų kepinių gamyboje. „Mantingos“ produkcija eksportuojama į daugelį Europos šalių. Šiandien „Mantinga“ yra viena didžiausių ir moderniausių duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių įmonių Baltijos šalyse.
Energetikos Kainų Šuolis ir Visuotiniai Iššūkiai
Duonos pramonė susiduria su rimtais iššūkiais, tarp kurių ir žaliavų kainos. Žaliavų - miltų, sėklų ir taip toliau - kainos dalis sudaro apie pusę produkto savikainos. Daugiau nei 10 000 duonos gamintojų patiria sunkumų, su kuriais nebuvo susidurta nuo pokario laikų. Verslams reikia elektros, dujų, o jų kainos - neįkandamos net vidutinėms įmonėms, ką jau kalbėti apie mažus šeimos verslus. Pastaruoju metu pranešama apie rekordiškai pabrangusius grūdus, didėjančias pasaulines naftos ir kitų žaliavų kainas.
Apie šių iššūkių mastą galima spręsti iš platesnio Europos konteksto, pavyzdžiui, Vokietijos. Vokietijos pramonę, kuri yra ketvirta pagal dydį pasaulio ekonomika, karas Ukrainoje pastūmėjo ties bedugnės kraštu. Didžiausia Vokietijos problema - sparčiai kylančios energijos kainos. Elektros kaina kitiems metams jau padidėjo 15 kartų, o dujų kaina - 10 kartų. Pramonės analitikai teigia, kad Europa jau prarado bent pusę amoniako gamybos ir trečdalį azoto trąšų gamybos dėl itin aukštų dujų kainų. Maždaug pusė Europos aliuminio ir cinko lydymo gamyklų buvo uždarytos.
Be jokios abejonės, žaliavų kainos pasaulinėse rinkose turi įtakos galutinėms duonos gaminių kainoms. Didelę dalį galutinėje duonos savikainoje turi darbo užmokestis, logistika, kuras ir pan.
Vartojimo Tendencijos, Sveikatingumo Iniciatyvos ir Cukraus Mokesčio Debatai
Duonos vartojimo įpročiai Lietuvoje nuolat kinta. Vis daugiau vartotojų renkasi sveikesnę ir natūralesnę duoną, pagamintą iš pilno grūdo miltų, su sėklomis ar kitais priedais. Taip pat populiarėja duona be glitimo ir duona, tinkama veganams. Kepyklos stengiasi atsižvelgti į šias tendencijas ir pasiūlyti platų produktų asortimentą, atitinkantį įvairius mitybos poreikius. Mes matome tas tendencijas ir reaguojame į jas. Tiesą sakant, senokai pradėjome reaguoti. Dar 2016-2017 m. pasiūlėme pirkėjams duonos su mažesniu cukraus kiekiu, su viso grūdo miltais.
Apskritai cukraus kiekį produkcijoje irgi stengiamės mažinti, ypač šiais metais. Kai kurie iš tokių mūsų suplanuotų naujų gaminių jau pasirodė prekybos vietose. Akcentuojame naujienas su daugiau skaidulų, viso grūdo miltais. Ir sveikatingumo produktų liniją toliau tęsime. Priklausome švedų kepyklų grupei „Lantmännen Unibake“. Vienas iš grupės tikslų ir yra sveikesni gaminiai, mažiau cukraus, daugiau skaidulų. Ateityje tai bus labai svarbi tema. Įmanoma valgomą duoną gaminti visai be pridėtinio cukraus, tik kažin, ar Lietuvos gyventojai jos labai norėtų. Toks paradoksas yra: iš įvairių tyrimų matome, kad žmonės sako norintys mažiau cukrų, tačiau kiek bandėme įvesti į rinką, pavyzdžiui, batoną su mažiau cukraus, jo žmonės nesirenka.
Cukraus mokesčio tema Lietuvoje kas kelerius metu grįžta bangomis. Dažniausiai sakoma, kad taip rūpinamasi gyventojų sveikata. Tačiau, ką mes matome, kad iš tiesų cukraus mokestis yra gana kontraversiškas. Visų pirma cukraus mokestis turėtų būti ne diskriminacinis. Jeigu yra cukraus mokestis, jį turėtume taikyti visiems produktams - ne vien tik pasirinktinai kokiam nors šokoladui ar gaiviesiems gėrimams. Jeigu nediskriminuojame produktų, tuomet atsiranda sudėtingas tokio mokesčio apskaitos mechanizmas - papildoma biurokratija tiek įmonei, tiek valstybės institucijoms.
Antras dalykas, matome, kaip yra su alkoholiu: kai yra įvedamas papildomas mokestis, tada išauga produktų kainos, tad jų žmonės važiuoja pirkti į gretimas šalis. Lietuva maža šalis, sienų su kaimynais daug. Matome tokį pavojų. Danai važiuodavo į Vokietiją ar Švediją pirkti produktų, kurie cukraus mokesčių neapmokestinami, ir todėl Danijoje šio mokesčio buvo atsisakyta. Dėl išaugusių kainų atsiranda ir socialinis aspektas: mažesnes pajamas uždirbantys žmonės turės mokėti daugiau. Jeigu taikomas mokestis visiems produktams, išauga ne tik gaiviųjų gėrimų, duonos, bet ir pieno produktų kainos. Iš tikrųjų būtų geriausia, ką yra kalbėjusi ir Maisto pramonės asociacija, - tai švietimas mitybos klausimais, tam tikri maisto gamintojų įsipareigojimai. Gamintojai įsipareigoja mažinti cukraus kiekį, didinti skaidulų kiekį - taigi judėti tokia linkme.
Darbo Organizavimas ir Valdžios Atsakas Krizės Metu
Kaip virusas pakeitė pačios įmonės veiklą, darbuotojų darbą? Pagal galiojančius reikalavimus, visos įmonės turi laikytis nustatytų higienos, maisto saugos procesų. Yra standartai, kurių laikomės. Aišku, kai prasidėjo koronaviruso banga, mes ruošėmės. Pasidarėme Covid-19 veiksmų planą, kaip turime reaguoti, kai, pavyzdžiui, nustatomas užsikrėtęs darbuotojas, kaip užtikrinti jų kontaktų atsekamumą. Ko gero, neverta minėti, kad visur turime dezinfekcines stotis, visi darbuotojai aprūpinti kaukėmis. Kad būtų didesni atstumai kai kurias erdves atskyrėme plastikiniais barjerais. Be to, turime pasistatę termovizorius ir matuojame į gamybos cechą įeinančių darbuotojų temperatūrą.
Apskritai visus darbuotojus, kurie turi ne tik aukštą užsikrėtimo riziką, bet ir žemą, „automatu“ siunčiame testuotis į privačią laboratoriją. Tai daroma įmonės lėšomis. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus reikalavimus, jeigu darbuotojas buvo labai trumpai susitikęs su sergančiu giminaičiu, jo rizika užsikrėsti galbūt nėra didelė, bet mes vis tiek siunčiame jį testuotis. Ir toliau laikysimės visų atsargumo priemonių. Tikrai liks dezinfekcinės stotelės, rekomendacijos darbuotojams dėvėti kaukes didesniuose susirinkimuose. Taip pat toliau bus ribojamas visų pašalinių žmonių patekimas į gamyklą - pavyzdžiui, įvairių ekskursijų. Mes neleidžiame trečiosioms šalims - vežėjams, logistikos partneriams, kurie išvežioja duoną, - įeiti į kepyklą, kad būtų sumažinti kontaktai su mūsų darbuotojais. Kita vertus, ir toliau liks nemažai nuotolinio darbo. Kaip dabar daugelis dirba iš namų, ateityje irgi rotuosime žmones. Matyt, daugelis taip ir dirbs - kelios dienos darbe, kelios - namuose.
Dėl vakcinų faktas, kad įvyko tai, kas įvyko. Iš kitos pusės, gerai, kad Lietuva yra Europos Sąjungoje. Jeigu mes būtume vieni, paprastai kalbant, būtume „likę ant ledo“. Mažos šalys vis tiek turi mažesnes derybines galias. Gerai, kad esame Europos Sąjungoje, gerai, kad ji derasi kartu. Galbūt kiek vėluojame, bet yra kaip yra. Labai paprasta kritikuoti, kai nesi pats atsakingas už sprendimus. Niekas neturi vienareikšmio atsakymo, kaip būtų geriausia su situacija tvarkytis - nuo JAV iki Europos Sąjungos pilna įvairiausių nuomonių.
Dauguma mokesčių lengvatų yra skirta vidutiniam ar smulkiam verslui. Didžiosios įmonės kažkokių palengvinimų ir neturi. Kuo dabar galima pasinaudoti - tai pelno mokesčio lengvata investiciniams projektams, labdaros teikimo lengvata. Manytina, lengvatas investuojamam pelnui reikėtų pratęsti, kad šiuo požiūriu būtume labiau konkurencingi su kaimyninėmis šalimis.