Žvejyba - tai ne tik būdas atsipalaiduoti gamtoje, bet ir azartiškas užsiėmimas, reikalaujantis tam tikrų žinių ir įgūdžių. Vienas iš populiariausių žvejybos būdų - žvejyba dugnine meškere. Dugninė žvejyba - tai žūklės būdas, kai masalas pateikiamas pačiame vandens dugne. Tokiu būdu dažniausiai gaudomos dugninės žuvys: karšiai, lynai, šamai, plakiai, karpiai ir kt. Masalas laikosi vietoje su svareliu ar šėrykla, o žuvis užkimba paimdama jį nuo dugno. Dugninė meškerė suteikia puikią progą žvejoti ir pagauti tada, kai vandens sąlygos paprasčiausiai neleidžia to daryti kitais būdais ar mažų mažiausiai apsunkina žvejybą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip paruošti dugninę meškerę su masaliniais kukuliais, kad žvejyba būtų sėkminga.
Masalinis kukulis - tai specialus masalas, dažniausiai naudojamas karpių žvejybai. Jis gaminamas iš įvairių ingredientų, tokių kaip žuvų miltai, sojos miltai, kukurūzų miltai, kiaušiniai ir įvairūs priedai. Nors pradedančiajam meškeriotojui gali pasirodyti, kad žuvavimas yra nesudėtingas, sėkmingai žūklei būtina laikytis daugybės reikalavimų, turėti supratimą apie gaudymo techniką ir taktiką.
Dugninės meškerės įrangos pasirinkimas
Norint sėkmingai žvejoti dugnine meškere, labai svarbu teisingai parinkti įrankius ir masalus.
Meškerykotis
Meškerykočiai, kuriuos naudoja sportininkai, dažniausiai gaminami iš anglies pluošto, jie kur kas lengvesni, bet ir brangesni. Dugninei žvejybai skirtos meškerės pasižymi tuo, kad turi itin jautrias viršūnėles, kurios linksta net nuo menkiausio žuvies prisilietimo, taip įspėdamos apie kibimą. Neretai viena meškerė turi kelias skirtingas viršūnėles, kurios, priklausomai nuo savo kietumo, leidžia užmesti skirtingo svorio sistemėles. Dažniausiai meškerės dugninei žvejybai ir pasirenkamos būtent pagal tai, kokį svorį bus norima su jomis mėtyti.
- Lengvesnės kategorijos meškerės, kurių užmetimas iki 30 gramų, dažniausiai naudojamos ten, kur metimų atstumas neviršija 30 metrų.
- Tolimesniems metimams, kur telkinys seklesnis arba dugnas ganėtinai plokščias, renkamasi 50-60 gramų užmetimą turinčios meškerės, kurios puikiai tiks ir žvejybai daugumoje upių, kadangi 60 gramų sistemėlė jau neblogai išsilaiko upės srovėje.
Naktinei žūklei rekomenduojama rinktis specialias dugninei skirtas meškeres be keičiamų viršūnėlių. Jos gali būti teleskopinės arba sudedamos iš dalių. Esminis skirtumas nuo Feeder tipo meškerių - didesni žiedeliai ir galingesnis blankas. Tokios meškerės primena karpines, bet yra lengvesnės klasės, skirtos užmesti svorį iki 90 g.
Ritė
Ritę dugninei meškerei verta rinktis patvarią ir kokybišką, kadangi iki 100 gramų galinčios sverti šėryklos suteikia tikrai nemažai apkrovų, kurių pigesnė ritė po kiek laiko gali paprasčiausiai neatlaikyti. Nepabijokite didesnių ričių, visgi dugninė tai ne spiningas, kur būtų itin svarbus svorio balansas, kadangi didžiąją žvejybos dalį dugninė meškerė praleidžia ant laikiklių, o rankose būna tik metant sistemą į vandenį ar ją traukiant į krantą.
- Lengvesnėms meškerėms verta rinktis 3000 ar 4000 dydžio ritę.
- Sunkiausioms meškerėms į porą rinkti galima ir iki 8000 ar net dar didesnes rites.
Nepriklausomai nuo dydžio, ritės perdavimo skaičius turėtų būti gan mažas, dažniausiai 4-5:1. „Baitrunner“ funkcija yra privalumas žvejojant karpius ar šamus.
Dugninės feeder meškerės, ritės. Kaip pasirinkti. Žvejys.lt komandos patarimai
Valas
Valą rinkitės kuo naujesnį, nes sendamas jis praranda stiprumą. Kai kurios nesolidžios firmos, norėdamos padidinti apyvartą, į gaminamą valą specialiai prideda tokių medžiagų, kurios pagreitina jo senėjimą. Pirmaisiais metais toks valas puikus, o kitais jį jau reikia išmesti. Renkantis pagrindinį valą svarbu įvertinti du dalykus - metimų atstumą ir pavadėlio, kurį naudosite, storį.
- Jeigu bus atliekami netolimi metimai, verčiau rinktis monofilamentinį valą (0.20-0.28 mm).
- Tolimesniems metimams pranašumą suteikia pintas valas (0.12-0.16 mm). Kuo plonesnį valą rinktis reikia jau vien dėl to, kad, pučiant stipriam vėjui, storas valas atliks burės vaidmenį, ir plūdę bus sunku kontroliuoti. Plonesnį valą mažiau veikia srovė, jis greičiau skęsta, jau nekalbant, kad plono valo ir žuvys mažiau bijo.
Visuomet svarbu, kad pagrindinis valas būtų storesnis ir tvirtesnis nei sistemoje naudojamas pavadėlis. Jeigu pavadėlis bus silpnesnis už pagrindinį valą, jis truks pirmas ir bus prarandamas tik kabliukas arba, blogiausiu atveju, kabliukas su šėryklėle, tačiau kartu nebus nutraukiamas ir pagrindinis valas. Valo ir pavadėlio storis priklauso nuo gaudomos žuvies. Pavyzdžiui, gaudant didelius karpius, pavadėlio storis gali būti ir dvigubas. Pavadėliams taip pat dažnai naudojamas nebe monofilamentinis, o fluorokarbono valas.
Kabliukai
Kabliukas privalo būti idealiai aštrus, pakankamai ir tinkamai užgrūdintas. Žvejojant karpius, kibimai dažnai būna ne tokie dažni kaip norėtųsi, todėl kai kimba, turite užtikrinti, kad kabliukai būtų aštrūs. Yra tiek daug skirtingų karpinių kabliukų tipų - nuo lenktų, ilgų ar plačių tarpų iki specialių kabliukų. Įsitikinkite, kad naudojate atitinkamo tipo karpių kabliuką, atitinkantį jūsų naudojamą sistemėlę. Kabliukai turėtų būti stambesni. Atskirais atvejais, kai žuvys kimba vangiai, kabliuko ir masalo spalva gali turėti įtakos žūklės rezultatams, bet jos reikšmės nereikėtų pervertinti. Kad kabliukai būtų aštrūs, reikia juos laikyti susegus į poroloną atskiroje dėžutėje.
Svareliai ir šėryklos
Žūklės sėkmė labai priklauso nuo tinkamo svarelių parinkimo. Svareliai naudojami įvairūs - nuo 10 iki 50 g ir sunkesni, priklausomai nuo žvejybos vietos. Jie gali būti pririšami, slankiojantieji, slyvelės, piramidės, cilindriuko, kūgio ar kitokio pavidalo. Jie dedami ant pačio valo arba pririšami trumpu pavadėliu. Nepatyrę žvejai daro didelę klaidą kabindami ne daug įvairių svarelių, bet vieną didelį svarmenį. Užmetant meškerę, tik sukeliamas nereikalingas triukšmas, o tokia atsargi žuvis kaip karšis, pajutusi neįprastą svorį, gali išspjauti masalą.
Šėryklos viena nuo kitos skiriasi ne tik svoriu, bet ir savo atvirumu. Kuo atviresnė šėryklėlė, tuo greičiau ji atsikrato savyje esančio jauko. Neretai atviros šėryklėlės naudojamos jaukinimui, o kai žuvis jau pradeda sukiotis aplink jauką, šėrykla keičiama į uždaresnę, kad jaukas būtų paduodamas iš lėto, o žuvys per greitai neprisipildytų pilvų.
- Artimesniems metimams pakanka lengvų, iki 30 gramų sveriančių šėryklų, kurių forma retai yra svarbi.
- Kai kalba pasisuka apie tolimus metimus, svarbu ne tik šėryklos svoris, tačiau ir forma. Naudojamos kuo labiau aerodinamiškos šėryklos, leidžiančios sistemėlę užmesti kuo toliau.
Jeigu srovė nuolat ridena šėrykla - ji per lengva ir reikia keisti į sunkesnę, kuri nuskendus sugebėtų išsilaikyti ant dugno. Tam dažnai ir mažiau aptakios šėryklėlės, kadangi kuo aptakesnė forma, tuo lengviau ji ridenasi upės dugnu. Esant didesnei srovei 60 gramų šėrykla gali tekti rinktis net jeigu metimo atstumas to visiškai nereikalauja.
Signalizatoriai
Dar viena įrangos dalis, be kurios retai apsieinama žvejojant dugnine meškere, tai signalizatoriai, pranešantys apie kibimus. Žinoma, teoriškai galima tiesiog visuomet stebėti meškerių viršūnes, tačiau taip negalėsite nei akimirkai nuleisti akių, nes galėsite praleisti kibimą, o žvejojant naktį viršūnės turės visuomet būti apšviestos.
Žvejojant dugnine dažniausiai naktį, prie meškerykočio pritvirtinamas signalizatorius - mechaninis ar elektroninis skambaliukas, kuris, traukiant valą, signalizuoja apie kibimą. Paprasčiausias signalizatorius - ant meškerykočio per virvutę pritvirtintas skambutis, kuris kabinamas ant valo ir jį nuo svorio išlenkia. Žuviai pradėjus čiulpti masalą, žvangutis pradeda lėtai kilti. Žuviai pagriebus masalą, žvangutis staiga šokteli į viršų ir suskamba.
Taip pat signalizatoriuje dažniausiai rasite ir nedidelę lemputę, kuri užsidega kibimo metu, ji leidžia lengvai atskirti, kuris signalizatorius „dainuoja“ kibimo dainą, kai žvejojama keliomis meškerėmis vienu metu. Neturint skaitmeninio signalizatoriaus dažnai naudojama „beždžionėlė“. Ji tvirtinama prie valo apatinėje meškerės dalyje, kibimo metu valas arba įsitempia, taip šokdindamas „beždžionėlę“ į viršų, arba atsipalaiduoja, ją nuleisdamas žemyn.
Masaliniai kukuliai: kas tai ir kaip juos naudoti?
Masalinis kukulis - tai specialus masalas, dažniausiai naudojamas karpių žvejybai. Jis gaminamas iš įvairių ingredientų, tokių kaip žuvų miltai, sojos miltai, kukurūzų miltai, kiaušiniai ir įvairūs priedai.
Privalumai
Masaliniai kukuliai turi keletą privalumų, dėl kurių jie yra populiarūs tarp žvejų:
- Atranka: Leidžia atsijoti smulkias žuvis. Didesnio dydžio kukulius (18-30 mm) praryti nepajėgia smulkios žuvys, tokios kaip kuojos ar plakiai.
- Patrauklumas: Karpiai greitai įpranta ragauti kukulius, jei jie nuolat jais jaukinami.
- Aromatas ir skonis: Masalas gali būti padaromas neeilinio skonio ir aromato, kad išsiskirtų iš jauko.
Trūkumai
Nepaisant privalumų, masaliniai kukuliai turi ir trūkumų:
- Kaina: Kokybiški masaliniai kukuliai gali būti brangūs.
- Reikalauja įgūdžių: Norint sėkmingai žvejoti su kukuliais, reikia žinoti, kaip juos teisingai parinkti ir naudoti.
Kaip naudoti masalinius kukulius
Masaliniai kukuliai dažniausiai naudojami su specialiu pavadėliu su vadinamuoju „plauku“. Tai kilpelė, sumegzta iš valo ir naudojama užverti masalinį kukulį. Tai reiškia, kad masalas patiekiamas ne pasmeigtas ant kabliuko, o šalia masalo.
Masalui naudojami kukuliai gali būti išmirkomi įvairiuose sirupuose ir aliejuose, kad įgautų papildomą aromatą ir skonį. Ežero vandenyje mirkyti boiliai sukuria įspūdį, kad pašaras jau kurį laiką gulėjo ežero dugne ir karpių požiūriu yra saugus valgyti.
Masalų parinkimas dugninei žvejybai su kukuliais
Masalų pasirinkimas dugninei žvejybai yra tikrai platus. Juos galima suskirstyti į tris kategorijas: gyvi masalai, augaliniai masalai ir dirbtiniai masalai. Dirbtiniai masalai gali būti naudojami kartu su gyvais ar augaliniais masalais, siekiant padidinti patrauklumą. Jie dažnai padeda iškelti masalą šiek tiek virš dugno arba suteikia papildomą kvapą. Žvejybai visada verta turėti kelis skirtingus masalo variantus. Tai bus įvairaus dydžio ir skonio boiliai, įvairių tipų boiliai, įskaitant pop-up ir plastikinių masalų mišinį. Kuo daugiau karpių žvejybos masalo pasirinkimo, tuo didesnė tikimybė, kad tą dieną pavyks rasti masalą.
Šaltuoju periodu fluoro masalai puikiai patraukia karpių dėmesį ir yra geriausias karpių masalas. Savo reikmenų krepšyje visada turėkite nors keletą indelių fluoro masalų. Pjaustyti puselėmis boiliai yra puiki ir paprasta taktika, taip smulkintus boilius galima naudoti tiek spod mišinyje, tiek kaip masalą ant kabliuko. Daugelis karpių žvejų naudoja apvalius boilius ant plaukų, o tai greičiausiai pažįstama daugeliui karpių. Dažnai žvejojamuose telkiniuose karpiai gali sieti visus apvalios formos boilius su pavojumi ir tai gali turėti įtakos kibimų skaičiui.
Toliau pateikiama lentelė padės pasirinkti tinkamiausią masalą ir jo pateikimo būdą, įskaitant masalinius kukulius:
| Masalo Tipas | Geriausiai Tinka | Kaip Naudoti? |
|---|---|---|
| Masaliniai kukuliai (Boiliai) | Karpiai | Naudojami su pavadėliu „plauku“, gali būti išmirkomi sirupuose |
| Sliekai | Karšiai, lynai, ešeriai | Veriami ant kabliuko, gali būti naudojami su plūdine ar dugnine meškere |
| Lervos | Žieminė žūklė, mažos žuvys | Dedamos ant mažų kabliukų, tinkamos poledinei žūklei |
| Guminiai masalai | Lydekos, starkiai, ešeriai | Veriami ant galvakablio, traukiami skirtingais tempais |
| Vobleriai | Lydekos, šamai, upėtakiai | Traukiami tolygiai arba su trūkčiojimais |
| Blyneliai ir sukrės | Ešeriai, lydekos | Sukami tolygiai arba su pauzėmis |
| Plastikiniai kukurūzai | Karpiai (papildymui) | Papildo masalinį boilį, padidina patrauklumą |
Dugninės sistemėlės karpių žvejybai su kukuliais
Šėryklos ir pavadėliai rišami į įvairiausias sistemas. Dugninės žūklės pasaulyje yra sugalvota begalės sistemėlių. Specializuotos sistemėlės, skirtos karpiams ar jūrinei žūklei nuo kranto, dažnai reikalauja begalės atributų ir detalių, reikalaujančių ne tik žinių, bet ir išmanymo.
Slankiojanti arba In-Line Sistema
Turbūt labiausiai išpopuliarinta žvejų sportininkų, gaudančių feeder tipo meškerėmis, nes būtent tokią sistemėlę leidžiama naudoti tarptautinėse feeder varžybose. Tai - elementari sistemėlė, leidžianti žuviai be jokio pasipriešinimo tempti masalą. Ji yra saugi arba kitaip - draugiška žuviai, nes, valui trūkus, svarelis ar šėryklėlė nukrenta. Geriausia ją susirišti iš 0.22 - 0.25 milimetro paprasto ar fluorokarboninio valo.
Paėmus valo atkarpą, pradžioje užmaunamas suktukas su segtuku. Tada dedamas savotiškas fiksatorius - „amortizatorius“. Jį gali atstoti silikoniniai „stabdžiai“, naudojami žūklei slankiojančia plūde arba specialūs fiksatoriai. Viską sumovus, padaroma pavadėlio kilpa, supinama „kaselė“, užrišamas dvigubas mazgas, prie jo dedamas fiksatorius ir - viskas. Prie suformuotos kilpos dedamas pavadėlis, o prie segtuko prisegama reikiama šėryklėlė. Naudojant pintą pagrindinį valą arba itin plonus pavadėlius galima tarp sistemėlės valo ir pavadėlio dėti, vadinamą, feeder gumos atkarpą.
Elementarusis Paternosteris
Daug visokių paternoster tipo dugninių sistemėlių ir jų modifikacijų būta praeityje. Turbūt jų bus dar ir ateityje, tačiau ši, manau, yra pati paprasčiausia ir elementariausia. Beje, ją naudoja ir keturis kartus žūklės plūdine meškere pasaulio čempionas Bob Nudd.
Iš pagrindinio ar sistemėlei skirto valo dvigubu mazgu surišama 10 cm ilgio kilpa. Prie likusio valo galo surišama mažesnė kilputė pavadėliui. Į didesnę kilpą įmaunama šėryklėlė, į mažesnę - pavadėlis. Tokia paprasta sistemėlė itin tinkama lengvesnės klasės feeder ar picker tipo meškerėms.
Sraigtasparnis (Helicopter rig)
Anglų kalba vadinama „Helicopter rig“, dugninės meškerės sistemėlė gali būti naudojama ne vien su feeder tipo meškerėmis, bet ir žvejojant dugninėmis meškerėmis su elektroniniais kibimo signalizatoriais ar paprasčiausiais „beždžionėlės“ tipo signalizatoriais. Savo pavadinimą gavo iš veikimo principo: pavadėlis metimo metu sukasi apie pagrindinį valą, taip nesupindamas visos sistemos.
Ji rišama taip pat labai paprastai. Vėl pravers silikoniniai „stabdžiai“, naudojami žūklei slankiojančia plūde, arba galima įsigyti specialius, sraigtasparnio sistemėlei skirtus. Ant pagrindinio ar sistemėlei skirto valo maunamas silikoninis stopmazgis, tada - suktukas ir vėl stopmazgis. Valo gale pririšamas segtukas, prie kurio bus tvirtinama šėryklėlė. Prie suktuko tarp dviejų silikoninių „stabdžių“ rišamas pavadėlis.
Skirtingai nei kitose sistemėlėse, jis turi būti trumpas, apie 15 cm ilgio, pakankamai storas, 0.20 - 0.25 mm skersmens, surištas iš paprasto ar fluorokarboninio valo. Svarbu, kad jis būtų pakankamai kietas ir „atšoktų“ nuo pagrindinio valo. „Atšokimui“ pagerinti, galima uždėti silikoninio vamzdelio atkarpą ant suktuko ir pavadėlio jungties. Tokia sistemėlė itin pravers žvejojant lynus, karosus, kuojas žolėtose vietose, nes pavadėlis visada bus truputį pakilęs. Be to, ji yra beveik „savaime pakertanti“ žuvį.
Jaukinimas ir masalų paruošimas
Su žuvų šėrimu, masalais ir pašarų paruošimu ir siejasi tos didžiosios žūklės paslaptys, apie kurias visi esame tiek daug girdėję. Norint sėkmingai žvejoti su kukuliais, labai svarbu tinkamai paruošti ir išbarstyti jauką.
- Prieš žvejybą rekomenduojama jaukinimo vietoje išbarstyti kukulius. Tai galima padaryti specialiomis svaidyklėmis „kobromis“, laidynėmis, radijo bangomis valdomais laiveliais arba tiesiog užmetant rankomis.
- Jūsų spod mišinys turi būti pilnas skonio, tekstūros, spalvos ir patrauklumo. Naudokite skirtingos formos ir dydžio karpinius boilius ir granules. Įpilkite kvapiųjų medžiagų (booster) ar maistinių skysčių, tokių kaip Tuna liquid, CSL, GLM ar Robin Red liquid. Skardinė saldžiųjų kukurūzų suteiks jums puikią spod mišinio spalvą. Smulkių dalelių pridėjimas į spod mišinį yra puikus būdas suteikti puikią vizualinę trauką.
- Pjaustyti puselėmis boiliai yra puiki ir paprasta taktika, taip smulkintus boilius galima naudoti tiek spod mišinyje, tiek kaip masalą ant kabliuko. Be to, savo spod mišinyje taip pat galite naudoti smulkiai sutrupintus boilius, taip gausite papildomos tekstūros ir skonio.
- Žvejyba su PVA maišais užtikrina efektyvumą ir paprastumą jūsų karpių žvejybai. Puiku, kai keli PVA maišeliai yra paruošti ir naudojant greito pakeitimo segtuką galima juos pakeisti, kai tik atsiranda poreikis.
- Tirpūs boiliai tik užmesti į vandenį pradeda „dirbti“ po truputi tirpdami aplink šerimvietę skleidžia stiprų maistinį signalą.
Iš anksto jaukindami leidžiate karpiams priprasti maitintis tam tikroje vietoje be pavojaus būti sugautam, o kai atvyksite pradėti žvejoti, karpiai laikysis to paties mąstymo.
Jaukinimas pagal sezoną
- Pavasarį, kai karpiai vėl pradeda maitintis, yra pats tinkamiausias metas savo žvejybos akvatorijoje pasišerti keletą taškų. Šiuo metų laiku karpiai aktyviai ieškos pašaro, didelė tikimybė, kad labai greitai galėsite sugauti kelis karpius.
- Pavasario ir vėlyvo rudens mėnesiais karpių medžiagų apykaita būna lėta ir karpiai gausiai nesimaitina. Sutelkite dėmesį į ryškių fluoro spalvų masalus, kurie yra stipraus aromato, kad pritrauktumėte vieną karpį vienu metu. Šaltuoju periodu nepavyks kelių karpių priversti maitintis virš kibimo vietos.
Žvejybos vietos pasirinkimas
Net ir turint gerą įrangą bei masalus, didelę įtaką lemia tinkamos žvejybos vietos parinkimas. Karpiai mėgsta šilumą ir gerą maistą!
- Rinkitės vietas netoli kranto, kur gylis yra apie 1,5-3 m.
- Ieškokite plotų prie vandens augalų arba šalia dugno nelygumų (šlaitų, duobių kraštų).
- Taikykitės į upės duobes ar gilesnes atkarpas, ypač jei aplink jas yra ramios vandens zonos.
Atvykę į vietą, kurioje ketinate žvejoti, pirmiausia gerai apsižvalgykite ir pabandykite pamatyti karpių buvimo ženklus. Ženklai, tokie kaip žuvies rodymasis, yra puikus orientyras, padedantis nuspręsti, kur žvejoti. Stenkitės mintyse nubrėžti ežero dugną, įskaitant visas aiškias vietas, kuriose gali maitintis karpiai.
Žvejojant karpius, vandens telkinio pakraščiai retai išnaudojami. Meškeriotojai automatiškai ieškos atvirų ežero vietų ir žvejos toje vietoje ištisas dienas. Apžiūrėkite vandens telkinio pakraščius, ar nesimato žuvies buvimo požymių ir užmeskite meškerę toje vietoje. Žvejojant pakraščiuose galite sugauti didelių karpių, be to, tai yra labai įdomi taktika. Karpų žvejyba vandens žolėse yra įdomi tema. Daugelis karpių žvejų stengiasi vengti žvejybos žolėse, tačiau iš tikrųjų tokia žvejyba turi daug privalumų. Žolėse natūraliai bus maisto, kurį mėgsta karpiai.
Žvejybos technika ir patarimai su kukuliais
Kad žūklė būtų sėkminga ir teiktų žvejui malonumą, būtina turėti supratimą apie gaudymo techniką ir taktiką.
Užmetimo technika
Dugninė užmetama įvairiai. Turint beinercinę ritę, masalas su svoriu tiesiog švystelėjamas. Nenaudojant beinercinės ritės, meškerykotis imamas į kairę ranką, kurioje taip pat laikomas ratais susuktas valas. Dešinėje rankoje laikomas valo galas 10-15 cm aukščiau svarelio. Svarelis su masalu įsukamas ir sviedžiamas į priekį. Sukti ir sviesti reikia taip, kad paleistas svarelis nepertemtų valo arba jo pilnai neišnaudotų. Taip dažniausiai užmetama ežeruose, gaudant karšius, ešerius, lynus ir kitas žuvis.
Masalas upėse užmetamas kitokiu būdu. Meškerykotis laikomas kairėje rankoje, gaudant iš valties valas susukamas ratais ant valties dugno ar sėdynės, jei be valties - ant kranto lygioje vietoje, kur nėra žolių, žabų ir kitų trukdžių. Į dešinę ranką 10-20 cm aukščiau svarelio paimamas valas ir, įsiūbavus, sviedžiamas į priekį. Gaudant upėje iš valties, užmetama dar paprasčiau. Meškerykotis laikomas kairėje rankoje, o dešinėje valas su svareliu. Valą neša srovė tol, kol jis neišsivynioja visas (dvilinkas). Tada svarelis truputį įsiūbuojamas ir lengvai sviedžiamas į priekį.
Veiksmai užkibus žuviai
Žvejojant dugnine, vos sujudėjus skambučiui, meškerykotį reikia tuojau paimti į ranką ir laukti, kol žuvis paims masalą. Niekada negalima užkirsti tik pradėjus skambučiui judėti, reikia palaukti, kol žuvis praris masalą. Taip pat, jei jaučiamas stiprus smūgis, reiškia, kad žuvis griebė iš karto - nedelsiant reikia užkirsti. Jei žuvies nepavyksta užkirsti, reikia patikrinti masalą ir užmesti iš naujo. Masalą reikia tikrinti ir tuo atveju, jei per 30-45 min. žuvis neužkimba.
Specialios taktikos
- Zig rig: Kai esant karštam orui labai sunku pagauti karpį, išbandykite zig rig. Visada su savimi turėkite keletą surištų pavadėlių su geltonu arba juodu masaliuku. Karpiai ant Zig rig sistemos gali labai greitai užkibti, ypač tada, kai neveikia visos kitos taktikos.
- Balansuotas masalas: Balansuotas masalas gali duoti puikių rezultatų žvejojant karpius. Šio tipo masalas pamažu skęs vandenyje, kol nusėdęs ant dugno pakibs per plauko ilgį nuo kabliuko. Balansuotas masalas gaminamas naudojant plaukiantį boilį ir puselę skęstančio - įsiurbtas besimaitinančio karpio masalas lengviau pateks į burną ir į lūpą lengviau įsikabins kabliukas nei su tradiciniu skęstančiu kukuliu.
- Dažnesnis permetimas: Jei nekimba, vertėtų dažniau permesti savo meškeres. Tai ypač aktualu šaltuoju periodu, kai žvejojama su PVA maišeliais ir ryškiais fluoro masalais.
- Maskavimas: Įsitikinkite, kad jūsų karpių žvejybos sistemėlės yra visiškai užmaskuotos ant ežero dugno, patikrinkite ar tinkamai surišti mazgai ir nukirpti visi laisvi valo galai. Visi šie nedideli patobulinimai padidins jūsų šansus sugauti karpį. Gali būti, kad prie masalo sukiojasi didelis karpis, kurį išgąsdino nenukirptas valo galas, kyšantis kaip nykštys. Todėl pasirūpinkite, kad sistemėlės būtų tvarkingos.
Dugninės feeder meškerės, ritės. Kaip pasirinkti. Žvejys.lt komandos patarimai
Oro sąlygos
Oras vaidina didžiulį vaidmenį žvejojant karpius, o debesuotumas ir lietus yra idealus karpių žvejybai. Esant aukštam slėgiui, žuvys mažai maitinasi ir dažnai gali būti aptinkamos viršutiniuose vandens sluoksniuose.
Vietos tyrinėjimas ir priežiūra
Pasistenkite gauti kuo daugiau informacijos apie telkinį, kuriame žvejosite. Kokius boilius naudoja meškeriotojai ir kuriose ežero vietose laikosi žuvis? Nedvejodami išbandykite šias įprastas taktikas. Daugelis karpinių telkinių metai iš metų naudojami tie patys pašarai ir dominuoja aromatai, kuriuos naudoja visi. Pabandykite elgtis visiškai priešingai, nes karpiai bus susipažinę su taktikomis, kurios kitiems meškeriotojams galėjo pasisekti, tačiau jūs turite pabandyti supainioti karpį, kad jis imtų jūsų masalą ir darydami tai, ko dauguma žvejų nedaro, padidinsite savo šansus sugauti daugiau karpių.
Nuo tinkamos teleskopinio meškerykočio priežiūros priklausys jo ilgaamžiškumas. Rimtas žvejys niekada nepadės meškerės koto ant smėlio, žemės ar, atrodytų, visai švarios žolės. Tam naudojami specialūs stovai. Po kiekvienos žūklės pirmiausia reikia meškerykotį ne išardyti, o nušluostyti drėgnu skuduru arba rankšluosčiu, pradedant nuo storojo galo, arba dar geriau išardytą išplauti ir namuose gerai išdžiovinti.
Teisiniai reikalavimai
Galiausiai, nepamirškite laikytis teisinių žvejybos reikalavimų. Lietuvoje mėgėjų žvejybai reikia įsigyti žvejo bilietą (žvejybos leidimą) ir laikytis nustatytų mėgėjų žvejybos taisyklių. Pradedantiesiems žvejams svarbu susipažinti su taisyklėmis dar prieš pradedant žvejoti. Taisyklėse aiškiai nustatyta, kokiu laikotarpiu draudžiama gaudyti tam tikras žuvų rūšis.