Šiame straipsnyje panagrinėsime posakio „vyšnia ant torto“ reikšmę ir jo vartojimą Lietuvoje, atsižvelgdami į platesnį kalbos, kultūros ir socialinio verslo kontekstą. Nors posakis skamba kiek neįprastai lietuviškai, jis vis dažniau girdimas ir vartojamas, todėl verta išsiaiškinti jo prasmę ir tinkamumą. Posakis "vyšnia ant torto" (pranc. "la cerise sur le gâteau") lietuvių kalboje skamba kiek neįprastai, tačiau jo reikšmė yra universali. Tai tarsi paskutinis, bet labai svarbus akcentas, suteikiantis pilnatvę ir džiaugsmą. Šiame straipsnyje panagrinėsime šio posakio prasmę įvairiose srityse, nuo kultūros iki socialinio verslo, ir pabandysime suprasti, kodėl jis toks populiarus.
Posakio kilmė ir reikšmė
Posakio „vyšnia ant torto“ (pranc. „la cerise sur le gâteau“) reiškia kažką papildomo, kas padaro jau ir taip gerą dalyką dar geresniu, tobulesniu. Tai tarsi paskutinis akcentas, suteikiantis pilnatvę ir pasitenkinimą. Angliškas atitikmuo būtų „the cherry on top“. Šis posakis dažnai vartojamas apibūdinti situacijas, kai jau pasiektas geras rezultatas, o papildomas elementas tampa maloniu siurprizu.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad posakis „vyšnia ant torto“ nėra tradicinis lietuvių kalbos posakis. Jis atkeliavo iš prancūzų kalbos („la cerise sur le gâteau“) ir paplito per anglų kalbą („the cherry on top“). Tai rodo kalbos ir kultūros įtaką vienai kitai. Globalizacijos sąlygomis vis daugiau užsienio kalbos posakių ir frazių įsiskverbia į lietuvių kalbą, praturtindami ją ir suteikdami jai naujų atspalvių. Tačiau svarbu vartoti šiuos posakius tinkamai ir atsižvelgti į kontekstą.
„Vyšnia ant torto“ Lietuvos krepšinyje: identiteto formavimas
Lietuvoje krepšinis per eilę metų tapo sportu, kurį vadiname antrąja religija ar, kitaip tariant, politiniu ir socialiniu reiškiniu, kuriuo pasaulio žmonės stebisi ir žavisi. Istoriniai Lietuvos krepšinio šimtmečio metai eina į pabaigą, o vyšnaite ant torto taps dokumentinis filmas „Oranžinė bažnyčia“, kurio premjera visuose mūsų šalies kino teatruose įvyks gruodžio 2 dieną.
„Oranžinėje bažnyčioje“ savo įžvalgas apie Lietuvos krepšinį pateiks ir daug pasaulio krepšinio žvaigždžių, tarp kurių - prancūzas Tony Parkeris, vokietis Dirkas Nowitzki, ispanas Jorge Garbajosa ir Luka Dončičiaus tėtis Saša. Būtent iškilūs Europos krepšinio žmonės į Lietuvos krepšinį lietuviui padės pažiūrėti iš kitos perspektyvos ir dar geriau suprasti jo reikšmę dabartiniam mūsų identitetui.
„Tai - Lietuvos krepšinis iš Europos perspektyvos, - „Oranžinę bažnyčią“ pristato scenarijaus autorius Rimvydas Valatka. - Pažiūrėjus šį filmą, suprasite Lietuvos krepšinį taip, kaip supranta europiečiai, o gal net ir viso pasaulio piliečiai.“
Dokumentiniame filme išvysime ir Lietuvos krepšinio bei politikos legendas - Valdą Adamkų, Vytautą Landsbergį, Arvydą Sabonį ar Šarūną Marčiulionį -, kurios vienaip ar kitaip prisidėjo prie mūsų sporto pasididžiavimo puoselėjimo. „Oranžinė bažnyčia“ - paskutinis Lietuvos krepšinio šimtmečio akcentas ir norime pateikti galutinį atsakymą į klausimą - kaip lietuvio tapatybės formavimui įtaką darė krepšinis? - kalbėjo dokumentinio filmo prodiuseris Ignas Grinevičius. - Ir kalbame ne apie banalią įtaką. Visgi yra nuostabu ir tuo pačiu neįtikėtina, kaip sunkiu istoriniu ir politiniu laikotarpiu Lietuvos krepšinis nuolat tapdavo žinute pasauliui.“
Šis dokumentinis filmas - netikėtų sutapimų ir linksmų istorijų kupina kelionė per svarbiausius Lietuvos politinės istorijos įvykius, kurių sąsaja su krepšiniu padeda paaiškinti, kokį vaidmenį šis sportas atliko padėdamas lietuviams suprasti ir įtvirtinti savo tapatybę. „Yra visiems žinoma metafora, kad krepšinis - antroji Lietuvos religija, o tuo dar kartą galėjome įsitikinti, matant, kiek lietuvių sugūžėjo į Berlyną per Europos čempionatą. Kilo natūralus klausimas, kuriant Lietuvos krepšinio šimtmečiui skirtą dokumentiką „Krepšinio namai“. Kodėl krepšinis tapo besąlygiško tikėjimo objektu? - dėstė „Oranžinės bažnyčios“ prodiuseris I. Grinevičius. - Bandome paimti šią banalią frazę apie religiją ir „Oranžinėje bažnyčioje“ nagrinėjame ją per politinę ir socialinę reikšmę.“
„Oranžinėje bažnyčioje“ pamatysite tokius istorinius Lietuvai momentus kaip Atlantos „Hawks“ vizitą Vilniuje bei pergalių šventimo užkulisius, o taip pat išgirsite negirdėtą A. Sabonio sūnaus gimimo istoriją. Ir tai tik kelios iš daugelio istorijų, kurios bus parodytos Lietuvos krepšinio šimtmečiui skirtame dokumentiniame filme. Jau gruodžio 2 dieną Lietuvos kino teatruose pasirodysianti „Oranžinė bažnyčia“ - dokumentinis filmas skirtas ne tik krepšinio fanams, bet ir kiekvienam lietuviui, norinčiam geriau suprasti savo tapatybės formavimąsi.
Krepšininkai futbolo aikštėje ir atvira Maksvyčio kritika | BasketNews.lt podkastas
Sporto pasaulyje netikėtos pergalės ir skaudūs pralaimėjimai yra neatsiejama dalis. Kartais atrodo, kad pergalė jau ranka pasiekiama, bet paskutinę sekundę viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Toks jausmas apėmė "Ryto" krepšininkus, kai Sylvainas Francisco tritaškiu metimu nukalė Kauno „Žalgirio“ pergalę 84:83 ir išlygino finalo serijos rezultatą 2-2. Šis momentas, nors ir skaudus, tapo savotiška dramatiška „vyšnia ant torto“, atskleidžiančia krepšinio nenuspėjamumą ir įtampą. Tokie pralaimėjimai yra skaudūs, bet juos galima paversti energija ir motyvacija kitoms rungtynėms. Svarbu palikti praeities klaidas ir susikoncentruoti į ateitį.
Socialinis verslas kaip „vyšnia ant torto“
Posakis „vyšnia ant torto“ puikiai pritaikomas ir socialinio verslo kontekste. Jurgita Ribinskaitė-Glatzer, organizacijos „Geri norai LT“ įkūrėja ir vadovė, teigia, kad socialinis verslas yra kaip vyšnia ant torto - atrodo gražiai, bet be torto tiesiog neturi prasmės.
Ši metafora puikiai iliustruoja, kad socialinis verslas nėra tikslas savaime, o priemonė socialiniam pokyčiui kurti. Jis turi būti integruotas į platesnį kontekstą, kuriame dalyvauja valstybė, privatus sektorius ir pilietinė visuomenė. Tik tada socialinis verslas gali būti veiksmingas ir duoti realią naudą. Socialinis verslas svarbus, teikiant viešąsias paslaugas, telkiant bendruomenes ir didinant jų atsparumą, įgalinant pažeidžiamas grupes. Taigi, kad vyšnia džiugintų, vertėtų pagalvoti apie visus pyrago sluoksnius: valstybinį, privatų ir pilietinę visuomenę. Pilietinės visuomenės pagrindas - empatiški žmonės, pasirengimas priimti kiekvieną tiek žmogų, tiek verslą.
Socialinis restoranas „Pirmas blynas“ sukėlė tikrą socialinio verslo bangą Lietuvoje ir ne todėl, kad įdarbino žmones su negalia, o todėl, kad padarė juos matomais.
Lietuvos socialinio verslo organizacijų daromą pozityvų pokytį analizuoti galima žvelgiant į „Inovacijų agentūros“ platformoje pateikiamą informaciją. Yra gražus būrys poveikį darančių organizacijų, kurios nori vadintis socialiniais verslais, net jeigu tas vardas ir nesuteikia privilegijų ar lengvatų. Įstatyminė bazė socialinio verslo ekosistemai yra labai reikalinga ir svarbi, tik reikėtų, kad įstatymai padėtų ir, svarbiausia, nekenktų ar ribotų. Deja, statistika rodo, kad Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių pagal įdarbintųjų socialinėje ekonomikoje procentą nuo visų dirbančiųjų.
Palyginimui, pateikiame lentelę, atspindinčią įdarbintųjų socialinėje ekonomikoje dalį nuo visų dirbančiųjų, pagal Europos Sąjungos šalių duomenis:
| Šalis | Įdarbintųjų socialinėje ekonomikoje dalis (%) |
|---|---|
| ES vidurkis | 6,3 |
| Estija | 6,2 |
| Latvija | 2,2 |
| Lenkija | 2,3 |
| Lietuva | 0,6 |
Lietuvos rezultatas ne tik yra paskutinis tarp ES šalių, bet ir esame smarkiai lenkiami kaimynų.
Krepšininkai futbolo aikštėje ir atvira Maksvyčio kritika | BasketNews.lt podkastas
Kalba: jungtis ir tapatybės dalis
Kalba mums suteikia galimybes atrasti naujus iššūkius, išspręsti problemas, suprasti kitus, skleisti žinias, daryti atradimus, gilintis į pasaulio kultūrinius lobynus, skaityti, dainuoti ir svajoti. Kalba ar kalbos yra mūsų tapatybės kūrinys: ne veltui vis primenama, kad „esi tiek kartų žmogus, kiek kalbų moki“.
Kalbėdami mes tampame artimesni kitiems, su kiekviena kalba įgauname daugiau pasitikėjimo savimi ir daugiau žinių bei supratimo apie kitus. Kalba yra ir nuosavybė, mūsų turtas, kurį galime nuolat puošti, tobulinti, atstatyti. Kalba yra neatsiejama nuo mūsų dalis - mes gyvename joje, o ji gyvena su mumis. Kalbos yra ginklai, padedantys kovoje su priešais ir galbūt net galintys užkirsti kelią agresijai. Kiekviena išmokta kalba mums suteikia ryžto, kviečia naujiems siekiams.
Stebint geopolitinius procesus pasaulyje, solidarizuojantis vienybėje už Ukrainos siekius, išryškėja kalbos, kaip žmogiškosios jungties, svarba. Gimtoji kalba - tarsi mūsų tėvai, seneliai, protėviai, kurie gyvena mūsų prisiminimuose ar, laimė, tebėra šalia. Kitos kalbos - mūsų draugai ir svečiai (kviesti ar nekviesti). Tik nuo mūsų priklauso, kaip mes juos priimame: kaip draugaujame ir kuo vaišiname? Kiek laiko su jais praleidžiame? Kaip puoselėjame tą draugystę ar bendrystę? Ar skaitome ir bendraujame kitomis kalbomis, gal dainuojame, o gal žiūrime filmus originalo kalba su subtitrais, tokiu būdu treniruodami ne tik savo klausą, bet ir gilindami smegenų vingius?
Kalba atspindi mūsų kultūrą ir vertybes. Naujų posakių atsiradimas, pavyzdžiui, "turėti gerą laiką" (angl. "to have a good time"), rodo kultūrinius pokyčius ir globalizacijos įtaką. Kalbos mokėjimas atveria duris į kitas kultūras, leidžia suprasti kitų tautų mentalitetą ir pasaulėžiūrą. Ukrainiečių kalba, pavyzdžiui, tampa vis artimesnė lietuviams, o tai rodo solidarumą ir vienybę su Ukraina. Politikų kalbų įtaka taip pat neginčijama - įkvepiantys pasisakymai ugninga anglų kalba ar Prezidento Volodymyro Zelenskio kalbos prancūzų kalba suvienija žmones ir stiprina kalbų vienybę. Šios kalbos, kaip ir naujai išmoktos, tampa tarsi „vyšnia ant torto“, praturtinančia mūsų bendravimą ir pasaulio suvokimą.
Kūryba ir gyvenimo apibendrinimas
Kūryba yra gyvenimo dalis. Knygos rašymas - tai tarsi gyvenimo apibendrinimas, vyšnia ant torto. Tačiau ne visada galima pasakyti visą tiesą, nes kai kurios istorijos lieka už kadro.
Česlovo Juršėno knyga „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ - tai ilgo, nenuobodaus, įvairaus gyvenimo apibendrinimas, neabejotinai tapęs simboline „vyšnia ant torto“ jo turiningame kelyje.