Pietų Dakota gal nėra ta valstija, kuri daugeliui šautų į galvą pagalvojus „Ką norėtum pamatyti Amerikoje?“. Tačiau ši valstija, esanti JAV širdyje, slepia unikalią dvasią. Rytuose - begalinės prerijos, kurios vasarą būna svilinančiai karštos, o žiemą - spėriai užverčiamos sniegu, kartais net keliai uždaromi. Visos tikros grožybės - kalnuotuose Pietų Dakotos vakaruose. Būtent čia slypi daugybė įdomių istorinių ir kultūrinių vietų, siūlančių kur kas daugiau nei tik garsiausias įžymybes.
Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime Pietų Dakotos kalnus, jų istoriją, gamtą ir lankytinas vietas, įskaitant garsųjį Rašmoro kalną.
Juodieji Kalnai (Black Hills): Gamtos Perlas Ir Istorijos Liudininkas
Juodieji kalnai (angl. Black Hills), kuriuose stūkso Rašmoro kalnas, yra vienas svarbiausių Pietų Dakotos gamtos objektų. Pavadinimas "Juodieji kalnai" kilo iš to, kad iš toli jie atrodo tamsūs dėl tankių pušų miškų. Juodieji kalnai yra unikalus geologinis darinys, iškilęs virš Didžiųjų Lygumų. Jų aukštis siekia iki 2208 metrų (Harney kalnas). Ši vietovė garsėja savo tankiais pušynais, uolų dariniais ir istorinėmis vietomis.
Geografija, Klimatas Ir Biologinė Įvairovė
Kalnuose vyrauja vidutinių platumų žemyninis klimatas, su karštomis vasaromis ir šaltomis žiemomis. Juodieji kalnai pasižymi didele biologine įvairove. Čia auga įvairių rūšių pušys, eglės, beržai ir kiti medžiai. Kalnuose gyvena bizonai, elniai, kojotai, lapės ir daugybė paukščių rūšių.
Indėnų Paveldas Ir Aukso Karštligė
Juodieji kalnai yra Lakotų ir Dakotų protėvių žemės. Pagal 1868 m. sutartį, Juodieji kalnai amžiams buvo atiduoti indėnų sijų tautai. Tačiau "amžinybė" truko tol, kol šiose apylinkėse buvo rasta aukso. Tuomet ėmė plūsti naujakuriai, ir apylinkės tapo baisiaisiais Laukiniais Vakarais. Kas, jei kolonistams paaiškėdavo, kad žemė visgi reikalinga? Indėnus varydavo toliau! Taip atsitiko apie 1890 m., kur, vos pažadėję palikti žemes indėnams, atvykėliai ten rado aukso. Indėnai negalėjo nieko padaryti prieš modernius ginklus.
Rašmoro Kalnas: Patriotizmo Ir Iššūkių Istorija
Rašmoro kalnas, iškilęs 1745 metrų virš jūros lygio, yra neabejotinai žinomiausias Pietų Dakotos kalnas ir vienas iš labiausiai atpažįstamų JAV simbolių. Skulptorius Gutzonas Borglumas jį pavertė milžiniška skulptūra - keturių, jo nuomone, labiausiai nusipelniusių JAV prezidentų biustais: George'o Washingtono, Thomaso Jeffersono, Abrahamo Lincolno ir Theodore'o Roosevelto. Visame pasaulyje analogo tam tiesiog nebuvo. Yra didelių skulptūrų, didelių pastatų - bet kad statulomis būtų paverstas ištisas kalnas?
Amerikos prezidentų Džordžo Vašingtono, Tomo Džefersono, Teodoro Ruzvelto ir Abraomo Linkolno paminklinės galvos, sukurtos 1927-1941 metais, yra JAV garsiausias paminklas visame pasaulyje, kartu su Laisvės statula Niujorke. Jų aukštis apie 18 m (60 pėdų) nuo viršugalvio iki smakro.
Idėjos Gimimas Ir Gutzono Borglumo Vizija
Iš pradžių niekas negalėjo pagalvoti, kad Rašmoro kalnas taps nacionalinio paminklo vieta. 1925 m. rugsėjį, Gutzonas Borglumas pirmą kartą užkopęs į Rašmoro kalną, pajuto ypatingą pakerėjimą. Nuo viršaus atsivėrė įspūdingas vaizdas į penkias valstijas ir tūkstančius kilometrų besidriekiančius miškus bei laukus. Šis vaizdas įkvėpė jam sukurti didžiulį paminklą, kuris įamžintų svarbiausius JAV istorijos asmenis.
Tuo metu valstijoje buvo nuobodu ir ji buvo nuskurdusi. Valstijos istorijos draugijos sekretorius Doane'as Robinsonas norėjo ką nors padaryti, kad pritrauktų turistų. Jis pasiūlė sukurti didelę skulptūrą kalnuotoje vietovėje ir nedelsdamas ėmėsi ieškoti gabaus skulptoriaus. Vienas iš menininkų, su kuriais susisiekė Robinsonas, buvo Gutzonas Borglumas.
Kresnas, nuplikęs, vešliais ūsais ir įtaigiu žvilgsniu Borglumas atrodė ryžtingas ir valingas. „Borglumas yra vienas iškiliausių skulptorių pasaulyje. Skulptorius garsėjo ryšiais su turtingais ir žinomais žmonėmis, įskaitant prezidentus.
Statybos Procesas Ir Darbininkų Kasdienybė
Skulptūroje, kurią Borglumas pradėjo kurti 1927 m. spalį, turėjo būti pavaizduoti keturi prezidentai. Rudenį Borglumas ant kalno pastatė ištisą miestelį su virtuvėmis, valgyklomis ir išvietėmis darbininkams.
Pirmiausia buvo nuspręsta iškalti Washingtono galvą. Darbininkai pirmiausia dinamitu išsprogdino didelius uolienos gabalus. Sprogmenys buvo rišami ir dėliojami rytais, o darbininkams išėjus pietauti - detonuojami. Suformavus veidus ir pradėjus kitą darbų etapą, darbininkai su pneumatiniais grąžtais pašalino nereikalingas uolienas - apie 15 centimetrų. Grąžtai svėrė apie 40 kilogramų ir smarkiai vibravo. Norėdamas suvaldyti grąžtą darbininkas laikydavo tarp kojų ir įremdavo į uolieną. Kai darbininkas atsilošdavo, atrodydavo, kad jis kybo ore, - jį laikydavo tik 1,5 centimetro storio keltuvo lynas. Dirbama buvo lėtai, bet užtikrintai, akmenyje pamažu ryškėjo Washingtono veido bruožai. Washingtono galva buvo baigta 1930 metais.
Pagal pirminį skulptūros projektą Lincolnas turėjo būti pavaizduotas Washingtono kairėje, o Jeffersonas - dešinėje. 1931 m. vos pradėjus kalti Jeffersoną, Borglumas išvyko atostogauti ir paliko darbą savo padėjėjams. Grįžusio jo laukė nemaloni staigmena. Kol jis buvo išvykęs, patikimasis padėjėjas Hugo Villa padarė „šiurkščias klaidas“ ir „nepaklusnumą“, o įpykęs Borglumas pradėjo kalti naują Jeffersono skulptūrą - šįkart Washingtono dešinėje. Paaiškėjo, kad ir naujoje vietoje iškalti Jeffersoną kyla keblumų.
Iššūkiai Ir Finansiniai Sunkumai
Rašmoro kalno statybos buvo kupinos iššūkių. Borglumui teko susidurti su neįprastomis kliūtimis, pradedant nuo didžiulio masto projekto ir baigiant finansiniais sunkumais. Lėšų rinkimas įgavo pagreitį tik tuomet, kai vietinis Kongreso narys įkalbėjo prezidentą Calviną Coolidge’ą atvykti atostogauti į Pietų Dakotą, o Borglumas jį įtikino pasakyti kalbą per 1927 m. inauguraciją. Užsidegusi patriotizmu ir entuziazmu Pietų Dakota netruko surinkti 42 tūkstančius JAV dolerių.
Prieš metus, 1930 m. spalį, žlugo Niujorko vertybinių popierių birža ir kurį laiką trukę geri laikai staiga baigėsi. Jau per Washingtono galvos inauguraciją kritikai reiškė nepasitenkinimą, kad vyriausybė skyrė lėšų paminklui. Tai sulaukė atgarsio, o Rašmoro kalno projektui skirtos lėšos netruko ištirpti. 1931 m. rudenį Borglumui teko konstatuoti, kad statybų komisija teturi 500 JAV dolerių ir 16 tūkstančių JAV dolerių skolą.
Ironiška, tačiau ekonominis sunkmetis išgelbėjo Rašmoro kalną. 1932 m. Rašmoro kalnui buvo skirta 100 tūkstančių JAV dolerių. Užsitikrinus finansavimą, keblumai toli gražu nesibaigė. Didžiausių bėdų kėlė pats Borglumas, kuris buvo įpratęs švaistyti jam patikėtas lėšas. Johnas Bolandas, komisijos, atsakingos už finansinius Rašmoro kalno klausimus, pirmininkas, ilgą laiką dangstė Borglumą. Tačiau kai 1938 m. jis pareiškė: „Tikroji bėda - ne kiek Borglumas uždirna, bet kiek pinigų išleidžia.“ Nors Borglumas išlaidavo, Bolandui pavyko įkalbėti Kongresą pratęsti su skulptoriumi sutartį.
Darbai vyko sparčiai. Lincolno skulptūra buvo inauguruota 1937 m. rugsėjį, o 1939 m. liepą atėjo paskutinio prezidento Theodore’o Roosevelto eilė. Inauguracija vyko sekmadienį, lankytojų skaičius pranoko lūkesčius: tądien prie Rašmoro kalno išsirikiavo trys tūkstančiai automobilių, susirinko 12 tūkstančių žmonių. Borglumas tapo visiems pažįstamas, jo atvaizdas net buvo panaudotas galvos skausmą malšinančių vaistų reklamai.
Pabaiga Ir Paminklo Reikšmė
Borglumui iš tikrųjų prireikė vaistų, nes ėmė negaluoti. 1940 m. jis buvo paguldytas į Kolorado Springso ligoninę ir „jam buvo atlikta nesudėtinga operacija, kad jaustųsi geriau“, sakė jo žmona Mary. Borglumą ne tik kamavo negalavimai, bet ir spaudė federalinė valdžia, finansavusi Rašmoro kalno paminklą. Borglumas vengė atsakinėti į klausimus, bet 1941 m. pareiškė: „Neabejoju, kad tauta sutiks paskirti bet kokią sumą, kokia tik bus reikalinga šiam darbui baigti.“ Tautos išrinktieji buvo pavargę nuo tokių šnekų. Po kelių dienų skulptoriaus plaučiuose susidarė krešulys.
Visi manė, kad paminklo statyba bus nutraukta. Bet Borglumo sūnus Lincolnas pareiškė baigsiąs tėvo pradėtą darbą. Tačiau griežti biudžeto suvaržymai neleido įvykdyti pirminio plano. Paminklas buvo baigtas 1941 m. spalio 31 dieną. Vos po penkių savaičių JAV stojo į Antrąjį pasaulinį karą, atgijo patriotizmo idėjos. Daugeliui amerikiečių nepajudinamai tvirta uola su keturiais prezidentais tapo stiprių ir susivienytų JAV simboliu. Netrukus daugybė turistų ėmė plūsti ir tebeplūsta į Pietų Dakotą.
Verta paminėti, kad bendradarbiaudami su nacionaline parkų tarnyba, Kärcher nuvalė prezidentų galvas Rašmoro kalne. Restauraciniai valymo darbai buvo atliekami pagal kultūros rėmimo programą.
Paslaptys Ir Įdomybės
Mažai kas žino, kad už A. Lincolno galvos skulptorius Gutzonas Borglumas įrengė slaptą kambarį. Autoriaus sumanymu, jame turėjo būti saugomi svarbiausi JAV istoriniai dokumentai. Patalpa buvo baigta įrengti tik XX a. pabaigoje.
Rašmoro Kalno Kontroversijos
Rašmoro kalnas yra kontroversiškas. Vieni čia mato savotišką gamtos išprievartavimą („Kaip galima tikėtis pagražinti natūralų kalną?“). Be to, prieš 50 metų kalnas net nepriklausė JAV. Pagal 1868 m. sutartį, Juodieji kalnai amžiams buvo atiduoti indėnų sijų tautai.
Pakvaišusio Arklio Paminklas: Indėnų Atsakas Ir Amžina Viltis
Vietiniai indėnai lakotos dar 1948 m. užsakė kitą kalną netoliese „perdaryti“ į jų vado Pakvaišusio Arklio paminklą (Crazy Horse Memorial). Šis paminklas, skirtas lakotų indėnų vadui, statomas netoliese nuo Rašmoro kalno. Tačiau ir tai kontroversiška, ne visi indėnai tam pritaria. Priešingai nei Rašmoro kalno, to projekto nefinansuoja JAV federalinė valdžia, todėl terealizuota tik Pakvaišusio Arklio galva. Rašmoro kalno memorialas ir Bepročio Arklio paminklas vienas nuo kito nutolę vos per dvidešimt minučių, todėl tą pačią dieną galima patogiai susipažinti su abiem.
Kiti Kalnuoti Kraštovaizdžiai Ir Gamtos Stebuklai
Pietų Dakota siūlo ir kitų įspūdingų vietų, kuriose atsiskleidžia jos kalnuotas kraštovaizdis ir gamtos grožis.
Badlands Nacionalinis Parkas
Į kitą pusę, rytus, prasideda prerijos, bet tarp jų dar stūkso Badlands („Blogųjų žemių“) nacionalinis parkas: toks nelabai žemiškas uolų peizažas. Badlands nacionalinis parkas: unikalus uolų peizažas, primenantis kitą planetą. Tai - beveik nežemiškas uolų peizažas, kuris palieka neišdildomą įspūdį. Jis yra maždaug 160 km nuo Dedvudo. 240 kelio Badlands kilpos trasa nusidriekia per prerijas, stebina neįprastais uolienų dariniais bei nuostabiais Badlands nacionalinio parko vaizdais. Parkas ypač gražus rudenį.
Velnio Bokštas (Devils Tower)
Vienas gražiausių kalnų - Velnio bokštas - jau Vajominge, į vakarus nuo Pietų Dakotos, bet irgi paprasčiausiai pasiekiamas iš Juodųjų kalnų miestelių (apie 120 km nuo Dedvudo). Tai 265 m aukščio akmeninė „kolona“, styranti iš pievų ir aukštų medžių peizažo. Gražu ją apeiti, dairantis aukštyn ir žemyn. O didžiausi narsuoliai kopia viršun kone vertikaliomis sienomis: užtrunka apie 6 val. ir 1-2 val.
Custerio Valstijos Parkas Ir Bizonų Suvarymas
Custer valstijos parkas, nors ir nėra nacionalinis parkas, yra viena labiausiai lankytojų mėgstamų vietų Pietų Dakotoje. Nors mane traukia nacionaliniai parkai, mano mylimiausias parkas išties nėra nacionalinis - tai Custer valstijos parkas. Dairantis po 29 000 hektarų nuostabios gamtos, nuolat kyla žavesio šūksniai - čia didžiulė laukinių gyvūnų įvairovė: daugiau nei tūkstantis bizonų, taip pat elniai, kalnų ožiai, švilpikai, asilai. Čia galima pamatyti bizonų kaimenes ir kitus laukinius gyvūnus.
Kiekvienų metų paskutinį rugsėjo penktadienį Custer parko pievas sudrebina 1400 bėgančių bizonų. Tai - kasmetinis Buffalo Roundup renginys, kai raiteliai suvaro bandą į aptvarus. Lankytojai renkasi nuo anksto ryto, kad galėtų pasirinkti geriausias vietas ant kalvos ir stebėti šį įspūdingą reginį.
Urvas Wind Cave Nacionalinis Parkas
Wind Cave nacionalinis parkas garsėja savo karstiniais urvais. Jame galima rasti daugiau nei 11 000 hektarų pievų, miškų, gausybę laukinės gamtos ir žygių takus, tačiau tikroji pažiba - viena didžiausių pasaulio požeminių urvų sistemų. Iki šiol išžvalgyta daugiau nei 240 kilometrų urvų labirintų.
Jewel Cave Nacionalinis Paminklas
Jewel Cave nacionalinis paminklas nuo Wind Cave parko nutolęs vos per pusvalandį kelio. Ši urvų sistema jau dabar yra gerokai didesnė už Wind Cave - joje ištirta daugiau nei 354 kilometrai tunelių. Aplankius galima prisijungti prie ekskursijos ir įvertinti pavadinimą įkvėpusius spindinčius kalcito kristalus.
Mamutų Kasinėjimų Vieta
1974 metais, vykdant statybos darbus Juodosiose Kalvose, buvo aptikti mamutų iltys. Tam, kad būtų išsaugota šioji radimvietė, darbai buvo sustabdyti. Šiandien čia jau atkasti daugiau nei 60 mamutų ir 87 kitų ledynmečio gyvūnų liekanų. Tyrimai tęsiami po specialiai pastatytu apsauginiu pastatu.
Laukinių Vakarų Miesteliai Kalnų Papėdėje
Pietų Dakota turi miestelių, kurie išsaugojo savo unikalų identitetą ir istoriją, ypač Juodųjų kalnų apylinkėse.
Dedvudas (Deadwood)
JAV Vakaruose tokių miestelių, tokių istorijų buvo daug. Daugelis jų liūdni, apleisti, gal dar daugiau išvis pranyko be pėdsakų. Bet Dedvudas, nors ir susitraukęs nuo gal 25000 žmonių apie 1877 m. iki 1300 šiais laikais, sugebėjo saikingai žengti koja kojon su laiku: „vesterniški“ jo namai virto jaukiomis parduotuvėmis, restoranais ir (ypač) kazino (na, bet juk ir XIX a. būdavo lošimai!). Nors galbūt ir nesate žiūrėję žymaus serialo apie Deadwoodą, šis miestelis stebina derindamas šmaikštų kičą ir autentišką dvasią - čia rasite kazino, suvenyrų krautuvėles, senuosius salūnus ir muziejus istoriniuose pastatuose.
Nakvojau 1895 m. Dedvudo šerifo statytame viešbutyje Bullock, kuris, ne vieną dešimtmetį buvęs apleistas, vėl atvėrė duris. Fojė radau ištisas knygas svečių pasakojimų apie kambariuose ir koridoriuose regėtus vaiduoklius, net nuotraukų - viešbučio savininkai juos siunčia vietinių „Ghost Tours“ organizatoriams. Praėjęs miestelio gatvėmis, užsukite į kalvos viršuje esantį Mt Moriah kapinių parką, kur ilsisi legendos - Calamity Jane, Wild Bill Hickcock ir Seth Bullock.
Ledas (Lead)
Netoliese esantis Ledas (Lead) turi ir didžiulę atvirą duobę-aukso kasyklą (Sanford Lab Homestake), kuri yra įspūdingas inžinerijos ir geologijos paminklas.
Stardžis (Sturgis)
Stardžio (Sturgis) dvasia jau visai kita: tai Amerikos baikerių sostinė, pilna Harley Davidson salonų ir tatuiruočių meistrų. Kiekvienas „bazę“ gali rinktis pagal savo skonį, bet įdomūs miesteliai nublanktų, jeigu jų nesuptu ne mažiau įdomi gamta.
Wall Drug
Štai visa Pietų Dakota pilna Wall Drug reklamų: tai buvo mažyčio Wall miestelio vaistinė, šeimyninis verslas, kurio šeimininkai sugalvojo reklamų serijomis vilioti į naujai atidarytą Rašmoro kalną lekiančius pravažiuojančius turistus. Siūlė jiems nemokamą šaltą vandenį (tų laikų vasaromis tikra prabanga!) ir daug prekių. Dabar Wall Drug išaugo į prekybos-pramogų centrą, įrengtą laukinių vakarų stiliumi. Automobilis, apytuščiai keliai, pakelės reklamos - Pietų Dakotos dvasios dalis. Wall Drug - tai vieta, kuri prasidėjo kaip vaistinė 1931 metais, o šiandien tai jau didžiulis pramogų kompleksas su 500 vietų restoranu, knygynu, įvairiomis parduotuvėmis ir net judančiais dinozaurais.
Pietų Dakotos Indėnų Paveldas Ir Panoraminiai Keliai
Pietų Dakota - viena „indėniškiausių“ JAV valstijų. Daug indėnų gyvena rezervatuose į rytus nuo Juodųjų kalnų. Niekinamų, be vilties paliktų indėnų tarpe iškilo apokaliptinė „šmėklų šokio“ religija: tikėjo, kad tinkamai sušokus tą keistą baisų šokį indėnų pusėn stos šmėklos ir baltaodžiai bus įveikti. Iš tikro kolonistus šokis paveikė tik tiek, kad jie ėmė anų „mistiškų indėnų“ bijoti. Tokios istorijos iš Laukinių vakarų, kurių dvasią dar ir šiandien gali pajusti Pietų Dakotoje.
Pietų Dakotos vietinių tautų nacionalinis ir valstijos panoraminis kelias driekiasi per Standing Rock, Cheyenne Upės, Lower Brule, Crow Creek ir Yankton genčių žemes. Tarp svarbiausių objektų - Dakota Territory muziejus ir 15 metrų aukščio „Earth and Sky Dignity“ skulptūra, kuri stovi ant kalvos virš Misūrio upės.
Praktinė Informacija Keliautojams
Pietų Dakota, esanti JAV širdyje, dažnai lieka keliautojų radaruose nepastebėta. Tačiau ši valstija, turinti unikalią dvasią, gali pasiūlyti daugybę įspūdingų vietų ir patirčių. Nuo begalinių prerijų rytuose iki kalnuotų vakarų, Pietų Dakota yra kupina netikėtumų.
Klimatas Ir Geriausias Laikas Aplankyti
Pietų Dakota išsiskiria ryškiais metų laikų pokyčiais. Klimatas yra vidutinių platumų žemyninis. Žiemą čia sninga ir šalta, vidutinė temperatūra svyruoja nuo 0 iki -12°C. Aukščiausia temperatūra liepą gali būti daugiau kaip 30 °C, sausį -4, -6 °C, žemiausia - atitinkamai 15-17 °C ir -16, -18 °C. Per metus vakarinėje dalyje iškrinta 300-400 mm kritulių, rytinėje dalyje - iki 600 mm.
Pavasarį, nors aukštesnėse vietovėse sniegas dar išsilaiko, oras šyla iki 10-16°C. Vasarą temperatūros aukštumos siekia 32-34°C, o dienos ilgis - 15-16 valandų šviesos. Rudenį lapai nusidažo ryškiomis spalvomis, ypač tokiose vietose kaip Spearfish kanjonas. Temperatūros svyruoja tarp 7 ir 14°C, tačiau po rugsėjo pradžios dar išlieka nemažai šilumos. Kiekvienas laikotarpis pasižymi kitokiais orais, gamtos vaizdais ir savitais kelionės privalumais.
Transportas Ir Keliavimas Automobiliu
Kelionei į Pietų Dakotą rekomenduojama paskirti nuo penkių iki septynių dienų. Didžiausi regiono oro uostai yra Sioux Falls regioninis oro uostas ir Rapid City regioninis oro uostas. Jeigu jūsų maršrutas apsiriboja Badlands nacionaliniu parku bei Juodosiomis Kalvomis, patogiausia atskristi į Rapid City.
Pietų Dakota yra didelė teritorija, o viešasis transportas dažnas tik ribotai, todėl keliauti automobiliu - patogiausias pasirinkimas. Taip galėsite lengviau reguliuoti kelionės laiką ir ilgiau užsibūti ten, kur norisi. Retai gyvenamuose JAV šiaurės vakaruose tai - labai mažai. Nuomojiesi automobilį, į tuštoką Interstate greitkelį ir važiuoji. Šitaip automobiliais po Ameriką keliaujama jau nuo tarpukario. Jau tada automobiliniams turistams radosi visokiausių paslaugų. Pietų Dakota garsėja savo pakelės reklamomis, ypač Wall Drug vaistinės, kuri vilioja turistus įvairiais pasiūlymais ir nemokamu šaltu vandeniu. Šios reklamos yra neatsiejama valstijos dvasios dalis ir prideda žavesio kelionėms automobiliu.
Bendrieji Duomenys Ir Ūkis
Pietų Dakotoje gyventojų nėra net milijono, o plotas - 196 576 km2 (apytiksliai trys Lietuvos). Valstijos centre - Pierre’as (13 950 gyventojų, 2022 m.). Misūrio upė dalija Pietų Dakotą į dvi dalis. Didesnioji (vakarinė) dalis yra Didžiosiose Lygumose, rytinė dalis - Centrinėse Lygumose.
Pietų Dakotos ūkyje svarbiausios šakos - ekstensyvusis žemės ūkis (daugiausia galvijininkystė) ir mėsos pramonė. Rytinėje dalyje auginama vasariniai kviečiai, kukurūzai, linai, rugiai, avižos, liucernos.
Apgyvendinimas Ir Vietinė Virtuvė
Pietų Dakotoje galima rasti įvairių apgyvendinimo variantų, nuo viešbučių ir motelių iki stovyklaviečių ir nuomojamų namų. Pietų Dakota dažnai yra patraukli kainomis - dauguma lankytinų objektų įkurti viešoje žemėje.
Atvykus į Pietų Dakotą verta paskanauti šio regiono patiekalų. Dažnai vietiniuose meniu galima rasti „chislic“ - tradicinį patiekalą iš švelnių, ant iešmų sumaustų avienos arba jautienos gabaliukų, kurie yra apkepami arba grilinami ir paskaninti česnakine druska.