Viena garsiausių Lietuvoje žolininkių - Adelė Karaliūnaitė atskleidžia neįtikėtinų būdų, kaip savo imuninę sistemą sustiprinti namų sąlygomis. Turbūt nėra žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie garsiąją žolininkę, ragana vadinamą Adelę Karaliūnaitę. Moteris gamina ne tik žolelių mišinius ar gyvačių antpilus, gydančius net sunkiausias ligas, bet ir jaunystę grąžinančius kremus. Žolininkė rašo dabar renkanti žoleles sunkių ligų kamuojamiems žmonėms, ir jos dažnai pagelbsti, tik svarbu jas tinkamai vartoti ir neabejoti jų galia.
Imuniteto stiprinimas ir augalų galia
Pasak garsios moters, daugelis įtikėjęs sklandančiu mitu, kad mieste vaistažolės - užterštos. A. Karaliūnaitė nori pabrėžti, kad žmonės nebijotų rinkti augalų mieste. Jie dažnai būna net mažiau užteršti nei kaime. Svarbu nuplauti dulkes. „Mūsų imuninę sistemą labai veikia, kai vienu metu nuo laukų pakyla didžiuliai kiekiai užterštų žiedadulkių. Tai svetimas baltymas. Žiedadulkė juk yra augalo spermatozoidas. O jo paskirtis būti agresyviu. Vadinasi mes turime stiprinti savo imunitetą, kad užterštos žiedadulkės mums nepakenktų dar labiau. O tai galima padaryti žolelių pagalba“, - patarimais dalinasi A. Karaliūnaitė.
Moteris taip pat atskleidė, kokį augalą turėtume naudoti, norėdami stiprinti imunitetą: „Tai yra triskiautė žvaginė. Ji visų vejose auga. Tai labai sena vaistažolė, ją galima su visa šaknimi naudoti. Nuplauname, išdžioviname ir užpylę vandeniu šiek tiek palaukiame ir geriame tokią arbatėlę. Ji puikiai ir naudingai veikia mūsų imuninę sistemą.“
Naujienų portalui tv3.lt A. Karaliūnaitė atskleidė, kokios gamtos gėrybės gali padėti sustiprinti imuninę sistemą. Pavyzdžiui, galima prisirinkti kadagio uogų. „Užtenka keturių kadagio uogų per dieną - jos puikiai stiprina imuninę sistemą, gerina inkstų veiklą, valo šlapimo takus, padeda organizmui atsikratyti toksinų“, - sakė A. Karaliūnaitė. Anot jos, toksinų gauname su maistu, oru, ypač miestuose - dėl oro taršos, sunkiųjų metalų. Todėl labai svarbu organizmą valyti natūraliai. Viena iš paprastų taisyklių - vartojant vaistažoles, užsigerti bent litru vandens per dieną.
Raugų reikšmė ir gamybos ypatumai
A. Karaliūnaitė daug laiko neturintiems lietuviams mėgina priminti senoviniu būdu išgautus sveikatai naudingus preparatus. Žolininkė teigia, kad žiema ypatinga tuo, jog sulėtėjusią medžiagų apykaitą galima paspartinti raugintuose augaluose esančiais fermentais. Tačiau žolininkė pažymi kitą problemą - šiais skubėjimo pilnais laikais retas namuose turi raugintų produktų. „Apie sveiką, palankiai veikiantį visus mūsų organus maistą kalbama labai daug. Tikrai ne visi užsiraugėte kopūstų, antaninių obuolių, agurkų, burokėlių“, - sakė A. Karaliūnaitė.
Augalų ir medaus tyre pavadintas gėrimas labiau panašus į girą. „Aš raugiu beržų sulos, bičių medaus ir įvairiausių augalų dalių bei jų šaknų gėrimą. „Jei matau, kad vienas augalas nerūgsta, atsisakau jo. Viską tenka pačiai išmėginti, patikrinti ir tik tada galiu pasiūlyti žmogui vartoti. Patį gamybos receptą laikau paslaptyje. O raugiu didelėse statinėse.“ A. Karaliūnaitė tikina, kad ji kalba apie žmogaus galių stiprinimą augalais.
Adelės Karaliūnaitės požiūris į vėžį ir ligas
Kai pradeda rūpėti sveikata, dažnai jau esame ligoti. „Pas mane atvažiuoja žmonės, nurašyti medikų ir onkologų, o aš juos išgydau. Vietoj brangių vaistų siūlau ugniažolės raugą ir kitokias natūralias priemones, nes chemoterapija ne visiems tinka, kai kuriuos net nuvaro į kapus“, - aiškins A. Karaliūnaitė.
Tačiau diskusijose, kuriose dalyvavo Adelė Karaliūnaitė, taip pat buvo pateikta ir kitų nuomonių. Onkologijos instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia prieštarauja: „Mačiau ne vieną ligonį, kuris litrais gerdamas želmenų sultis mirė, nors galėjo dar gyventi. Japonų mokslininkai jau įrodė, kad želmenų sultis galima gerti labai nedideliais kiekiais, nes dideliais vėžį dar labiau skatina. Saviveikla Lietuvoje klesti, žmonės nežino kur pulti ir neretai pasirašo sau mirties nuosprendį.“
Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis džiugiai aiškins: „Neretai Lietuvos netradicinės medicinos atstovus vadiname šarlatanais, net nepasidomėję, kiek žmonių jie išgelbėjo. Kai mano mamytė susirgo vėžiu, gydytojų prognozės buvo pesimistiškos. Bet aš jai daviau literatūros, nupirkau treniruoklį, ji ėmė domėtis sveika gyvensena, mityba, daugiau judėti, − ir štai, ji gyva ir sveika.“
Rašytoja Vidmantė Jasiukaitytė prisipažins: „Kai susirgau vėžiu, liga progresavo žaibiškai, nebuvo kada galvoti į ką kreiptis. Onkologai man skyrė vaistų, kurie mirtinai stiprūs ir pavojingi. Ir aš juos gėriau. Tiesa, būčiau mirusi, jei nebūčiau vartojusi vieno egzotiško maisto papildo, kurį atradau per stebuklingą atsitiktinumą. Vėliau kreipiausi į J. Tulčiną, ji man padėjo atsikratyti trisdešimties kilogramų antsvorio. Tai paspartino gijimą. Deja, vyras, susirgęs vėžiu, mirė.“
Natūralios medicinos centrų vadovė Jelena Tulčina tikins: „Šiandien drąsiai teigiu: esame tai, ką valgome. Tik taisyklinga mityba gali mus apsaugoti nuo ligų.“
Standartinis gaubtinės žarnos vėžio gydymas: diskusija su dr. Aparna Parikh
Adelės Karaliūnaitės teorijos apie ligų priežastis
A. Karaliūnaitė skeptiškai vertina bet kokius kraštutinumus. „Atsisakoma grūdų, atisakoma mėsos. Tačiau neteko girdėti mokslinių įrodymų, kad tokios dietos gydytų vėžį. Nors, mano galva, žmonės dažniau miršta nuo kraujotakos ligų, nei nuo vėžio.“
Žolininkės supratimu, vėžys yra kelių rūšių. „Turiu pacientą, kuris serga dviejų rūšių vėžiu. Ir galiu pasakyti, kad jo vienas vėžys ėda kitą. Moteriai buvo diagnozuotas galvos odos vėžys. Tačiau tada net nesusiprotėjau, kad taip gali nutikti. Manyčiau, kad yra virusinės kilmės vėžinių susirgimų - gimdos kaklelio, kasos, kepenų vėžys.“
Sukaupusi savo pacientų stebėjimus ir ligų aprašymus, A. Karaliūnaitė iškėlė gana šokiruojančią mintį: „Mes esame piperazino karta. Jis naudojamas kaip vaistas arba nuodai. Senovėje dažną vaiką apnikdavo kirmėlės. Pavyzdžiui, askaridės neleidžia vaikui persivalgyti ir skaido baltymo perteklių. Amerikos mokslininkai įrodė, kad vaikai, turintys askaridžių, neserga atopiniu dermatitu. Tikėtina, kad jei vaikas yra užsikrėtęs helmintais ar kirmėlėmis, jų lervutės migruoja visame kūne. Gavus vaistų, balta peršviečiama mažytė lervutė gali apmirti bet kurioje vietoje - akyje, plaučiuose, raumenyse ar bet kuriame organe. O tai reiškia, kad svetimą baltymą kaip dirgiklį žmogus nešiojasi visą likusį gyvenimą. Tai kancerogenas ir dirgiklis.“
„Sprendžiant iš to, kokiais susirgimais besiskundžiantys žmonės ateina pas mane, spėju, kad daugiausia pasirodo skydliaukės ligomis sergantieji. Tai yra Černobylio karta.“
A. Karaliūnaitė prisimena ir kraupų nutikimą: „Mano mama užaugo šešių vaikų šeimoje. Sunkūs metai buvo. Kartą merginos parėjo iš šokių labai alkanos, o močiutė buvo išvirusi gyvatę paršams. Juos buvo apnikusios utėlės. Kad paršai gerai augtų, jiems išvirė tikrą gyvatę. Tik rytą visi susiprotėjo, ką merginos suvalgė. Joms nuslinko visi plaukai. O aš sakau, kad jos išsinėrė iš visų ligų. Atrodo, kad reakcija buvo, kaip cheminių vaistų nuo vėžio.“
Adelės Karaliūnaitės siūlomos priemonės ir patarimai
Žinoma moteris tikino, kad šiais laikais rinkoje galima rasti labai daug žolinių preparatų, tačiau pirkėjas nesidomi, kokiu būdu buvo išryškintos augalų gydomosios savybės ir veikliosios medžiagos. A. Karaliūnaitė mėgina priminti senoviniu būdu išgautus sveikatai naudingus preparatus. Jos tikslas - šviesti, ne parduoti. „Noriu, kad žmogus pirmiausia pažintų augalą, suprastų jo poveikį, o tada pats spręstų, ar jam to reikia“, - sako A. Karaliūnaitė.
Žolininkė pataria neskubėti pirkti „stebuklų“ buteliukuose - daug vertingų medžiagų turime po ranka. Pavyzdžiui, gysločiai, apaugę takus, puikiai tinka virškinimo problemoms spręsti. „Imkite šviežius, gražius, su šaknimis - viskas naudinga“, - patarė žolininkė. Adelė ragina nepamiršti ir vaistinės agurklės - mėlynai žydinčio augalo, kurio sėklų galima nusipirkti ir pasisodinti namuose, vazonėlyje: „Žmogui reikia visai nedaug, o poveikis - didžiulis. Šis augalas stiprina visą organizmą.“
Kalbėdama apie šaknis, A. Karaliūnaitė išskiria ajerą - vertingą augalą be chlorofilo, be alergizuojančių medžiagų. „Šaknys sukaupusios daug mineralų, baltymų, gleivinių medžiagų. Jos labai naudingos bronchams, žarnynui. Tai raktas į sveikatą.“
Kaip vieną iš pavyzdžių ji pateikia aviečių stiebų nuoviro poveikį. Nuoviras geriamas nuo peršalimo, bet kartu ir skatina gleivių šalinimą iš plaučių, numuša karštį, kiek paskystina kraują, taip padėdamas išvengti krešulių susidarymo. Be to, kūnas kartu gauna rauginių medžiagų, kurios suriša nuodingąsias medžiagas ir dėl šlapimo kiekio padidėjimo jas pašalina per inkstus.
Augalai pagal amžių ir lytį
A. Karaliūnaitė teigia, kad vaikams, moterims, vyrams ir senoliams tenka parinkti skirtingus augalus ir gyvūnų liaukas. Todėl jos gaminiai yra skirstomi pagal amžių ir lytį. Vaikams skirti „Kiškio vaistinėlės“ gaminiai. Peržengus garbingą penkiasdešimties metų ribą, reikalingi augalai, galintys palaikyti kūno jėgas, sulėtinti senėjimo procesą.
Moterims Karaliūnaitė sukūrė ne vieną gaminį iš laukinių augalų, turinčių fitoestrogenų, vitaminų, citostatinių ir priešuždegiminių savybių. Šiuose gaminiuose gausu baltažiedės notrelės, baltojo amalo lapų, šventagaršvės žolės, raudoklės žolės, erškėtuogių.
- Augalų rinkinys užpiltinei „Jaunatis“ skirtas moterims. Patogus vartoti, nes nereikia kiekvieną dieną ruošti. Saugo nuo cistų ir miomų atsiradimo. Mažina priešmenstruacinio sindromo reiškinius, tinka klimakso metu, mažina migreninius galvos skausmus. Geriama esant cistoms ir miomoms. Iki 80% echoskopu kontroliuojamų kiaušidžių, žarnų pasaito cistų atvejų rezultatai būna geri, pavyksta išvengti chirurginių operacijų.
- „Gyvatžolė“ palankiai veikia esant gimdos ir jos priedų uždegimui. Galima vartoti kartu su antibiotikais, chemoterapijos ir radioterapijos metu. Stiprina organizmą, padeda greitai atstatyti kraują po operacijų ar gausių mėnesinių. Geriama esant žarnyno uždegimui, kietėjant viduriams, po žarnyno ir mažojo dubens organų operacijų, ypač siekiant išvengti sąaugų. Tinka sutrikus hormonų pusiausvyrai dėl klimakso, po gimdos ir kiaušidžių pašalinimo, gydant onkologinius susirgimus moterims ir vaikams.
- Tepalas „Žvaigždelė“ nuramina sudirgusią odą ir gleivines, neleidžia joms išsausėti, pagerina kraujo, limfos apytaką odoje ir paodiniuose limfmazgiuose. Tinka esant skydliaukės veiklos sutrikimui.
Vyrams skirti specialūs preparatai:
- Augalų sirupas „Bebro barškutis“ skirta gerai potencijai ir spermos kokybei palaikyti. Saugo kraujagysles nuo kalkėjimo, stiprina imunitetą. Pastoviai vartojant pagerėja kraujotaka, kraujo sudėtis, sumažėja pavojus susidaryti krešuliams. Pagerėja inkstų veikla. Sumažėja pavojus patirti antinksčių nuovargio požymius.
- Augalų rinkinys užpiltinei „Lipk ant sienų“ sudarytas pagal senovinį receptą vyrų sveikatai stiprinti. Valo kraują, gerina kepenų ir inkstų veiklą, stiprina imunitetą. Užpylus degtine, užpiltinė įgauna labai malonų žolelių ir žievių skonį, todėl puikiai tinka aperityvui. Reguliariai naudojant išlaikoma gera kraujagyslių būklė, stiprėja imunitetas.
- Laukinių augalų sirupas „Lipčikas“ geriama kai nerimaujama dėl padidėjusio PSA žymens, kamuoja aukštas kraujospūdis, širdies ir kraujotakos sutrikimai, šala rankos ir kojos, atsivėrusios tropinės opos, po operacijų ar spindulinio bei chemoterapinio gydymo sutrikus šlapinimuisi.
- Laukinių augalų rinkinys arbatai „Mergelių piršteliai“ sudarytas tik iš laukinėje gamtoje augančių ir rankomis surinktų augalų, tokių kaip ožkarožės, devinmacės, trukažolės, šalmutis. Šios žolelės veši kovodamos vienas su kitu dėl vietos po Saule, kaupdamos vyrų kūnų atgaivai reikalingas veikliąsias medžiagas.
Mitybos ir gyvensenos rekomendacijos
Ką valgyti ir kaip rūpintis organizmu, kad jis kuo ilgiau išliktų sveikas? „Augalas ne kaip vaistažolė, o kaip maistas gali padėti organizmui vykdyti tam tikras funkcijas. „Na, žinoma, visi šauks, kad lašiniai labai kenkia sveikatai. O ką lietuviai valgė šimtus metų? Augino kiaules ir valgė lašinius. Galiu konstatuoti, kad daug dažniau aukštą cholesterolio kiekį kraujyje turi liesi žmonės nei apkūnūs. Esu surinkusi kone 10 tūkst. žmonių liudijimus. Mano akimis, nebūtinai apkūnus žmogus turi būti ligotas.“
A. Karaliūnaitė teigia, kad idėja, jog būtinai reikia valgyti daug vaisių ir daržovių, sugriuvo. Anot jos, anksčiau lietuviai nevalgė tiek daug mėsos. „Jie valgydavo „skaba putrą“, o tai yra rauginti miltai, užraugti vandenyje ar beržų suloje. Tai nekepta ir nevirta košė.“
Anot žolininkės, per tūkstančius metų žmonės atsirinko pačias veiksmingiausias žoleles ir net pavadino jas tų kūno dalių, kurias jos gydo, vardais: kraujažolė, akišvietė, plautė, kaulažolė, širdažolė, pūslelė. „Taip iš kartos į kartą buvo perduodamas nuostabus gydymo menas, tereikėjo tik smalsaus ir akylaus vaiko, kuris viską geriausiai atsimintų.“
Adelės Karaliūnaitės filosofija ir patirtis
„Esu Adelė Karaliūnaitė, žolininkė, veterinarijos gydytoja, ragana. Kai kas vadina tiesiog daktare“, - tokiu prisistatymu savo knygelę „Ant gyvatės odos“, kurion sudėti lietuvių senovinių vaistų receptai, pradeda visoje šalyje žinoma žolininkė. Šią 2007 m. išleistą knygą ji parašė. A. Karaliūnaitė rašo, jog 1978 m. baigusi veterinarijos studijas 12 metų dirbo šį darbą, bet niekada nenustojo domėtis stebuklingu augalų pasauliu, mokytis iš vyresnio amžiaus žmonių. „Iš visų sutiktų žmonių stengiausi mokytis“, - teigia ji.
Į žolininkus dažniausiai kreipiasi tie žmonės, kurie nebesitiki pagalbos iš tradicinės medicinos, arba ji tiesiog konkrečiu atveju yra bejėgė. „Ar žolelės visada padaro stebuklus? Tai - nelengvas darbas. Daugelis tikisi greito rezultato, o aš mokau nesitikėti stebuklo, bet kantriai siekti sveikatos pagerėjimo visomis įmanomomis priemonėmis. Tenka įkalbinėti dar kartą nueiti pas gydytoją ir pradėti viską iš naujo. Juk žmogui duotas tik vienas gyvenimas ir viena sveikata, kuri jam pačiam ir turi labiausiai rūpėti.“
A. Karaliūnaitė dalinasi patirtimi su sunkiai sergančiais pacientais: „Gydote net beviltiškus ligonius - turbūt nelengva matant jų kančias ir skausmą? Aš visada galvoju, kodėl žmogų gydau, kas bus rytoj, po mėnesio, metų. Ar reikalingas žmogui kamuojantis jo kūną egzistavimas, ar geriau pagyventi nors ir trumpiau, bet nekankinant savęs ir artimųjų. Kartą į mane kreipėsi labai sunkia plaučių vėžio forma sergantis vyras iš Joniškio. Gydytojai jo jau nebegalėjo gydyti. Pažadėjau, kad sustiprinsime ir jam galės taikyti chemoterapiją. Žolelėmis pasiekėme tokių puikių rezultatų, kad jis galėjo vaikščioti, nejautė skausmų, buvo laimingas ir linksmas. Gydytojai jam leido taikyti chemoterapiją. Gal buvo klaida, kad jį gydė cheminiais vaistais, gal per anksti apsidžiaugėme, kai jis pradėjo jaustis geriau. Niekada nepamiršiu, kaip išeidamas anapilin, jis man padėkojo už tuos laimingus metus, o aš verkiau iš gailesčio ir iš bejėgiškumo. Kartais noriu turėti savo ligoninę su laboratorija. Jei būčiau jaunesnė, baigčiau dar ir žmonių medicinos mokslus, kad galėčiau drąsiau imtis gydymo. Dabar visada esu labai atsargi, nes vis dėlto esu tik veterinarijos gydytoja.“
Visus augalus, kuriuos renka ir jos pagalbos prašantiems vaistus iš jų gamina žolininkė, auga mūsų tėvynės miškuose ir pievose. O vaistams virti ji naudoja tik uosines malkas, maišo tik iš uosio šaknies pagaminta lazdele. Vaistai, skirti kūnui ir kraujui stiprinti, ruošiami iki pilnaties, o tie, kuriais bus varoma liga, ruošiami senugalyje, t.y., per delčią. Lazdele iš kadugio šaknies maišomi tirpalai ir ištraukos.
tags: #karaliunaites #raugas #nuo #vezio