Desertas - tai patiekalas, kuris tradiciškai užbaigia pietus ar vakarienę ir suteikia malonų skonio pojūtį po pagrindinio patiekalo. Žodis „desertas“ kilo iš prancūzų kalbos žodžio dessert, kuris savo ruožtu yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio deservire, reiškiančio „atsikratyti, nuvalyti stalą“. Iš pradžių šis žodis reiškė maisto likučių pašalinimą arba paskutinį patiekalą, patiekiamą po pagrindinių patiekalų.
Desertų istorijos vingiai
Senovės Indijoje, Mesopotamijoje ir kitose civilizacijose saldumynai buvo laikomi dievų maistu. Daugelyje pasaulio vietų džiovinti vaisiai ir medus buvo pirmieji saldumynai. Cukranendrių paplitimas buvo esminis faktorius desertų vystymuisi. Europoje pirmą kartą apie cukrų buvo sužinota XII amžiuje, Kryžiaus žygių dėka, o plačiau jį pradėta naudoti tik pasaulio kolonizacijos laikais. XVIII amžiuje Europoje, o vėliau ir Amerikoje, įvykęs pramonės perversmas pakeitė ir maisto pramonę. Jos dėka buvo masiškai gaminami, pakuojami ir pardavinėjami desertai.
Konditerijos menas gimė Italijoje, Venecijoje, kai pasirodė cukrus - XV a. pabaigoje. Žodis „konditeris“ kilęs iš itališko veiksmažodžio candire, kuris reiškia „virti cukruje“. O lotyniškai žodžiu conditor (meistras) romėnai vadindavo virėjus.
Pagrindiniai desertų ingredientai ir jų savybės
Saldžių desertų pagrindinės sudedamosios dalys yra cukrus, medus ir įvairūs sirupai. Kiti pagrindiniai visų desertų sudedamieji ingredientai dažniausiai būna kvietiniai miltai, krakmolas, kiaušiniai, sviestas, druska, citrinų sultys, įvairūs prieskoniai, šokoladas, vaisiai ir riešutai.
| Ingredientas | Funkcija deserte |
|---|---|
| Cukrus | Suteikia saldumo, veikia tekstūrą (drėgmę, purumą) |
| Miltai/krakmolas | Sukuria struktūrinę bazę |
| Kiaušiniai | Padeda tešlai iškilti ir išlaikyti formą, tirština kremą |
| Riebalai/pieno produktai | Užtikrina drėgmės balansą ir skonį |
Desertų skirstymas ir klasifikacija
Desertų įvairovė yra itin gausi, todėl jie klasifikuojami pagal kelis pagrindinius kriterijus:
- Pagal temperatūrą: šalti (ledai, šerbetai, vaisių salotos) ir karšti (pyragai, pudingai, kompotai).
- Pagal dydį: smulkūs (pyragaičiai, sausainiai) ir dideli (tortai, pyragai).
- Pagal sudėtį: vaisiniai, šokoladiniai, miltiniai, pieniški ir kiti.
#639. Dovilė gamina įspūdingus desertus ir šia veikla susidomėjo dar vaikystėje
Desertai lietuvių kulinarijoje
Lietuvių kulinarijoje desertai užima svarbią vietą. Anot Viliaus Purono, jau paleolito laikais lietuviai kopinėjo ir valgė laukinių bičių medų. Tortas - baroko laikų kūrinys, manoma, kad į Lietuvą jis atkeliavo iš Italijos ir tapo pagrindiniu saldaus stalo akcentu. Lietuvių liaudies pasakose ir dainose minimas ragaišis. Didelę įtaką Lietuvos kulinariniam paveldui padarė karalienė Bona. Manoma, kad būtent ji išmokė lietuvius kepti ir valgyti saldžius pyragus.
Sveikesni desertų variantai
Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama sveikai mitybai. Lengviausiai pagaminami sveikuoliški desertai yra vaisių desertai, natūralūs šerbetai, šaldytos sultys. Taip pat labai skanūs džiovinti vaisiai, kuriuos daugelis dietologų rekomenduoja skanauti smaližiams vietoje saldumynų. Konditerė Nina Tarasova teigia, kad sveikiausias desertas - tai tarkuotos morkos su razinomis, tačiau pabrėžia, kad svarbiausia yra saikas.
