Sriuba - naudingas patiekalas, kurį vaikystėje mums virdavo tėvai, o dabar mes ją verdame savo vaikams. Sveikas vaikas gali užaugti ir be sriubos. Vis dėlto kartais ji būna vienintelis karštas mažylio patiekalas.
Sriubos istorija
Sriubos istorija mena labai senus laikus. Ją valgė dar pirmykščiai žmonės. Tiesa, tuometės sriubos virimo technologija labai skyrėsi nuo šiuolaikinės. Tais laikais žmonės iškasdavo duobę, išklodavo ją žvėrių oda, įpildavo vandens, sudėdavo sumedžiotų žvėrių kaulus, daržoves ir įmesdavo įkaitintų akmenų. Sriubos išradimas buvo didžiulis lūžis žmonijos istorijoje, nes atsirado galimybė vartoti tuos maisto produktus, kurių anksčiau žmonės nevalgydavo (pavyzdžiui, mėsos nuo kaulų, pupelių, grūdų). Maždaug 5 tūkst. m. prieš mūsų erą buvo išrasti keraminiai indai, tinkantys virti sriubai, ir nuo to laiko jos virimo technologija nelabai pasikeitė. Iki XVII a. buvo valgomos tirštos - tepamos ant duonos - sriubos, o vėliau, kai buvo išrastas šaukštas, išpopuliarėjo skystos sriubos.
Sriubų įvairovė Lietuvoje
Kiekviena šalis turi savo sriubų gaminimo tradicijas. Sriubos gali būti tirštos arba skystos, karštos arba šaltos. Lietuvoje sriubos dažniausiai yra karštas patiekalas. Taip nutiko dėl klimato ypatumų - šalyje būna daugiau šaltų dienų - todėl šilta sriuba yra ne tik maistas, bet ir būdas sušilti. Vasarą populiarios šaltos sriubos, pavyzdžiui, šaltibarščiai, ir saldžios sriubos iš vaisių.
Sriuba - vertingas patiekalas, tačiau jeigu vaikas jos nemėgsta, nenori valgyti, per prievartą maitinti nereikėtų. Išbandyti vertėtų tirštą trintą daržovių sriubą, kuri puikiai tinka net ir kūdikiams. Ją galima duoti kaip košytę.
Tinkami mitybos įpročiai ir sriubos
Sriuba yra mažai kaloringas patiekalas, tad ji ypač tinka nutukusiems ar linkusiems tukti vaikams. Esame pratę valgyti tris patiekalus - sriubą, antrąjį patiekalą ir desertą. Tai nėra gerai, ypač vaikui, nes suvalgęs sriubą mažylis užpildo skrandį ir neretai atsisako mėsos. Tad reikėtų nuo pat mažų dienų formuoti tinkamus mitybos įpročius ir sriubą patiekti tik su daržovėmis. Geriausiai, jei vaikas pirmiausia suvalgytų daržovių salotų, paskui - sriubos. Tačiau jeigu pastebite, kad suvalgęs daržoves vaikas sriubos nebenori, pasiūlykite iš pradžių jos, o vėliau - daržovių salotų. Sriuba ir salotos - puikus derinys, nes pirmas patiekalas yra lengvai virškinamas, dažniausiai šiltas, o daržovėse gausu vitaminų ir mineralų, kurių labai reikia augančiam organizmui.
Dažniausiai esame pratę sriubą valgyti per pietus, tačiau ji nebūtinai turi būti pietų patiekalas - gali būti patiekiama vakarienei arba pusryčiams. Kadangi sriuba dažniausiai yra šilta, rudenį ir žiemą ji puikiai sušildo organizmą. Ypač ji rekomenduojama mokyklinukams, nes neretai tai būna vienintelis šiltas vaiko patiekalas per dieną. Ne visi tėvai suspėja namuose pagaminti šilto maisto, kuris bent jau kartą per dieną vaikui yra būtinas, tad mokykloje suvalgyta lėkštė sriubos yra tikras išsigelbėjimas. Sriuba naudinga ir tiems vaikams, kurie nusisuka pamatę daržoves. Jeigu mažylis jų nemėgsta, trintoje sriuboje jų nepastebi ir suvalgęs jos gauna daržovių dienos normą.
Svarbios taisyklės verdant sriubą vaikams
- Verdant sultinį ar sriubą su mėsa, pirmąjį nuovirą rekomenduojama nupilti, tačiau šio patarimo laikosi ne visi. O vertėtų, ypač verdant sriubą vaikui. Nupylus pirmąjį nuovirą ir įpylus į puodą naujo vandens galima virti toliau. Tai reikalinga, nes iš mėsos ir kaulų išsiskiria daug purinų - medžiagų, skatinančių pokyčius kraujyje, didinančių šlapimo rūgšties, liaudiškai vadinamų druskų, kiekį. Ilgainiui šios žalingos medžiagos gali sukelti podagrą (sąnarių skausmą, deformacijas). Verdant sultinį galima nenupilti pirmojo vandens, jeigu vaikutis ką tik persirgo kokia nors liga, nes sultinys teikia jėgų ir energijos. Tad purinų žala šiuo atveju yra mažesnė blogybė už tokio sultinio suteikiamą naudą vaiko organizmui. Galima sriubą virti ir be mėsos, tuomet, kad vaikas gautų reikiamą riebalų kiekį, į pravėsusią sriubą rekomenduojama įpilti šaukštą aliejaus.
- Ko gero, neįsivaizduojame daržovių sriubos be morkų. Morkose, kaip ir kitose rausvose daržovėse, gausu likopeno - nuo vėžio saugančios medžiagos. Ši medžiaga gausiau išsiskirs ir lengviau pateks į organizmą, jeigu morkos bus šiek tiek pakepintos. Jas kepinti reikia vos įkaitintame aliejuje (jeigu kepinant morkas aliejus rūksta, vadinasi, temperatūra yra per aukšta ir gali išskirti vėžį sukeliančių medžiagų). Ne tik morkas, bet ir pomidorus prieš verdant rekomenduojama šiek tiek apkepti. Vaikui verdant sriubas reikėtų nulupti pomidoro odelę - tą lengviau padaryti, daržovę trumpam pamerkus į karštą vandenį.
- Anksčiau, kad sriuba būtų kaloringesnė, į ją buvo dedama sviesto. Kadangi šiuolaikiniams vaikams kalorijų ir taip pakanka, sviesto dėti į sriubą nėra reikalo. Jeigu norisi ją balinti, galima į išvirtą sriubą įdėti šiek tiek grietinės; jeigu vaikas turi antsvorio - natūralaus jogurto.
- Prieš verdant parduotuvėje pirktas daržoves galima jas pusvalandį pamirkyti šaltame vandenyje. Taip iš daržovių pasišalins nitratai.
- Kad daržovėse išliktų kuo daugiau naudingų medžiagų, sriubos ilgai virti nereikia - tik tol, kol suminkštėja daržovės.
- Labai svarbu vaikui duoti šviežią sriubą - tad ją reikėtų virti kasdien, o nesuvalgytą išpilti.
Estetika ir vaikų mityba
Atrodytų, mažas vaikas turėtų valgyti viską, ką mama išverda. Tačiau net ir pats mažiausias žmogutis turi estetikos jausmą ir gali nevalgyti neišvaizdžiai patiekto maisto. Ypač vaikai nemėgsta nuo kruopų papilkėjusios sriubos. Todėl jeigu verdate perlinių kruopų sriubą, pirmiausia išvirkite kruopas, nupilkite vandenį, įpilkite šviežio vandens ir toliau virkite. Tuomet sriuba atrodys estetiškiau ir mažylis mieliau ją valgys. Ko gero, visų mažų vaikų mėgstamiausias valgis yra makaronai. Neretai mažyliai net ir sriubą mieliau suvalgo, jeigu ji išvirta su makaronais. Dietologai rekomenduoja rinktis kukurūzų miltų makaronus, mat juose yra daugiau virškinimą skatinančių skaidulų.
Nebijokime duonos!
Mamos internete dalijasi mintimis, kad vaikui nereikia duoti duonos, nes ji nėra naudinga organizmui ir skatina vaiko nutukimą. Tačiau, pasak dietologės Žanos Antonovos, duonos bijoti nereikia, o juoda duona ypač naudinga tiek vaiko, tiek suaugusio žmogaus organizmui. Žmogaus dienos mitybą turi sudaryti apie 60 procentų sudėtinių angliavandenių, kurių šaltinis yra kruopos ir duona. Be šių produktų sudėtinių angliavandenių žmogaus mityboje bus per mažai. Rekomenduojama nuo mažens vaiką pratinti daržovių sriubą valgyti su juoda duona, kuri teigiamai veikia virškinamąjį traktą.
Prieskoniai sriuboje
Verdant sriubą vaikui reikėtų ją pagardinti natūraliais prieskoniais - svogūnu, česnaku, galima įmesti juodąjį pipirą. Druskos galima įberti labai mažai arba neberti išvis. Kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau aštri sriuba turėtų būti. Į vaikui verdamą sriubą geriau nedėti sultinių kubelių, gatavų sriubos prieskonių, nes juose gausu druskos ir kitų komponentų, sintetinių priedų, galinčių sukelti alergiją.
Pieniškos sriubos
Pieniškos sriubos vaikų mėgstamiausios, ypač jeigu išvirtos su makaronais. Šios sriubos gali būti puikus kalcio šaltinis mažiesiems. Vaikai neretai nemėgsta gerti pieno, o pieniška sriubą pasigardžiuodami suvalgo. Pieniška sriuba vaiką galima maitinti ryte, per pietus arba vakare. Ją galima šiek tiek pasūdyti ir pasaldinti, tačiau nei druska, nei cukrumi piktnaudžiauti nereikėtų. Verdant sriubas vaikams nereikia vadovautis savo skoniu, nes vaikai valgo tokį maistą, prie kurio yra nuo mažens pripratinami. Jeigu vaikutis alergiškas pieno cukrui - laktozei, galima nusipirkti pieno be laktozės ir palepinti jį pieniška makaronų sriuba.
Jūs niekada nevirėte tokios pieniškos sriubos! Skanios sriubos visiems!
Kaziuko mugės tradicijos ir virtuvė
Kasmet visą Vilniaus senamiestį ir centrines jo gatves paralyžiuojanti „Kaziuko mugė“ vilioja tautinio paveldo puoselėtojus, kulinarijos ir rankdarbių mėgėjus, amatininkus ir ištikimiausius jų gerbėjus. Nuo XVII amžiaus gyvuojanti Kaziuko mugė išlaikė savo pagrindinius bruožus - amatininkų dirbinius ir kulinarinius gaminius. Pagrindiniai per mugę siūlomi patiekalai - vis dar išlikę pakankamai autentiški.
Pirmasis su Kaziuko mugę besiasocijuojantis maisto gaminys - Kazimiero širdelės. Nuo seno jos buvo pačios svarbiausios šioje mugėje. Taip pat neįsivaizduojama Kaziuko mugė be mielinių riestainių ir duonos, išlaikiusios močiučių kepimo tradicijas.
Vienas seniausių ir autentiškiausių Kaziuko mugės patiekalų - žirnių košė, kuri gali būti gaminama su šonine, spirgais arba be mėsos. Senovėje lietuviai mėsą valgydavo ne kasdien, todėl žirnių košė buvo kasdienis patiekalas.
Kaziuko mugės kainos
DELFI palyginus kainas su praėjusių metų Kaziuko muge, paaiškėjo, kad vienų produktų ir patiekalų kainos pakilo, kitų - pamažėjo. Tačiau kaip ir tapo įprasta - apsipirkti šios šventės metu tapo brangu net ir vidutines pajamas gaunančiam vilniečiui. Prekeiviai teigia, kad kainos didesnės dėl išaugusių mokesčių.
| Patiekalas | Kaina (eurais) |
|---|---|
| Šašlykų | nuo 6 iki 8 |
| Karka | 9 |
| Šonkauliukai | 6 |
| Balandėlis | 3 |
| Riebi dešrelė | 5 |
| Kiaulienos troškinys | 5 |
| Troškintos daržovės | 3 |
| Kiaulienos plovas | 5 |
| Cepelinai | 3 - 5 |
| Žirnių šiupinys | 2 |
| Lašiša su daržovėmis | 7 |
