Ar kada nors teko patirti keistą, neįprastą skonį burnoje? Galbūt tai metalo, kartumo ar rūgštumo pojūtis, atsirandantis be aiškios priežasties? Šis fenomenas, vadinamas parageuzija, gali būti nemalonus ir netgi kelti nerimą. Toks skonis gali atsirasti dėl įvairių įpročių, mitybos, sveikatos sutrikimų ar net hormonų pokyčių. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines priežastis, kada verta sunerimti ir kaip sumažinti ar išvengti rūgštaus ar kitokio neįprasto skonio burnoje, ypatingą dėmesį skiriant ir kiaušinio skonio pokyčiams.
Kas yra Parageuzija?
Parageuzija - tai nemalonus, nenormalus ar pakitęs skonio pojūtis burnoje, dar gali būti apibūdinamas kaip metalo skonis. Šis nemalonus, pakitęs skonio pojūtis burnoje gali būti ilgalaikis ir/ar trumpalaikis, priklausomai nuo etiologijos, t.y. priežasties.
Pagrindinės keisto skonio burnoje priežastys
„Burnoje atsiradęs keistas skonis gali būti rimta špargalkė jūsų gydytojui nustatant diagnozę.“ Burnos pojūčius stipriai įtakoja įvairūs sveikatos sutrikimai.
Burnos higiena ir infekcijos
- Prasta dantų higiena ir dantenų ligos. Esant blogai burnos higienai didėja tikimybė susirgti gingivitu (dantenų ligomis) bei periodontitu, dėl to burnoje žmogus gali justi nemalonų metalo skonį. Dantenų ligos - tai antra dažniausia halitozės priežastis, dažniausiai kamuojanti 35 metų ir vyresnius asmenis. Periodontitas (dar vadinamas piorėja) yra rimta uždegiminė dantis supančio dantenų audinio liga. Pirmieji periodontito simptomai - krentantys dantys, kraujuojančios, susitraukusios dantenos bei stiprus blogas burnos kvapas. Taip pat - dantis laikančio kaulo nykimas. „Yra žmonių, kuriems yra gingivitas, parodontozė - burnos gleivinės problemos. Jos tokio lygio, kad gleivinė po truputį kraujuoja. Šito mėnesiais, metais trunkančio kraujavimo užtenka, kad atsirastų mažakraujystė.“
- Burnos infekcijos. Šie itin nemalonūs skoniai perspėja, kad burnoje ar sinusuose esti infekcija. Bakterijos jumyse gyvena, dauginasi ir išskiria dujas - taip pat ir sierą. Cisteinu vadinamai amino rūgščiai virstant vandenilio sulfidu susidaro lakieji sieros junginiai (pagrindinė „supuvusio kiaušinio kvapo“ priežastis). Šiuos dvokiančius sieros junginius išskiria burnos ertmėje natūraliai besidauginančios anaerobinės bakterijos. Kai kūnui trūksta fermentų, sutrinka medžiagų apykaita, dėl kurios atitinkamai sutrinka cheminių medžiagų pusiausvyra, kuri sukelia neįprastus ir kartais net pavojingus simptomus.
Mitybos veiksniai
- Vitaminų ir mikroelementų trūkumas. Trūkstant tam tiktų vitaminų ir mikroelementų, tokių kaip vitamino B12, B3, D, cinko ir vario mikroelementų, galime jausti nemalonų pojūtį burnoje, dažniausiai apibūdinamą kaip metalo skonį, sausumą burnoje. Metalo skonį burnoje galite pajusti ir dėl cinko trūkumo. Kai mums trūksta šio mikroelemento, burna taip pat gali reaguoti. Taip nutinka nėštumo metu, esant netinkamai mitybai ar mažam skrandžio rūgštingumui.
- Prasta mityba. Žmonės valgo nevisaverčio raciono maisto produktus, taip negaudami reikiamų maisto medžiagų.
- Sunkieji metalai ir pesticidai. Kartais tai gali lemti organizme susikaupę sunkieji metalai ar net pesticidai maiste. Apsinuodijus švinu burnoje gali atsirasti keistas ar net metalo poskonis. Taip pat gali pasireikšti nuovargis, atminties sutrikimai.
Ligos ir sveikatos būklės
- Neurologinės ligos. Šį skonio pokytį gali sąlygoti ir neurologiniai susirgimai, tokie kaip uoslės nervo pažaida ir neurologinės ligos kaip Bello paralyžius, išsėtinė sklerozė. Mūsų skonio pajauta susijusi su smegenimis ir nervais. Po insulto, nervų pažeidimo ar kai kurių ligų, pavyzdžiui, epilepsijos ar išsėtinės sklerozės, skonio pojūtis keičiasi, kartais atsiranda „fantominiai“ skoniai.
- Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir alergijos. Dažniausiai skonio sutrikimus lemia užsitęsę ar dažni sinusitai. Užklupęs peršalimas, COVID-19 ar stiprus sinusų uždegimas neretai pakeičia skonio suvokimą. Po infekcijos kai kurie žmonės dar keletą mėnesių gali jausti rūgštų ar „svetimą“ skonį burnoje.
- Cukrinis diabetas. „Cukrinis diabetas - kai kraujyje padaugėja gliukozės. Tad salstelėjimas gali skirtis ir per seiles. Jeigu diabetas negydomas arba dekompensuotas, gali atsirasti acetono prieskonis.“ Diabetu sergantys pacientai paprastai dažniau susiduria su periodontitu, ypač nepalaikant stabilaus gliukozės kiekio kraujyje arba nesilaikant gydytojų nurodymų.
- Refliuksas. „Dažniausiai rūgštumas burnoje atsiranda dėl refliukso. Beje, tai kenkia ir dantims.“ Lėtinis rūgšties patekimas iš skrandžio į stemplę (refluksas) dažnai kelia rūgštų skonį ypač po valgio. Simptomai sustiprėja suvalgius riebalų ir aštraus maisto, pavalgius daug, vartojant alkoholį ar rūkant. Tačiau refliuksas dažniausiai atsiranda ne todėl, kad yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas, o todėl, kad skrandžio rūgštingumas yra per mažas. „Viena iš priežasčių - sutrikę žarnyno judesiai. Be to, turi būti išsiderinęs skrandžio rūgštingumas“, - priduria A. Unikauskas.
- Mažakraujystė (anemija). „Yra žmonių, kuriems yra gingivitas, parodontozė - burnos gleivinės problemos. Jos tokio lygio, kad gleivinė po truputį kraujuoja. Šito mėnesiais, metais trunkančio kraujavimo užtenka, kad atsirastų mažakraujystė. Tai lemia kraujavimas, o kraujyje yra eritrocitų, eritrocituose - hemoglobino.“
- Kitos ligos. Nemalonaus skonio pojūtį gali sukelti atrodo visai nesusijusios ligos, tokios kaip nerimo sutrikimas, vėžiniai susirgimai, inkstų, virškinamojo trakto ir kepenų ligos, ŽIV infekcija, Kušingo sindromas, skydliaukės ligos. Daktaro teigimu, kartumas burnoje - tai požymis, kad į burną pateko tulžies. Inkstų ligos - pažeidus inkstus, jie nebegali filtruoti iš kraujo toksinų ir jų pašalinti per šlapimą, todėl jų kiekis kraujyje padidėja. Kepenų ligos - kepenys taip pat iš kraujo filtruoja toksinus, ypač riebiame maiste esančius lipidus. Vėžys - jei yra atvirų žaizdelių, halitozė gali signalizuoti ir apie plaučių, gerklės, stemplės ar liežuvio vėžį. Žaizdelės gali pritraukti mirusiomis ląstelėmis mintančias bakterijas. Genetinė liga trimetilaminurija, arba „žuvies kvapo sindromas“, yra medžiagų apykaitos sutrikimas, dėl kurio žmogaus burnos kvapas, seilės, prakaitas ir šlapimas įgauna supuvusios žuvies kvapą. Trimetilaminas, kurį gamina virškinamojo trakto bakterijos, yra būtinas amino rūgščių, cholino ir karnitino skaidymui. Šios sudėtinės medžiagos taip pat randamos kiaušinių tryniuose, kepenyse, žuvyje ir pupelėse. Štai kodėl nuo šio sindromo kenčiantis žmogus pasižymi ypatingai stipriu burnos ir bendru „žuvies“ kūno kvapu.
Vaistai ir gydymo metodai
- Vartojami vaistai. Kelių šimtų skirtingų vaistų šalutinis poveikis - kartus ar rūgštus skonis burnoje. Šį simptomą lemia tiek paties vaisto skonis, tiek poveikis skonio receptoriams ar veikliosios medžiagos sąveika su burnos kraujagyslėmis. Skonio pokyčių dažnai sukelia antibiotikai, širdies ar neurologiniai medikamentai, antidepresantai, antihistamininiai vaistai. Nemalonus skonis burnoje atsiranda vartojant antibiotikus, psichiatrinius vaistus, vaistus nuo podagros, lašinant akių ligų lašus, ar vartojant migdomuosius.
- Chemoterapija. Pasak A. Unikausko, jei jums paskirta chemoterapija, nesistebėkite burnoje pajutę metalo skonį. Po spindulinio gydymo galvos ir kaklo srityje taip pat dažnai pasikeičia skonio pojūtis.
- Sintetiniai vitaminai. „Esu sakęs tai daug kartų - sintetiniai vitaminai yra bevertis dalykas. Jų nereikia gerti. Jeigu norite, kad vitaminai veiktų, dauguma iš jų turi būti natūralūs, gaunami su maistu“, - perspėja A. Unikauskas.
Hormonų kaita ir amžius
- Hormonų kaita. Moters organizme pasikartojantys hormonų svyravimai dažnai atsiliepia ir skonio pokyčiams. Prieš ar per menstruacijas gali keistis skonio pojūčiai, atsirasti poreikis specifiniams skoniams. Nėštumo metu dėl ankstyvųjų hormoninių pokyčių dažnai pakinta ir skonio receptorių veikla. Nėštumo metu kai kurios moterys pastebi pasikeitusį skonį, dažniausiai apibūdinamą metalo skoniu burnoje. Hormoniniai svyravimai menopauzės laikotarpiu taip pat nulemia neįprastus burnos pojūčius.
- Amžius. Su amžiumi žmogaus liežuvio skonio receptoriai nyksta, maždaug nuo 60 metų jų belieka ~ 50%, tad senyvi žmonės nejusdami tinkamo skonio dedasi daugiau prieskonių, dažniausiai tai druskos ir cukraus. Su amžiumi skonis gali tapti mažiau ryškus, atsirasti neįprasti ar nemalonūs poskoniai.
Kitos priežastys
- Dehidratacija. Nepakankamas skysčių vartojimas gali sukelti burnos sausumą ir taip pat paskatinti rūgštų poskonį. Burnos sausumas dažnai apkartina skonį - to priežastis gali būti tam tikros ligos, gydymas ar uždegimas.
- Nerimas ir emocinė įtampa. Emocinė būsena tiesiogiai veikia skonio receptorius. Ypač stiprus nerimas ar stresas gali ne tik pasausinti burną, bet ir lemti neįprastus skonio pojūčius.
- Mažai angliavandenių turinti mityba (ketogeninė dieta). Kai organizmas pradeda energijai naudoti riebalus, išsiskiria ketonai - dėl to gali atsirasti metalo, kartais vaisių primenantis kvapas burnoje.
- Vandens kokybė. Vandenyje esančios bakterijos, sieros vandenilio perteklius, geležies bakterijos, chloraminai ar metalai gali sukelti nemalonų skonį ir kvapą.
- Kasdieniai įpročiai. Tam tikri elgesio modeliai taip pat dažnai lemia rūgštų skonį burnoje. Rūkymas - vienas svarbiausių veiksnių, iškreipiančių skonio pojūčius ir paliekančių nemalonių poskonių. Panašiai veikia nepakankama burnos higiena: jei retai valotės dantis ar neišsivalote liežuvio, maiste likusios dalelės pakeičia ir skonio pojūtį.
Štai lentelė, apibendrinanti kai kurias dažnas keisto skonio burnoje priežastis:
| Priežastis | Būdingas skonis/kvapas |
|---|---|
| Cinko trūkumas | Metalo skonis |
| Cukrinis diabetas (nekontroliuojamas) | Salstelėjęs, acetono prieskonis |
| Refliuksas | Rūgštumas |
| Tulžies patekimas į burną | Kartumas |
| Apsinuodijimas švinu | Keistas, metalo poskonis |
| Ketogeninė dieta | Metalo, vaisių kvapas |
| Vaistų vartojimas (antibiotikai, antidepresantai ir kt.) | Kartus, rūgštus skonis |
| Nėštumas | Metalo skonis |
| Trimetilaminurija („žuvies kvapo sindromas“) | Supuvusios žuvies kvapas/skonis |
| Anaerobinės bakterijos burnoje (sieros junginiai) | Supuvusio kiaušinio kvapas |
Kiaušinio skonio pokyčiai: COVID-19 įtaka
Monika koronavirusu susirgo praėjusių metų antroje lapkričio pusėje. Monikai akimirksniu dingo uoslė ir skonis. Po daugiau kaip trijų mėnesių, prabėgus po to, kai pasveiko, moteris pajuto, kad vėl sutriko uoslė ir skonis kai kurių uodžiamų kvapų ir produktų atžvilgiu. „Pajutau, kad pasikeitė ir virto kiaušinio kvapas. Negaliu paaiškinti, kaip jis kvepia dabar, bet tas kvapas ne toks, kaip įprasta.“ „Kalbant apie maistą, savo uosle nebegaliu pasitikėti kaip išgyvenimo prasme apsaugančiu instinktu. Pauostydavai maistą ir žinodavai, jis geras ar sugedęs, gali valgyti ar ne. Dabar, tarkime, kiaušinių atveju, nebegaliu suprasti. Nors keisčiausia, kad kvapas pakitęs, bet skonis - ne.“ Tai, su kuo šiuo metu susiduria Monika, vadinama parosmija - sutrikusiu kvapų pojūčiu.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro ir „Baltijos Amerikos klinikos“ LOR gydytojo, medicinos mokslų daktaro Dariaus Raubos teigimu, apie 25 proc. sergančių COVID-19 netenka uoslės, o kai kuriems, sergantiems lengva, beveik besimptome, forma, uoslės netekimas būna vienintelis vyraujantis simptomas.
Kodėl dingsta uoslė ir skonis sergant COVID-19?
D. Rauba paaiškino, kad mūsų uoslės neuronai ir visa gleivinės sistema yra jautri virusui. „Uoslės susilpnėjimas arba netekimas dažniausiai eina su skonio netekimu. Uoslė su skoniu labai tampriai susijusi, nes per uoslės pojūtį iš dalies jaučiame ir maisto skonį. Todėl netekus uoslės, būna ir skonio sutrikimas.“
- Ląstelių pažeidimas. Uoslės neuronus palaikančios ląstelės turi receptorius, vadinamus ACE2, prie kurių gali prisijungti koronavirusas. Tai ir priežastis, kodėl žmonėms dingsta uoslė, nes pažeidžiamos uoslės neuronų atraminės ląstelės.
- Gleivinės paburkimas. Kita priežastis, kodėl gali pablogėti arba dingti uoslė, kaip ir prie bet kurios virusinės infekcijos, - nes užgula nosis. Pacientai skundžiasi, kad ji būna ir išdžiūvusi, ir užgulusi, ir pabrinkusi. Bet koks nosies gleivinės paburkimas reiškia, kad tie neuronai - plaukeliai - pasislepia gleivinėje ir kvapų molekulės tiesiog jų nebepasiekia, dėl to irgi sutrinka uoslė.
- Tiesioginis neuronų pažeidimas. Dar viena teorija yra, kad neuronai gali būti tiesiogiai pažeidžiami virusų, nors jie ir neturi receptorių.
Parosmija po COVID-19
Parosmija priskiriama lėtiniam pokovidiniam sindromui, kuris reiškia, kad yra užtrukęs asmens sveikimas po persirgtos koronavirusinės infekcijos. „Šiuo atveju išeina taip, kad uoslės receptorius nebesugeba atpažinti to tiesioginio kvapo, kurį turėtų užuosti, ir perduoda klaidingą informaciją smegenims, kurios tą kvapą analizuoja. Ir dažniausiai tas kvapas būna nemalonus: pavyzdžiui, bananas atsiduoda supuvusia mėsa, kava gali kvepėti kaip benzinas ar tepalas ir pan., dėl to žmones tai stipriai veikia.“
„Uoslės receptorius nebesugeba atpažinti to tiesioginio kvapo, kurį turėtų užuosti, ir perduoda klaidingą informaciją smegenims, kurios tą kvapą analizuoja.“ Manoma teorija, dėl ko išsivysto parosmija, yra taip, kad, tarkime, žmogui nėra uoslės mėnesį ar du, paskui ji pradeda atsirasti ir žmogus jau šį tą užuodžia. Tie pirmi kvapų atsiradimo pojūčiai gali būti kaip parosmija - reiškia, kad kvapai atsirado, bet jie yra iškreipti. „Bet kadangi neuronai atsistato salelėmis, o ne visi iš karto, atsiranda netikras kvapo pojūtis, nes neužtenka neuronų, kurių visuma duotų tą normalų kvapą. Kitas dalykas - tie naujai ataugantys neuronai sudaro naujus ryšius, bando prisijungti. Čia yra toks bandymų nesėkmių momentas, kai neuronas dar teisingai nesuvokia kvapų molekulės.“
Žingsniai, kaip susigrąžinti uoslę sveikstant po COVID-19
Kitos parosmijos priežastys
Parosmija nėra būdinga tik pokovidinei infekcijai, ji iš esmės būdinga povirusinei infekcijai - pasireiškia kaip komplikacija, taigi gali išsivystyti ir po kitos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. „Reikėtų neatmesti, kad parosmija, kaip ir visi kiti uoslės sutrikimai, gali būti susijusi ne tik su sirgta koronavirusine infekcija, bet paraleliai gali vystytis ir galvos smegenų augliai - pavyzdžiui, olfaktorinė neuroblastoma. Tais atvejais pamažu kvapai irgi blogėja arba pasireiškia įvairiais kvapų sutrikimais, kol kvapas visiškai dingsta. Priežastis galėtų būti ir alerginė sloga. Uoslės sutrikimai taip pat gali pasireikšti ir susitrenkus galvą“, - sakė medikas.
Kaip atsikratyti nemalonaus skonio ir jo išvengti?
Skonio pokyčių gydymas priklauso nuo priežasties. Siekiant išvengti ar sumažinti šį pojūtį, patariama rūpintis burnos higiena, vartoti pakankamai vandens ir atsisakyti rūkymo.
- Mitybos korekcija. Jei trūksta cinko - verta papildyti mitybą cinką turinčiais produktais (ankštiniai, mėsa, kiaušiniai), esant poreikiui - vartoti papildus. Sergant virškinimo sutrikimais patariama vengti dirginančio, riebaus, aštraus maisto, atsisakyti žalingų įpročių, o prireikus - vartoti specialius vaistus. Jei kaip prevencinė priemonė laikotės mažai angliavandenių dietos, kartais užtenka šiek tiek padidinti angliavandenių kiekį.
- Burnos higiena. Reguliariai ir kruopščiai valykite dantis, liežuvį, naudokite siūlą ir antiseptinį burnos skalavimo skystį. Burnos infekcijų atveju gydytojas skirs tinkamą gydymą. Nors daugeliu atveju blogas burnos kvapas (halitozė) siejamas su prasta burnos higiena ir lėtiniu burnos išsausėjimu (kserostomija), dėl kurio lengviau dauginasi anaerobinės bakterijos.
- Hidratacija. Gerkite pakankamai vandens - tai padės palaikyti drėgną burnos gleivinę ir natūraliai pašalins nemalonias medžiagas. Burnos sausumą galima mažinti kramtant becukrę gumą, naudojant specialius skalavimo skysčius ar pastiles.
- Vengti dirgiklių. Visiškai atsisakykite rūkymo ir kitų tabako produktų. Venkite maisto, kuris dažniausiai sukelia refliuksą - riebaus, aštraus ar rūgštaus.
- Vaistų peržiūra. Dėl vaistų sukelto skonio gydytojas gali pasiūlyti tinkamesnį vaistą ar koreguoti vartojimo laiką.
- Kitos priemonės. Kramtykite becukrę gumą - ji skatina seilių gamybą ir užmaskuoja nemalonius poskonius. Kartais praskalaukite burną druskos ir sodos tirpalu (pusė šaukštelio druskos ir šaukštelis sodos stiklinei vandens).
Kada kreiptis į gydytoją?
„Burnoje atsiradęs keistas skonis gali būti rimta špargalkė jūsų gydytojui nustatant diagnozę.“ Jei rūgštus ar nemalonus skonis tęsiasi ilgai, stiprėja, keičia kasdienius įpročius ar kartu jaučiate kitus simptomus, patartina pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas kruopščiai išsiaiškins jūsų įpročius, sveikatos būklę, vartojamus vaistus, prireikus paskirs kraujo, cinko kiekio ar kitus tyrimus. Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai, jei įtariami virškinimo sistemos sutrikimai ar infekcijos.
LOR gydytojas D. Rauba sakė, kad, jei kankinamasi jau mėnesį ar daugiau, reikėtų pasirodyti LOR gydytojui. „Jei atsirado parosmija, kitą dieną lėkti pas gydytoją nereikia. Nes, kaip jau minėjau, tai yra ir sveikimo požymis. Tačiau, jei uoslė neatsistato per mėnesį du, laukti nebereikėtų. Jei tai užsitęs ir nebus taikomas joks gydymas, gali būti, kad uoslė visiškai neatsistatys.“