Kokia trapi riba tarp poezijos ir buities, tarp vaikų ir suaugusiųjų literatūros, įrodo Justino Marcinkevičiaus poemėlė „Grybų karas“. Ši lakia fraze, senokai tapusi visų nuosavybe, įsiskverbė į Lietuvos žmonių vaikystę ir kultūrą. Neįmanoma net įsivaizduoti, kiek Lietuvos žmonių vaikystėje yra kopę į sceną tam, kad joje pavirstų baravyku pulkaunyku, jo žmona paliepe ar kazlėku. O gal dar kuo nors - šalia karui besirengiančių grybų ošiančiu medžiu ar strakaliojančiu zuikiu. „Grybų karas“ be jo autoriaus noro ar prašymų pats savaime pasiprašė būti vaidinamas. Jis vaidinamas ir dabar - kuo keisčiausiai, įvairiausiai interpretuojamas. Tartum priklausytų ne autoriui, tartum būtų atsiradęs pats sau.
Tačiau grybai - tai ne tik literatūriniai personažai. Jie yra ir nuostabus ingredientas, iš kurio galima paruošti įvairius ir skanius patiekalus, pavyzdžiui, grybų kepsnį. Šiame straipsnyje apžvelgsime tiek Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, tiek ir praktinius patarimus, kaip skaniai paruošti grybų kepsnį ir kitus patiekalus iš miško gėrybių.
Justino Marcinkevičiaus „Grybų karas“: kūrybos istorija ir reikšmė
Justinas Marcinkevičius vaikams parašė ne tiek jau daug - beveik viskas telpa į vieną rinkinį „Laukinė kriaušė“. Įdomu minėti, kad poeto kūryba prasidėjo nuo vaikų literatūros. 1955 metais pasirodo pirmoji knyga suaugusiems - „Prašau žodžio“. Tais pačiais metais ir knyga vaikams „Daina prie laužo“. Po dvejų metų - žymusis, nemarusis „Grybų karas“ vaikams.
„Grybų karo“ radimosi istoriją girdėjau iš pirmų lūpų ir mielai ją atpasakosiu. Tai nutiko 2010 metais, rudenį, kai Justinui Marcinkevičiui buvo skirta Vaižganto premija už publicistikos knygą „Pažadėtoji žemė“. Grįždami iš iškilmių Kunigiškėse kalbėjomės apie miškus ir apie grybus. Poetas skaniai nusikvatojo ir pasipasakojo. Po studijų dirbęs „Genio“ redakcijoje, jam reikėję skambinti autoriams, prašyti iš jų kūrinių vaikams, o prašyti - lyg nepatogu, lyg nejauku. Taigi neišprašęs, užsidarė redakcijoje ir poemą vaikams parašęs pats.
Tie „Grybų karo“ parašymo metai svarbūs ir mano, ir vėlyvesnėms kartoms. Tai, ką dabar skaitysite, gal ir juokinga. Man atrodo, kad jau tuomet, šeštajame dešimtmetyje, pasireiškė dramaturgo Marcinkevičiaus galia. Tikroji citata iš Justino Marcinkevičiaus poemėlės „Grybų karas“ skamba kiek kitaip:
„Skrybėlaitė nemadinga/
Ach, kokia aš nelaiminga/
Koks tu grybų pulkaunykas/
Jei per dieną/
Riogsai dykas/
Eik, sakau,/
Greičiau į karą/
Ir parnešk man/
Šilko skarą.“
Kas dar gali prilygti šiai lakiai frazei, senokai tapusiai visų nuosavybe? Galbūt Violetos Palčinskaitės „Braškė, kurią ne laiku nuraškė“; galbūt - ir Kosto Kubilinsko eilutė „Mano batai buvo du“, smagiai pasičiupta reklamos kūrėjų ir skleidėjų. Vienaip ar kitaip, šios trys iš frazės įrodo, kokia trapi riba tarp poezijos ir buities, tarp vaikų ir suaugusiųjų literatūros.
Slaptasis žodis „Grybų kare“
Kažin ar tais „Genio“ metais kam nors Lietuvoje (ir ne tik joje...) buvo žinoma vaikams kuriančių žmonių pareiga: tekste įrašyti vieną sudėtingą žodį - tik vieną, tačiau tokį, kad vaikai ir tėvai turėtų dėl ko pasukti galvas. Šią tradiciją pradėjo britė Beatrix Potter (Beatričė Poter), žymiųjų istorijų apie „Triušį Petriuką“ autorė. Ar yra jis „Grybų kare“? Taip. Tai - paliepė, ta pati, kuri vyrui kariauti liepė. Esu apklaususi ne vieną aistringą grybautoją: kas ji, koks tai grybas? Atsakymo neišgirdau. O paliepė - tai lactarius velerius, ūmėdinių šeimos ketvirtos kategorijos grybas, panašus į gruzdą, tačiau tik panašus. Jis vadinamas kremelde, pakaste. Nėra nuodingas, tačiau jei panorėsite paragauti, mirkykite jį visą parą. Išvada viena: kariauti vyrus skatina tik ketvirtos kategorijos grybės - jei tik taip leista sakyti.
Marcinkevičiaus įkvėpimai ir auditorija
Visada, kiek save pamenu, skubu teirautis žmonių, ką jie vaikystėje skaitę, kokios knygos padėjo jiems augti. Justino Marcinkevičiaus atsakymas: „Mano pagrindinis, prigimtinis vedlys buvo liaudies daina. Ir šiandieną eičiau paskui ją į pasaulio kraštą. Augau be knygų, be muzikos, be teatro. Vasarą laukdavau vakaro, kad viename ar kitame kaime pasigirstų daina“.
Štai kaip prasideda „Grybų karas“: „Ei, tai vija pinavija, - / Visą dieną/ Grybais lyja/.“ Ar jaučiate, kaip ataidi senesnių laikų daina? Kuri ir kokia? „Ak, vija panavija/ jau pražydo kaip lelija.“ Taip dainuoja tėvo netekęs, mamos atstumtas, nuplaktas ir išvarytas vaikas Jono Biliūno apsakyme „Joniukas“ (rašyta 1906 metais Zakopanėje). Joniukų ir Joniukių Lietuvoje esama - o dar kiek - ir dabar. Lankydama vaikų globos namus esu patyrusi: retsykiais prozininkams su savąja proza tenka tik patylėti. Bendraujame su vaikais, kurie neskaitę knygų, nematę teatro ir... niekada negirdėję jokių liaudies dainų. Jie nesukaupia dėmesio ties ilgesniu sakiniu, painesniu siužetu. Reikia poezijos. Nuostabiai tinka „Ak, kokia aš nelaiminga“, „Braškė, kuria ne laiku nuraškė“, o labiausiai - „Mano batai buvo du“.
Dabar pats laikas paklausti „Grybų karo“ žinovų ir gerbėjų: tai kuo tas karas baigiasi? Kas jį laimi? Pasak Justino Marcinkevičiaus, laimi mokiniai, laiku į mišką atėję ir tą karą, net neprasidėjusį, pabaigę.
Kiti Justino Marcinkevičiaus kūriniai vaikams ir ryšiai su kitais poetais
Žvilgtelėkime atidžiau ne tik į Justino Marcinkevičiaus grybus, bet ir į kitus kūrinius vaikams. Kas yra pagrindiniai personažai ir personažės, jei trumpam pamirštume tą visą grybų karalija? Lietus ir vėjas - jie dominuoja poeto vaikų literatūroje, jo eilėse. Knygoje „Laukinė kriaušė“ radau „Vėjo pasaką“. Joje kalbasi senelė ir Onelė - mergaitė, panorusi suvokti, kas laiko duris, ką kalba pieva, kas numeta skarelę, kas dedasi malūne. Kažin ar kada nors „Vėjo pasaka“ populiarumu pralenks „Grybų karą“, vis dėlto - tai pasakai linkiu gero, palankaus vėjo.
Justino Marcinkevičiaus dukra Jurga pasakojo, kad jos mylimiausias kūrinys - „Greitoji pagalba“. Tai - lėlių pasaulis, tai - miesto kultūra, tai - vaikų kambarys, kuriame gamtos beveik ir nėra. Beveik... Nes greitoji pagalba atkeliauja iš Mėnulio, nutvieskiančio liūdnoką miestą.
Tie Marcinkevičiaus poeziją vaikams draikantys, pakylėjantys vėjai, tie jo mėnuliai ir saulės, tos voro vestuvės, ta vabalų įvairovė privertė mano ranką tiestis į poezijos lentyną ir ieškoti dar vieno poeto. „Klausykitės vėjo ūžesio naktį,/ Seno vėjo ūžesio, gūdaus vėjo ūžesio.“ Kas autorius? Oskaras Milašius. Taip jau nutinka: viena knyga šaukiasi kitų. Palei Justino Marcinkevičiaus „Laukinę kriaušę“ ir „Pažadėtąją žemę“ draugiškai sugulė Jono Biliūno raštų I tomas, jo „Joniukas“, Oskaro Milašiaus eilės.
Štai Jums, mieli skaitytojai, trys vaikystės: šaltas Oskaro Milašiaus rūmas, jo keistuoliai tėvai; Jono Biliūno anykštėnų šviesa, bet ir tiršti, slogūs šešėliai; nuošalus Justino Marcinkevičiaus vienkiemis, dainomis ir giesmėmis godotas. Man vaidenasi dar viena vaikystė. Štai atvažiuoja Rašytojų klubo siųstas autobusiukas į Sūduvos laukus ir jose įkurtus vaikų namus, štai pasitinka mus, atvykusius su knygomis, suaugę žmonės, bet ne tik jie. Ir berniokas, tą knygų maišelį čiumpantis, nešantis. Tai jis - tik jis vienintelis - po susitikimo prie dovanotų knygų prilekia, jas varto. Duokdie jam patirti tik grybų, tik netikrą karą, duokdie surasti pažadėtąją žemę ir laukti laimės prie laukinės kriaušės.
Grybų kepsnys: patiekalas, jungiantis gamtos gėrybes
Nuo poezijos apie miško gyventojus persikelkime į virtuvę, kur grybai tampa pagrindine žvaigžde. Grybų kepsnys - tai patiekalas, kuris gali būti ruošiamas įvairiais būdais, naudojant skirtingus ingredientus ir gaminimo technikas. Šis receptas yra tik vienas iš daugelio galimų grybų kepsnio variantų. Jis skirtas 6 porcijoms ir užtruks apie 1 valandą paruošti.
Klasikinis grybų kepsnio receptas
Ingredientai:
- 400 gramų grybų (šaldyti ar sūdyti, virti)
- 100 gramų lašinių (švieži arba rūkyti)
- 1 vienetas svogūnų (vidutinio dydžio)
- 2 vienetai kiaušinių
- 2 valgomieji šaukštai majonezo
- 1 stiklinė džiūvesėlių
- 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų
- 2 valgomieji šaukštai bulvių krakmolo
- Šiek tiek prieskonių (Santa Maria (kelių rūšių))
- Šiek tiek druskos
- Šiek tiek pipirų
Paruošimo būdas:
- Grybai gali būti įvairūs. Juos supjaustykite smulkiai (galima sumalti, bet skonis skirsis, gausis maltiniai. Reikia kantriai pjaustyti).
- Rūkytus lašinukus supjaustykite smulkiai.
- Svogūną susmulkinkite ir labai trumpai pakepinkite su lašinukais, atvėsinkite.
- Kiaušinius gerai išplakite su majonezu.
- Į plakinį berkite pjaustytus grybus, lašinukus su svogūnais, prieskonius, miltus, krakmolą, keletą šaukštų džiūvėsėlių ir viską gerai išminkykite. Palikite (jei yra laiko, per naktį).
- Keptuvėje įkaitinkite aliejų, formuokite kepsniukus (pailgos formos), voliokite į džiūvėsėlius ir kepkite, kol gražiai iškeps.
- Patiekite su bulvėmis, bulvių koše ir įvairiomis salotomis ar agurkėliais.
Kitos grybų kepsnio variacijos
Yra daugybė būdų, kaip paįvairinti grybų kepsnį ir pritaikyti jį prie savo skonio ar mitybos poreikių.
- Kepsnys su kiauliena ir grybais grietinėlės padaže: Šiam patiekalui reikės kiaulienos kumpio, šviežių grybų, svogūnų, majonezo, aliejaus, druskos, juodųjų pipirų ir grietinėlės. Kiaulienos kumpį aptepkite majonezu ir palikite marinuotis porą valandų. Grybus nuplaukite, supjaustykite ir apkepti keptuvėje, įkaitintame aliejuje. Tada sudėkite apkepti ir pjaustytus svogūnus. Grybus pagardinti druska, pipirais. Į gilią kepimo skardą padėti išmarinuotą mėsos gabaliuką ir supilti (į tą pačią skardą) keptuvės turinį. Viską kepti apie 30 min. 180 °C temperatūroje. Tada ant grybų supilti grietinėlę ir dar troškinti apie pusvalandį. Iškepus, pjaustyti mėsą griežinėliais ir patiekti su troškintais grybais.
- Vegetariškas grybų kepsnys: Norėdami pagaminti vegetarišką grybų kepsnį, galite naudoti įvairias daržoves, tokias kaip avinžirniai, burokėliai, brokoliai, morkos, cukinijos, baklažanai ir įvairūs grybai. Sumaišykite daržoves su prieskoniais ir kepkite orkaitėje arba ant grotelių.
- Dzūkiškas grybų kepsnys: Dzūkijoje močiutės didesnius baravykus ir raudonviršius kepdavo krosnyje. Sausai nušluostytus grybus keletą kartų perpjauname skersai ir išilgai, pabarstome druska ir pipirais, uždedame ant viršaus pjaustytų lašinukų ir kepame. Tai tikras dzūkiškas grybų kepsnys. Taip pat grybus galime čirškinti kepsninėje suvėrus ant iešmo taip: grybas - gabalėlis lašinių - grybas. Ant iešmo kartu su grybais galime verti saldžiosios paprikos ar patisonų gabalėlius. Puikus iškylų gamtoje užkandis.
Patarimai, kaip skaniai paruošti grybus
Kad grybų patiekalai būtų tobuli, svarbu atkreipti dėmesį į keletą esminių detalių:
- Grybų pasirinkimas: Galite naudoti įvairius grybus, tokius kaip pievagrybiai, baravykai, voveraitės, raudonviršiai ir kt. Svarbu pasirinkti šviežius ir kokybiškus grybus.
- Grybų valymas: Prieš gaminant grybus, juos reikia nuvalyti. Nuvalykite nuo jų žemes ir kitus nešvarumus. Voveraites geriausia plauti vandenyje su druska. Vienam kibirui reikalinga maždaug viena sauja druskos. Ši maistinė medžiaga padeda nuo voveraičių lengviau atlipti įvairiems iš miško parsineštiems lapeliams ir spygliams. Tačiau grybus reikėtų vos panardinti į vandenį ir tuoj pat ištraukti, šį veiksmą pakartojant kelis kartus.
- Grybų kepimas: Grybus galima kepti keptuvėje, orkaitėje arba ant grotelių. Svarbu kepti juos tinkamai, kad jie būtų minkšti ir sultingi.
- Prieskoniai: Grybai puikiai dera su įvairiais prieskoniais, tokiais kaip druska, pipirai, česnakai, žolelės ir kt. Eksperimentuokite su skirtingais prieskoniais, kad atrastumėte savo mėgstamiausią skonį. Voveraites skaniausia yra gardinti paprasčiausia druska, pipirais ir krapais arba šviežiais čiobreliais.
- Grybų derinimas su kitais produktais: Grybai puikiai dera su įvairiais kitais produktais, tokiais kaip mėsa, daržovės, sūris ir kt. Apgalvokite, su kuo norite patiekti grybus, kad sukurtumėte skanų ir visavertį patiekalą.
Grybų nauda sveikatai ir kitų patiekalų idėjos
Grybai yra ne tik skanūs, bet ir naudingi sveikatai. Juose gausu vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Voveraitėse, pavyzdžiui, yra net penktadalis geležies dienos normos 55 gramuose, todėl dažniau valgant voveraites, padėsite savo organizmui palaikyti gerą hemoglobino kiekį kraujyje. Jose gausu beta karoteno, taip pat tokių mineralų kaip geležis, manganas, kalis, varis. Voveraitėse taip pat galima rasti ir nemažai baltymų.
Kai išbandysite visus patiekalus, kuriuos rekomenduojame išbandyti, bet grybų dar bus, tuomet jau slėpkitės, o kol kas kimbam į darbus ir mėgaujamės jaukiu miško kvapu namuose!
Štai dar keletas idėjų, ką galima paruošti iš grybų:
- Tiršta sriuba su grybais ir šonine
- Šviežių baravykų sriuba su lęšiais
- Grybų duona su lazdynų riešutais
- Pho sriuba su grybais
- Grikių garnyras su grybais
- Balandėliai su vištiena ir baravykais
- Batatų sriuba su grybais
- Didkepsnis su miško grybais
- Makaronai su grybais, špinatais ir sezamų sėklomis
- Burokėlių sriuba su baravykais