Stabdžių patikimumas yra svarbiausia važiuojančio automobilio saugumo sąlyga, todėl stabdžių skysčiams keliami labai griežti reikalavimai. Eksploatacijos metu skysčiai darosi neefektyvūs, todėl juos, atsižvelgiant į gamintojų rekomendacijas, reikia periodiškai pakeisti. Šiame straipsnyje aptarsime stabdžių skysčio virimo sąlygas, jų apibrėžimą ir svarbą užtikrinant saugų automobilio veikimą.
Paspaudus stabdžių pedalą, hidraulinės sistemos pagalba spaudimo jėga perduodama ratų stabdžių mechanizmams. Juose susidariusi trinties jėga stabdo automobilį. Stabdymo metu išsiskiria šiluma, kuri gali įkaitinti stabdžių skystį virš leistinos ribos. Tokiu atveju skystis pradeda virti, o garai stabdžių sistemoje sudaro dujų kamščius. Skysčio ir garų mišinys bus suspaudžiamas, o stabdžių pedalas taps „minkštas“, stabdžiai praras efektyvumą.
Siekiant išvengti šio reiškinio, hidraulinėse sistemose naudojami specialūs stabdžių skysčiai. Jie klasifikuojami pagal virimo temperatūrą ir klampumą, atsižvelgiant į DOT (angl. Department of Transportation) standartus.
Virimo temperatūra ir jos svarba
Virimo temperatūra skirstoma į „sauso“ (savo sudėtyje neturinčio vandens) skysčio virimo temperatūrą ir „drėgno“ - tokio, kurio sudėtyje yra 3,5% vandens. Klampumas taip pat nustatomas esant dviejoms temperatūroms: +100°C ir -40°C.
Šie rodikliai, atitinkantys JAV federalinius automobilių saugumo standartus FMVSS Nr. 116, nurodyti lentelėje. Panašius reikalavimus pateikia kiti tarptautiniai bei nacionaliniai standartai - ISO 4925, SAE J 1703 ir t.t.
Pagal klasifikaciją, stabdžių skysčiai naudojami:
- DOT 3 - lėtaeigėse transporto priemonėse su būgniniais stabdžiais arba priekiniais diskiniais stabdžiais.
- DOT 4 - šiuolaikiniuose greitaeigiuose automobiliuose, dažniausiai, su diskiniais visų ratų stabdžiais.
- DOT 5.1 - sportiniuose automobiliuose, kur šiluminės apkrovos yra žymiai aukštesnės.
Pastaba: DOT 5 klasės stabdžių skysčiai nenaudojami standartinėse transporto priemonėse.
Be pagrindinių reikalavimų temperatūros ir klampumo didėjimo atžvilgiu, stabdžių skysčiai privalo atitikti ir kitus reikalavimus:
- Neveikti neigiamai guminių detalių. Hidraulinių stabdžių sistemų pavarose cilindrus ir stūmoklius sandarina guminiai riebokšliai. Šių sujungimų hermetiškumas didėja, kai stabdžių skysčio veikiama guma didina savo apimtį. Eksploatacijos metu sujungimai neturi pernelyg išbrinkti, susitraukti, prarasti elastingumo ar patvarumo.
- Apsaugoti metalą nuo korozijos. Hidraulinių stabdžių sistemų pavarų mazgai gaminami iš įvairių, tarpusavyje sujungtų metalų, o tai skatina elektocheminės korozijos vystymąsi. Jos sustabdymui į stabdžių skysčius dedami korozijos inhibitoriai, apsaugantys detales iš plieno, ketaus, aliuminio, žalvario ir vario.
- Tepti besitrinančias detales. Tepamosios stabdžių skysčių savybės nulemia cilindrų, stūmoklių bei riebokšlių darbinių paviršių dėvėjimosi spartumą.
- Išlaikyti stabilią sudėtį aukštose ir žemose temperatūrose. Stabdžių skysčiai privalo išlaikyti pirmines savybes temperatūrų intervale nuo -40°C iki +100°C, nesioksiduoti, nesisluoksniuoti, nesudaryti drumzlių ir nuosėdų.
Stabdžių Skysčių Rūšys ir Jų Suderinamumas
Stabdžių skystį sudaro pagrindas (93-98%) ir įvairūs priedai, papildai, kartais - dažikliai (7-2%). Pagal sudėtį, stabdžių skysčiai skirstomi į mineralinius, glikolinius ir silikoninius.
Mineraliniai Stabdžių Skysčiai
Mineraliniai stabdžių skysčiai - tai įvairūs ricinos aliejaus ir spirito, pvz. butilo, mišiniai, kurių santykis yra 1:1. Tokie skysčiai pasižymi geromis tepamomis ir apsauginėmis savybėmis, jie - nehigroskopiniai, neardo dažytų paviršių. Tačiau, šie skysčiai neatitinka tarptautinių standartų reikalavimų, pagal pagrindinius rodiklius: užverda prie žemos temperatūros (jų negalima naudoti transporto priemonėse su diskiniais stabdžiais) ir tampa pernelyg klampūs esant 20°С.
Mineralinių skysčių negalima maišyti su glikoliniais, nes tai gali sukelti hidraulinių stabdžių sistemų pavarų riebokšlių išbrinkimą bei ricinos aliejaus gumulėlių susidarymą.
Glikoliniai Stabdžių Skysčiai
Glikolinių stabdžių skysčių pagrindą sudaro poliglikoliai ir jų eteriniai junginiai - cheminių junginių grupės, susidariusios daugiaatomių spiritų pagrindu. Jie užverda tik prie aukštos temperatūros, jų klampumas yra tinkamas bei neblogos tepimo savybės. Eksploatacijos metu drėgmė sugeriama per pagrindinio stabdžių cilindro išsiplėtimo bakelio kamščio kompensacinę kiaurymę. Kuo didesnis sugerto vandens kiekis, tuo žemesnė stabdžių skysčio virimo temperatūra, didesnis klampumas žemose temperatūrose, blogesnis detalių tepimas ir stipresnė metalų korozija.
DOT 3, DOT 4 ir DOT 5.1 klasių glikoliniai stabdžių skysčiai yra tarpusavyje pakeičiami, tačiau maišyti jų nerekomenduojama, nes dėl to gali nukentėti jų pagrindinės savybės.
Automobiliuose, pagamintuose prieš dvidešimt metų, riebokšlių guma gali būti nesuderinama su glikoliniais skysčiais, todėl juose reikia naudoti tik mineralinius stabdžių skysčius (arba teks keisti visus riebokšlius).
Silikoniniai Stabdžių Skysčiai
Silikoniniai stabdžių skysčiai gaminami iš silicio organinių polimerinių junginių. Jų klampumas mažai priklauso nuo temperatūros, jie inertiški įvairioms medžiagoms, neabsorbuoja drėgmės, o darbo temperatūrų diapazonas svyruoja nuo -100°С iki +350°С. Tačiau, jų naudojimą riboja nepakankamos tepamos savybės. Silikono pagrindu pagaminti stabdžių skysčiai nesuderinami su kitais skysčiais.
DOT 5 klasės silikoninius stabdžių skysčius reikia skirti nuo poliglikolinių DOT 5.1 klasės skysčių, nes pavadinimų panašumas gali suklaidinti. Todėl, ant įpakavimų papildomai žymima: DOT 5 - SBBF (angl. „silicon based brake fluids“ - stabdžių skystis silikono pagrindu); DOT 5.1 - NSBBF (angl. „non silicon based brake fluids“ - stabdžių skystis ne silikono pagrindu).
Kaip Patikrinti Stabdžių Skystį ir Jį Pakeisti?
Šiuolaikiniuose automobiliuose dažniausiai yra naudojami glikoliniai stabdžių skysčiai. Deja, per metus jie gali „sugerti“ iki 2-3% drėgmės, todėl juos reikia periodiškai keisti ir nelaukti, kol jų būklė priartės prie kritinės ribos.
Stabdžių skysčio patikrinimas ir keitimas
Keitimo periodiškumas nurodomas automobilio eksploatacijos instrukcijoje ir, paprastai, sudaro nuo 1 iki 3 metų.
Objektyviai įvertinti stabdžių skysčio būklę galima tik laboratorinių tyrimų pagalba. Praktikoje, stabdžių skysčio būklė įvertinama vizualiai - pagal išvaizdą. Jis turi būti skaidrus, vienalytis, be nuosėdų.
Yra prietaisai, nustatantys stabdžių skysčių būklę pagal virimo temperatūrą arba drėgmės lygį. Kadangi skystis sistemoje necirkuliuoja, bakelyje (tikrinimo vietoje) jo būklė gali skirtis nuo jo būklės ratų stabdžių cilindruose. Bakelyje, kontaktuodamas su oru, skystis absorbuoja drėgmę, o ratų stabdžių mechanizmuose - ne. Tačiau, ten skystis dažnai įkaista iki aukštos temperatūros, dėl to blogėja jo pradinės savybės.
Stabdžių skysčio papildymas po remonto darbų, praktiškai, nekeičia situacijos į gerąją pusę, kadangi didesnė jo tūrio dalis lieka nepakitusi. Skystį hidraulinėje sistemoje būtina keisti pilnai. Šios operacijos atlikimo eiliškumas ir ypatumai, pavyzdžiui, esant užvestam varikliui, priklauso nuo stabdžių sistemos konstrukcijos (stiprintuvo tipo, antiblokavimo įtaisų ir pan.). Dažnai ši informacija pateikiama automobilio eksploatavimo instrukcijoje.
Paplitę Neprofesionalūs Stabdžių Skysčio Keitimo Būdai
Tie, kurie nenuvežė automobilio į autoservisą, o patys jame keitė stabdžių skystį, greičiausiai tai padarė vienu iš šių dviejų būdų:
- Atidarė hidraulinių stabdžių sistemoje esančius „nuleidimo vožtuvus“ ir nupylė visą seną stabdžių skystį. Tuomet į stabdžių skysčio bakelį įpylė naujo stabdžių skysčio ir su koja spaudydami stabdžių pedalą „užpompavo“ jį į stabdžių sistemą. „Nuleidimo vožtuvus“ uždarinėjo vieną po kito, vos tik iš į stabdžių skysčio bakelį pradėdavo sunktis naujai užpiltas stabdžių skystis. Tada „prapumpavo“ stabdžius ir, tokiu budu, iš kiekvienos stabdžių sistemos „sekcijos“ pašalino orą (kitaip tariant, „nuorino“ visas stabdžių sistemos sekcijas).
- Nuolat papildomas skystis bakelyje, iš eilės „prapumpuojama“ kiekviena stabdžių sistemos „sekcija“, tokiu budu išstumiant seną stabdžių skystį iš sistemos ir neleidžiant pačiai sistemai išsausėti. Stabdžių sistemą „pompavote“ tol, kol iš vožtuvo nepradėjo tekėti naujas stabdžių skystis. Keičiant stabdžių skystį šiuo budu, oras nepatenka į stabdžių sistemą ir sistemos nuorinimas nėra reikalingas. Tačiau, tikimybė, kad sistemoje liks šiek tiek seno stabdžių skysčio, išlieka labai didelė. Maža to, keičiant stabdžių skystį šiuo būdu, naujojo stabdžiu skysčio sunaudojama daugiau, nei keičiant jį pirmuoju budu. Taip yra dėl to, kad išstumiant lauk seną skystį, didelė naujojo stabdžių skysčio dalis susimaišo su juo ir nebetinka tolimesniam naudojimui.
Bet kuris stabdžių skystis turi būti sandėliuojamas hermetiškai uždarytuose induose, tam, kad neturėtų sąlyčio su oru, nesioksiduotų, neabsorbuotų drėgmės ir negaruotų. Paprastai, stabdžių skysčiai yra degūs arba lengvai užsidegantys. Dirbant su jais draudžiama rūkyti. Stabdžių skysčiai yra nuodingi - 100 cm³ dozė, patekusi į žmogaus organizmą, gali būti mirtina. Kai kurie skysčiai turi spirito kvapą, todėl, per klaidą, gali būti palaikyti alkoholiniu gėrimu. Skysčiui patekus į organizmą būtina nedelsiant išplauti skrandį. Jei skystis pateko į akis, gausiai praplaukite jas tekančiu vandeniu ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Naudingi Patarimai
Kaip dažnai reikia keisti stabdžių skystį? Reikia nepamiršti nuolat tikrinti stabdžių skysčio lygį ir drėgmės koeficientą jame. Jeigu drėgmės koeficientas viršija 3 proc., stabdžių skystis turi būti pakeistas nedelsiant. Pagal rekomendacijas stabdžių skystis turi būti keičiamas kas dvejus metus arba kas 60 tūkstančių kilometrų. Tačiau rida nėra vienintelis rodiklis, kuriuo verta vadovautis. Net ir mažai eksploatuojamo automobilio stabdžių skystis ilgainiui sensta ir praranda savo funkcijas.
Pirmiausia, pakeisti stabdžių skystį rekomenduojama nusipirkus naudotą automobilį ir nežinant kada ir kokiu skysčiu buvo pildytas stabdžių skysčio bakelis.
Simptomai, rodantys, kad reikia keisti stabdžių skystį:
- Stabdžio pedalo veikimas. Lengviau nei anksčiau, žymiai minkščiau nei įprasta veikiantis stabdžio pedalas - pirmas signalas, kad galbūt reikia keisti stabdžių skystį. Dažnu atveju taip pat pastebimas ir ilgesnis stabdymo kelias, automobilis ima stabdyti labai palengva.
- Stabdžių cypimas. Jei bakelyje jau netinkamas naudoti stabdžių skystis ar jo likutis per mažas, stabdymo metu gali būti girdimas cypimo garsas. Tiesa, šis garsas būdingas ir esant staigiam stabdymui, kai stabdžių sistema veikia nepriekaištingai.
- Degimo kvapas. Degėsio kvapas stabdymo metu dažnai būna lydimas ir jau minėto cypimo garso.
Renkantis stabdžių skystį savo automobiliui, pirmiausia reikia atsižvelgti į automobilio gamintojo rekomendacijas. Autoserviso „Heksanas“ specialistai pažymi, kad būtina atkreipti dėmesį ne tik į DOT klasifikaciją, bet ir tai, kurio tipo stabdžių skystis geriausia naudoti jūsų automobiliui - mineralinį, silikoninį ar glikoninį. Jei jūsų automobilio stabdžiai yra diskiniai, mineralinis stabdžių skystis yra visiškai netinkamas.
Kaip pakeisti stabdžių skystį [AUTODOC PAMOKA]
Stabdžių skysčio virimo temperatūra yra esminis skysčio fizinis parametras, turintis didelę reikšmę įvairiose srityse - nuo pramonės iki kasdienio gyvenimo. Virimas apibrėžiamas kaip skysčio perėjimas į dujinę būseną (garus) ne tik paviršiuje (kaip garavimas), bet ir visame tūryje. Šis procesas vyksta tam tikrame temperatūros intervale, kuriame susidaro pusiausvyra tarp skysčio ir garų fazių. Šis intervalas apibrėžiamas tarp trigubojo ir kritinio taško. Keliant temperatūrą, skysčio viduje susidaro sočiųjų garų burbulai. Šie burbulai kyla aukštyn dėl Archimedo jėgos, pasiekia skysčio paviršių, sprogsta ir išlaisvina garus į aplinką.
Virimo temperatūra (Tv) yra temperatūra, kurioje sočiųjų garų slėgis virš skysčio plokščiojo paviršiaus tampa lygus išoriniam slėgiui. Virimo temperatūra priklauso nuo skysčio cheminės kilmės ir išorinio slėgio. Norint, kad skystis virtų, jį būtina nuolat kaitinti. Šiluma reikalinga įveikti tarpmolekulines jėgas ir paversti skystį garais.
Vanduo vidutiniškai sudaro apie 70 % bendros ląstelių masės. Daugelį vandens atliekamų funkcijų organizme lemia jo fizikinės ir cheminės savybės. Vanduo yra universalus tirpiklis, kuriame vyksta svarbiausi organizmų biocheminiai procesai. Vanduo dalyvauja arba susidaro daugelyje ląstelėse vykstančių reakcijų. Vanduo yra terpė medžiagų pernašai. Vanduo pasižymi neįprastai didele savitąja šilumine talpa, todėl vandenyje temperatūra daug pastovesnė negu ore. Kai kuriuos gyvybei svarbius procesus garantuoja vandenilinių ryšių nulemta vandens molekulių kohezija.
Virimo temperatūra - medžiagos temperatūra, kurioje vyksta skysčio fazinis virsmas į dujinį visame medžiagos tūryje. Virimo metu medžiaga visame tūryje pereina iš skysto agregatinio būvio į dujinį skirtingai nuo garavimo, kur procesas paviršinis. Skysčio garų (sočiųjų garų) slėgis tampa lygus skysčio išorės atmosferos slėgiui. Virimo temperatūra kinta priklausomai nuo išorinio slėgio: mažėjant slėgiui, mažėja virimo temperatūra.