Artėjant šiltajam sezonui, daugelis gyventojų planuoja laisvalaikį gamtoje ar savo kieme, mėgsta leisti laiką kepant šašlykus ar tiesiog jaukiai sėdint prie laužo. Vis dėlto, svarbu žinoti, ar mieste savo sklype galima kepti šašlykus, nes tai reglamentuoja įstatymai ir taisyklės. Ugniagesių atstovai atkreipia dėmesį, kad gyventojai dėl to neretai skundžia savo kaimynus, ir ne be reikalo - atvejų, kai nuo kepsninių, laužų ar šašlykinių užsidega pastatai ar augalai, pasitaiko gana dažnai. Net tokia maloni veikla, kaip šašlykų kepimas, yra reglamentuojama teisės aktais. Išsiaiškinkime, kokie reikalavimai keliami kepsninėms, laužams ir kokie atstumai turi būti išlaikomi nuo pastatų.
Kepsninių ir Šašlykinių Kūrenimo Reikalavimai
Svarbu žinoti, kad kepsninėms, šašlykinėms ir laužams kūrenti negalima naudoti atliekų. Leidžiama kūrenti tik medžiu arba medžio anglimis. Kepsninės ar šašlykinės negali būti naudojamos bet kur.
Atstumai nuo Pastatų
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai teigia, kad kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus leidžiama naudoti ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų. Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse nurodoma, kad kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, židiniai, buitinės krosnelės ir ugniakurai turi būti naudojami ne arčiau nei 6 metrai nuo pastatų. Tai reiškia, kad turint nedidelį kiemą, kur šašlykinė negali nuo tvorų, pastatų ar medžių būti atitraukta bent 6 metrus, išvis negalima jos kūrenti. Šis reikalavimas netaikomas dujiniams kepimo įrenginiams.
Kūrenimas Balkonuose, Lodžijose ir Terasose
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) priduria, kad kepsninių ir šašlykinių negalima kūrenti ir balkonuose, lodžijose, erkeliuose ar terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija, t. y. šašlykinės ar kepsninės gamintojas. PAGD atsakyme nurodoma, kad „Patalpose, balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastato stogo draudžiama naudoti kepsnines, šašlykines ir rūkyklas, kurioms naudojamas kietasis kuras, jei kitaip nenumato gamintojo naudojimo instrukcija“, todėl balkonuose jų naudoti negalima.
2019 m. buvo pakeistos Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, o konkrečiai, jų 25 punktas. Nuo 2019 m. gegužės šis punktas aiškiai byloja, kad tik kietu kuru, t.y. anglimis, jų briketais, malkomis ir pan. kūrenamas „šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų“. Taigi, kietu kuru kūrenami griliai, kepsninės, rūkyklos ir pan. prietaisai balkonuose yra draudžiami.
Alternatyvos ir Dujinių bei Elektrinių Kepsninių Naudojimas
Kitokios šašlykinės, kepsninės (pvz., elektrinės, dujinės) balkonuose arba terasose gali būti eksploatuojamos pagal gamintojo instrukcijose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus. Jei negalite naudoti kietu kuru kūrenamos kepsninės balkone, galite rinktis dujinį arba elektrinį grilį ar rūkyklą. Tą darant reikėtų vadovautis gamintojo reikalavimais, kur paprastai būna nurodyti atstumai nuo pastato sienų. Dažnai būna rekomenduojamas 0,6-1 m atstumas nuo nedegių sienų. Svarbus yra ir dar vienas šių taisyklių punktas nr. 342, kuris teigia „Dujų balionai nuo šildymo prietaisų ir įrenginių turi būti laikomi ne mažesniu kaip 1 m atstumu“. Be abejo, reikėtų pagalvoti apie gerą sugyvenimą su kaimynais, t.y. grilinant neuždūminti kaimynų gyvenamųjų patalpų, nes taip galite ir gaisrinę prisišaukti, nepriklausomai nuo to, kad viskas daroma legaliai ir saugiai.
Užsienio Šalių Patirtis
Didžiausioje ES valstybėje ir didžiausioje BBQ rinkoje ES - Vokietijoje, bendru atveju, grilinti balkonuose yra leidžiama, tačiau yra išimčių priklausomai nuo federalinės žemės bei vietinių taisyklių. Taip pat draudžiama stipriai aprūkyti kaimynų gyvenamąsias patalpas, nes tai gali sąlygoti administracinę atsakomybę. Grilinti balkone gali būti uždrausta gyvenamojo namo taisyklėse bei nuomos sutartyse. Pas mūsų kaimynus lenkus nėra bendro draudimo grilinti balkonuose, tačiau vėlgi, yra daug vietinių apribojimų susijusių su kvapais, dūmais, triukšmu, bendromis namų taisyklėmis ir pan., t.y. vietinės reikšmės taisyklėmis. Anapus Baltijos jūros, pas mūsų kaimynus švedus, taip pat nėra bendrų draudimų naudotis grilius balkonuose, jei yra laikomasi gamintojų rekomendacijų ir pastatų bendrijų taisyklių, tačiau pastarosios gali ir drausti naudotis griliais apskritai.
Laužų Kūrenimo Taisyklės
Laužų kūrenimui taikomos dar griežtesnės taisyklės. Laužai gali būti kūrenami tik specialiai įrengtose laužavietėse. Patys žmonės savavališkai negali įsirengti laužavietės, nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai. Be to, laužavietė neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų. Kūrenti laužus negalima ne tik miestų ribose esančiose saugomose teritorijose, bet ir kitose miestų vietose. Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyta, kad sostinėje draudžiama kūrenti laužus, deginti lapus, šakas, žolę ir kitas atliekas.
Laužavietės Saugomose Teritorijose ir Iškylos Gamtoje
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos geografė Agnė Tamošiūnė pasakojo, kad saugomose teritorijose laužus galima kūrenti tik tam skirtose vietose. Tačiau Vilniaus mieste esančiose saugomose teritorijose tokių vietų paprasčiausiai nėra. Todėl norintys ant laužo išsikepti mėsos turi važiuoti į užmiestyje esančias legalias stovyklavietes. Jeigu šašlykus kepsite ne savo ar artimųjų sklype, o vyksite iškylauti į gamtą, atminkite, jog kepsninę ar šašlykinę galite kūrenti tik specialiai tam įrengtose vietose. Paprastai laužavietės būna įrengiamos viešojo naudojimo poilsio objektuose: poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose. Vietose, kuriose įrengtos laužavietės, taip pat galima suskurti ir nedidelį laužą.
Gaisrų Pavojus, Pažeidimai ir Atsakomybė
Laikytis šių taisyklių yra būtina ne tik dėl galimų baudų ar piktų kaimynų, tačiau labiausiai dėl savo ir kitų saugumo. Ugniagesių atstovai pastebi, kad gyventojai dėl to neretai skundžia savo kaimynus. Bet ir ne be reikalo - atvejų, kai nuo kepsninių, laužų ar šašlykinių užsidega pastatai ar augalai pasitaiko gana dažnai.
Statistika ir Baudos
PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Aurelijus Česiūnas vardijo, kad už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus 2023 m. buvo surašyti 2 296 protokolai, o 2024 m. - 2 047 protokolai. PAGD duomenimis, per pirmus septynis 2024 m. mėnesius Lietuvoje dėl neatsargaus elgesio su ugnimi žuvo 18 gyventojų. 10 asmenų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 6 - dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų. PAGD duomenimis, šiemet kilo 4639 gaisrai, juose žuvo 49 žmonės, tarp jų - 2 vaikai, o 101 gyventojas patyrė traumų.
A. Česiūnas įspėjo, kad už šių priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimą asmenims gresia baudos nuo 20 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 30 iki 600 eurų. Už reikalavimų nesilaikymą gresia bauda nuo 30 iki 230 eurų. Vilniaus savivaldybė nurodė, kad už šių taisyklių nesilaikymą gyventojai gali gauti baudą, kurios dydis siekia nuo 20 iki 140 eurų. Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 579 eurų.
KIEK KAINUOJA IŠTRAUKTI PURKŠTUKUS? ATSAKAU Į DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMUS KLAUSIMUS
Realūs Gaisrai ir Jų Priežastys
Anot A. Česiūno, gaisro atvejų dėl šašlykinių būna įvairių. Prienų rajone, vyrui bandant užkurti šašlykinę su benzinu, sprogo benzino talpa ir užsidegė šalia esančio ūkinio pastato siena. Vienas iš rimtesnių įvykių sostinėje buvo užfiksuotas, kai moteris kieme kūreno šašlykinę, nuo jos aukšta liepsna užsidegė krūmai, nuo jų - medinė pašiūrė, stogas. Dėl to sudegė visas pastatas ir jame buvę namų apyvokos daiktai, malkos. Šilutės rajone, nuosavo namo kieme, vyras kūreno šašlykinę, po to žarijas supylė prie augančių tujų, dėl ko šios užsidegė. Panašus atvejis buvo ir Šakių rajone, kai asmuo šašlykinėje degino augalinės kilmės atliekas, dėl ko užsidegė tujų gyvatvorė. Joniškio rajone gyventojui kūrenant šašlykinę ugnis pagavo bakelį su benzinu, dėl ko užsidegė ir bakelis, ir prie namo sienos augantis vijoklis. Saugūs atstumai nebuvo išlaikyti. K. Velikianecas vardijo, kad pagrindinės žmonių klaidos, dėl kurių kyla gaisrai, yra saugių atstumų nesilaikymas, neatsargumas, ne iki galo užgesintų laužų palikimas, per gausus malkų ir degiųjų skysčių naudojimas.
Taip pat buvo nemažai atvejų, kai pagal pranešimus atvykę ugniagesiai rado be priežiūros paliktas besikūrenančias ar tinkamai neužgesintas šašlykines, kepsnines ar laužus, buvo nesilaikoma saugių atstumų. Tad jie buvo kaipmat užgesinti. Anot K. Velikianeco, atvejai, kai gaisrai kyla dėl šašlykinių, kepsninių ar laužų, yra nei reti, nei dažni - jų tiesiog pasitaiko sezono metu. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pastaruosius keletą metų yra buvę atvejų, kai būtent nuo kepsninių užsidegė žolė, tujos, miškas, medinė pašiūrė ar malkinė, namo stogas ar šiltnamis.
Bendrosios Saugumo Priemonės
K. Velikianecas pabrėžė, kad „Žmonės turi sekti, žiūrėti, laikytis saugių atstumų. Geriausiu atveju turėti gesintuvą, blogiausiu - bent kibirą vandens pasistatę. Miško poilsiavietėje, jei nėra šašlykinės, užkuriama vieta turi būti apkasama, kažkokie akmenukai padedami. Bet svarbiausia yra turėti kibirą vandens, kad nepaliktų miške degančio laužo. Jį reikėtų užpilti, kad ugnis neplistų per samanas, žolę. Nes labai lengvai pasigauna tose vietose ugnis. Ir medžiai, ir krūmai.“ Ypač atsargūs turime būti sausuoju periodu, kai mažiausia kibirkštėlė gali sukelti didžiausią gaisrą. Tokiomis dienomis būtų protingiausia nuo kepimo susilaikyti. Arba bent jau aplink kepsninę iškasti žemės, palaistyti vandeniu. Niekada nepalikime kepsninių ar laužų be priežiūros. Įvertinkime ir vėjo stiprumą bei kryptį. Laikykimės taisyklių bei rekomendacijų.
Naudojimas ir Užgesinimas
PAGD atstovai papildė, kad baigus kepti yra būtina užgesinti kaitros židinį arba palaukti, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti - būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla: „Yra ne kartą pasitaikę, kad per anksti išpiltos žarijos tapo gaisro priežastimi. Kilus gaisrui ugnį reikėtų gesinti parankinėmis priemonėmis - tai gali būti žemė, smėlis, vanduo.“ Specialistai paminėjo, kad kūrenant kepsninę ar laužą būtina įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje. Jei pučia stiprus vėjas, kepsninių ir laužų geriau nekūrenti: „Neatsargiai kūrenami laužai ir kepsninės neretai apgadina ne tik gyvenamuosius pastatus, poilsio aikštelėse esančius statinius, bet nuo ugnies gali nukentėti ir žmones.“
Degieji Skysčiai
Kepsninėms ir šašlykinėms įkurti labai dažnai naudojamas degusis skystis. Tačiau jį naudoti būtina griežtai laikantis instrukcijos. PAGD atkreipia dėmesį ir degiojo skysčio naudojimą - jo negalima pilti į ugnį, o naudoti būtent taip, kaip nurodyta instrukcijose. Kai kuriuos skysčius reikia užpilti ir palaukti, kol įsigers, su kitais galima kurti iš naujo: „Jeigu skysčio yra užpilama per daug, gali susidaryti vadinamasis liepsnos pliūpsnis, o jo metu apdegti šalia stovintys žmonės.“ Niekada nepilkite degiojo skysčio tiesiai į ugnį ir nepilkite daugiau nei nurodyta gamintojo instrukcijoje.
Pagalba Įvykus Gaisrui
Vilniaus savivaldybė pridūrė, kad lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijose, maisto ruošimo vietose, kuriose yra naudojamos kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, turi būti vienas 6 kg gesinimo medžiagos turintis gesintuvas ir nedegus audeklas.
Atstumai Tarp Statinių ir Nuo Sklypo Ribų
Statant įvairius statinius Lietuvoje, būtina laikytis tam tikrų atstumų nuo sklypo ribos reikalavimų. Šie reikalavimai nustatyti siekiant užtikrinti saugumą, privatumą ir išvengti ginčų su kaimynais.
Gyvenamųjų Namų ir Ūkinių Pastatų Statyba
Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techniniame reglamente (STR) STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Pagal STR, būtina išlaikyti 3 m atstumą nuo sklypo ribos. Minimalus atstumas nuo naujai statomo pastato iki sklypo ribos turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 3 metrai skaičiuojant nuo labiausiai atsikišančios pastato konstrukcijos stačiu kampu sklypo ribai. Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statomo statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m. Didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant tokį reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Atstumai nuo pastatų ir statinių taikomi ir bet kurioms namo ar jo priklausinių išsikišančioms konstrukcijoms.
Gaisrinės Saugos Atstumai Tarp Pastatų
Be šio reikalavimo yra dar priešgaisriniai reikalavimai, kurie nusako, jog leistini atstumai tarp pastatų yra 6-15 metrų, kuris priklauso nuo pastato ugniaatsparumo laipsnio. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai. Sudarant sodybų planus buvo laikomasi gaisrų saugos taisyklių, reikalauta, kad pastatai būtų komponuojami taip, kad jie būtų gerai matomi iš gyvenamojo namo. Atstumas tarp pastatų turėjo būti nuo 6 iki 50 metrų.
Lentelė: Priešgaisriniai atstumai tarp pastatų pagal ugniaatsparumo laipsnį
| Pastato ugniaatsparumo laipsnis | Kito pastato ugniaatsparumo laipsnis | Minimalus atstumas (metrai) |
|---|---|---|
| III | III | 15 |
| II | III | 10 |
| II | II | 8 |
| I | I | 6 |
Jei statomas III atsparumo ugniai laipsnio pastatas pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, pastatas turi statomas toliau arba turi būti gautas sutikimas. Pavyzdžiui, jūs statote rąstinę pirtį, kuri yra priskiriama III atsparumo ugniai laipsniui, tai nenorint gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimo, tam, kad nepažeistumėt jo teisės statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu, turėtumėt pirtį statyti ne arčiau kaip 12 metrų nuo sklypo ribos. Nėra svarbu, kuris pirmas pasistatė statinį, visais atvejais, reikalingas kaimyno sutikimas. O jei sutikimo nėra, tuomet yra pažeidžiama kaimyno teisė statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu. Atstumai yra privalomi, juos turi išlaikyti visi, jei neišlaiko, tuomet reikia tartis su kaimynais raštiškai. Sutikimas raštu galioja ir savininkui pasikeitus. Jei gautas kaimyno sutikimas, atstumą iki sklypo ribos galima mažinti, bet aukštis išlieka 8,5 m. Tačiau, jei jūs raštiškai sutikote dėl mažesnio atstumo ir nenurodėte aukščio apribojimo, kaimynas napažeidžia įstatymų statydamas, nes tokiu atveju aukštis neturi viršyti 8,5 m.
Sandėliukų ir Kitų Statinių Reikalavimai
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, norint statyti ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba namą sodo bendrijose iki 50 m², statybos leidimas nereikalingas. Nors leidimas nereikalingas, būtina informuoti savivaldybės administraciją apie planuojamą statybą, pateikiant pranešimą, kuriame nurodoma statinio vieta ir tikslai. Vienas svarbiausių techninių reikalavimų - minimalūs atstumai nuo sklypo ribų. Pagal teisės aktus, pastatas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos. Jei norima statyti arčiau, reikia gauti rašytinį sutikimą iš kaimyninio sklypo savininko.
Planuojant statyti sandėliuką savo sklype, būtina žinoti, kokie yra įstatymai ir nuostatai dėl atstumo nuo kaimynų valdų bei sklypo tipo. Valdos sklypas - tai sklypas, naudojamas gyvenamajai statybai. Minimalus atstumas nuo kaimynų gyvenamojo namo - 3 metrai. Sodų paskirties sklypas - tai sklypas, skirtas sodo statyboms ir poilsiui. Minimalus atstumas nuo kaimynų pastatų ir sklypų - 1,5 metro. Sandėliuko plotas turi būti ne didesnis nei 20 kv. m. Jeigu sandėliuko dydis viršija 20 kv. m, reikės statybos leidimo, nes pagal įstatymus, bet kokia statyba, kurios plotas viršija 20 kv. m, privalo būti derinama su savivaldybe.
Kiti Statiniai ir Želdiniai
- Tvoros: Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
- Kūdros/baseinai: Jeigu dirbtinis nepratekamo paviršinio vandens telkinys būtų priskirtinas inžineriniams statiniams, tai jis turėtų būti statomas ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Jeigu kūdra/baseinas nėra statinys, tai jo įrengimo klausimų nagrinėjimas nepriskirtas Inspekcijos kompetencijai.
- Medžiai ir krūmai: Sodinant ir formuojant krūmus ir gyvatvores arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos; žemaūgius medžius, išaugančius ne daugiau kaip iki 3,0 m aukščio, arčiau kaip 2,0 m iki sklypo ribos; aukštesnius nei 3,0 m medžius, arčiau kaip 3,0 m iki sklypo ribos; aukštesnę nei 1,3 m gyvatvorę sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje, būtina laikytis reikalavimų.
Maisto Higiena Kepant Šašlykus
Ne mažiau svarbu ne tik laikytis kepsninėms, griliams bei laužavietėms keliamų reikalavimų, tačiau ir paisyti maisto higienos taisyklių.
- Visuomet prieš ruošiant maistą ar veriant šašlykus ant iešmo, reikia kruopščiai nusiplauti rankas.
- Šašlykams ar kepsniams rinkitės tik patikimų pardavėjų parduodamą mėsą.
- Jeigu perkate jau paruoštus, išėmę iš pakuotės įvertinkite mėsos kvapą, spalvą, konsistenciją.
- Nepamirškite, kad mėsa itin greitai gendantis produktas. Ypač karštomis vasaros dienomis. Todėl paruoštą kepimui nedelsiant dėkite ant kepsninės.
- Jokiu būdu nelaikykite mėsos (žalios ar iškeptos) ant žemės ar nešvarių paviršių.
- Mėsą reikia tinkamai iškepti. Per nepakankamai termiškai apdorotą mėsą dauginasi daugybė bakterijų ir ligų sukėlėjų. Mėsa laikoma iškepusia, kai viduje pasiekiama ir 10 min išlaikoma 80 °C temperatūra.
- Po šašlykų kepimo likusią mėsą laikykite tik šaldytuve.
- Būtinai atskirkite žalią mėsą nuo termiškai jau apdorotos.
