Kiaušiniai - vienas populiariausių ir plačiausiai vartojamų maisto produktų pasaulyje, vertinami dėl maistinės vertės ir universalumo kulinarijoje. Jie yra daugelio patiekalų sudedamoji dalis ir pasižymi dideliu baltymų, vitaminų bei mineralų kiekiu. Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti apie kiaušinių sudėtį, maistinę vertę, skirtumus tarp įvairių rūšių kiaušinių, jų ženklinimą ir saugų vartojimą, taip pat panagrinėsime kiaušinio trynio poveikį organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrai.
Kiaušinio sandara ir maistinė vertė
Kiaušinį sudaro kelios dalys: lukštas, baltymas ir trynys. Kiekviena iš jų pasižymi skirtinga sudėtimi ir maistine verte.
Lukštas
Lukštas (kevalas) - tai kiaušinio apsauginis dangalas, sudarytas iš kalcio ir magnio karbonatų bei organinių medžiagų. Jo svoris sudaro maždaug 13 proc. viso kiaušinio svorio. Kiaušinio kevale yra daug porų, pro kurias kiaušiniui senstant, susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams prasiskverbti į kiaušinio vidų. Oro tarpas susiformuoja platesniajame, storesniajame kiaušinio gale. Kuo kiaušinio rūšis yra aukštesnė, tuo oro tarpas yra mažesnis, o kiaušiniui senstant jis didėja.
Baltymas
Kiaušinio baltymas užima 57 proc. kiaušinio masės ir yra sudarytas iš albumino. Jame gausu visaverčių baltymų, būtinų organizmui, mineralinių medžiagų (natrio, kalcio, geležies, fosforo, chloro, sieros, gyvsidabrio, vario ir kt.) ir B grupės vitaminų. Kiaušiniui senstant, tiršto baltymo sluoksnis skystėja, ir trynys pasidaro judrus. Kiaušinių baltymai dažnai vartojami po sporto, nes juose yra daug baltymų, reikalingų raumenų atstatymui ir augimui. Jie turi visas nepakeičiamas aminorūgštis, kurias organizmas lengvai pasisavina, todėl padeda raumenų regeneracijai.
Trynys
Trynys yra labai maistingas ir sudaro apie 30 proc. kiaušinio masės. Šviežio kiaušinio trynys yra apvalus, geltonas arba oranžinės spalvos, padengtas plona elastinga blizgančia plėvele. Trynyje mineralinių medžiagų gausu dvigubai daugiau nei baltyme. Jame taip pat gausu nepakeičiamosios riebalų rūgšties omega-3 bei vitaminų: A, D, E, B1, B2, PP, B12, biotino ir kitų. Būtent trynyje slypi didžioji dalis kiaušinio maistinės vertės. Jame yra 100% visų kiaušinyje esančių riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K, karotenoidų - liuteino ir zeaksantino - svarbių akių sveikatai, bei 90% visų kiaušinyje esančių kalcio, geležies, cinko, tiamino, folio rūgšties, vitaminų B6 ir B12. Vištų kiaušiniuose taip pat yra cholino - itin svarbios medžiagos, būtinos smegenų funkcijai ir atminčiai. Nors baltymų trynyje mažiau nei baltyme (2,7 ir 3,5 g), bet tik todėl, kad baltymo kiekis kiaušinyje didesnis nei trynio. Kur kas svarbiau yra tai, kad trynyje baltymai sutelkti kartu su naudingaisiais riebalais, o baltyme - atskirai.
Medicinos specialistai iš esmės sutinka, kad dauguma kiaušinių spalvos pakitimų kelia minimalų pavojų vartotojų sveikatai. Susidaręs sieros ir geležies junginys yra nekenksmingas, tačiau jei kiaušiniai skleidžia nemalonų kvapą arba yra neįprastų dėmių, nedelsdami juos išmeskite. Susirūpinimą kelia tik nevirti kiaušiniai su žaliu vidumi. Jei nesate tikri dėl kiaušinių saugumo, maisto saugos ekspertai pataria geriau juos išmesti, nei rizikuoti susirgti.
Kiaušinio trynys: rūgštinantis ar šarminantis produktas?
Organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyra, dar vadinama pH balansu, yra labai svarbi normaliai ląstelių funkcijai ir bendrai sveikatai. pH skalė svyruoja nuo 0 iki 14, kur 7 yra neutralus. pH mažesnis nei 7 rodo rūgštingumą, o didesnis nei 7 - šarmingumą. Normalus žmogaus kraujo pH yra šiek tiek šarminis ir svyruoja tarp 7,35 ir 7,45. Organizmas turi sudėtingas sistemas, padedančias palaikyti šį balansą, įskaitant inkstus, plaučius ir buferines sistemas kraujyje.
Mityba gali daryti įtaką organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrai. Maisto produktai metabolizuojami ir palieka rūgštinius arba šarminius „pelenus“. Šis „pelenų“ poveikis organizmui vadinamas potencialia inkstų rūgšties apkrova (PRAL). Maisto produktai, kuriuose gausu baltymų ir fosforo, sieros, chlorido, linkę rūgštinti organizmą. Tai mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai ir grūdai.
Kiaušinio trynys priskiriamas rūgštinantiems produktams. Jame gausu baltymų ir fosforo, kurie metabolizuojami į rūgštinius junginius. Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad vienas produktas neturi didelės įtakos bendrai organizmo pH pusiausvyrai. Svarbiausia yra bendras mitybos modelis.
Kaip subalansuoti rūgštinančius produktus mityboje
Jei nerimaujate dėl rūgščių ir šarmų pusiausvyros, galite subalansuoti rūgštinančius produktus, įtraukdami į mitybą daugiau šarminančių maisto produktų:
- Valgykite daug vaisių ir daržovių: Vaisiai ir daržovės turėtų sudaryti didžiąją dalį jūsų mitybos. Jie šarmina organizmą ir aprūpina vitaminais, mineralais bei antioksidantais.
- Ribokite perdirbtą maistą, cukrų ir greitą maistą: Šie produktai dažnai rūgština organizmą.
- Gerkite pakankamai vandens: Vanduo padeda inkstams pašalinti rūgštis iš organizmo. Mūsų organizmui per dieną reikia 2,5 litro skysčių. Gerdami vandenį, venkime angliarūgštės prisotinto mineralinio vandens, verčiau rinkimės šarminantį ir negazuotą.
- Įtraukite riešutus ir sėklas: Riešutai idealus variantas ne tik veganams, vegetarams, bet ir visavalgiams.
Cholesterolis kiaušinio trynyje: mitas ar pavojus?
Kiaušinio trynyje yra nemažai cholesterolio (200-300 mg viename dideliame kiaušinyje), todėl neretai baiminamasi dėl jo poveikio sveikatai. Tačiau tyrimai rodo, kad su maistu gaunamas cholesterolis turi mažesnę įtaką cholesterolio kiekiui kraujyje nei manyta anksčiau. Tyrimai rodo, kad asmenų, kurie per dieną vartojo iki 4 kiaušinių, cholesterolio lygis kraujyje buvo žemesnis nei tų, kurie apsiribodavo vos vienu kiaušiniu per dieną.
Aktyviai aptartas dviejų brolių atvejis, kai vienas per mėnesį suvartodavo per 100 kiaušinių, o cholesterolio kiekis kraujyje sumažėjo nuo 150 iki 130 mg/dl. Į antrojo brolio racioną buvo visiškai neįtraukta raudona mėsa, sviestas ir kiaušiniai. Cholesterolio lygis kraujyje jo atveju laikėsi ties itin aukšta riba - 300, ir tik vartojant vaistų, dirbtinai mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje, pavyko šį rodiklį nuleisti iki nepavojingos 200 mg/dl ribos.
Per 80 proc. cholesterolio sintezuoja kepenys ir tik mažiau nei 20 proc. į organizmą patenka su maistu. Maža to, į organizmą patekus daugiau cholesterolio nei reikia, jo įsisavinimas stipriai sumažėja. Išvada peršasi vienintelė - neverta nerimauti dėl cholesterolio, kurio yra kiaušiniuose. Juo labiau nėra prasmės dėl mitinės baimės padauginti cholesterolio atimti iš savęs tokį vertingą komponentą kaip kiaušinio trynys.
Kiaušinių baltymo nauda ir ypatybės
Kiaušinio baltymas pasižymi ypatinga amino rūgštimi, kuri skatina raumens masės augimą. Kaip tik dėl to norintieji priaugti raumenų masės, kiaušinio baltymų valgo daugiau nei trynių. Tačiau rekomenduojama trynį ir baltymą valgyti kartu, nes taip valgydami gauname visas reikalingas ir kiaušinyje esančias naudingas medžiagas.
Šį kartą ne viskas taip jau džiaugsminga kaip trynio atveju. Motina gamta baltymui skyrė apsauginio sluoksnio ir maisto šaltinio viščiukui pirmuoju gyvenimo periodu vaidmenį. Baltymas avidinas blokuoja biotino - medžiagos, atsakingos už riebalų rūgščių sintezę ir cukraus kiekį kraujyje - įsisavinimą. Kai kurie asmenys visiškai nevirškina kiaušinio baltymo, nors trynius gali vartoti be jokių sunkumų. Nors kiaušinio baltymą rekomenduojama valgyti tik termiškai apdorotą, trynius galima vartoti ir žalius. Termiškai neapdoroti tryniai yra ne tik skanesni, bet ir naudingesni sveikatai, nes aukštoje temperatūroje dalis naudingųjų medžiagų netenka savo savybių.
Baltyme yra daugiau alergenų.
Skirtingų paukščių kiaušiniai: sudėties skirtumai
Kuo skiriasi vištų, ančių, putpelių ir kitų paukščių kiaušiniai? Biocheminiai skirtumai dideli. Anties kiaušiniai yra didžiausi, sveria apie septyniasdešimt gramų, vištos - apie penkiasdešimt, putpelės - vos devyni gramai. Anties kiaušinis turi keturis kartus daugiau vitamino A, baltymo daugiau, sočiųjų riebalų, B12 grupės vitamino daugiau, daugiau ir cholesterolio. Trys putpelės kiaušinukai atitinka vieną vištos kiaušinį. Putpelės kiaušinis turi daugiau B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų - fosforo, cinko, kalcio, geležies, o baltymų ir riebalų kiekis yra panašus kaip ir vištos kiaušinyje.
Kiaušinių sudėčiai įtakos gali turėti lesalo sudėtis, metų laikas bei kiaušinių dėjimo intensyvumas. Vištų lesalų sudėtis labiau daro įtaką kiaušinių trynių sudėčiai, bet visiškai neturi įtakos baltymams.
Kiaušinių šviežumas ir saugumas
Šviežias kiaušinis - ne tik gardus, bet ir saugus. Kiaušinių viduje natūraliai esantys baltymai ir apsauginiai sluoksniai neleidžia bakterijoms daugintis, tačiau laikui bėgant šie barjerai silpnsta. Nuo laikymo sąlygų, temperatūros ir kiaušinių amžiaus priklauso, kaip greitai jie suges. Netinkamas ar pasenęs kiaušinis gali būti pavojingas sveikatai, todėl labai svarbu gebėti patikrinti jo šviežumą ir kokybę. Viena pagrindinių rizikų - salmoneliozė, kurią gali sukelti pasenę ar netinkamai laikyti kiaušiniai. Suvartojus blogą kiaušinį, gali kilti rimtų apsinuodijimo simptomų - pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas ir kt.
Kaip patikrinti kiaušinio šviežumą?
Egzistuoja keletas patikimų kiaušinių šviežumo ir jų tinkamumo patikrinti skirtų būdų:
- Purtymo testas: Tvirtai laikydami kiaušinį priglauskite prie ausies ir lengvai papurtykite. Jei kiaušinis šviežias - girdėsite mažai triukšmo arba jo visai nebus. Senesniame kiaušinyje baltymas skystėja, trynys mažiau „prisitvirtinęs“, todėl judinant galima girdėti plerekšėjimą ar „sloshinimąsi“.
- Kvapo testas: Nemalonus kvapas - vienas patikimiausių signalų, kad kiaušinis sugedęs. Jei be įtrūkimo jaučiamas ryškus kvapas, tokio produkto geriau nevartoti.
- Apžiūra: Lukšto būklė - svarbus rodiklis. Jis neturi būti pažeistas, įtrūkęs, su matomomis dėmėmis ar glitus.
- Peršvietimas: Kiaušinis apžiūrimas prieš šviesos šaltinį. Taip galima įvertinti trynio centravimą, oro tarpo dydį bei kitus kokybės požymius. Šviežio kiaušinio oro tarpas - siauras, trynys centre.
- Plūduriavimo testas: Kiaušinis įdedamas į dubenėlį su vandeniu - švieži kiaušiniai nuskęsta, o seni kiaušiniai plūduriuoja dėl padidėjusio oro ląstelių dydžio.
Jeigu kiaušinis sugedęs, jo trynio ir baltymo turinys susimaišęs, jaučiamas nemalonus vandenilio sulfido („sieros“) kvapas.
Kiaušinio lukšto plovimas
Ar reikia prieš naudojant kiaušinį maistui nuplauti jo lukštą? Yra įvairių nuomonių. Tačiau svarbu, iš kur yra tas kiaušinis. Jeigu jį padėjo višta, kurią augina ūkininkas ir ji laksto laisva ir švari lauke, tokio kiaušinio nuplauti nerekomenduojama, nes nuplaunant nuo lukšto pašalinamas antioksidacinis lukšto sluoksnis, kuris kaip tik ir saugo, kad į kiaušinį nepatektų salmonelės infekcija. Tačiau jeigu višta auginama narve, kur mažai vietos, kiaušinius reikia nuplauti. Ant žalio kiaušinio lukšto yra natūrali apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo salmonelių patekimo.
Kaip teisingai paruošti kiaušinius?
Labai svarbu, kaip kiaušinis valgomas, kiek jų, su kuo. Pirmiausia gaminkite saugiai, nepamiršti prieš gaminant nuplauti kiaušinius, liečiant rankomis, įmušus kiaušinį į gaminius, nusiplauti rankas, kad išvengtume mikrobiologinės taršos.
Virtas ar keptas kiaušinis?
Keptas kiaušinis yra maistingesnis, jame išlieka daugiau maistingųjų savybių, nors ir aukšta apdorojimo temperatūra, bet kepame trumpiau nei verdame. Išlieka dukart daugiau geležies. Be abejo, svarbu, kokiuose riebaluose kepamas kiaušinis, kokie produktai dar įdedami į patiekalą, tačiau jei kalbame tik apie virimą ar kepimą, tai keptas yra maistingesnis. Minkštai virti kiaušiniai organizmo įsisavinami geriau negu žali. Kiaušinio baltyme yra fermentų, slopinančių virškinimo fermentų veiklą, todėl, vartojant žalią kiaušinio baltymą, dalis jo neįsisavinama. Biologiškai pilnaverčiai trynio riebalai turi daug nepakeičiamųjų nesočiųjų riebiųjų rūgščių, emulguoti labai smulkiais lašeliais, todėl jų skonis geras ir juos organizmas gerai įsisavina.
Kietai ar minkštai virtas kiaušinis?
Be abejo, skirtumas yra ir tarp minkštai ir kietai virto kiaušinio. Vieniems maloniau valgyti kietai virtą, kitiems - minkštą. Tiesa ta, kad minkštame yra daugiau mineralinių medžiagų, jis kiek maistingesnis. Labai svarbu nepervirti kiaušinio. Jeigu jis pamėlynuoja, atsiranda specifinis kvapas, tai nėra gerai.
Kietai virti kiaušiniai dažnai yra šventinių patiekalų dalis. Taigi, kaip virti kiaušinius, kad baltymas neišsilietų, o lukštas lengvai nusiluptų? Įdėkite kiaušinius į puodą ir užpilkite šaltu vandeniu. Puodas turi būti pakankamai didelis, kad kiaušiniai tilptų viename sluoksnyje. Kai kiaušiniai užvirs, nukelkite nuo ugnies ir uždenkite puodą dangčiu. Palikite kiaušinius 15 minučių pastovėti, nuplaukite šaltu vandeniu, kad sustabdytumėte virimo procesą. Taip išvirti kiaušiniai bus be žalio žiedo! Kiaušinių negalima virti ilgiau nei 12 minučių. Kiaušinius geriausia dėti į šaltą vandenį, o po to užvirinti, o ne dėti į verdantį vandenį.
Žalias kiaušinio trynys: kodėl ir ar pavojinga?
Kartais atsitinka, kad išvirtas kiaušinis nustebina neįprasta trynio spalva - jis tampa žalias. Šis reiškinys nėra pavojingas, tačiau jis rodo, kad kiaušinių virimo procesas buvo ne visai tinkamas. Žalsvas žiedelis ant kiaušinio trynio yra įrodymas, kad kiaušiniai buvo pervirti. Veikiamas karščio, kiaušinio baltyme esantis vandenilio sulfidas reaguoja su kiaušinio trynio geležimi, todėl susidaro geležies sulfidas. Kai kiaušinis verdamas per ilgai, jo trynį apsupa geležies sulfidas. Nors vizualiai šie spalvos pokyčiai kelia nerimą, paprastai tai būna nekenksmingos cheminės reakcijos, o ne gedimo požymiai. Sieros vandenilio reakcija, dėl kurios ant kietai virtų kiaušinių susidaro žali žiedai, yra tik kosmetinė ir saugi vartoti. Kiaušiniai išlieka sveiki ir išlaiko visas maistines savybes.
Vandenilio sulfidas, atpažįstamas pagal specifinį supuvusio kiaušinio kvapą, natūraliai susidaro, kai baltymuose esantys baltymai karštyje skyla. Susidaręs geležies sulfido junginys yra nekenksmingas maistui, tačiau pervirti kiaušiniai gali įgauti šiek tiek sieros skonį.
Geriausi kepti kiaušiniai, kokius tik esate pagaminę | Epicurious 101
Žali ar virti kiaušiniai?
Kiaušinis yra aukštos maistinės vertės produktas, bet net 90 proc. baltymo, kurio turi kiaušinis, pasisavinama tik termiškai jį apdorojus. Iš žalio kiaušinio pasisavinama tik penkiasdešimt procentų baltymų. Taigi termiškai apdoroti kiaušinį reikia, tik reikia pasirinkti, kaip. Trynį vartoti sveikiau būtent žalią arba minimaliai termiškai apdorotą (minkštai virtų kiaušinių pavidalu). Bet kuriuo atveju baltymą valgyti rekomenduojama tik gerai išvirtą ar iškeptą, o trynius galima kuo ramiausiai vartoti ir žalius.
Kiaušinių spalva ir ženklinimas
Kiaušinių spalva gali skirtis, tačiau tai neturi didelės įtakos jų maistinei vertei. Kiaušinio lukšto spalva gali būti nuo baltos, rudos iki alyvuogių žalios. Skirtumas priklauso nuo vištų veislės. Trynio spalvą lemia vištos mityba. Ekologiniuose ūkiuose ir laisvai laikomų vištų kiaušinių trynių spalva paprastai būna ryškesnė dėl karotinoidų - natūralių medžiagų, suteikiančių oranžinę ar raudoną spalvą apelsinams, pomidorams, morkoms ir geltoną spalvą daugelio augalų žiedams. Jų paukščiai gauna su bet kokiais žaliaisiais pašarais, morkomis, kukurūzais.
Tačiau vištos gali ir būti lesinamos karotenoidais ir tuomet jų kiaušinių spalva irgi bus ryškesnė. O naminių natūraliai lesinamų paukščių žiemos metu, kai jie negauna žolės trynys gali būti šviesesnis. Taigi mitas, kad kokybišką kiaušinį galima pažinti iš trynio spalvos.
Karotinoidai svarbūs tiek gyvūnų, tiek ir žmonių sveikatai. Plačiausiai žinomas karotinoidas - beta karotinas, organizme paverčiamas vitaminu A. Pastaraisiais metais buvo pastebėta, kad karotinoidai, kaip antioksidantai, svarbūs užkertant kelią vėžiniams susirgimams, širdies bei akių ligoms.
Kiaušinių ženklinimas
Žmonių maistui skirti kiaušiniai privalo būti paženklinti. Ženklinimo išimtys yra taikomos smulkiems ūkininkams, kurie augina ne daugiau kaip 50 vištų savo ūkyje. Kiekvienas parduodamas kiaušinis turi būti paženklintas specialiu ženklu, susidedančiu iš skaičių ir raidžių derinio.
- Pirmasis skaičius ant kiaušinio reiškia dedeklių vištų laikymo būdą:
- 0 - Ekologiški kiaušiniai: Vištoms taikomi griežti ekologinio ūkininkavimo reikalavimai, užtikrinantys laisvą judėjimą ir natūralią mitybą.
- 1 - Laisvai laikomų vištų kiaušiniai: Vištos gali laisvai vaikščioti lauke erdviuose aptvaruose su augmenija, turėdamos ne mažiau kaip 4 kv. m ploto vienai vištai.
- 2 - Ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai: Vištos gali laisvai judėti pastato ar tvarto viduje, turėdamos pakankamai erdvės.
- 3 - Narvuose laikomų vištų kiaušiniai: Vištos laikomos narvuose, neturėdamos galimybės laisvai judėti ir išeiti į lauką. Šių kiaušinių vartoti nerekomenduoju.
- Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies, kurioje laikomos dedeklės vištos, ISO kodą. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai ženklinami raidėmis LT, Lenkijoje - PL, Latvijoje - LV, Ukrainoje - UA.
- Trečioji ženklo dalis nurodo dedeklių vištų ūkio veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad laikymo vieta yra kontroliuojama kompetentingos tarnybos.
Kiaušinių klasės ir dydžiai
Kiaušiniai pagal savo kokybę yra skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klases. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. A klasės arba „švieži“ kiaušiniai surūšiuojami, paženklinami ir supakuojami per 10 dienų nuo padėjimo datos. Žodžiai „ekstra“ arba „ekstra švieži“ gali būti vartojami kaip papildoma kokybės nuoroda ant A klasės kiaušinių pakuočių iki devintos dienos po kiaušinių padėjimo.
A klasės kiaušiniai dar skirstomi į svorio kategorijas:
- XL - labai dideli (73 g ir didesni)
- L - dideli (63-73 g)
- M - vidutiniai (53-63 g)
- S - maži (iki 53 g)
Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kiaušinių pakuotės. Galima prekiauti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušiniais. Jeigu kiaušinių rūšiavimo metu, kiaušiniai neatitinka A klasės kiaušiniams taikomų reikalavimų (pvz., kiaušinio lukštas šiek tiek deformuotas), jie priskiriami B klasei. B klasės kiaušiniai naudojami maisto pramonės įmonėse, gaminančiose žmonių maistui skirtus gaminius (pvz., kiaušinių miltelius), ir ne maisto pramonės įmonėse.
Ekologiški ir laisvai laikomų vištų kiaušiniai
Kiaušinių sudėtis ir maistinė vertė gali skirtis priklausomai nuo vištų auginimo būdo ir pašarų. Tyrimai rodo, kad laisvai ganomų vištų kiaušiniai turi:
- 1/3 mažiau cholesterolio
- 1/4 mažiau sočiųjų riebalų
- 2/3 daugiau vitamino A
- 2 kartus daugiau Omega-3 riebalų rūgščių
- 3 kartus daugiau vitamino E
- 7 kartus daugiau beta karotino
Tyrimas atliktas tiriant šešių skirtingų laisvai ganomų vištų augintojų parduodamus kiaušinius ir oficialią USDA (Jungtinių valstijų žemės ūkio departamento) informaciją apie standartinių, pramoniniu būdu gaunamų vištų kiaušinių maistinę vertę.
Galite apsigauti gražiu „kaimiški kiaušiniai“ pavadinimu. Sodybose augintos vištos gali būti šeriamos ir liaudiškai tariant „kombikormu“. Žodį natūralus gali užrašyti bet kas, kas augina vištas ir parduoda jų dedamus kiaušinius. Užrašas ekologiškas duoda kokybės garantiją, nes taip gali žymėti tik sertifikuoti ūkiai, kurie yra reguliariai tikrinami.
Kiek kiaušinių galima suvalgyti?
Kiaušinių suvartojimo kiekis labai priklauso nuo žmogaus sveikatos bei jo aktyvumo lygio. Sveikas, intensyviai nesportuojantis žmogus gali suvalgyti apie 5-6 kiaušinius per savaitę. Jei turite padidėjusį cholesterolio kiekį, sergate 2 tipo cukriniu diabetu, tokiu atveju reikėtų apsiriboti iki 3 kiaušinių per savaitę. O jeigu žmogus intensyviai sportuoja, augina raumenų masę, tokiu atveju jis net per vieną kartą gali suvalgyti apie 5 kiaušinius.
Nustatyta, kad per dieną suvalgant iki trijų kiaušinių sveikatai joks pavojus nekyla. Vis tik medikai yra susidūrę su atvejais, kai žmonės per dieną suvalgydavo daugiau nei 25 kiaušinius ir sulaukė itin garbaus amžiaus, išsaugodami normalų cholesterolio kiekį kraujyje ir jausdamiesi kuo puikiausiai.
Galima įžvelgti tik vieną priežastį, dėl kurios vertėtų atsisakyti šio itin vertingo produkto - tai moraliniai įsitikinimai, idėjinis vegetarizmas, pagal kurį negalima vartoti negyvo maisto. Šių principų besilaikantiesiems lieka vienintelė kiaušinių alternatyva - pieno produktai ir/arba veganiški vitamino B12 ir omega-3 riebalų rūgščių papildai.
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje palyginama kiaušinio baltymo ir viso kiaušinio maistinė vertė:
| Maistinė vertė | Kiaušinio baltymas | Visas kiaušinis (su tryniu) |
|---|---|---|
| Kalorijos | ~17 kcal | ~71 kcal |
| Baltymai | 3,6 g | 6,3 g |
| Riebalai | Beveik jokių | ~4,7 g |
| Vitaminai ir mineralai | Ribotas kiekis | Daugiau (fosforas, kalcis, geležis, magnis, B12, riboflavinas, A, D, K, liuteinas, zeaksantinas, cholinas, folio rūgštis, biotinas) |
| Cholesterolis | Nėra | ~211 mg |
Kiaušinių laikymas ir galiojimo terminas
Kiaušiniai pasižymi gana ilgu tinkamumo vartoti terminu - 28 dienas po padėjimo. Visgi, norint išsaugoti geriausią skonį ir kokybę, rekomenduojama laikytis tam tikrų taisyklių. Geriausia žalius kiaušinius laikyti nuo +5°C iki +18°C temperatūroje, saugoti nuo staigių temperatūros svyravimų, o plauti tik prieš vartojimą. Šaldytuve jie gali būti laikomi iki savaitės. Virtų kiaušinių nepatariama laikyti ilgiau kaip 2 paras, laikant kambario temperatūroje, o šaldytuve - iki 3 parų. Todėl dažant margučius, reikėtų marginti tokį kiekį, kokį planuojama suvartoti per 3 paras.
Kiaušinius galima laikyti užšaldytus iki vienerių metų, nors rekomenduojama sunaudoti per 4 mėnesius. Užšaldyti reikia šviežius, kol nepasibaigęs jų tinkamumo vartoti terminas. Prieš užšaldant kiaušiniai turi būti sudaužomi.
Kiaušiniai mityboje ir osteoporozės prevencija
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie kaulų retėjimo, kaulų masės mažėjimo, didėjančią kaulų lūžių rizikos problemą, kuri labiau aktuali vyresnio amžiaus moterims. Tai osteoporozės problema. Moterims osteoporozė būna dažniau negu vyrams.
Valgyti produktų, turinčių vitamino D. Vitamino D randama žuvų taukuose, svieste, sūriuose, mėsoje, kiaušinių tryniuose, riebiose silkėse, menkių kepenyse, lašišose, piene. Mityboje taip pat turi būti daugiau produktų, turtingų vitamino B6. Vitamino B6 šaltiniai yra kalakutiena, kiauliena, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai, miltai, kepenys, visos daržovės.
Mėsoje ir kiaušiniuose yra organizmui reikalingo magnio. Reikiamą kiekį folio rūgšties organizmas gauna valgant tamsiai žalios spalvos lapines daržoves, ypač petražoles ir salotas. Rekomenduojama vartoti daug daržovių, turinčių daug boro, kitų mineralinių medžiagų. Tokios daržovės geriau tinka osteoporozės profilaktikai, ypač avokadai. Cinkas taip pat yra tinkamas osteoporozės profilaktikai. Pagrindinis cinko šaltinis yra mėsa. Reikėtų vartoti produktų, kuriuose yra daug vario - pupeles, lęšius, kiautinius gyvūnus, kepenis ar riešutus.
Rekomenduojama racione mažinti druskos kiekį, nes druska didina kalcio išsiskyrimą su šlapimu. Greta daug kalcio turinčios mitybos labai svarbu fizinis aktyvumas ir pastovus judėjimas - tai didina kaulinę masę. Taip stiprėja kaulai ir mažėja osteoporozės išsivystymo rizika.
Kiaušinių lukštai kaip natūrali trąša
Kiaušinių lukštuose yra daugiau kaip 90 proc. kalcio karbonato. Ši medžiaga (augalų lengvai asimiliuojamos formos) ne tik šarmina dirvą, bet ir praturtina ją kalciu. Būtent dėl kalcio karbonato gausos daržininkai savo daržus tręšia trintais kiaušinių lukštais. Jie itin patinka kopūstinėms, šakniastiebinėms, šakniavaisinėms daržovėms, svogūnams ir porams, baklažanams, visiems kaulavaisiniams vaismedžiams, ypač vyšnioms, trešnėms ir slyvoms, serbentams.