Kiaušinių marginimas yra gyvybingiausia lietuvių tautodailės šaka ir tradicija, jungianti praeitį su dabartimi. Margučiai - neatsiejama Velykų šventės dalis Lietuvoje, turinti gilias tradicijas ir simbolinę prasmę. Pavasarį, kai gamta atgimsta po šaltos žiemos, kiaušinių dažymas bei margučių ridenimas simbolizuoja gamtos atgimimą.
Margučių dažymas yra žinoma senovės tautų pavasario švenčių apeigų dalis. Šio papročio laikytasi net senovės Egipte, jis egzistavo slavų ir kitų tautų kultūrose. Etnologai mano, kad kiaušinių dažymo paprotys yra daug senesnis net už krikščionybę. Dar prieš Kristaus gimimą kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Tokiu simboliu kiaušinį laikė ir senovės egiptiečiai, žydai, romėnai. Kai kurie mokslininkai mano, kad kiaušinių dažymo tradicija buvo ir pagoniškų pavasario švenčių dalis. Kiaušiniai galėjo būti laikomi vaisingumo, naujos gyvybės ir atgimimo simboliais. Archeologai netgi rado stručio kiaušinių Pietų Afrikoje esančiame urve, jie išraižyti raštais prieš maždaug 60 000 metų. Spalvingi margučiai jau seniai buvo persų Naujųjų metų šventimo dalis ir taip pat siejami su pavasario pradžią žyminčia Egipto Sham Ennessim švente.
Lietuvoje margučių dažymas minimas vienoje M. Mažvydo giesmėje (1549). Margučiai žinomi kone visose slavų tautose: Lenkijoje, Ukrainoje, Gudijoje, Čekijoje. Tikėtina, kad lietuvių tauta margučius perėmė iš slavų, nes latviai tokios tradicijos nežinojo. Paplitus krikščionybei, pagoniškieji papročiai būdavo perkeliami jau į krikščioniškas šventes, o Šv. Velykų atveju kiaušinis, simbolizuojantis naują gyvybę, tapo Jėzaus Kristaus prisikėlimo simboliu. Krikščionys tiki, kad Jėzaus prisikėlimas reiškia naują gyvenimą, o Velykų dieną švenčiame šį įvykį. Kiaušiniai laikomi akmens, kuris buvo nuverstas nuo Jėzaus kapo po jo prisikėlimo, simboliu.
Nuo krikščionybės atsiradimo kiaušiniai dažomi švenčiant Velykas, Atvelykį, Jurgines. Dar XIX a. pabaigoje Lietuvos žemdirbiai pirmoje išartoje vagoje aukodavo kiaušinį Žemynai, o per Jurgines į laukus išgenami gyvuliai peržengdavo po tvarto slenksčiu padėtus du nedažytus ir du margintus kiaušinius. Įsigalėjus krikščionybei margučių marginimas lietuviams tapo gražia šeimynine tradicija. Vėliau šias tradicijas daugelį metų teko slėpti. Sovietmečiu buvo draudžiama minėti bažnytines šventes, taip pat ir Velykas. Tačiau šeimos burdavosi kartu, puoselėdamos ir tęsdamos Velykų tradicijas.
Šiandien margučių marginimas yra ne tik gražus paprotys, bet ir būdas išreikšti kūrybiškumą bei puoselėti kultūrinį paveldą. Apklausos rodo, kad ši tradicija ne tik nekinta, bet ir kiekvienais metais yra vis vertinama tarp lietuvių. Net 71 proc. apklaustųjų laikosi velykinių kiaušinių marginimo tradicijos.
Margučių simbolika ir ornamentika
Manoma, kad marginami kiaušiniai simbolizuoja gyvybės pradžią. Margučių ornamentai turėjo magišką ir simbolinę prasmę. Vyraujantys margučių ornamentai turi reikšmes:
- Saulė - tai pasaulio dvasia, jos šildytoja, gaivintoja.
- Mėnulis - nakties valdovas, sezoninių žemdirbystės darbų laiko tvarkytojas, augmenijos prižiūrėtojas.
- Žvaigždės - nakties šviesa javams.
- Augalai ir žiedai - augmenijos atsiradimas, augimas ir žydėjimas.
- Varpos - geras būsimas derlius.
- Rūtos, eglės šakelės - žalia vasara.
Tradicinis raštas buvo kuriamas brūkšneliais, dantukais, kryputėmis, eglutėmis. Kartu jie buvo komponuojami, sudarant paprastas ir sudėtingas menines kombinacijas. Ant margučių dažnai galima pamatyti lelijos simbolį, nors daugeliui atrodo, kad tai tulpė. Taip pat dažnas marginimo ornamentas - paukščio pėdelės, kurios šiuolaikiniams žmonėms panašios į medžių lapus. Paukščio pėdelės kiaušinį dalija išilgai į dvi dalis - dieną ir naktį.
Dažniausiai raštai sudaromi iš praeityje buvusių prasmingų geometrinių ženklų ir simbolių; komponuojama taškeliai, brūkšneliai, lankeliai, vingeliai, trikampėliai, rombeliai, kryželiai, saulučių ir žvaigždučių variacijos, ritmiškai pasikartojantys besivyniojantys apie kiaušinį žalčiukai, gyvatukės, ragai, skiltuvėliai. „Aš dažniausiai piešiu saulės, mėnulio, žvaigždės, ugnies ženklus. Taip pat dažnai ant margučių piešiamas karūnuotasis saulės žaltys. Daugelio tautų simbolikoje žaltys ir yra tas kosmoso gyvūnas, kuris padėjo didelį kiaušinį, iš kurio gimė visa Visata. Taigi žaltys yra gyvybės ir kosmoso simbolis“, - pasakoja tautodailininkė Nijolė Jurėnienė.
Marginimo raštai dažniausiai atėję iš archaiškų laikų. Bet tie raštai yra bendri visoms mūsų paveldo sritims. Tas pačias saulutes rasime ir keramikoje, ir medžio raižiniuose, audimo raštuose, kryždirbystėje. Senosios raštų prasmės irgi nugrimzdo į praeitį, tačiau iki šių dienų margučiuose išliko šviesą, judėjimą, gyvybingumą, gyvybės atsinaujinimą simbolizuojantys ženklai: įvairios saulutės, žvaigždutės, sūkurėliai, žalčiukai. Mėgstami ir augalai.
Tradiciniai kiaušinių marginimo būdai
Pagal dažymo ir marginimo pobūdį margučiai skirstomi į dažytinius, rašytinius ir skutinėtuosius. Lietuvoje ir kitose Rytų Europos bei slavų šalyse nuo seno labiausiai yra paplitęs kiaušinių marginimas vašku arba skutinėjimas. Populiariausi kiaušinių marginimo būdai Lietuvoje ir slavų kraštuose margučiai puošiami įvairiais metodais: marginimas vašku, skutinėjimas, marginimas dažais ir augalais, taip pat marginimas su šiaudais.
Dažytiniai margučiai
Vienspalvis paprastai vadinamas dažytiniu. Paprasčiausias būdas - dažymas viena spalva. Tokius kiaušinius vadino „dažytiniais“, „vienaluomiais“. Tai pats paprasčiausias kiaušinių dažymo būdas. Taip dažydavo šeimininkės, kai neturėdavo laiko. Pavyzdžiui, bėgdavo greit į kluoną, imdavo pakratų - tai šieno nuobiros, kur būdavo visokie lapeliai ir žiedeliai, ir dažydavo tame užmerktame mišinyje.
Rašytiniai margučiai (vaško technika)
Rašytinis būdas - išrašoma karštu vašku, naudojant pagaliuką arba smeigtuką. Vašku kiaušinius dažniausiai išrašydavo moterys. Vaško technika marginti kiaušiniai vadinami rašytiniais, kartais - taškytais. Taip buvo marginama nuo seno.
Paprastai vašku išrašomi virti kiaušiniai. Bet jei dažomi žali, tai vėliau jie išverdami silpname ramunėlių, kmynų, svogūnų nuovire ar vandenyje. Marginant šia technika naudojamas bičių vaškas, kuris išlydomas ir, kad nestingtų, šildomas. Tam reikia indelio, kurį būtų galima nuolat kaitinti ant silpnos ugnies, žvakės ar elektrinės viryklėlės. Reikalingas įrankis - į medinį kotelį įtvirtinta metalinė adatėlė su galvute. Tam tinka smeigtukai, naudojami siuviniams smaigstyti.
Prieš pradedant marginti kiaušinius, juos pirmiausia reikia bent pusvalandį palaikyti šaltame vandenyje, paskui muilu nuplauti po tekančio vandens srove. Kai kiaušinis išdžiūsta, jį reiktų palaikyti delne, kad sušiltų. Kad vaškas dekoruojant nestingtų, neatšoktų nuo lukšto, kiaušinis turi būti pašildytas, bent kambario temperatūros. Kai kiaušinis įšyla, galima pradėti jį marginti vašku. Geriausia marginti bičių vašku, nes jo labai gražus gelsvas atspalvis, todėl ant balto kiaušinio raštų spalva būna ryškesnė, o ant rudo lukšto kiaušinių marginimo beveik nesimato. Todėl tokiu atveju vašką reikėtų padeginti, tada raštas tampa juodas. Svarbi ir vaško temperatūra - jei per karštas, tai braukiamas per lukštą jis nutįsta.
Kai vaškas įkaista, imamame pagaliuką, į kurio vieną galą įsmeigta vinutė. Tada atsargiai įmerkiame pagaliuką į vašką, truputį palaukiame ir piešiame ornamentus ant kiaušinio. Išrašomas vašku kiaušinis viena ranka paimamas ir laikomas už galų. Pirmiausia išrašomi šonai, paskui galai. Iš šių įvairiai grupuojamų elementų kuriami raštai. Vienu smeigtuko įmerkimu į vašką išrašomas vienas lapelis. Raštus galima komponuoti kiaušinio šonuose, galuose, dėstyti skersai, išilgai ar įstrižai kiaušinio. Juos galima kurti ir spontaniškai, bet geriau apgalvoti iš anksto, paieškoti pavyzdžių. Neturint įgūdžių, verta pieštuku pasižymėti skersinę ir išilginę kiaušinio ašis. Vašku numargintas kiaušinis įdedamas į paruoštus šaltus dažus ir laikomas, kol nusidažo (2-3 val.).
Išimtą iš dažų kiaušinį reikia nudžiovinti, o vašką nugrandyti arba nutirpinti žvakės liepsnoje, šildant mažais ploteliais ir nuvalant minkštu audiniu. Dažų nuovire dažyto kiaušinio vašku padengtos vietos lieka baltos. Jei norime gauti kelių spalvų raštus, pirmiausia vašku išrašytą kiaušinį reikia dažyti šviesesne spalva, išdžiovinti, išrašyti raštus ir merkti į tamsesnę spalvą. Raštas bus dvispalvis. Taip galima marginti išgaunant 3-4 spalvų derinius. Bet kuo raštas spalvingesnis, tuo jis būna paprastesnis. Populiarus pastarųjų metų kiaušinių dekoravimo būdas yra marginimas vašku paliekant faktūrinį (reljefinį) deginto vaško sluoksnį. Vaško spalva priklauso nuo kaitinimo trukmės: iš pradžių jis būna šviesus, paskui gelsta, vėliau ruduoja ar net pilkėja.
Žemaičiai labai mėgo marginti vašku. Vaškas būtinai turėjo būti bičių, dar galėjo būti iš avilio išimamas pikis, tada tas vaškas sumaišytas su pikiu būdavo rudos spalvos. Margindavo arba ant kietai išvirto balto arba šviesiai nudažyto kiaušinio. Paskui įdėjus į tamsius dažus išeidavo šviesus ornamentas.
Skutinėtieji margučiai
Skustinis būdas - kai adata, skustuvu arba peiliuku raštai išskutinėjami vienspalviuose paviršiuose. Skutinėdavo vyrai. Kitas mėgstamas kiaušinių marginimo būdas - skutinėjimas. Skutinėjami virti ir viena spalva nudažyti kiaušiniai. Linijų storį nulemia pasirinktas įrankis. Raštas raižomas, skutamas tol, kol lukšto paviršiuje pasirodo baltos spalvos piešinys.
Skutinėti margučiai pasižymi smulkesniais raštais, lengva, grakščia piešinio linija. Raštai gali būti išplėtojami ir tapti grafikos kūriniu ant lukšto. Gali būti naudojami figūriniai, net siužetiniai motyvai. Skutinėjant margučius naudojami tie patys motyvai kaip ir rašytiniuose margučiuose, bet čia itin tinka įvairūs geometriniai elementai. Aukštaitijoje populiaresnis buvo kiaušinių skutinėjimas. Žinomas arba subtilus linijinis skutinėjimo būdas, siauromis linijomis apimantis visą kiaušinio erdvę, arba stiprių vyriškų linijų būdas. Skutinėjant atsirasdavo ir paukšteliai, ir visokie gamtos peizažai.
Marginimas su šiaudais
Marginimas su šiaudais - reikalauja ypatingo kruopštumo ir preciziškumo. Tradicinis marginimas šiaudais - tai unikalus būdas, kurio metu ploni, išlyginti ir karpomi javų šiaudai klijuojami ant kiaušinio paviršiaus. Taip sukuriami sudėtingi geometriniai ornamentai, būdingi Slovakijos, Čekijos ir kitų slavų šalių margučiams. Pasirinkus kelių rūšių javų šiaudus, išgaunami skirtingų atspalvių šiaudų ornamentai. Baltarusijos menininkės Maryna Yaremchyk kiaušinių marginimo su šiaudais technika išties stebina. Serbų Mirjanos ir Edvardo Kirbus kuriami margučiai pasižymi originaliais raštais bei savitą šiaudų technika. Marginti kiaušinius šiaudais - tai puiki tradicija, leidžianti sukurti išskirtinius ir natūralius kiaušinių dekorus. Šis procesas reikalauja šiek tiek kruopštumo ir kantrybės, tačiau rezultatai tikrai džiugina.
Kaip marginti kiaušinius šiaudais: žingsnis po žingsnio
- Kokį kiaušinį naudoti? Šiaudų ornamentais galima puošti įvairių rūšių kiaušinius: vištų, putpelių, ančių, žąsų, emu ar net stručių. Rinkdamiesi kiaušinį, atsižvelkite į jo dydį ir formą - didesni kiaušiniai, pavyzdžiui, žąsų ar stručių, gali suteikti daugiau erdvės ornamentams.
- Paruošimas: Pradėkite nuo kiaušinio turinio išpūtimo. Tam reikėtų padaryti dvi skylutes kiaušinio galuose ir atsargiai išpūsti turinį. Tuomet tuščiavidurį kiaušinį išplaukite, išdžiovinkite ir nudažykite pasirinktu metodu - galite naudoti augalinius, maistinius ar kitus dažus. Galima rinktis ir natūralios spalvos kiaušinius, jei norite išlaikyti organišką išvaizdą.
- Šiaudų paruošimas: Šiaudai renkami vasarą, prieš derliaus nuėmimą. Galima naudoti įvairių rūšių javų šiaudus: kviečių, rugių, miežių ar avižų. Pirmiausia juos reikia išvalyti ir supjaustyti į mažesnius gabalėlius, pašalinant nereikalingas dalis. Tada šiaudus reikia užmerkti vandenyje nakčiai (jei šiaudai plonesni, užteks ir kelių valandų). Po to šiaudus reikia išdžiovinti ir, jei norite, lyginti su lygintuvu.
- Ornamento kūrimas: Prieš pradedant marginti kiaušinius šiaudais, patartina nupiešti aplikacijas, kad galėtumėte vizualizuoti, kur bus dedami šiaudų gabalėliai. Šiam darbui naudokite mažus šiaudų gabalėlius, kurie turi būti supjaustyti į tinkamas formas. Pavyzdžiui, apskritimus galima išpjauti naudojant skylamūšį odai arba tiesiog žirklėmis. Pusmėnulius galima gauti perpjovus apskritimus perpus. Ant šių klijų dėkite šiaudų gabalėlius. Jei dar nesate patyrę šiaudų dekoravimo, rekomenduojama ornamentus pirmiausia kurti ant popieriaus lapo. Šiuo atveju šiaudų juosteles užtepkite klijais ir klijuokite jas viena šalia kitos ant popieriaus.
- Galutinis etapas: Kai popieriaus lapai su šiaudais išdžiūva, galite piešti norimus ornamentus ar raštus ir iškirpti jas žirklėmis. Marginimas su šiaudais išlaisvina vaizduotę, skatina kurti, susikaupti ir pabūti ramybėje. Šiaudais puošti margučiai tarnauja daugelį metų ir gali būti nuostabi dovana bei namų ar šventinio stalo puošmena Šv. Velykų proga.
Kitos tradicinės technikos: batika ir atspaudo būdas
Iš greitesnių ir paprastesnių marginimo būdų galima paminėti „marmurinę“ techniką, arba batiką. Tokie margučiai margintoją visada maloniai nustebina, nes dovanoja nuostabos momentą. Nuplautą kiaušinį reikia įvynioti į išmirkytus svogūnų lukštus, juos įvynioti į skudurėlį, apraišioti siūlu ir virti vandenyje arba dažuose. Prieš vyniojant kiaušinį į lukštus, ant jų galima paberti šiek tiek smiltelių anilino dažų arba apibarstyti prieskoniais, arbatžolėmis ir pan.
Panaši yra atspaudo technika, kai ant kiaušinių išgaunami įvairūs raštai. Tai daroma žolelių ar gėlyčių priklijavimu ar pririšimu prie kiaušinio ir jo pamerkimu į dažus. Tuomet išgaunami natūralūs, augalų kontūrų raštai. Jums reikės senų nebenaudojamų plonų pėdkelnių ar kojinaičių - jas sukarpykite taip, kad galėtumėte įdėti kiaušinį. Prieš įdedant kiaušinį į kojinę apdėkite jį lauke surinktais lapeliais. Kai jau viskas bus paruošta, kiaušinį pamerkite į dažus. Ištraukus iš dažų palaukite, kol nudžius, ir atsargiai nuimkite visus lapelius. Tai tradicinis ir natūralus būdas, kaip suteikti kiaušiniams spalvų ir raštų įvairovę be cheminių dažų.
Tradiciniai dažai ir spalvų reikšmės
Senosios marginimo technikos istoriškai neatsiejamos nuo dažymo natūraliais gamtiniais dažais. Iki XX a. pradžios kiaušiniai buvo dažniausiai dažomi augaliniais dažais, išgaunant natūralius žemės atspalvius. Senovėje jokių cheminių dažų nebuvo, buvo dažoma augaliniais dažais, tie patys dažai buvo naudojami ir tekstilei, ir kiaušiniams dažyti. Nuo seno kiaušinius dažydavo augaliniais dažais: svogūnų lukštais, juodalksnio žieve ir rūdimis, medžių kerpėmis, rugių želmenimis, beržų lapais, rugiagėlių, ramunėlių žiedais, burokėlių nuoviru.
Natūraliais dažais dažytų kiaušinių spalvos nebūna ryškios, jos švelnių, subtilių tonų, daugybės atspalvių. Nors augaliniais dažais dažyti sudėtingiau, bet jie patvaresni už cheminius, dažo lygiau, neįsigeria per kevalą, nekenksmingi. Šiandien kiaušinių marginimo tradicijos Lietuvoje išlieka gyvos, tačiau jos praturtintos naujomis technikomis ir idėjomis. Vis dažniau grįžtama prie natūralių dažų. Lietuviai velykinių kiaušinių dažymui dažniausiai naudoja svogūnų lukštus ar įvairius augalus, tai daro net 88 proc. apklaustųjų. Svarbu prieš dažymą kiaušinius nuplauti sodos tirpalu, kad neliktų riebalinio sluoksnio. Dažant reikia įberti druskos arba įpilti acto, kad dažai geriau kąstų.
Populiariausi natūralūs dažai
- Svogūnų lukštai: Populiariausias ir lengviausiai prieinamas būdas, suteikiantis kiaušiniams rudus ar rausvus atspalvius. Spalvos intensyvumas priklauso nuo lukštų kiekio ir virimo trukmės. Prieš virimą svogūnų lukštus reikia pamirkyti, iki 12 val. Dažas verdamas ne trumpiau kaip 30 min. Jeigu ilgai pavirini, išeina labai gražūs kiaušiniai. O jeigu pasiruošite violetinių svogūnų lukštų, spalva bus dar gražesnė.
- Burokėliai: Nuluptus ir supjaustytus juos reikia užpilti vandeniu ir virti. Jie kiaušinius nudažo švelniai rausva spalva.
- Ciberžolė: Natūralus būdas nudažyti kiaušinius geltonai.
- Raudongūžiai kopūstai: Suteikia melsvą atspalvį.
- Beržų lapai: Dažant beržų lapais, išgaunama žalsva spalva. Gelsvai žalia spalva dažo beržo vantos lapai, skroblo žievė.
- Šaltalankis: Išverdam stiprią košę iš lapelių ir dedam kiaušinius. Jie ne tik nusidažo, bet dar ir raštas išeina. Tik išėmus kiaušinis būna gana šviesus, bet ore pradeda oksiduotis, tamsėja ir išėjo visiškai tamsus.
- Dilgėlės: Šviesiai žaliai nudažoma dilgėlėmis. Pririnktų dilgėlių reikia tirštai pridėti į puodą ir užpiltas vandeniu virti 20 min. Iškošus, atvėsinus sudedami kiaušiniai ir verdami.
- Kitos žievės ir kerpės: Galima dažyti susmulkintomis beržų, pušų, juodalksnių, eglių kerpėmis. Jos gerai išmirkomos ir į puodą sluoksniuojamos su kiaušiniais. Virti su kerpėmis kiaušiniai nusidažo rausvai geltona spalva; spalva priklauso nuo to, kokių kerpių įdėta daugiau.
- Geltonai - ramunėlės, alksnio žirginiai.
- Pilkai žalia spalva - šienas, eglių viršūnių spurgos, kerpės ir samanos.
- Žalsvai - bruknių lapai, rugių želmenys.
- Tamsiai rudai - ąžuolo žievė, graikinių riešutų luobai (ne kevalai), kava.
- Mėlynai dažo rugiagėlės.
- Šviesiai violetine spalva - pupos.
- Taip pat dažymui galima naudoti įvairias arbatžoles, kmynus.
„Gelažuniai“ - juodas dažymo būdas
Senas receptas pavadinimu „Gelažuniai“, kuriuo kiaušiniai dažomi juoda spalva, yra žemaitiškas. Žemaičiai mėgo labai tamsias ir gilias spalvas. Jam reikia turėti alksnio arba juodalksnio, arba ąžuolo žievės - tokių medžių arba augalų, kurie turi daug taninų. Tas žieves reikia kokią parą ar kelias dienas išmirkius gerai pašutinti. Paskui pririnkti visokių nereikalingų geležinių surūdijusių dalykų ir sumesti viską į didelį puodą su tom žievėm. Pastovėjęs savaitę arba dvi, tas skystis pajuoduoja ir tai jau yra vadinami „gelažuniai“. Modernesnis variantas skubantiems: galima tokiems dažams imti ir panaudotas arbatžoles, pamerkti, paskui įpilti geležies sulfato, o efektas yra tas pats. Palaikius kelias valandas, kiaušinis nusidažo pilkai, o palaikius per naktį - jau juodas. Seniau buvo populiaru dažyti juodalksnio žieve, kankorėžiais ir rūdimis, visa tai sumerkus ir parauginus kelias savaites, įpylus rūgštymo. Dažymas augalais netrumpas, jie ilgai mirkomi, žievės - apie savaitę.
Anilino dažai
Vėliau imta dažyti ir anilino dažais kontrastingomis ryškiomis spalvomis - raudona, žalia, juoda, mėlyna. Anilino dažai kiaušinius dažo ryškiom, kontrastingom spalvom. Tradicinės margučių spalvos buvo juoda, rusvai raudona ir tamsiai ruda.
Spalvų simbolika
Spalva, kuria buvo nudažytas kiaušinis, lietuvių liaudyje turėjo magišką reikšmę. Tikėta ypatinga raudonos - gyvybės, blogio pašalinimo spalvos galia.
| Spalva | Simbolinė reikšmė |
|---|---|
| Juoda | Žemė motina, augalijos gimdytoja (deivė Žemyna) |
| Žalia | Pavasario augalija, javų daigai |
| Raudona | Vaisingumas, gimimas ir pats gyvenimas |
| Geltona ir ruda | Subrendę javai, derlius |
| Mėlyna | Dangus, nešantis palaimą augalijai ir pasėliams |
Velykų tradicijos, susijusios su margučiais
Didžiojo šeštadienio rytą visa šeima sėsdavo marginti kiaušinių. Šv. Velykų dieną visi kartu ruošdavo šventinį stalą, ritinėdavo margučius, juos dovanodavo svečiams, artimiesiems, ypač vaikams. Margučiai buvo dovanojami, aukojami, naudojami sėjos, ganiavos pradžios apeigose ir šventėse. Velykinių pusryčių metu būdavo dalijamasi vienu margučiu taip pabrėžiant bendrystę. Seniau Mažojoje Lietuvoje buvo gaji tradicija margučius dovanoti savo bičiuliams linkint sveikatos ir džiaugsmo. Vaikams šiuos kiaušinius dovanodavo Velykų bobutė. Kartu su kiškiais juos atveždavo cukriniu karučiu iš pamiškės, kur gyvena, ir išslapstydavo sode, tvarte ar palikdavo vaikų pintinėse. Kai kuriose šalies vietovėse šį darbą atlikdavo Velykų zuikis, kitur - senelis, gandras ar lapė.
Margučių ridenimas
Viena įdomiausių, bet kiek primiršta su margučiais susijusi tradicija - jų ridenimas. Į žemę riedantis margutis simbolizuoja Saulės judėjimą, gamtos prabudimą ir tuo pačiu derlingumą. Taip pat - santarvę šeimoje, kuri stiprėja užsiimant bendromis ir džiaugsmo pilnomis veiklomis. Toliausiai nuridenus margutį buvo ne tik laimima, bet ir įtikima, kad metai bus sėkmingi. Kai kur būdavo lažinamasi, kad laimėtojas pasiims visus veikloje dalyvaujančius margučius. Be to, norint laimėti vien tik toliausiai nuridenti nepakakdavo - pataikius į kitą, toliau esantį margutį, jį būdavo galima pasiimti. Neretai margučiai prieš ridenimą būdavo užkalbami sakant palinkėjimus ar juokingus burtus.
Margučių mušimas
Kita neatsiejama kiekvienų Velykų tradicija - išmargintų kiaušinių mušimas vienas į kitą. Skilęs margutis atitekdavo stipresniojo savininkui, kuris, manyta, mažiau sirgs ir ilgiau gyvens.
Šiuolaikiniai ir netradiciniai kiaušinių marginimo būdai
Šiandien kiaušinių marginimo tradicijos Lietuvoje išlieka gyvos, tačiau jos praturtintos naujomis technikomis ir idėjomis. Vis dažniau pasitelkiami ir kiek mažiau populiarūs kiaušinių marginimo būdai, pavyzdžiui, ciberžole, uogomis ar kitais natūraliais būdais. Tačiau kiekvienais metais ieškoma dar daugiau naujovių, todėl pateikiami netradiciniai ir galbūt mažiau žinomi būdai, kuriais šiais metais galite papuošti savuosius margučius bei Šv. Velykų stalą. V. Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad „norint turėti išskirtinius Velykų kiaušinius, šiais laikais daug laiko nereikia, savo pirkėjams užtikriname plačią įvairiausių kiaušiniams marginti skirtų lipdukų, blizgučių ar specialių flomasterių pasiūlą. Todėl įvairiausius margučius, ypač kartu su vaikais, išmarginti galima labai paprastai ir greitai.“
Marginimas audiniais
Margučius galima puošti ir skirtingų rūšių medžiagomis bei audiniais. Tai gana paprasta. Prieš dažant velykinį kiaušinį tiesiog įvyniokite jį į skirtingos tekstūros, ryškų bei spalvotą audinį. Taip ant kiaušinio bus sukuriamas sudėtingas spalvotas raštas, galbūt taškuotas arba languotas. Tai primins sudėtingą rankų darbo tapybą. Pasirinkto audinio kvadratą tiesiog tvirtai apvyniokite aplink kiaušinį, susukite ir suriškite. Kiaušinį panardinkite į pasirinktus dažus, palaikykite keletą minučių ir ištraukite. Kad rezultatai būtų geriausi, kiekvienam kiaušiniui naudokite naują audinio gabalėlį.
Dažymas šilkiniais kaklaraiščiais
Šilkiniai kaklaraiščiai - dar vienas originalus būdas dažyti kiaušinius. Tam prireiks: kiaušinių, 100 proc. šilko kaklaraiščių, balto medvilnės audinio, acto ir vandens. Pasiruoškite šilko audinį, supjaustykite į pakankamai didelius gabalus, kad būtų galima apvynioti kiekvieną kiaušinį. Kiaušinį dėkite į šilko gabalo vidurį, tvirtai apvyniokite ir suriškite. Apvyniokite kiaušinį baltu medvilninio audinio gabalu. Pripildykite puodą vandens, įpilkite maždaug šaukštą baltojo acto ir atsargiai įdėkite įvyniotus kiaušinius. Užvirinkite vandenį, sumažinkite ugnį ir leiskite kiaušiniams virti apie 20 min. Kiaušiniams išvirus, atsargiai išimkite juos, o prieš išpakuodami leiskite jiems visiškai atvėsti.
Marginimas skutimosi putomis
Skutimosi putos - netikėtas, bet įdomus būdas dekoruoti margučius. Šis būdas itin paprastas, tačiau kartu pareikalaus ir jūsų kūrybiškumo. Jums reikės plaktos grietinėlės (arba skutimosi putų) ir maistinių dažų. Išvirkite kiaušinius, kepimo skardą (ar ką nors kito, ko negaila ištepti) padenkite plakta grietinėle ir užlašinkite įvairių maistinių dažų spalvų. Maišykite spalvas tarpusavyje, taip gaudami įdomius raštus. Paimkite kiaušinį ir ridenkite per plaktos grietinėlės ir maistinių dažų mišinį. Į gilią lėkštę arba dubenėlį išpurkškite didelį kiekį skutimosi putų. Ant išpurkštų putų užlašinkite pasirinktinių maistinių dažų. Maišykite dažus su putomis. Pavoliokite kiaušinį šioje masėje. Kiaušinius sudėkite ant popierinės servetėlės ir palaukite apie 10 minučių, kol spalvos išryškės. Po 15 minučių atsargiai kiaušinius nuplaukite ir nusausinkite.
Dažymas arbata
Arbata - vienas paprasčiausių būdų suteikti margučiams gražią spalvą. Tam reikia: kiaušinių, įvairių rūšių arbatos, vandens, puodo ir acto (nebūtina). Eiga: Užvirinkite vandenį ir jame užplikykite pasirinktą arbatą. Palikite arbatą mirkti bent 15-20 minutes, kad ji būtų stipri. Leiskite arbatai atvėsti iki kambario temperatūros. Į ją pilkite acto (nebūtina). Tai gali padėti pagerinti spalvos intensyvumą. Kiaušinius įdėkite į atvėsusį arbatos mišinį, kad jie būtų visiškai panardinti. Priklausomai nuo to, kokios sodrios spalvos norite, galite palikti juos arbatoje nuo kelių valandų iki visos nakties. Kiaušinius atsargiai išimkite, padėkite juos, kad visiškai išdžiūtų. Galite juos palikti tokius, kokie yra, arba ištepti plonu aliejaus sluoksniu, kad kiaušiniai įgautų subtilų blizgesį.
Dažymas ryžiais
Ryžiai - netradicinis, tačiau efektyvus būdas marginti kiaušinius. Jums reikės: virtų kiaušinių, plastikinių ar vienkartinių puodelių, sausų ryžių, kiaušinių arba maistinių dažų. Į maždaug trečdalį stiklinės supilkite ryžius, įlašinkite norimos spalvos dažų, kitu vienkartiniu puodeliu uždenkite puodelį (galite suklijuoti lipnia juostele, jei bijote, kad ryžiai gali išbyrėti) ir suplakite ryžius, kad dažai pasiskirstytų. Suplakus, atskirkite puodelius ir į vidų įdėkite kiaušinį ir dar kartą uždengus kitu puodeliu plakite, kol viskas kiaušinis nusidažys.
tags: #kiausiniu #dazymo #tradicijos