Šunų mityba yra svarbus aspektas, siekiant užtikrinti jų sveikatą ir gerovę. Kiekvienas šuo yra individualus, tad ir jo mitybos poreikiai yra individualūs. Optimalus šuns maisto kiekis priklauso nuo jo svorio, aktyvumo lygio, amžiaus ir sveikatos. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nustatyti tinkamą grynos mėsos dienos normą šuniui, atsižvelgiant į jo individualius poreikius, amžių, veislę ir aktyvumo lygį.
RAW mitybos pagrindai ir mėsos normos nustatymas
Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama RAW (žaliai) mitybai, kuri remiasi natūraliais šunų protėvių mitybos įpročiais. RAW mitybos atstovai teigia, kad šuo yra plėšrūnas, todėl bando juos sugrąžinti į senus laikus, kai šunys buvo laukiniai ir maitindavosi natūraliai. Vidutiniam plėšrūnui šių medžiagų santykis maždaug toks: 5-10 proc. organų, 10-15 proc. ėdamų kaulų, 80-85 proc. raumenų mėsos.
Rekomendacinė norma - 2-3 proc. šuns kūno masės. Aktyvesniam ar turinčiam greitesnę medžiagų apykaitą šuniui reikia daugiau maisto. Labai aktyvus šuo artėja prie 3 proc., lėtesnis - 2 proc. Yra dar viena skaičiuoklė - atsižvelgiant į tai, kiek sveria šuo: 1-2 kg masės šuniui duodama 10 proc. nuo kūno masės, 3-4 kg - 7 proc., 5-8 kg - 5 proc., 9 kg - 3 proc., 11 kg ir daugiau - 2 proc.
Pavyzdinė orientacinė lentelė (dienos norma pagal aktyvumą)
| Šuns svoris (kg) | Aktyvumas | Dienos norma (g) |
|---|---|---|
| 5 | Aukštas | 150 |
| 5 | Žemas | 100 |
| 10 | Aukštas | 300 |
| 10 | Žemas | 200 |
| 20 | Aukštas | 600 |
| 20 | Žemas | 400 |
Svarbūs patarimai šeriant žalia mėsa
Šeriant RAW, rekomenduojama duoti 80 proc. mėsos (įskaitant kai kuriuos subproduktus, tokius kaip širdis), 10 proc. kaulų ir 10 proc. organų (subproduktų, kurių pusę sudaro kepenys), kartais sveiki kiaušiniai. Šeriant RAW mėsa nepjaustoma - šuniui sudaromos sąlygos maitintis kuo natūraliau, kramtyti, graužti ir pan., tai labai naudinga dantims.
- Mėsos įvairovė: Tinka praktiškai visi gyvūnai, kurie bėgioja, plaukioja ar skraido (jautiena, vištiena, kalakutas, triušis, žuvis).
- Subproduktai: Kepenys, inkstai, skrandžiai, širdis, blužnis. Nepersistenkite su subproduktais - per didelis jų kiekis gali sukelti viduriavimą.
- Kaulai: Venkite didelių atraminių kaulų - į juos lengvai galima išsilaužyti dantis. Vištų sparnai, nugarėlės, skerdenos turi būti mėsingi.
- Paruošimas: Jei šuo šeriamas laukiniais medžiojamaisiais gyvūnais, geriau jų mėsą patikrinti ir užšaldyti bent 24 valandoms.
Kaip stebėti šuns fizinę formą
Kiekį įvertinti sunkoka tik iš pradžių, vėliau įgudę šėrikai vien užmeta akį į mėsos gabalą ir orientuojasi pagal šuns fizinę formą. Liečiant šuns šonus, turi būti apčiuopiami šonkauliai, o kelių paskutinių kontūrai gali matytis ir plika akimi. Negali matytis visi šuns šonkauliai, šlaunikauliai ir stuburas (per liesas šuo), taip pat šuo negali būti per daug priaugęs svorio.
Jei lengvai apčiuopiate šuns šonkaulius ir stuburą - išlaikykite tą patį porcijos dydį. Jei šonkauliai ir stuburas apčiuopiami labai lengvai - porciją šiek tiek padidinkite, ir atvirkščiai. Rūpinimasis šuns mityba yra esminė jo sveikatos dalis, todėl visada svarbu sekti gyvūno sveikatos būklę ir, esant poreikiui, konsultuotis su veterinarijos gydytoju.