Pasaulinė krikščioniškojo gyvenimo bendruomenė (angl. CLC - Christian Life Community) yra pasauliečių bendruomenė, įkvėpta šv. Ignaco Lojolos dvasingumo. Jos misija ir kelionės kryptys nuolat permąstomos, siekiant atliepti Bažnyčios ir pasaulio poreikius.
Pasaulinė Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės Asamblėja Argentinoje ir „Duonos Kepalėlių“ Metafora
2018 m. liepos 22-31 dienomis Pasaulinė krikščioniškojo gyvenimo bendruomenė susitiko „pasaulio krašte“, Buenos Airėse, popiežiaus Pranciškaus gimtojoje Argentinoje. Ten, vadovaudamasi bendruomeniniu įžvalgumu, ji stengėsi įžvelgti tolesnes Bendruomenės kelionės kryptis.
Asamblėjos tema - „Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenė - dovana Bažnyčiai ir pasauliui“ - kvietė mąstyti, kiek kepalėlių kiekvienas esame gavę ir galime pasidalinti su kitais. Ši metafora puikiai atspindi bendruomenės misiją - dalintis savo dovanomis ir tikėjimu su visais, kuriems to reikia.
Popiežiaus Pranciškaus kvietimas atsinaujinti ir evangelizuoti
Popiežiaus biografas Austenas Ivereighas asamblėjoje teigė, kad šiuo metu visa Bažnyčia yra atsigręžusi į Lotynų Amerikos Bažnyčią, kuri formavo popiežiaus mąstyseną. A. Ivereigho teigimu, popiežius Pranciškus yra įsitikinęs, kad Viešpats Bažnyčią kviečia evangelizuoti, o tam ji turi keistis. Dabar Viešpats ne stovi prie durų ir beldžia, o prašosi išleidžiamas iš vidaus.
Popiežiaus biografas priminė 2007 m. Aparesidoje (Brazilija) vykusią Lotynų Amerikos vyskupų konferencijos tarybos (CELAM) asamblėją, kuri atpažino laiko ženklus - pasaulyje augančią atskirtį, masinę migraciją, ekologines katastrofas. Bažnyčia raginama išeiti į misiją. Jei ji nebus misijinė - negalės evangelizuoti. O jei neevangelizuos, liausis apskritai egzistavusi.
Kas yra evangelizacija ir kaip ji turi atrodyti?
Evangelizuodami perteikiame absoliučią tiesą - Dievo meilę mums Jėzuje Kristuje. Taigi evangelizuodami perteikiame šį santykį - Jėzaus santykį su tėvu, su tėčiu „Aba“.
A. Ivereigho teigimu, efektyvi evangelizacija turėtų apimti tris pagrindinius aspektus, sekant gerojo samariečio pavyzdžiu:
- Pirmiausia turime padėti žmonėms vėl atrasti savo, kaip Dievo kūrinio, santykį su kūrinija ir pasauliu.
- Antra, leisti patirti šeimos ir bendruomenės, pasitikėjimo ir besąlygiškos meilės ryšį.
- Ir trečia - padėti atrasti dvasinę erdvę - ramybės, privatumo ir maldos erdvę, kurioje pripažįstamas žmogaus orumas ir atpažįstamas jo šventumas.
Mes turime išeiti ir būti svetingi. Bažnyčia turi būti arti žmonių ir konkreti. A. Ivereighas priminė popiežiaus Pranciškaus žodžius, kad neretai mums kyla pagunda evangelizuoti žmones, evangelizuoti dėl žmonių, bet be Dievo tautos. Asamblėjoje ne kartą girdėjome raginimą būti su žmonėmis, su Dievo tauta.
Bendruomenės patirtis: dalijimasis „duonos kepalėliais“ San Migelio parapijoje
Asamblėjos metu Pasaulinė krikščioniškojo gyvenimo bendruomenė pabrėžė raginimą būti su žmonėmis, su Dievo tauta, ypač eidami susitikti su vietinės San Migelio parapijos gyventojais. Svarbiausia buvo nesistengti mokyti, nebūti stebėtojais, bet dalintis savo tikėjimu ir būti drauge.
Išėję iš saugios Šv. Juozapo kolegijos leidomės į San Migelio parapiją, kurios žmonės dosniai dalijosi savo turimais duonos kepalėliais: svetingais apkabinimais, bučiniais, šypsenomis, matės arbata, temperamentingomis giesmėmis. Vietiniai parapijos gyventojai įsileido mus, visiškai nepažįstamus ir svetimus, į savo šeimas ir namus, liudydami autentišką krikščioniškąjį svetingumą.
Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės charizma: Ignaciškasis įžvalgumas
Pasaulinės krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės Bažnyčios asistentas t. Arturas Sosa SJ išskyrė ypatingą bendruomenės dovaną, kurią esame gavę per šv. Ignacą Lojolą - asmeninį ir bendruomeninį dvasinį įžvalgumą. Per įžvalgumą įsiklausome į Šventosios Dvasios skatinamas vidines paskatas ir priimame sprendimus dėl didesnės Viešpaties šlovės ir tarnystės. Šia įžvalgumo dovana - išminties įrankiu - esame raginami dalintis su visa Bažnyčia ir pasauliu.
Dvasinis pokalbis kaip įžvalgumo stiprinimas
Grupelėse vykstantis dvasinis pokalbis - pasidalijimas asmeninės maldos vaisiais - sustiprina asmeninio ir bendruomeninio įžvalgumo procesą. Per šį dvasinį pokalbį svarbu įdėmiai klausytis kito ir įsiklausyti į vidinius Šventosios Dvasios judesius, kurie gali vesti į naują tam tikrų dalykų supratimą.
Įžvalgumo proceso reikalavimai
Kaip teigė t. Arturo Sosa SJ savo kalboje, įžvalgumo procesas yra reiklus. Jis sakė: „Reikia įgyti ir išlaikyti ignaciškąjį nešališkumą, kylantį iš tos vidinės laisvės, kuria įveikiame bet kokį prisirišimą prie savų interesų, turtų ar priemonių naudojimo. Jis reiškia, kad reikia ugdyti jautrumą laiko ženklams, mokytis suvokti, kur ir kaip Dvasia veikia šiandienos pasaulyje, socialiniame kontekste, kuriame atsiskleidžia kiekvieno mūsų, mūsų visuomenės ir mūsų aplinkos gyvenimas.“
Bendruomenės augimas ir ateities kryptys
Asamblėjoje į Pasaulinę krikščioniškojo gyvenimo bendruomenę buvo džiaugsmingai priimtos trys šalys: Latvija, Mauricijus ir Vietnamas. Taip pat buvo išrinkta nauja Pasaulinės krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės vykdomoji taryba, per kurios rinkimus išgyvenome pasitikėjimą Bendruomenės nariais ir džiaugsmą kitų troškimu tarnauti.
Asamblėjoje peržvelgėme Bendruomenės istoriją:
- 1967 m. pakeistas pavadinimas (iš Marijos sodalicijų į Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenę).
- 2003 m. Nairobio asamblėjoje atpažinta misijos dinamika per keturis etapus:
- Įžvalgumą (Discernment)
- Siuntimą (Sending)
- Palaikymą (Support)
- Įvertinimą (Evaluation)
Popiežiaus atsiųstą sveikinimą Asamblėjos delegatai priėmė su dideliu džiaugsmu ir padėka. Savo sveikinime Šventasis Tėvas priminė, kad gautos dovanos mus įpareigoja išeiti ir susitikti kitą. Ignaciškojo dvasingumo centre yra troškimas būti kontempliatyviems veikloje. Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės bendradarbiavimas su jėzuitais - dar viena didelė dovana Bendruomenei, kuri nėra savaime suprantama.
Tapatybės gilinimas ir tarnystės įsipareigojimas
Pati kelionė, tai yra išėjimas, yra patirtis. Asmeninės maldos vaisiai, sunešti į pasidalijimo grupeles, leido dar giliau patirti Viešpaties vedimą per Bendruomenę. Asamblėjos pabaigoje atpažinome, kad esame kviečiami gilinti savo tapatybę per vidinį atsivertimą, kuris leidžia mums būti labiau ištikimiems charizmai visais jos lygmenimis, nuolankiai dalintis su kitais ignaciškojo dvasingumo dovana, kurią išgyvename savo, kaip pasauliečių, pašaukime ir išeiti tarnauti labiausiai stokojantiesiems bei sėti gailestingumo, džiaugsmo ir vilties sėklas pasaulyje, kad dar labiau sektume Jėzų ir dirbtume drauge su Juo kurdami Dievo karalystę.
tags: #kiek #duonos #kepaleliu #turi #krikscioniskojo #gyvenimo