Paprastai sakant, virškinimo laikas yra procedūros, kai suvalgytas maistas suskaidomas į mažesnes daleles, kurios per žarnyną patenka į kraują, trukmė. Labai svarbu suprasti virškinimo laiką, jeigu norite numesti svorio ar išlaikyti tai, ką jau pasiekėte. Nekreipiant dėmesio į tai, ką skrandis virškina greičiausiai, o ką užtrunka sudoroti net kelias valandas, kaip organizmą veikia nesuderintas maistas, visos pastangos gali nueiti veltui. Taip pat, žinant lengviau ir sunkiau virškinamo maisto produktus, esant reikalui paprasčiau galėsite planuoti savo mitybą, pavyzdžiui, kokius produktus valgyti vakare, o ką rinktis artėjant kelionei, kada reikalingas ilgesnis sotumo jausmas.
Maisto virškinimo proceso esmė
Kas yra virškinimo laikas?
Virškinimas prasideda burnoje. Kai gerai sukramtome ir sudrėkiname seilėmis maistą, palengviname virškinimo sistemos darbą. Kuo kruopščiau ir ilgiau kramtome, tuo lengviau vyksta virškinimo procesas. Skirtingų rūšių maistą organizmas skaido ir pasisavina skirtingu greičiu, todėl kai kurios patiekalo dalys gali patekti į storąją žarną, kai kitos dalys vis dar yra skrandyje. Kolorado valstijos universiteto (JAV) duomenimis, taip pat įprasta, kad sveiki žmonės maistą virškina šiek tiek skirtingu greičiu.
Bendras virškinimo trakto tranzito laikas
Mokslininkai atliko tyrimus, kuriuose, naudodami nuryjamas kapsules, kurias galima sekti jų kelionės metu, vertino „žarnyno tranzito laiką“ - t. y. per kiek laiko medžiaga pereina visą virškinamąjį traktą. Šie tyrimai rodo, kad maistas iš skrandžio iškeliauja per 0,4-15,3 valandos, o per visą plonąją žarną - per 3,3-7 valandas. Tada likusios nesuvirškinamos maisto dalys patenka į storąją žarną, kur gali išbūti maždaug nuo 15,9 iki 28,9 valandos, teigiama 2023 m. žurnale „Journal of Clinical Medicine“ paskelbtoje apžvalgoje.
Virškinimo greičiui įtaką darantys veiksniai
Maistinių medžiagų vaidmuo
Maisto produktai, kuriuose gausu maistinių skaidulų, baltymų, sudėtinių angliavandenių ir riebalų, paprastai virškinami ilgiau nei maisto produktai, kuriuose šių maistinių medžiagų yra mažai, teigia Teksase dirbanti gastroenterologė ir Amerikos gastroenterologų asociacijos atstovė daktarė Nina Nandy. „Pluoštinės medžiagos suteikia maistui daugiau masės, o tai lėtina maisto judėjimą virškinamuoju traktu, - sako ji. - Smarkiai perdirbtas maistas virškinamas greičiau, nes jame trūksta šios maistinės medžiagos.“
Tuo tarpu skrandis ir plonoji žarna, nors ir gali gana greitai apdoroti mažiau maistinių medžiagų turintį maistą, užtrunka ilgiau, kol daug baltymų ir riebalų turintį maistą suskaido į maistines medžiagas, kurias gali panaudoti organizmas. Taip pat sudėtingieji angliavandeniai - pavyzdžiui, esantys neskaldytuose grūduose, ankštinėse ir krakmolingose daržovėse - virškinami ilgiau nei paprastieji cukrūs. Taip yra todėl, kad sudėtingieji angliavandeniai yra sudaryti iš ilgų, sudėtingų grandinių, sudarytų iš trijų ar daugiau rūšių cukraus molekulių - o paprasti cukrūs turi tik vieną ar du cukrus. „Prieš įsisavindamas sudėtinguosius angliavandenius, organizmas turi juos suskaidyti į paprastuosius cukrus“, - sakė N. Nandy. Skaidulos yra sudėtiniai angliavandeniai, kurie iš viso neskaidomi.
Gyvenimo būdo ir individualūs aspektai
Gyvenimo būdo veiksniai taip pat turi įtakos žarnyno tranzito laikui. Kruopštus kramtymas ir hidratacija gali padėti pagreitinti virškinimo procesą, nes padidėja maisto paviršiaus plotas, kuriame gali veikti virškinimo fermentai - ir maisto dalelės suminkštėja. Be to, „fiziniai pratimai padeda padidinti žarnyno motoriką ir skatina peristaltiką, t. y. ritmišką virškinimo raumenų susitraukimą“, - sako N. Nandy. Ir priešingai - neveiklumo laikotarpiu peristaltika gali sulėtėti.
Žmogaus amžius ir streso lygis taip pat gali turėti įtakos virškinimui. Su amžiumi suaugusieji linkę gaminti mažiau skrandžio rūgšties ir virškinimo fermentų, o jų žarnynas tampa mažiau judrus. „Stresas ir nerimas taip pat gali pailginti žarnyno tranzito laiką, nes keičiasi žarnyno motorika ir mažėja virškinamojo trakto kraujotaka“, - aiškina medikė. „Nervingas skrandis“ rodo, kad suaktyvėja „kovos arba pabėgimo“ sistema, kuri paprastai slopina virškinimą skrandyje ir plonojoje žarnoje, o stimuliuoja storąją žarną. „Virškinimo greitis priklauso ne tik nuo maisto rūšies, bet ir - nuo maisto kiekio, - sako E. Kliukaitė-Sidorova. - Jeigu persivalgysime, tai yra pilnai užkimšime skrandį, natūralu, kad maistas bus virškinamas ilgiau.“ „Pastebėta, kad virškinimo greitis priklauso ir nuo lyties. Manoma, kad moterų organizme virškinimo procesas vyksta ilgiau nei vyrų. Dar vienas veiksnys - medžiagų apykaita.“
Ir galiausiai - tam tikros sveikatos būklės bei vaistai gali pagreitinti arba sulėtinti virškinimą. Pavyzdžiui, cukrinis diabetas yra dažniausia gastroparezės arba „uždelsto skrandžio ištuštinimo“ priežastis, dėl kurios maistas ilgai užsilaiko skrandyje. Kai kurie vaistai, įskaitant opiatus ir anticholinerginius vaistus, kurie slopina nervinius signalus, atsakingus už nevalingus raumenų judesius, gali sulėtinti žarnyno tranzitą ir sukelti vidurių užkietėjimą, sako N. Nandy.
Kaip maistas, kurį valgote, veikia jūsų žarnyną – Shilpa Ravella
Greitai ir lėtai virškinamo maisto skirtumai
Greitai virškinamas maistas: energijos antplūdis ir jo pasekmės
Jeigu valgote daug greitai virškinamo maisto, gali atrodyti, kad suvalgote daugiau, nei derėtų, nes vos tik pavalgote, viskas suvirškinama, ir vėl jaučiate alkį. Toks maistas suteikia greitą energijos antplūdį, kitaip tariant, staiga pašoka gliukozės kiekis kraujyje. Ir nors energijos antplūdis skamba gerai, jeigu jūsų organizmą užtvindo gliukozė ir jūs jos nepanaudojate, netrukus ji virsta riebalais.
Lėtai virškinamas maistas: tolygesnė energija ir iššūkiai
Lėtai virškinamas maistas cukraus kiekį kraujyje pakelia daug lėčiau, todėl ir energija užtikrinama tolygiau ir labiau subalansuotai. Vis dėlto, jeigu valgysite tik labai lėtai virškinamą maistą, versite savo virškinimo sistemą nuolat dirbti maksimaliu pajėgumu, o tai organizmui yra gana sunki užduotis. „Tikrai ne, - sako E. Kliukaitė-Sidorova. - Nes svarbu jaustis sočiam, o ne nuolat peralkusiam. Skrandžio, kaip rezervuaro, užsipildymą ar ne, mes tapatiname su sotumo jausmu. Kai kalbame apie sotumo jausmą, suprantame, kad jeigu suvalgysime vieną vaisių, jį greitai suvirškins, ir vėl jausimės alkani.“
Maisto derinimo principai ir valgymo režimas
Mitybos specialistai pataria to paties valgio metu nemaišyti lėtai ir greitai virškinamo maisto, taip pat vengti greitai virškinamo maisto iškart po to, kai suvalgėte lėtai virškinamų produktų, nes jų virškinimas dar nesibaigęs, mat priešingu atveju perkrausite skrandį. Kodėl taip svarbu tinkamai derinti maistą? Pavyzdžiui, angliavandeniai virškinami šarminėje terpėje, o baltymai - rūgščioje ir problema ta, kad mūsų organizmas tuo pačiu metu nesugeba išskirti abiejų terpių. Tai reiškia, kada valgome mėsą su bulvėmis, žuvį su ryžiais ir t.t., pirmas 2-4 valandas yra virškinami angliavandeniai, o baltymai tuo metu guli skrandyje, laukia rūgštinės terpės ir pradeda rūgti bei pūti. Tokiu atveju teršiamas žarnynas, kyla problemų dėl vidurių užkietėjimo ir dujų kaupimosi. Trumpai tariant, nesuderintas maistas gali būti virškinamas visą dieną, t.y. 12 valandų, o dar prisiminkime, kad per dieną valgome kelis kartus.
Geriausias laikas apdoroti maistui, turinčiam skirtingą virškinimo laiką, yra pietūs - tada jūsų virškinimo sistema yra aktyviausia. Pusryčių ir vakarienės patiekalai turėtų būti paprastesni, geriausia pagaminti iš greitai virškinamų maisto produktų. Tokiu atveju iškart po pusryčių sulauksite energijos antplūdžio ir leisite ilsėtis skrandžiui naktį. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad vienu metu turime valgyti tik vienos rūšies produktus. Gydytoja dietologė rekomenduoja valgyti mažesnėmis porcijomis, nepersivalgyti, išlaikyti tarpus tarp valgymų. Pasak jos, svarbų vaidmenį čia vaidina ir režimas, t. y. kasdienis valgymas tuo panašiu laiku, nes tuomet skrandis įpranta tam tikru metu virškinti maistą.
„Jeigu turime virškinimo problemų, skrandis dažnai apsunkęs, tikrai būtų protinga pasirinkti greičiau virškinamą maistą. Galite stebėti, kaip jaučiatės, kai padarote kelių valandų pertraukas suvalgę ilgai virškinamo maisto. Tiesą sakant, yra siūloma panašaus virškinimo laiko produktus valgyti drauge. Abejoju, ar tai darytų žymią įtaką svoriui, savijautai. Galbūt netgi priešingai, mat, pavyzdžiui, mėsoje esanti geležis geriau įsisavinama, kai vartojama kartu su daržovėmis, kurios turi vitamino C.“
Kiek laiko virškinami skirtingi maisto produktai?
Šiame skyriuje pateikiamas apibendrintas maisto produktų virškinimo laikas organizme, padedantis geriau planuoti mitybą ir pajusti ilgalaikį sotumo jausmą.
| Maisto produktų grupė | Virškinimo laikas (vidutiniškai) |
|---|---|
| Vanduo | Nuteka į žarnas iš karto |
| Pienas, greipfrutai, apelsinai, pomidorai, avokadai, skystai virti kiaušiniai, uogos | Apie 1 valandą |
| Daržovės (bulvės, burokėliai, morkos, kopūstai, cukinijos), vaisiai (obuoliai, kriaušės, persikai, abrikosai), liesa žuvis, juodos duonos riekė, kava | 2-3 valandos |
| Riebesnė žuvis, vištiena, jautiena ar kitos mėsos rūšies rūkyti gaminiai, riešutai, lęšiai | 4 valandos |
| Kepta mėsa (antiena, žąsiena), lašiniai, ankštinės daržovės, grybai | 5-7 valandos |
Rūkyta mėsa: virškinimo laikas ir poveikis sveikatai
Rūkytos mėsos vieta mūsų mityboje
Rūkytos mėsos gaminiai nuo seno laikyti delikatesais, valgyti tik per šeimos ar metų šventes. Ir šiandien, kai parduotuvėje jų galima nusipirkti bet kada, rūkyti skilandukai, dešros ar nugarinė daugumai yra didelis skanėstas. Dešros gaminamos ne tik iš tradicinės mums lietuviams kiaulienos ir jautienos, bet ir avienos, kalakutienos, vištienos arba jų derinių. Parduotuvėse apstu rūkytų ir vytintų mėsos gaminių: dešrų, skilandžių, kumpių, nugarinių, šoninių, lašinių, kiaulių ausų, jaučių uodegų… Tačiau jau labai seniai pasigirsdavo perspėjimų, kad rūkytus mėsos gaminius derėtų valgyti tik retsykiais ir reikėtų susilaikyti tiems, kurie turi bėdų dėl virškinimo. Ir ne tik dėl jų.
Potenciali žala sveikatai: kancerogenai ir virškinimo sutrikimai
Degimo produktuose, kurie neišvengiamai patenka į mėsą ją rūkant, esama kancerogeninių medžiagų, nuodijančių mūsų organizmus. Jos net gali paskatinti rastis onkologines ligas. „Gal nežinome, o gal pamirštame, kad karštai rūkytos dešrelės skirtos virti, o mes dažnai jas kepame ant grotelių. Jose yra nitritinės druskos, kuri, kepinama aukštoje temperatūroje, virsta kancerogeninėmis medžiagomis - nitrozaminais, galinčiais sukelti virškinamojo trakto susirgimus. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau šių medžiagų susidaro.“
Žmogui, kuris nesiskundžia virškinimo sutrikimais, ant žarijų ar grotelių keptas maistas didesnės įtakos savijautai neturėtų padaryti. Nemalonius pojūčius pajusite, jeigu persivalgysite. „Atsargiau taip paruoštą maistą turėtų valgyti žmonės, kuriuos vargina lėtiniai virškinimo sistemos sutrikimai, skrandžio, žarnyno, kepenų ar kasos ligos. Per ilgai kepta ar apdegusi mėsa, žuvis gali sutrikdyti sveikatą, paskatinti lėtinių ligų paūmėjimą. Rekomenduoju ant žarijų ar grotelių kepto maisto neduoti vaikams iki 12 m.“
Jei po kepsnių vakarėlio jaučiate sunkumą, sutrinka virškinimas, išgerkite jonažolių, pipirmėčių ar rugiagėlių arbatos, kurios padeda pagerinti virškinimą. Kitą dieną valgykite lengvesnį maistą, rinkitės daugiau daržovių. Jeigu, pavalgę sunkiau virškinamo maisto, dažnai susiduriate su virškinimo problemomis, turėkite virškinimą gerinančių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra natūralios kilmės virškinimo fermentų.
Maisto priedai rūkytos mėsos gaminiuose
Šiais laikais garsiau kalbama apie rūkytuose gaminiuose esančius maisto priedus, be kurių jie beveik negaminami ir kurių šalutinis poveikis sveikatai labai nemenkas. Gaminant beveik visų rūšių rūkytos mėsos gaminius naudojami skonio ir kvapo stiprikliai, konservantai, stabilizatoriai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, antioksidantai. Oficialiai teigiama, kad jų kiekiai - visiškai saugūs ir sveikatai nežalingi. Tačiau vis garsiau kalbama, jog tai nėra visiška tiesa. Taigi renkantis gaminį etiketėse vertėtų pastudijuoti ir maisto priedų sąrašą - kuo jų mažiau, tuo geriau. Smagu žinoti, kad prekybos vietose esama gaminių visai be maisto priedų arba su vienu-trimis. Yra tokia cheminė medžiaga - kvapioji rūkymo medžiaga, arba dūmų ekstraktas - vienas daugelio maisto pramonėje naudojamų maisto priedų. Ją naudoja ir Lietuvos gamintojai, pavyzdžiui, ja gardinamos silkės. Tomet ant pakuotės turi būti užrašoma „dūmų skonio silkių filė“.
Mėsos kokybė ir rūšys
Geras mėsos gaminys pirmiausia priklauso nuo mėsos kokybės. Vertingiausia mėsos dalis yra raumeninis audinys. Kuo jo daugiau, tuo didesnė maistinė vertė. Tačiau, pavyzdžiui, į dešras dedama ir mažiau vertingos skerdienos: odų, pažandžių, uodegų, galvų dalių ir pan. Aukščiausios rūšies gaminami be augalinės ar gyvūninės kilmės mėsos pakaitalų (sojų baltymų, kviečių miltų, krakmolo ir kt). Gaminant pirmos rūšies gaminius, neleidžiama naudoti sojų miltų, ribojamas užpildų (krakmolo, kviečių miltų) kiekis. Mėsos baltymų be kolageno kiekis turi būti 7-6 proc. Gaminant antros rūšies produktus neribojamas krakmolo kiekis, tačiau kiek jo dedama, būtina nurodyti etiketėje. Taigi aišku, kad maistiniu požiūriu vertingiausi yra aukščiausios rūšies produktai.
Patarimai, kaip grilio ir rūkytus patiekalus padaryti sveikesnius
Sąmoningas pasirinkimas ir paruošimas
Rinkitės šviežią mėsą. Teikite pirmenybę vištienai ir jos liesesnėms dalims, pavyzdžiui, krūtinėlei. Jeigu visgi pasirinkote vištieną ar kalakutieną su oda, jos iškepę nevalgykite. Kepant odelė padeda sulaikyti mėsos sultis, tačiau valgyti jos nerekomenduojama. Nepamirškite, kad galite griliui naudoti ne tik mėsą, bet ir žuvį, ankštinių kultūrų kepsnelius, daržoves. Ruoškite, marinuokite šašlykus patys, taip išvengsite persūdymo ir maisto priedų puokštės. Skonį išgaukite ne iš didelio kiekio druskos, o gardinimui naudokite daugiau šviežių ir džiovintų prieskoninių žolelių - čiobrelių, rozmarinų, raudonėlių, kurios ne tik suteikia mėsai puikų aromatą, bet ir apsaugo nuo kancerogeninių medžiagų susidarymo. Taip pat marinavimui puikiai tinka daug svogūnų ir česnakų sultys, graikiškas jogurtas, kefyras ar trumpas pamarinavimas su kiviu, kuris ypač gerai suminkština jautieną.
Jeigu perkate paruoštus šašlykus, juose gali būti ne tik daug druskos, papildomų riebalų, bet ir skonio bei kvapo stipriklių, kurie tik paskatina suvalgyti vis daugiau. Taip ir neatpažįstame, kiek mūsų organizmui skanu ir reikia, o kiek valgome nesąmoningai. Visgi jeigu renkatės jau paruoštą griliui mėsą, tai taip pat teikite pirmenybę liesesnei, pavyzdžiui, paukštienai. Jeigu norite kiaulienos, teikite pirmenybę nugarinei, išpjovai. Rinkitės tą kepimui ruoštą mėsą, kuri turi kuo trumpesnį sudedamųjų dalių sąrašą, kuo mažiau druskos (iki 1,7 g/100 g), geriausia be maisto priedų su natūraliais prieskoniais. Jeigu griliui renkatės dešreles, nesugalvokite pirkti tų, kurios tinka virti ar yra rūkytos, nes jose dažniausiai yra nitritinės druskos. Rinkitės tinkamas griliui, su užrašu „skirta kepimui“ „kepamosios“, jos jau bus be nitritinės druskos, dažniausiai baltos spalvos. Džiugina tai, kad gamintojai pradėjo tiekti į rinką specializuotus griliui skirtus gaminius, nes jų kepimo metu nesusidaro kancerogeniniai nitrozaminai. Rinkitės aukščiausios rūšies, kuo trumpesnio sudedamųjų dalių sąrašo, su kuo mažiau druskos ir riebalų. Tačiau net ir toks produktas nėra labai palankus sveikatai, nepakeičia kokybiškos šviežiai ruoštos liesesnės mėsos ir gali būti vartojamas tik retsykiais.
Kepimo taisyklės
Svarbu mėsos neprideginti ir nekepti ant atviros ugnies, nes mėsos sultims ir riebalams skiriantis ir lašant į ugnį, kyla dūmai, kurie prasiskverbia į mėsą, o tai yra kancerogeninės medžiagos - policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Jų plika akimi net nepamatysime, tik valgant gali jaustis degėsių skonis. Todėl, jeigu nėra galimybės išvengti atviros ugnies, apsaugokime mėsą ar daržoves įvyniodami į foliją. Būtina kepti kuo žemesnėje temperatūroje. Jeigu atviroje ugnyje kepamas produktas apdegė, degėsius tiesiog nupjaukite: nevalgykite anglių!
Subalansuotas valgymas
Nepamirškime patiekti prie grilio patiekalo šviežių daržovių, ypač dabar, kai šviežių ir sezoninių daržovių pasirinkimo įvairovė auga su kiekviena diena. Labai svarbu su mėsa valgyti daržovių ir jų turėtų būti daugiau nei mėsos! Valgykite sezonines daržoves, gardinkite jas šaltai spaustu, nerafinuotu aliejumi, citrinų sultimis, prieskoninėmis žolelėmis. Jei visgi norime paįvairinti daržovių asortimentą, kepkime jas folijoje. Taip nesudeginsime, išsaugosime vertingas medžiagas. Kiek galime suvalgyti ir kiek reikia suvalgyti - tai du skirtingi dalykai. Dažniausia šašlykų puotos vyksta vakarais, prieš miegą, vienam žmogui vidutiniškai tenka po šašlykų iešmą, t. y. apie 200 g. mėsos. Ar tai daug? Labai daug, jei pusryčiams valgėte sumuštinį su dešra, pietums - kotletus, o prieš miegą dar žadate sukirsti dvigubai didesnę dienos mėsos porciją, tai sveikatos neišsaugosite. Mėsą rinkitės 2-3 kartus per savaitę, o ne dažniau. Nepamirškite žuvies. Kramtykite! Nesukramtyti šašlyko gabalėliai pūva organizme, nėra tinkamai suvirškinami ir, jei nuolat kartojami tokie valgymo įpročiai, nesistebėkime, kad sergame XXI a. ligomis.
Alternatyvos mėsos šašlykams
Vietoje mėsos šašlykų galite rinktis:
- Ant žarijų kepti daržovių iešmeliai: Daržoves (brokolius, cukinijas, pievagrybius, žiedinius kopūstus, baklažanus) supjaustykite gabaliukais, išskyrus pievagrybius, apvoliokite terminiam apdorojimui tinkamame aliejuje, įtrinkite prieskoniais ir druska, sumaukite ant iešmelių ir kepkite, galima ir folijoje, kad atvira ugnis nepakenktų gaminamam patiekalui. Kepti folijoje galima kriaušes ir persikus su čiobreliais, medumi ir sviestu - bus puikus desertas.
- Žuvis folijoje: Tai gali būti skumbrė, lašiša, vilkešeris, dorada ir kt. žuvis. Ją kepkite folijoje arba tiesiog ant grotelių: gausite vertingų omega-3 riebalų. Žuvį nuplaukite, marinuokite su šviežiomis prieskoninėmis žolelėmis, pipirais ir druska (jos naudokite ne daugiau nei 1 g 100 g žuvies, nes žuvyje natūraliai yra druskos, tad jos nepersūdykite). Būtinai apšlakstykite šviežiomis citrinos sultimis prieš kepdami arba po kepimo, tai ypač aktualu ruošiant riebias žuvis, kad išvengtumėte riebumo pojūčio ir nesutrikdytumėte virškinimo proceso. Kepimo laikas priklauso nuo žuvies dydžio, svyruoja nuo 10 iki 30 min. Labai svarbu neperkepti, kad išsaugotume ne tik žuvies sultingumą, bet ir vertingas medžiagas.
Maisto laikymo svarba karščio metu
Transportavimas iš parduotuvės
Vasaros metu svarbiausia užtikrinti, kad maisto produktai, kuriuos gyventojai įsigyja parduotuvėje, pasiektų namus kuo greičiau. „Geriausia produktus gabenti tokioje temperatūroje, kokioje juos laikyti rekomenduoja gamintojas. Jeigu kelionė iš parduotuvės į namus trunka ilgiau, pavyzdžiui, kelias valandas, verta įsigyti specialius šaltkrepšius ar izoliacinius maišus, kad produktai nesugestų pakeliui“, - atkreipia dėmesį specialistė. Transportavimo metu šviežia mėsa, žuvis, daržovės ar jau pagamintas maistas turi būti sugrupuotas ir įdėtas į atskirus maišelius, siekiant išvengti kryžminės taršos. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad atvykus namo visus produktus būtina operatyviai sudėti į jiems skirtas laikymo sistemas. „Miltus ir įvairias kruopas, kurioms būtina vėsi ir tamsi aplinka, reikia iš karto dėti į jiems skirtą stalčių ar lentyną. Tuos produktus, kuriems reikalinga žemesnė šaldytuvo temperatūra, pavyzdžiui, šviežia mėsa ir žuvis - dėti į šaldytuvą, o užšaldytą produkciją į šaldiklį“, - pataria specialistė.
Pagaminto maisto laikymas
Viena svarbiausių taisyklių vasarą - perkant greitai gendančius produktus, jų įsigyti tik tiek, kiek reikia dienai ar savaitgaliui. Karštą vasaros dieną taip pat itin svarbu užtikrinti, kad pagamintas maistas būtų kuo greičiau suvartojamas. „Karštas, ką tik pagamintas maistas, laikomas žemesnėje nei 63 laipsnių temperatūroje, t. y. ant jūsų stalo, gali būti paliktas iki dviejų valandų. Per tą laiką jį reikia arba realizuoti, arba, jam atvėsus, iš karto pakuoti į specialų indą ir dėti į šaldytuvą. Žmonės ne visada laikosi šių normatyvų ir pamiršta, kad vasara - palanki terpė kauptis bakterijomis, tuo piktnaudžiauti nepatartina“, - sako V. Juodkazienė.
Patarimai keliaujantiems
Tiems, kurie savaitgaliais keliauja į sodybas ar į gamtą, svarbu nepamiršti, kad ir čia galioja tie patys maisto laikymo standartai. „Vykstant į ilgesnę kelionę svarbu įsigyti šaltkrepšius ar šaldymo elementus, o jeigu jų neturite, į maisto krepšį sudėti atšaldytus vandens buteliukus, kurie kelionės metu palaikytų vėsesnę temperatūrą. Gamtoje taip pat reikėtų laikytis pagrindinių higienos taisyklių - prieš ruošiant maistą ar prieš valgant gerai nusiplauti rankas, o kartu ir produktus, ypač šviežias daržoves.“
Šaldytuvo priežiūra
Karščių metu svarbu užtikrinti, kad šaldytuvo temperatūra būtų optimali, t. y. siektų 4-6 laipsnius. Dedant produktus į šaldytuvą taip pat verta paisyti keleto bendrų taisyklių. „Mėsa ir žuvis turėtų būti laikomi šalčiausioje šaldytuvo vietoje, o vaisiai ir daržovės - specialiuose stalčiuose, kur temperatūra yra ne tokia šalta, palaikoma daugiau drėgmės“, - sako I. Drulytė. Kai kurių produktų vasaros metu nerekomenduojama laikyti kartu, t. y. toje pačioje šaldytuvo lentynoje. „Žalia mėsa neturėtų būti dedama šalia mėsos vyniotinių ar rūkytos dešros. Taip pat reikėtų atidžiai pasižiūrėti, kad maišeliai ar dėžutės, kuriuose laikomi produktai, nebūtų kiauri. Įvairūs skysčiai, pavyzdžiui, šviežios mėsos sultys gali nutekėti ant žemiau esančių produktų ir juos pažeisti“, - atkreipia dėmesį I. Drulytė. Specialistės teigimu, taip pat būtina užtikrinti, kad šaldytuvas būtų švarus, jame neužsiliktų iš galiojimo išėjusių produktų ar sugedusio maisto likučių.
tags: #kiek #laiko #virskinasi #rukyta #mesa