Mėsa yra svarbi daugelio žmonių mitybos dalis, teikianti baltymų, geležies ir kitų būtinų maistinių medžiagų. Tačiau mėsos vartojimo įpročiai labai skiriasi priklausomai nuo šalies, kultūros, ekonominių sąlygų ir asmeninių preferencijų. Šiame straipsnyje panagrinėsime mėsos suvartojimo statistikos ypatumus įvairiose pasaulio šalyse, aptarsime tendencijas, priežastis ir galimą poveikį sveikatai, aplinkai bei ekonomikai.
Šiandien visiems įdomu palyginti pasaulio valstybių pragyvenimo lygius, infliacijas, korupcijas ir panašiai. Tada lengviau suprasti, kokie esame - geresni, blogesni, daugiau ar mažiau panašūs į kaimynus ir tolimus kraštus. „The Economist“ paskelbė dar vieną įdomų pasaulio šalių reitingą - kiek kas valgo mėsos ir jos produktų. Tyrimą atliko Jungtinių Tautų Žemės ūkio ir maisto organizacija. Statistika apima 177 pasaulio šalis, taigi, beveik visą pasaulį. Tai įdomu ne šiaip sau, nes gali pašnibždėti sprendimus žemės ūkiui, maisto pramonei, sveikatos apsaugai, galiausiai - užsienio politikai, nes prekyba maisto produktais ir jų žaliava yra svarbi užsienio prekybos komponentė.
Pasaulinės mėsos vartojimo tendencijos
Jungtinių Tautų Žemės ūkio ir maisto organizacijos duomenimis, mėsos vartojimas pasaulyje nuolat auga. Prieš penkiasdešimt metų suvalgydavome 70 mln. tonų mėsos per metus, o 2007 metais šis skaičius išaugo beveik keturis kartus. Augimą lemia didėjantis gyventojų skaičius, ekonomikos augimas besivystančiose šalyse ir besikeičiantys mitybos įpročiai.
Pasikeitė ir mėsos rūšių pasirinkimas. Prieš pusę amžiaus jautiena ir veršiena sudarė apie 40 procentų visos suvartojamos mėsos, o dabar - tik 23 procentus. Populiariausia mėsa tapo kiauliena, sudaranti daugiau kaip trečdalį suvalgomos mėsos. Keliasdešimt tūkstančių kiaulių kasdien virsta mūsų maistu - nuo ausų prie alaus iki įmantriai paruoštų kumpių.
Nors sparčiausiai augantis mėsos vartotojų regionas yra Kinija, vis tik didžiausi mėsėdžiai tebėra Europoje. Pagal bendrą mėsos suvartojimą pasaulyje, skaičiuojant vienam gyventojui, pirmauja Liuksemburgas. Statistinis biurgeris čia suvalgo mėsos beveik keturias kartus daugiau už pasaulio vidurkį. Liuksemburgiečiai yra antri pasaulyje pagal jautienos suvartojimą, nusileisdami tik argentiniečiams. Pastarieji gi yra vieni didžiausių pasaulyje jautienos tiekėjų.
Didžiausių pasaulio mėsos valgytojų penketuką be liuksemburgiečių sudaro amerikiečiai, australai, naujazelandiečiai ir ispanai. Didžiausi kiaulienos fanai - austrai. Statistinis austras per metus pasiunčia į savo skrandį 66 kilogramus kiaulienos, nukonkuruodami serbus, ispanus ir vokiečius.
Lentelės apačioje - Indija, Bangladešas ir Afrikos šalys, kur suvartojama mažiausiai mėsos.
Jautienos suvartojimo tendencijos Izraelyje
Izraelis yra auganti rinka, kuri vis labiau priklauso nuo importo, o tai atitinkamai parodė tendenciją didinti atšaldytos mėsos dalį. Per pastarąjį dešimtmetį bendras suvartojamos jautienos kiekis išaugo nuo 111 000 tonų 2015 m. iki 176 000 tonų 2023 m., o didžiausias kiekis buvo stebimas 2022 m. Šis vartojimas išaugo dėl didesnio gyventojų skaičiaus ir didesnio vartojimo, tenkančio vienam gyventojui. Išnagrinėtu laikotarpiu jis padidėjo 35 proc. - nuo mažiau nei 15 kg 2015 m.
Mėsos vartojimas Lietuvoje: faktai ir skaičiai
Lietuviai yra gana aktyvūs mėsos valgytojai - esame 36-ti pasaulyje. Lietuvis per metus suvalgo apie 77 kilogramus mėsos, o tai dvigubai daugiau nei pasaulio vidurkis. Pagal mėsos valgymą lenkiame kaimynines šalis: lenkai sąraše yra 38-ti, baltarusiai - 43-ti, latviai - 55-ti, rusai - 56-ti.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vienas lietuvis per metus suvalgo apie 90 kilogramų mėsos, kasdien suvartodamas maždaug 250 gramų. Tai tris kartus daugiau nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Kiti šaltiniai teigia, kad lietuvis suvartoja net 106 kg mėsos per metus. Tokie skirtumai gali atsirasti dėl skirtingų metodikų ir duomenų rinkimo būdų.
Kadangi švenčiame narystės Europos Sąjungoje metines ir minime visokių pavidalų Europos dienas, verta pastebėti, kad Europos Sąjungos šalys yra garbingos mėsos valgytojos. Mažiausiai Europos Sąjungoje mėsos valgančios šalys - Estija ir Slovakija užima atitinkamai 59 ir 60 vietas, tad visa ES yra pirmame pasaulio trečdalyje. Ne vienos ES šalies nėra šalių-vegetarių tarpe.
Mitybos įpročiai ir pasirinkimai Lietuvoje
Lietuvoje populiariausia mėsa yra kiauliena. Šios per 2017 metus vienam gyventojui teko net 49 kg. Paukštienos vienam lietuviui teko 36 kg, o jautienos ir veršienos - tik 5 kg. Tačiau dietistė Indrė Trusovė atkreipia dėmesį, kad lietuviai stipriai viršija rekomenduojamą mėsos suvartojimo kiekį ir dažnai renkasi kiaulieną bei perdirbtos mėsos produktus, kurie siejami su neigiamu poveikiu sveikatai. Ji pataria rinktis liesesnę ir kokybiškesnę mėsą, pavyzdžiui, paukštieną ar jautieną, ir valgyti ją 3-4 kartus per savaitę, o vieną porciją turėtų sudaryti maždaug 100 gramų paukštienos arba ne daugiau nei 70 gramų raudonos mėsos.
Kultūristas pasidalijo savo mitybos įpročiais. Kai auginu svorį, suvalgau daugiau nei kilogramą mėsos bei nemažai angliavandenių - iš ryžių, grikių ir makaronų apie 700 gramų, o daržovės - neskaičiuojamos. Artėjant varžyboms pagal kūno formą sprendžiu, kiek mažinti angliavandenių, o kiek jų dar palikti. Pavyzdžiui šiuo metu, prieš pat varžybas vartoju apie 500 gramų angliavandenių, kuriuos gaunu iš ryžių ir grikių. Dabar mėsos suvalgau apie 1,5 kilogramo, angliavandenių - 500 gramų, o daržovių neskaičiuoju.
Lietuviškos mėsos ženklinimo problemos
Prekybos centrai ir turgavietės giriasi parduodantys tik lietuvišką kiaulieną, tačiau aiškaus kriterijaus, kaip atskirti, ar parduodama mėsa ir jos produkcija yra lietuviška, ar atvežta iš kitur, nėra. Prekių pavadinimuose dažnai nurodoma, kad gaminys lietuviškas, tačiau produkto sudedamosios dalys ar žaliavos gali ir nebūti lietuviškos kilmės. Be to, jei kiaulės atvežtos iš kurios nors ES šalies, bet paskerstos Lietuvoje, kiaulieną galima žymėti ženklu „pagaminta Lietuvoje”.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas tikina, kad tiek turgaus prekiautojai, tiek prekybos centrai naudojasi teisės aktų niuansais reklamos tikslais.
Augalinio maisto populiarumas ir jo privalumai
Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vis daugiau žmonių renkasi įtraukti daugiau augalinio maisto į savo racioną ir mažinti gyvūninės kilmės produktų kiekį. Rinkos tyrimų bendrovės „Euromonitor International“ duomenimis, Vakarų Europos gyventojai augalinio pieno produktams bei mėsos ar žuvies pakaitalams per metus išleidžia daugiau nei 6 mlrd. eurų. Šis skaičius kasmet auga.
Lietuvos gyventojai vien augaliniams pieno produktams (neskaičiuojant mėsos ar jūrų gėrybių pakaitalų) pernai išleido 7,5 mln. eurų. „2021 m. vienas gyventojas Lietuvoje augaliniams pieno produktams per metus išleido 2,7 eur. Bet svarbiau šiuo atveju yra tai, kad tos išlaidos nuolat auga - nuo 0,8 Eur gyventojui 2017 m. iki, kaip prognozuojama, 7,7 Eur gyventojui 2027 m., - duomenimis dalinasi „Euromonitor International“ vyr. komunikacijos vadybininkė Lina Sidorenkė. - Išlaidos augaliniams pieno produktams Lietuvoje pastaruosius penkerius metus kasmet augo po maždaug 30 proc. ir, prognozuojama, augs apie 20 proc. kasmet per ateinančius penkerius metus.“
Augalinės mitybos privalumai ir iššūkiai
Perėjimas prie augalinės mitybos gali padėti sumažinti išmetamo CO2 kiekį, sušvelninti klimato kaitą bei gerinti žmonių sveikatą. Pasaulio sveikatos organizacija yra nurodžiusi rekomenduojamą gyvulinių produktų suvartojimo normą vienam gyventojui per metus, o Lietuva tą skaičių viršija trimis kartais. Meda Šermukšnė teigia, kad tai sąlygoja įvairių ligų (kraujagyslių, širdies, onkologinių) atsiradimą.
Tačiau augaline mityba besidomintys lietuviai susiduria su tam tikrais iššūkiais. Augalinio maisto prieinamumas, palyginus su kaimyninėmis šalimis, yra mažas. Daugumoje Lietuvos restoranų augalinių patiekalų arba net nėra, arba jie turi būti adaptuojami, gaminami pagal specialų užsakymą. Kita problema - tokių produktų kaina. Tiek restoranuose, tiek prekybos vietose augalinių produktų pasiūla yra maža, o kainos - vartotojams sunkiai prieinamos.
Sunkiai prieinamoms augalinių produktų kainoms įtakos turi keli veiksniai. Visų pirma, tokių produktų paklausa Lietuvoje dar yra ganėtinai maža, todėl kaina yra atitinkamai didesnė nei šalyse, darančiose daugiau užsakymų. Be to, gyvūnų augintojų galimybės gauti įvairias subsidijas yra žymiai didesnės. „Tai yra labai nelogiška. Užauginti karvę ar kiaulę reikia įvairiausių resursų: daug vandens, žemės plotų, pašaro. Tačiau gyvulininkystė gauną įvairiausią paramą iš valstybės ir Europos Sąjungos. Tai padeda gaminį padaryti nebe prabangos preke, kai augalinis maistas, deja, tokių galimybių neturi“, - sako pašnekovė. Jos teigimu, dėl didelės paklausos iš vartotojų, gyvulininkystė subsidijuojama beveik visame pasaulyje.
Analizuojant skaičius galima prieiti prie išvados, kad mėsos vartojimas sveikatai tikrai nekenkia, sveikatą, matyt, užtikrina ne mėsos ar daržovių kiekis, o gerai ar blogai organizuota sveikatos apsauga. Mėsos daugiausiai valgo turtingesnės bendruomenės, galinčios sau leisti įvairesnį maistą. Tad, kaip bebūtų liūdna, tenka konstatuoti, kad kuo storesnė piniginė, tuo ir mėsytės labiau norisi.
Mėsos vartojimo įtaka aplinkai
Perteklinis gyvulinės kilmės produktų vartojimas ne tik prisideda prie įvairių ligų vystymosi, bet ir turi didžiulę įtaką aplinkos taršai. Gyvulininkystė yra viena taršiausių industrijų pasaulyje. Vien ji šiuo metu išmeta apie 14,5 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Nors šis skaičius gąsdina, bet padėtis dar gali tik blogėti, nes turtėjančiose šalyse žmonės gyvulinės kilmės produktų valgo vis daugiau. Jungtinės Tautos prognozuoja, kad iki 2030 m. pasaulyje bus suvartojama 14 proc. daugiau mėsos. Tai reiškia, kad dar labiau didės ganyklų ir pašarinių kultūrų paklausa, todėl bus sparčiau kertami miškai bei didės klimato problemos.
Organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė taip pat pabrėžia, kad viena taršiausių mėsos rūšių - jautiena. Karvės į aplinką išskiria daug metano dujų. Tačiau, renkantis mažiau taršią mėsą reikėtų nepamiršti ir gyvūnų gerovės.
Rekomendacijos ir subalansuota mityba
Nors nėra vieningos taisyklės, kaip dažnai galima valgyti mėsą, tarp specialistų vyraujanti rekomendacija yra 3-4 kartai per savaitę. Vieną porciją turėtų sudaryti maždaug 100 gramų paukštienos arba ne daugiau nei 70 gramų raudonos mėsos. Tačiau svarbu paminėti, kad tai yra bendros rekomendacijos, o kiekvienas žmogus yra individualus ir porcijų dydis gali varijuoti, priklausomai nuo asmeninių sveikatos rodiklių.
Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto vadovas prof. Rimantas Stukas teigia, kad svarbu, jog iš grupės produktų, tarp kurių yra mėsa, būtų kiekvieną dieną kas nors suvalgoma. Reguliariai, bent du kartus per savaitę reikėtų valgyti žuvį, ypač riebią. Bent vieną kartą savaitėje, visai gerai net ir dukart, daryti vegetarinę dieną: prisiminti ankštines daržoves, riešutus. Arba kitus gyvūninės kilmės produktus: varškę, kiaušinius.
Mėsos pasirinkimas: ką verta žinoti?
Prof. Rimantas Stukas atkreipia dėmesį į mėsos pasirinkimą. Kiauliena savo sudėtyje turi sočiųjų riebalų ir cholesterolio, todėl reikėtų valgyti paukštienos ar jautienos. Vitaminą B12, kuris labai svarbus, kad būtų gera kraujo gamyba, gauname su jautienos mėsa. Sveiko, vidutinio amžiaus žmogaus racione turėtų dominuoti balta mėsa. Jautieną ar veršieną, o kartais net ir liesą kiaulieną valgyti vieną kartą per savaitę yra neblogai, nebent yra tam tikrų kontrindikacijų.
Dietistė Indrė Trusovė pataria rinktis kuo šviežesnę ir lietuvišką mėsą, o dar geriau - užaugintą be antibiotikų. Sportuojantiems ar norintiems sulieknėti ji rekomenduoja rinktis tokią mėsą ir tokį paruošimo būdą, kuriam nereikėtų didelio kiekio riebalų ir didelės kaitros. Pasaulio sveikatos organizacija perdirbtos ir raudonos mėsos vartojimą sieja su onkologinėmis ligomis. Be to, riebi kiauliena didina ir riziką susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis.
Indrė Trusovė pabrėžia, kad svarbu ir kaip mėsa yra ruošiama - net pačią kokybiškiausią ir vertingiausią galima sugadinti netinkamai gaminant. „Visuomet rekomenduoju rinktis tokią mėsą ir tokį paruošimo būdą, kuriam nereikėtų didelio kiekio riebalų ir didelės kaitros. Labai stipriai apkepta mėsa, skrudinta, yra vienas iš virškinimo sistemos vėžio rizikos veiksnių. Taip pat labai svarbu ir su kuo mėsą valgote. Ją, kaip ir kitus baltyminius produktus, geriausia derinti su daržovėmis ir žalumynais, tinka ir riebalai“, - sako dietistė. Anot jos, bulvės, rudi ryžiai, grikiai - taip pat puikus variantas garnyrui prie mėsos. Dietologė E. Kliukaitė-Sidorova akcentuoja, kad nederėtų valgyti ir pieniškų dešrelių.