Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimų ir nusiskundimų dėl lėktuvų skrydžių virš gyvenamųjų rajonų. Gyventojai nerimauja dėl keliamo triukšmo, galimo pavojaus ir klausia, ar tokie skrydžiai yra būtini. Daugelis žmonių, gyvenančių netoli oro uostų ar didmiesčių, dažnai pastebi lėktuvus, skraidančius virš jų namų. Tai gali kelti klausimų: kodėl lėktuvai skraido būtent virš gyvenamųjų rajonų, o ne kitų vietovių? Ar tai saugu, ir ką galima padaryti dėl triukšmo? Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius veiksnius, lemiančius lėktuvų skrydžių maršrutus, kokios taisyklės reglamentuoja tokius skrydžius ir kaip šią situaciją vertina patys gyventojai.
Pagrindinės skrydžių virš gyvenviečių priežastys
Oro uostų geografinė padėtis ir skrydžių trajektorijos
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl lėktuvai skraido virš gyvenamųjų rajonų, yra oro uostų geografinė padėtis. Daugelis oro uostų buvo pastatyti netoli miestų, nes jie turėjo būti lengvai pasiekiami keliautojams. Tačiau, miestams plečiantis, gyvenamieji rajonai pradėjo artėti prie oro uostų. Dėl šios priežasties, lėktuvai, kylantys ir besileidžiantys oro uostuose, dažnai turi skristi virš gyvenamųjų zonų.
Skrydžio trajektorijos yra kruopščiai planuojamos, atsižvelgiant į saugumą, efektyvumą ir oro erdvės apribojimus. Oro eismo kontrolieriai naudoja sudėtingas sistemas, kad užtikrintų saugų atstumą tarp lėktuvų ir išvengtų susidūrimų.
Skrydžių maršrutų planavimas
Skrydžių maršrutų planavimas yra sudėtingas procesas, kuriame atsižvelgiama į daugybę veiksnių:
- Oro uosto konfigūracija: Oro uostų kilimo ir tūpimo takai yra orientuoti tam tikra kryptimi, o lėktuvai turi kilti ir leistis prieš vėją. Dėl to, skrydžių maršrutai dažnai būna tiesūs, o tai gali lemti skrydžius virš gyvenamųjų rajonų.
- Oro erdvės apribojimai: Oro erdvė yra suskirstyta į įvairias zonas, kuriose galioja skirtingi apribojimai. Lėktuvai turi laikytis šių apribojimų, o tai gali lemti, kad jų maršrutai kerta gyvenamuosius rajonus.
- Saugos reikalavimai: Saugumas yra svarbiausias prioritetas aviacijoje. Skrydžių maršrutai planuojami taip, kad būtų užtikrintas saugus atstumas tarp lėktuvų ir kitų objektų, įskaitant gyvenamuosius rajonus.
- Triukšmo mažinimas: Nors lėktuvai dažnai skraido virš gyvenamųjų rajonų, aviacijos specialistai nuolat ieško būdų, kaip sumažinti triukšmo poveikį. Tai apima naujų technologijų diegimą ir skrydžių maršrutų optimizavimą.
«Labas rytas» Kaip triukšmas kenkia žmogaus sveikatai? Aplinkos pavojai - kita pokalbio tema
Būtini techniniai patikrinimai ir kalibravimas
Neįprastai garsus, it lėktuvo triukšmas virš Dvarčionių ir kitų Vilniaus rajonų pirmadienio vakarą, apie 16 val., sutrikdė gyventojus. Socialiniuose tinkluose žmonės svarstė, ar ore neatsirado „Shahed“ tipo dronas ar koks nors kitas lėktuvas. Netrukus paaiškėjo, kad ratus virš sostinės sukančio lėktuvo misija visai kitokia. Skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“ atsakė, kas iš tikrųjų vyksta, ir kas tai per skraidantis objektas.
Pasirodo, Vilniaus oro uostas atlieka tam tikrą skrydžių sistemos patikrinimą. „Šiandien atliekami Vilniaus oro uosto tūpimo pagal prietaisus sistemos (angl. Instrument Landing System, ILS) skrydžių bandymai. Juos vykdo specialus orlaivis-laboratorija, kuris net tik šiandien, bet ir artimiausias 2-3 dienas tikrins ir kalibruos įvairias Vilniaus oro uosto navigacines sistemas. Šią savaitę taip pat suplanuoti skrydžių bandymai Kauno ir Palangos tarptautiniuose oro uostuose. Tokie skrydžiai yra privaloma procedūra, skirta patikrinti ar antžeminės navigacijos įrangos parametrai atitinka nustatytus standartus. Šie patikrinimai atliekami reguliariai - du kartus per metus“, - informavo „Oro navigacija“.
Karinių oro pajėgų veikla ir pratybos
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl lėktuvai skraido virš gyvenamųjų rajonų, yra karinių oro pajėgų (KOP) veikla. Kaip teigė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Laimis Bratikas, kartais praskrendama begelbėdami žmones skrisime ten, kur bus geriausia. Dažnai tokie skrydžiai yra susiję su karinėmis pratybomis, kurių metu kariai gerina savo įgūdžius. Pavyzdžiui, poligone Rokuose vyksta karinis rengimas, kurio metu užsakomi sraigtasparniai įvairioms užduotims atlikti: išsilaipinimui, evakuacijai, sužeistųjų išgabenimui. Be to, tie patys sraigtasparniai budi paieškos ir gelbėjimo postuose, kyla į orą, kai reikia gabenti transplantacijai reikalingus organus ar gelbėti žmones.
Vis dėlto kariniai skrydžiai ne visada vyksta sklandžiai. Užvakar netoli Šiaulių, virš Rėkyvos ežero, susidūrė du kariniai orlaiviai - Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) lengvosios atakos lėktuvas L-39ZA „Albatross“ ir Prancūzijos karinių oro pajėgų naikintuvas „Mirage 2000“. Tokie incidentai kelia nerimą gyventojams, kurie jaučiasi nesaugūs dėl savo namų ir savęs. Šiaulių rajono Aukštelkės, Lieporių ir Gegužiukų gyventojai pasakojo matę netoliese krintantį lėktuvą, girdėję sprogimą primenantį garsą.
Taip pat kariuomenės atsakyme teigiama, kad užfiksuotas orlaivis jau kurį laiką veikia Baltijos šalių regione pagal iš anksto suplanuotą NATO sąjungininkų veiklą. „E-3 Sentry“ yra geriau žinomas kaip NATO tolimojo stebėjimo ir oro kontrolės (angl. Airborne Warning and Control System (AWACS) lėktuvas. Tai modifikuotas „Boeing 707“ lėktuvas su galingu radaru ir stebėjimo sistema. Lėktuvas lengvai atpažįstamas dėl ant fiuzeliažo sumontuoto disko - radaro sistemos, galinčios aptikti orlaivius, esančius ore 400 km spinduliu.
Aviacijos renginiai ir akrobatinis skraidymas
Kita priežastis, dėl kurios lėktuvai skraido virš gyvenamųjų rajonų, yra aviacijos renginiai, tokie kaip Europos akrobatinio skraidymo čempionatai. Kauniečiai pastebėjo, kad pastarosiomis dienomis virš miesto skraido daugiau, nei įprasta, įvairių lėktuvų. Jų keliamas triukšmas gyventojus erzina, tačiau aviacijos entuziastams kelia pasididžiavimą - Kaune rengiamasi Europos akrobatinio skraidymo čempionatui.
Čempionatui besirengiantys pilotai treniruojasi nuo 9 iki 21 valandos, o varžybos taip pat vyksta tokiu metu. Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas Algimantas Žentelis apgailestavo, kad didžiausią triukšmą jaučia Aleksoto gyventojai, tačiau patikino, kad varžybos vyksta kilometro įsivaizduojamame oro kube, kuris visiškai telpa į aerodromo teritoriją.
Skrydžių reglamentavimas ir saugumo reikalavimai
Skrydžių taisyklės ir aukščio apribojimai
Siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ir sumažinti triukšmą, yra nustatytos griežtos skrydžių taisyklės. Pagal priimtus tarptautinius standartus, skrydžių taisyklėse yra numatytas minimalus orlaivio skrydžio aukštis 150 metrų. Virš gyvenamųjų vietovių neleidžiama skristi žemesniame nei 300 metrų aukštyje. Orlaivių parodomieji skrydžiai virš gyvenamųjų vietovių leidžiami tik suderinus juos su savivaldybe ir gavus Civilinės aviacijos administracijos (CAA) leidimą.
Papildomai yra nustatyti minimalūs aukščiai virš kai kurių miestų. Virš Vilniaus tankiai gyvenamų rajonų galima skristi ne žemiau kaip 600 metrų nuo vidutinio jūros lygio, virš Kauno, Šiaulių, Panevėžio miestų - 450 metrų, Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų - 300 metrų nuo vidutinio jūros lygio. Anot A. Šumsko, nuo šių metų CAA laikosi principo nebeduoti leidimų parodomiesiems skrydžiams virš miesto, nes rizika yra per didelė.
Dronų naudojimo taisyklės ir privatumo aspektai
Nuolat populiarėjantys dronai (nuotoliniu būdu valdomos skraidyklės) iš karo žvalgybai skirtų prietaisų, nuosaikėjant jų kainai plačiai paplito ir kitose gyvenimo srityse. Paprastai tokie dronai turi įmontuotas vaizdo fiksavimo kameras, kuriomis skrydžio metu filmuojama ar fotografuojama aplinka. Viena gyventoja teigė: „Su šeima gyvenu nuosavame name tankiai apgyvendintame gyvenamųjų namų kvartale. Vieną dieną ramiai laiką leidžiant namų terasoje išvydau po kiemą, o vėliau visai palei namų langus skraidantį vadinamąjį droną. Tai išvydusi labai supykau bei sunerimau. Ko tas daiktas čia skraido? Juk jie visi yra su kameromis - kodėl kažkas įsiveržia į mūsų privačią erdvę, stebi, ką mes veikiame, žvalgosi pro mūsų langus. Ką gali žinoti, kokiais tikslais ta skraidykė po kiemą zuja? Ar dronų savininkai nepažeidžia įstatymų?"
Rajono savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas teisininkas Dalius Ramonas informavo, kad šalyje vis labiau populiarėjant bepiločiams orlaiviams dar 2014 metais buvo priimtos tokių skraidyklių naudojimo taisyklės. Jos numato, kad bepiločio orlaivio valdytojas jį visuomet privalo matyti vizualiai, įžiūrėti jos skrydžio kryptį bei padėtį, tačiau bet kokiais atvejais orlaivis negali nuo fizinio valdytojo buvimo vietos nutolti toliau kaip 1 000 m, taip pat jis privalo išlaikyti minimalų 50 metrų atstumą nuo visų rūšių transporto priemonių, statinių ir pašalinių žmonių. Dar draudžiama viršyti maždaug 120 metrų nuo žemės paviršiaus aukštį, išskyrus tuos atvejus, kai yra gautas išankstinis Civilinės aviacijos administracijos leidimas. Tad akivaizdu, kad į jūsų skaitytojos kiemą įsiveržusio bepiločio orlaivio valdytojas pažeidė tokių orlaivių naudojimo taisykles.
Nors praskristi virš privačių kiemų nėra draudžiama, jei pilotas turi tam tikros kvalifikacijos pažymėjimą, skraidykle, sveriančia iki 4 kg, galima skristi, kai horizontalus atstumas yra mažesnis nei 30 m nuo pašalinių žmonių. Tačiau skristi galima, bet fotografuoti draudžiama, jei jose asmenis galima atpažinti. Duomenų apsaugos reglamente viskas išaiškinta. Sendvario seniūnė L. Urbutė kėlė klausimą, kodėl gyventojai, kabindami aplinką stebinčias kameras, privalo jų nenukreipti į kaimyno teritoriją, o skraidyklėmis po svetimas valdas galima žvalgytis be apribojimų. „Žmonės, nusipirkę droną, gyventojai taip pat nesupranta, kad juo nevalia žvalgytis po svetimus kiemus. Juk ne visiems tai patinka.“
Triukšmo poveikis ir gyventojų patirtys
Triukšmo lygis ir jo pasekmės
Skrydžiai virš gyvenamųjų rajonų neišvengiamai sukelia triukšmą, kuris gali turėti neigiamą poveikį gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Ilgalaikis triukšmo poveikis gali sukelti stresą, miego sutrikimus ir net širdies bei kraujagyslių ligas. Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) gyvenamosios aplinkos higienos gydytojo Jono Tartėno, tik ilgalaikis triukšmas gali būti kenksmingas sveikatai. Gydytojo teigimu, trumpalaikis triukšmas negali pakenkti sveikatai.
Tyrimų duomenimis, karinių lėktuvų skrydžių metu triukšmo lygis virš gyvenamųjų rajonų, mokyklų ir darželių, centrinėje ir pietinėje miesto dalyse viršija leistiną lygį ir kinta nuo 96 iki 104 decibelų.
| Triukšmo šaltinis | Triukšmo lygis (dB) | Poveikis |
|---|---|---|
| Kariniai lėktuvų skrydžiai | 96-104 | Viršija leistiną lygį, kelia diskomfortą ir potencialiai kenkia sveikatai |
| Leistina dienos norma | 70 | Maksimalus leistinas triukšmo lygis dienos metu |
| Pavojingas lygis (ausų būgnelių sprogimas) | 140 | Gali sukelti fizinius pažeidimus |
Vietos gyventojų nusiskundimai ir institucijų atsakas
Nepaisant nustatytų taisyklių, gyventojai dažnai skundžiasi dėl lėktuvų keliamo triukšmo ir skrydžių virš gyvenamųjų namų. Šiaulių miesto, Šimšės rajono, gyventojas Antanas pasakojo, kad nuo lėktuvų triukšmo įsijungė automobilių signalizacijos, o žmogus, užsiėmęs ausis, spruko slėptis už parduotuvės. Jis teigė, kad lėktuvui kylant, garsas toks, kad norisi stvertis už ausų ir pritūpti. Blogiausia, kai lėktuvų kilimo takas eina tiesiai virš gyvenamųjų namų.
Kauno Amalių bendruomenės centras išplatino vaizdo įrašą, kuriame keliamas klausimas: kodėl virš gyventojų namų stogų vis praskrenda sraigtasparniai, kurie kelia triukšmą. „Gerbiami kaimynai, ar jūsų neerzina tas pastoviai burzgiantis malūnsparnis virš mūsų galvų? Vakarais neturi ramybės Aleksote gyvenančią Žemgulių šeimą tokie oreivių argumentai neįtikina. “Kodėl sraigtasparniai būtinai turi skraidyti tamsiu paros metu, apie 22-24 valandą, palyginti žemai? Ar tikrai pilotams nėra kur nors kitur mokytis skraidyti, ne virš gyvenamųjų namų?” Žmonės skundžiasi, kad dėl triukšmo jie esą prarado poilsį. Praskrendant sraigtasparniui, namie nuo vibracijos skamba taurės ir kiti daiktai. “Vaikai pradeda bijoti, kai malūnsparnis skrenda virš namo ir dažniausiai ne vieną kartą, - teigia Žemguliai. - Jis kas pusvalandį suka ratus virš Narsiečių ir gretimų rajonų.”
Zoknių ir Šimšės gyventojai norėtų, kad jų nuomonę kariškiai išklausytų bendruomenių susitikimuose. Lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ direktorė Faina Andrejevienė džiaugėsi, kad pakeitus langus plastikiniais, triukšmas sumažėjo. Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimo laboratorijos vedėjas Robertas Klimas pažymėjo, kad Savivaldybei skundžiasi ne tiktai miesto, bet ir Šilėnų (Šiaulių rajonas) gyventojai.
Laimis Bratikas, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas, teigė: „Tikrai neskraidome virš gyvenamųjų namų. Kartais praskrendame: begelbėdami žmones skrisime ten, kur bus geriausia. Gerbiame gyventojus, bet tikimės ir jų supratimo.“ Karinių oro pajėgų vadas A. Leita sakė: "Naktimis mes neretai gabename donorų organus, todėl reikėtų suprasti ir tuos, kurie skuba į pagalbą, - Juolab kad tie sraigtasparniai paprastai atskrenda iš pajūryje Nemirsetoje, įsikūrusios bazės.”
Priemonės triukšmui mažinti ir ateities perspektyvos
Kariškių ir savivaldybių bendradarbiavimas
Suprasdami gyventojų rūpestį dėl triukšmo, kariškiai ir savivaldybė imasi priemonių triukšmui mažinti. Aviacijos bazės vado padėjėja Agnė Balčiauskytė teigė, jog vietos ir NATO misiją atliekantys kariškiai stengiasi bendrauti su bendruomene, organizuoja ekskursijas, šventes ir varžybas. Taip pat sumažintas treniruočių skrydžių skaičius, skraidymus savaitgaliais ir naktimis. NATO Greitojo reagavimo Oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantys pilotai dažniausiai atlieka tik vieną, du pakilimus naikintuvais šviesiu paros metu.
Anot Virginijaus Steponavičiaus, laikinai einančio Aviacijos bazės vado pareigas, stengiamasi, kad skrydžiai virš Zoknių mikrorajono vyktų kaip įmanoma rečiau. Robertas Klimas teigė, kad vyksta nuolatiniai matavimai, geranoriška diskusija, teikiamos rekomendacijos. Pulkininkas A. Leita tikino, kad kartu su savivaldybe yra svarstoma sraigtasparnių degalų papildymo postą perkelti į S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą. „Taip triukšmo būtų mažiau“, - sakė A. Leita. Jis pridūrė, kad orlaivių įguloms taip pat būtina didinti skraidymo patirtį naktimis. Skraidyti naktį yra maždaug tris kartus sudėtingiau nei dieną.
2011 metais buvo planuojama parengti oro uosto triukšmo žemėlapį. Stacionarus triukšmo matavimo prietaisas mieste yra įrengtas. „Vyksta nuolatiniai matavimai, geranoriška diskusija, teikiamos rekomendacijos. Tie tyrimų duomenys, suprantama, kariškiams yra kaip rakštis“, - „Šiaulių kraštui“ sakė R. Klimas. Išsami tyrimo ataskaita pateikta laboratorijos tinklapyje wwww.matl.lt.
Technologiniai ir planavimo sprendimai
Aviacijos specialistai nuolat ieško būdų, kaip sumažinti triukšmo poveikį. Naujesni lėktuvai yra tylesni, nes juose naudojamos pažangesnės technologijos, pavyzdžiui, tylesni varikliai ir aerodinamiškesnės konstrukcijos. Oro uostai ir vyriausybės įgyvendina triukšmo slopinimo programas, kurios apima pastatų izoliavimą nuo triukšmo, gyvenamųjų rajonų planavimą ir skrydžių maršrutų optimizavimą. Skrydžių maršrutai gali būti planuojami taip, kad lėktuvai kuo mažiau skraidytų virš gyvenamųjų rajonų. Tai gali apimti skrydžius didesniame aukštyje arba maršrutų nukreipimą į mažiau apgyvendintas vietoves. Kai kuriuose oro uostuose galioja laiko apribojimai, kurie draudžia lėktuvams skraidyti naktį arba anksti ryte, taip siekiant sumažinti triukšmo poveikį gyventojams. Vienas iš efektyvesnių būdų sumažinti triukšmą - priversti lėktuvą kuo greičiau pakilti ir nuskristi.
Aviacijos aktualijos Lietuvoje ir pasaulyje
Vilniaus oro uosto kaimynystė: istorija ir perspektyvos
Pirkti būstą ar statytis namą greta TVOU esančiuose Salininkuose ar gretimose gyvenvietėse žmones skatino ir žemesnės nekilnojamojo turto kainos, ir geras susisiekimas su Vilniaus centru. Akivaizdu, jog šie argumentai nugalėdavo ir gyventojai tiesiog pamiršdavo, kad jų būsimas būstas - prie jau seniai čia įsikūrusio oro uosto lėktuvų kilimo ir leidimosi tako.
Pirmasis Vilniaus oro uosto terminalas, kuris iki šių dienų neišliko, dabartinėje oro uosto teritorijoje buvo pastatytas 1932 metais. 1954 metais iškilo Vilniaus oro uosto terminalas - dabartinis atvykimo. Sovietiniais metais per juos driekėsi vadinamoji raudonoji linija. Nuo 2012 metų vien Sakalaičių Sodų ir Sakalaičių gatvėse išduoti 22, o Salininkų Sodų ir Salininkų gatvėse - 21 statybos leidimas. Kitose gatvėse leidimų statytis namą išduota mažiau. „Savivaldybė negali neišduoti leidimo statyboms šiaip sau, nebent konkretus atvejis neatitinka teisės aktų. Jei nėra nustatyta oro uosto apsaugos zonos, kurioje negali būti statomi gyvenamieji namai, neišduoti leidimo nėra teisinio pagrindo. Tiesiog žmogus nueitų į teismą ir ten gautų leidimą“, - paaiškino Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas Mindaugas Pakalnis.
Neįprasti skrydžių atvejai ir incidentai
Naujienų portalas tv3.lt taip pat primena, kad dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos pastarąją savaitę keturis kartus uždarius Lietuvos oro erdvę, sutrikdyta daugiau nei 170 skrydžių, sako Lietuvos oro uostų (LTOU) Saugos, saugumo ir atsparumo departamento direktorius Vidas Kšanas. Jo teigimu, tai paveikė virš 27 tūkst. žmonių keliones. „Per šią savaitę turėjome ypač daug sutrikdymų - jei kartu sudėjus pasižiūrėtume, kiek tų skrydžių buvo sutrikdyta, tai yra virš 170 skrydžių. Tai yra didžiuliai keleivių kiekiai, 27 tūkst. keleivių per šią savaitę patyrė nepatogumų“, - LRT radijui pirmadienį sakė V. Kšanas.
Europos Sąjunga (ES) uždraudė oro transporto bendrovei „Southwind Airlines“ vykdyti skrydžius jos oro erdvėje po to, kai Suomijos transporto ir ryšių agentūra (Traficom), atlikusi tyrimą, nustatė, kad Rusijos akcininkai valdo didžiąją dalį šios oro transporto bendrovės akcijų. Tačiau nuo šių metų spalio situacija pasikeitė. „Remiantis 2025 m. spalio 16 d. Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato (DG MOVE) Lietuvos transporto saugos administracijai atsiųstais duomenimis, „Southwind Airlines“ išbraukta iš sąrašo subjektų, kuriems taikytinos orlaivių sankcijos“, - pakomentavo E. Kučinskaitė.
Istorinės aviacijos pamokos
1938 metų birželio 2 d. įvyko Lietuvos Karo aviacijos lėktuvo ANBO-IV katastrofa. Žuvo lakūnai: jaunesnysis leitenantas Jonas Vidūnas ir jaunesnysis puskarininkis Juozas Vilkaitis. Katastrofa įvyko prie J. Vilkaičio tėviškės Bartninkuose (Vilkaviškio apskritis). Įvykis gana plačiai nuskambėjo tuometinėje spaudoje. Oficiali katastrofos versija teigia, kad avarijos priežastimi buvo piloto pilotavimo klaida, kuri apibūdinta įvykio eigoje. Lėktuvas, jo valdymas ir variklio veikimas, pagal kvotos ir tyrimo duomenis, avarijos priežastimi negalėjo būti.
„Flightradar24“ ir pasaulinės oro erdvės stebėjimas
Kartais pakeliate akis į dangų, pamatote lėktuvą ir susimąstote, kur jis skrenda. Užtenka užsukti į Flightradar24.com ir iš karto pamatote iš kur, į kur ir koks lėktuvas skrenda jums virš galvos. Ten pat galite pamatyti skrydžius visame pasaulyje. „Flightradar24.com“ gauna informaciją iš visame pasaulyje išdėstytų oro eismo stebėjimo radarų. Šie duomenys yra vieši, telieka juos pateikti gražioje grafinėje formoje. Aišku, pagrindinė šios informacijos paskirtis yra oro eismo kontrolė, o ne mėgėjų pasižvalgymas pasaulio aviacijos žemėlapyje. Oro eismo kontrolieriai naudodami šiuos radarus gali pastebėti į oro erdvę įskrendančius lėktuvus ir planuoti jų eismą.
Tačiau yra šalis, virš kurios visada tuščia. Kodėl Šiaurės Korėjos dangus Flightradar24.com neturi lėktuvų? Šiaurės Korėja nesidalina savo oro eismo kontrolės sistemos informacija viešai. Vienintelė priežastis, kodėl Šiaurės Korėjos dangus Flightradar24.com žemėlapyje atrodo tuščias, yra ta, kad ten iš tikrųjų retai praskrenda lėktuvai. Didžiausias šalies Pchenjano oro uostas per dieną nesurenka nei 10 skrydžių. Šiaurės Korėja taip pat yra aplenkiama kitoms šalims vykdant tarptautinius skrydžius. Pavyzdžiui, Pietų Korėjos oro linijos į Kiniją skrenda ilgiau nei galėtų, nes negali skristi virš Šiaurės Korėjos.
