Kiek save prisimenu, tortas „Napoleonas“ kursto labai daug aistrų. Tad šis tortas nepalieka abejingų ne tik dėl skonio, kadangi, mano nuomone, tai atvejis, kai turinys tampa svarbesnis nei forma. Šio torto išvaizda labai kukli, jo nepriimta gausiai puošti. Šis desertas, pasižymintis daugiasluoksniais lakštais ir šilkiniu kremu, yra puikus pasirinkimas tiek šventėms, tiek kasdieniam pasilepinimui. Napoleono variacijų yra tikrai daug - vieni sausesni, kiti šlapesni, vieni su spanguolėmis, kiti be ir taip toliau. Šiame straipsnyje rasite išsamų receptą, padėsiantį jums pasigaminti šį klasikinį tortą namuose. Aptarsime tešlos ir kremo gaminimo subtilybes, surinkimo procesą ir patarimus, kaip pasiekti geriausią rezultatą.
Torto „Napoleonas“ ištakos ir legendos
Kuo šis tortas toks ypatingas? Daugelis šalių prisiima garbę už šio deserto sukūrimą. Belgai ramiai aiškina, kad šis tortas galėjo atsirasti tik pripažintų smaližių krašte. Italai karščiuojasi - kad jie pirmieji šiuo tortu pavaišino Napoleoną. Austrai solidžiai tvirtina - kad šį tortą užkariautoje Vienoje pamėgo Napoleonas. Rusai įsitikinę meluoja - kad šį tortą iškepė Maskvoje minėdami pergalės prieš Napoleoną šimtmetį, t.y. 1912 m.
Kai kurie kulinarijos istorikai rašo, kad „… amžininkai atsiminė Nikolia Fransua Aperą ne tik, kaip konservų atradėją, bet ir kaip „Napoleono“ pyragaičio kūrėją. Pyragaitį kurdamas Aperas pasinaudojo savo tėvo garsaus kulinaro patarimu: „Viskas, kas nauja, - tai geri užmiršti dalykai“. Nikolia Fransua tai padarė paprastai ir genialiai: paėmė senovinio La galette des Rois (karališko pyrago), kurį prancūzai tradiciniai kepa Trijų karalių šventės progai, sluoksniuotos tešlos lakštus, pagerintus konjaku, pertepė juos virtu kremu, supjaustė trikampiais, primenančiais Bonaparto kepurę ir šiuos kukliai trupiniais papuoštus pyragaičius pavadino „Napoleonu“.
Tik vieni prancūzai oriai ir garbingai šiame pasaulio smaližių ginče nedalyvauja, nes jau Liudviko XIV laikais (t.y. prieš du šimtus metų iki Napoleono Bonaparto) būsimo „Napoleono“ torto tešlos receptas ir kremas nors ir atskirai, bet jau buvo užrašyti, o Napoleono vardą gavo tada, kai N. F. Aperas jį pavadino. Visų istorijų ir legendų apstu, tačiau neabejotina, kad tai kultinis šventiškas kepinys.
Tobulo „Napoleono“ filosofija ir skonio balansas
Tortas „Napoleonas“ dažnai būna labai saldus. Kaip to išvengti? Gaivumas šiame torte nėra genetiškai užkoduotas, tad ir saldumas turi būti. Kepant šitą tortą tiesiog reikėtų pareguliuoti cukraus kiekį pagal save. Dar vienas būdas, dėl kurio labai dažnai žvanga kepėjų ginklai, - trintos spanguolės. Jos labai gerai subalansuoja skonį.
Kremas turi būti normalus - nei liesas, nei labai riebus. Apie figūrą kalbant, tortas turi būti tortas. Jei jam priklauso būtent tiek sviesto, vadinasi, reikia tiek ir dėti. Tai nėra kasdienis valgis, jis turi būti valgomas retai, o nedidelis gabaliukas torto per šventes niekam nepakenks. Jei kažkam netinka kalorijų kiekis, vienas būdas yra leisti sau suvalgyti gabaliuką, bet po to atidirbti jį sporto salėje, o kitas - valgyti liesą varškę desertui.
Apie sveikatą. Jei nėra konkrečių kontraindikacijų, specialių dietų, sveikas žmogus gali suvalgyti gabaliuką torto per šventes. Nepaisant to, kad ten yra daug sočiųjų riebalų, aukštas glikeminis indeksas, paprastieji angliavandeniai. Apie technologiją. Gaminant tortą su liesesniu kremu, tortas bus „šlapesnis“, kremas labiau įsigers.
Išsamus receptas: Kaip iškepti tobulą „Napoleoną“
Labai norėjau klasikinio senovinio „Napoleono“ recepto, tačiau kuris tas receptas tikrasis, labai sunku suprasti. Galiausiai apsistojau ties viename portale rastu lakštų receptu, o kremą gaminau pagal žurnaliuke rastą receptą. Jį jau buvau išbandžiusi anksčiau ir nenorėjau jokio kito. Rezultatas gavosi tiesiog nuostabus. Tortas puikus, pirštus galima apsilaižyti.
Ingredientai (20 cm apvaliai torto formai)
1 puodelis - 250 ml
Torto lakštams:
- 325 g miltų
- Žiupsnelis druskos
- 200 g šalto sviesto
- 1 kiaušinis
- 75 ml šalto vandens
- 1/2 šaukštelio acto
- 1 1/2 šaukštelio degtinės ar romo
Kremui:
- 500 ml pieno
- 1 puodelio (200 g) cukraus
- 1/2 puodelio (65 g) miltų
- 200 g sviesto
- 1 kiaušinis
- 1 šaukštelis vanilės ekstrakto
- 1 šaukštas romo
- 1 citrinos žievelė
Napoleono pyrago receptas | Rusiškas tortas Napoleonas
Tešlos paruošimas: sluoksniuotumo paslaptys
Gaminant tešlą labai svarbu, kad produktai - sviestas, vanduo - būtų šalti. Kad būtų lengviau, galite sviestą tarkuoti burokine tarka, tada reikia mažiau pastangų kapojant ir viskas greičiau bei paprasčiau.
Miltus paskleiskite ant stalo paviršiaus, sudėkite šaltą kubeliais pjaustytą (arba tarkuotą) sviestą ir kapokite aštriu peiliu, kol neliks sausų miltų. Šaltą vandenį, actą, degtinę sumaišykite puodelyje. Berkite druską, įmuškite kiaušinį ir viską išplakite. Miltuose padarykite duobutę, po truputį pilkite vandens mišinį ir toliau kapokite, kol supilsite visą vandenį. Tuomet užminkykite tešlą. Tešlą suvyniokite į maistinę plėvelę ir dėkite valandai į šaldytuvą.
Degtinė pilama dėl lakštų tekstūros. Jos skonio tikrai nejausite. Aš neturėjau, todėl pyliau romo. Tiko. Visuomet TIKRASIS „Napoleonas“ gaminamas tešlą kapojant peiliu, bet aš, kad būtų greičiau, tiesiog greitai suminkau - ir manau, kad skonis ir papločių tekstūra mažai kuo pasikeičia.
Tešlą išimkite iš šaldytuvo, padalinkite į 10 lygių dalių (1 dalis apie 65-70 g). Kol dirbsite su viena dalimi, kitas sudėkite ant maistine plėvele apvyniotos lėkštės ir padėkite į šaldytuvą. Taip imkite po vieną ir dirbkite.
Lakštus kočiokite kuo ploniau. Aš kočiojau iš karto ant kepimo popieriaus. Daug lengviau kočiojasi, jei pabarstysite šiek tiek miltų. Kočiojau didesnius nei 22 cm skersmens lakštus (pasiėmiau 22 cm torto formos pagrindą ir taip pasitikrinau). Tada iškart apipjausčiau 22 cm skersmens lakštus, subadžiau šakute, kad per daug neišsipūstų. Atraižėles pastūmiau toliau ir kepiau kartu su lakštais.
Bendra taisyklė yra tokia, kad kuo mažesnio skersmens tortas, tuo plonesni papločiai. Storis gali būti nuo 0,3 cm. Labai ploni papločiai tiesiog sutrupės. Kad papločiai nebūtų kieti, negalima perminkyti tešlos, nes tada ši pradės trauktis, nebus elastinga.
Lakštus kepkite 220 laipsnių temperatūroje 5-7 minutes. Iškepti lakštai šiek tiek susitrauks. Bus maždaug 20 cm skersmens. Lakštai turi būti lengvai gelsvos spalvos.
Kremo gaminimas: šilkinė tekstūra
Kremą gaminkite iškart pasigaminę tešlą, kol ji šals šaldytuve. Kol tešlą kočiosite ir kepsite lakštus, kremas atvės.
Pieną su cukrumi pakaitinkite, kol cukrus ištirps ir pienas įkais. Neužvirkite! Kitame puode ištirpinkite sviestą, suberkite miltus ir 3-4 minutes pakepkite vis pamaišydami. Į sviesto-miltų mišinį supilkite karštą pieną ir nuolat maišydami virkite, kol sutirštės. Tai turėtų trukti apie 5-7 minutes. Kremą kaitinkite, kol sutirštės 5-7 minutes. Kaip patikrinti? Merkite šaukštą į kremą, perbraukite pirštu, jei kremas tirštas, nebėga, vadinasi, konsistencija gera.
Kremą nukelkite nuo ugnies ir 10-15 minučių atvėsinkite. Išvirusį kremą aš perkošiu per sietelį, kad būtų tolygus. Tas nėra būtina. Perpilu į kitą dubenį, kad greičiau pravėstų. Kremui pravėsus, įmuškite ir įmaišykite kiaušinį, vanilę, romą bei tarkuotą citrinos žievelę.
Palikite kremą atvėsti iki kambario temperatūros, vėliau uždenkite plėvele ir dėkite į šaldytuvą. Maistinė plėvelė turi liesti kremą, kad nesusidarytų plutelė. Kol keps lakštai, kremas bus pakankamai atvėsęs.
Torto surinkimas ir patarimai
Man puikiai tilpo į mano 20 cm tortinę, todėl tortą sutepiau būtent joje. Dėkite vieną lakštą ant kito, sluoksniuodami kremu. Kremo dėjau po 2-3 medinius šaukštus. Paskutinį lakštą dėjau pūslėmis į apačią, kad viršus būtų lygus. Atidėtą lakštą apverskite, uždėkite ant viršaus. Tortą šiek tiek paslėkite, palikite nakčiai šaldytuve.
Dėl kremo kiekio, tai yra individualus dalykas ir pirmiausia priklauso nuo torto skersmens. Kuo mažesnis skersmuo - tuo mažiau kremo, bet atitinkamai mažesniam tortui turi būti skirta taip pat mažiau kremo. Bet tam, kad kremo užtektų, siūlyčiau prieš sutepant tortą kremą padalyti į tiek dalių, kiek bus kremo sluoksnių, taip pat atidėti kremo torto viršui ir šonams.
Lakštų šonus aplyginkite. Jeigu ant papločių susidarė pūslės, jas nupjaukite aštriu peiliu ir išsaugokite - jomis galima bus papuošti tortą. Lygiausią palikite viršui. Atraižas sutrinkite. Taip atidėkite trupinių maždaug stiklinę arba šiek tiek mažiau. Man šiek tiek pritrūko trupinių visam tortui (šiek tiek torto šono liko nepadengta). Kad tikrai užtektų, galit pasilikti 1 lakštą ir jį sutrupinti.
Iš ryto tortą aptepkite kremu, apibarstykite trupiniais, puoškite pagal pageidavimą, bet šis tortas puošiamas minimaliai - per trafaretą barstomas milteliniu cukrumi arba pakepintais trupiniais (trupiniai kepinami, kad skirtųsi spalva). Prancūzijoje vieną dalį nuopjovų dar kiek pakepindavo, kad gautųsi tamsesnė spalva.
„Napoleono“ tortas Lietuvos kulinarijos istorijoje
Smetonos laikais „Napoleono“ tortas buvo nepaprastai populiarus Kaune. Kiekvienas restoranas ar kavinė tortą gamindavo griežtai pagal autentišką originalų receptą, bet puošdavo jį savaip: Konrado kavinė puošdavo stilizuota tulpe (nuo ko vėliau ir pati kavinė buvo pavadinta „Tulpe“), „Metropolis“ - tautinės juostos ornamentu per vidurį. Ornamentas ant „Napoleono“ buvo kaip vizitinė kortelė.
Kai Vilniuje buvo atidaryta „Neringos“ kavinė, tapusi aukščiausiu kavinių kultūros etalonu ir sektinu pavyzdžiu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje TSRS, čia gamybos vedėja taip pat pradėjo kepti „Napoleono“ tortą. Senieji lankytojai iki šiol prisimena jo nepakartojamą skonį. Ir šis „Neringos“ „Napoleono“ buvo kepamas tuo pačiu receptu, kaip ir visi, tik jis nebuvo puošiamas, bet pjaustomas mažesniais gabaliukais.
Laikas ir kantrybė: „Napoleono“ paslaptis
Tortą per naktį palikau šaldytuve (maždaug 10 valandų). Ragavom iš karto ir jau buvo labai skanu. Tačiau kuo ilgiau stovės tortas šaldytuve, tuo taps minkštesnis, labiau susigers kremas. SVARBU! Tortas skaniausias 3-ią dieną, todėl padarius reikia dėti į šaldytuvą ir laukti.
Visas gaminimo procesas užtruko plius minus 2,5-3 valandas. Kai viską susidėlioji ir receptas geras, viskas vyksta sklandžiai ir greitai. Jį taip pat galima šaldyti - labai patogu per šventes. Padarius dedam į šaldiklį formą apvyniojus maistine plėvele - dieną prieš valgymą išimam iš šaldiklio ir įdedam į šaldytuvą.
PAGALIAU!!! Skambinu visais varpais - iškepiau "Napoleoną"! Karūnuoju šį tortą karalių karaliumi ir skiriu jam auksinę karūną! Anksčiau "Napoleoną" visada nedvejodama pirkdavau kepyklėlėse. Rezultatas pranoko visus lūkesčius! Tortas mano ir vyro skoniui tobulas. Netrūksta jame nieko, nei rūgščios uogienės, nieko. Nors kremas saldus, bet negelia dantų. Mano skoniui labai labai. Vyrui taip pat. Prašė dar kepti. Labai savim didžiuojuos! O ko nesididžiuoti? Vos prieš metus džiaugdavausi iškeptu pačiu paprasčiausiu batonu ar pyragu, o dabar galiu ploti rankomis, nes net patį tortų karalių „Napoleoną“ pavyko nugalėti! Jei galiu aš, galit ir Jūs! Sudėtingumas. Reikia pasistengti. Mano recepto ir skonio vertinimas. 5/5. Tobulas, būtinai kartosiu.
tags: #pats #skaniausias #napoleono #tortas