Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo vadinamoji „liūto dieta“, kurios esmė - valgyti daug mėsos, kiaušinių, žuvies ir kitų gyvulinės kilmės produktų. Nors kai kurie žmonės teigia patiriantys trumpalaikį savijautos pagerėjimą, moksliniai tyrimai ir ekspertų nuomonės rodo, kad tokia mityba ilgalaikėje perspektyvoje gali būti žalinga ir neetiška.
Gydytoja dietologė Edita Gavelienė pabrėžia, kad mėsėdžių dieta nėra naujas išradimas, tačiau įrodymų, jog valgyti vien mėsą būtų naudinga sveikatai, trūksta. Ji paaiškina, kad žmogaus organizmui reikia įvairių maistinių medžiagų, kurių negali suteikti vienas maisto produktas. Mėsėdžių dieta yra keto dietos atmaina, kuri gali sukelti trumpalaikį savijautos pagerėjimą, ypač tiems, kurie maitinasi nesubalansuotai, vartoja daug perdirbto maisto ir lengvai įsisavinamų angliavandenių. Tokiu atveju, atsisakius nesveikų produktų, trumpam gali pasijusti geriau.
Mokslinių tyrimų iššūkiai ir etiniai aspektai
Mitybos mokslas susiduria su unikaliais iššūkiais, įrodant bet kurią teoriją. Tobulas tyrimas, apimantis tūkstančius dalyvių ir trunkantis dešimtmečius, yra neįmanomas dėl didžiulių kaštų ir etinių priežasčių. Todėl mokslininkai dažnai pasikliauja stebėjimo tyrimais, kurie gali turėti savų trūkumų, tokių kaip informacijos tikslumo priklausomybė nuo tiriamųjų, prabėgusių laikų prisiminimų netikslumas ar galimas finansuotojų interesų poveikis.
Be to, mėsos vartojimas kelia svarbius etinius klausimus. Intensyvus gyvulininkystės ūkis dažnai susijęs su gyvūnų laikymu nehumaniškomis sąlygomis, sukeldamas jiems kančias. Daugelis žmonių mano, kad gyvūnai turi teisę į orų gyvenimą, o jų žudymas vien maistui, kai egzistuoja alternatyvūs šaltiniai, nėra moraliai pateisinamas.
Mėsos pramonė taip pat daro didelį neigiamą poveikį aplinkai. Ji yra viena pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip metanas ir azoto oksidas, šaltinių. Taip pat dideli plotai miškų naikinami gyvulių auginimui, o gyvulininkystės atliekos teršia vandens telkinius.
Mėsos vartojimo žala sveikatai
Nors mėsa yra svarbus baltymų ir kitų maistinių medžiagų šaltinis, daugelis mokslinių tyrimų rodo, kad jos perteklinis vartojimas gali padidinti riziką susirgti įvairiomis ligomis:
- Širdies ir kraujagyslių ligos: Raudona ir perdirbta mėsa, dėl didelio sočiųjų riebalų ir cholesterolio kiekio, siejama su padidėjusia širdies ligų rizika. Kiaulienos lašiniai, lyginant su jautienos, yra žymiai geresni, nes juose yra nemažai polinesočiųjų riebalų rūgščių.
- Vėžys: Kai kurie tyrimai rodo ryšį tarp didelio raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimo ir padidėjusios gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio rizikos. Ypač kiaulienos vartojimas siejamas su vėžio atsiradimu.
- Diabetas: Didelis raudonos mėsos vartojimas gali padidinti antrojo tipo diabeto riziką.
- Nutukimas: Mėsa, ypač perdirbta, dažnai yra kaloringa ir gali prisidėti prie svorio augimo.
- Medžiagų apykaitos sutrikimai: Mėsėdžių dieta gali sukelti įvairius medžiagų apykaitos sutrikimus.
Gydytoja dietologė E. Gavelienė perspėja, kad mėsėdžių dieta, laikantis jos ilgiau nei pusę metų, didina dislipidemijos riziką, aterosklerozę, širdies ligas, gali pakenkti kepenims ir inkstams, o taip pat didina įvairių vėžio rūšių, ypač storosios žarnos vėžio, išsivystymo riziką.
Senovės šaltiniai, tokie kaip 1913 m. S. Griaužos knyga „Mėsa ir jos kenksmingas veiksmas žmogaus kūne“, jau tuomet nagrinėjo mėsos poveikį žmogui. Jame teigiama, kad žmogaus kūno sandara yra labiau pritaikyta augaliniam maistui, o mėsa gali sukelti įvairias ligas, nervų sutrikimus ir trumpinti gyvenimo trukmę.
Ilgoamžių mitybos pavyzdžiai
Pasaulio ilgaamžių regionų, tokių kaip Okinavos sala Japonijoje, gyventojų mityba yra daugiausia augalinio pagrindo. Jų racioną sudaro daržovės (ypač saldžiosios bulvės), ankštiniai augalai (sojos produktai), žuvis ir jūrų gėrybės, tačiau mažai mėsos ir pieno produktų. Tokia mityba yra mažai kaloringa, bet maistinga ir sotina.
Priešingai, samoėdai, kurie valgo vien tik mėsą, yra apibūdinami kaip tauta, kurios sveikata ir gyvensena yra apgailėtina.
Alternatyvūs mitybos šaltiniai ir mitybos įpročiai
Šiuolaikiniai mokslininkai ir dietologai ragina didinti augalinės kilmės baltymų suvartojimą ir mažinti gyvulinės kilmės baltymų kiekį. Pupelės, lęšiai, tofu, riešutai ir sėklos yra puikūs augaliniai baltymų šaltiniai, kurie gali visiškai pakeisti mėsą. Riebią mėsą rekomenduojama keisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi ir paukštiena.
Svarbu atkreipti dėmesį į mėsos paruošimo būdus. Rūkyta mėsa, ypač tradiciniu būdu, gali turėti kancerogeninių medžiagų. Kepant mėsą aukštoje temperatūroje, ypač jei ji apskrunda, taip pat gali susidaryti kenksmingos medžiagos. Perdirbtos mėsos gaminiuose dažnai būna daug sočiųjų riebalų rūgščių ir įvairių priedų.
Amerikos vėžio tyrimų institutas rekomenduoja valgyti ne daugiau kaip tris porcijas raudonos mėsos per savaitę (350-500 gramų). Perdirbtos mėsos gaminių reikėtų vengti arba labai riboti. Žuvies, ypač riebios, rekomenduojama valgyti du kartus per savaitę po 120-150 gramų.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad žmogaus organizme yra milijardai bakterijų, kurių maistas yra skaidulos, gaunamos iš augalinės kilmės produktų. Mėsėdžių dieta gali sutrikdyti šią mikrobiomą.
Mėsos ir mėsos produktų mikrobiologiniai aspektai
Mėsa yra neatspari mikrobiniam gedimui, todėl per ją žmonės gali užsikrėsti infekcinėmis ligomis ir apsinuodyti. Mikrobai į mėsą gali patekti per gyvūno žarnyną, aplinką, darbuotojus ar įrangą. Svarbiausi mėsos užteršimo sukėlėjai yra Salmonella ir enteroinvazinės E. coli.
Siekiant užtikrinti mėsos saugumą, būtina atlikti mikrobiologinę kontrolę, prižiūrėti gyvūnų sveikatą, laikytis higienos taisyklių skerdimo ir perdirbimo metu, kontroliuoti temperatūrą ir tinkamai termiškai apdoroti mėsą.
Pakuočių džiovinimo įrengimas Zermat DR1 - Mėsos gaminiai (Lietuva)
Dirvožemio tarša taip pat gali turėti įtakos mėsos kokybei, nes sunkieji metalai ir kiti teršalai iš dirvožemio gali patekti į gyvulių organizmą ir vėliau į žmogaus mitybos grandinę.
Nors kai kurie žmonės gali trumpam pasijusti geriau, atsisakę perdirbto maisto ir pradėję valgyti vien mėsą, ilgalaikėje perspektyvoje tokia mityba kelia rimtą grėsmę sveikatai ir aplinkai, o taip pat kelia etinių klausimų dėl gyvūnų gerovės.