Pelėsis ir grybeliai yra neatsiejama žmonijos istorijos dalis, egzistuojantys gerokai anksčiau už pačius žmones. Pelėsis - tai mikroskopinių grybų kolonija, kuri auga ant organinių medžiagų, tokių kaip duona. Pelėsiai yra visur aplink mus: ore, dirvoje, ant įvairių paviršių. Jiems augti reikalinga drėgmė, šiluma ir maisto medžiagos. Duona, ypač šilta ir drėgna, yra puiki terpė pelėsiui veistis.
Kas yra pelėsis ir kodėl jis atsiranda ant duonos?
Pelėsiniai grybeliai - tai mikroskopiniai organizmai, neturintys kamieno, šaknų ir lapų, be chlorofilo. Biologiškai tai yra grybai. Jų sandara labai paprasta: tai micelio siūlas, kurio gale susidaro dauginimosi organas, kuriame bręsta sporos. Žemesniųjų grybų micelis tolygiai padengia maistinę terpę plaukuotu kilimu (tokius grybus paprastai ir vadina pelėsiu).
Dėl savo paprastos sandaros grybeliai yra bet kokių organinių medžiagų „valgymo“ čempionai. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai teigia, kad pelėsiniai grybai dauginasi sporomis, kurios nuolat keliauja ore ir patenka ant maisto su dulkėmis. Dažniausiai ant duonos randamos šios pelėsių gentys:
- Aspergillus
- Penicillium
- Fusarium
- Rhizopus
- Mucor
Pagrindinės priežastys, dėl kurių ant duonos atsiranda pelėsis, yra drėgmė, šiluma ir bloga ventiliacija. Laikant duoną plastikiniame maišelyje kambario temperatūroje, sulaikoma drėgmė, kuri skatina pelėsio augimą.
What Happens If You Eat Mold?
Kodėl negalima valgyti apipelėjusios duonos?
Nors kartais žmonės pataria tiesiog nupjauti pelėsį nuo duonos, specialistai vieningai įspėja - to daryti negalima. Skirtingai nuo kai kurių kietųjų sūrių, kur pelėsis lieka tik paviršiuje, duona yra porėta. Tai reiškia, kad pelėsio šaknys (hifai) gali lengvai įsiskverbti giliai į visą duonos kepalą, net jei plika akimi to nematyti.
| Produktas | Ar galima pjauti pelėsį? |
|---|---|
| Duona | Ne, visas kepalas turi būti išmestas. |
| Kietasis sūris | Taip, galima nupjauti 2-3 cm aplink pažeistą vietą. |
| Minkšti sūriai, varškė, uogienė | Ne, reikia išmesti visą pakuotę. |
Pelėsis gamina toksiškus junginius - mikotoksinus. Tai gana stabilios medžiagos, kurios išlieka produkte net ir po pelėsių žūties. Nors pelėsį dažniausiai galima pamatyti, mikotoksinų nei užuosti, nei pamatyti neįmanoma. Aflatoksinai, kuriuos gamina kai kurios pelėsių rūšys, priskiriami stipriausioms natūraliai atsirandančioms kancerogeninėms medžiagoms, galinčioms sukelti kepenų vėžį.
Pelėsio poveikis sveikatai
Pelėsių sporų įkvėpimas arba jų patekimas į organizmą su maistu gali sukelti:
- Alergines reakcijas (rinitą, konjunktyvitą, odos bėrimus).
- Kvėpavimo takų problemas (kosulį, bronchitą, astmos paūmėjimą).
- Virškinamojo trakto sutrikimus (pykinimą, vėmimą, viduriavimą).
- Imuninės sistemos silpnėjimą.
Kaip išvengti pelėsio atsiradimo?
Norint apsaugoti duoną ir kitus produktus nuo pelėjimo, būtina laikytis šių rekomendacijų:
- Tinkamas laikymas: Rinkitės popierinius arba lininius maišelius, kurie leidžia duonai „kvėpuoti“.
- Sausa aplinka: Venkite laikyti duoną drėgnose vietose, pavyzdžiui, šalia kriauklės ar vonios.
- Šaldymas: Jei nespėjate suvartoti duonos, laikykite ją šaldiklyje. Prieš dedant į šaldiklį, patartina ją sandariai suvynioti į foliją ar kepimo popierių.
- Higiena: Reguliariai valykite duonines bei spinteles, kuriose laikomas maistas.
- Sąmoningas pirkimas: Pirkite tiek duonos, kiek spėsite suvartoti iki galiojimo pabaigos.
Jei netyčia suvalgėte pelėsio, nereikėtų smarkiai stresuoti - sveiko žmogaus imuninė sistema dažnai sugeba susidoroti su mažu kiekiu grybelio. Tačiau jei pajutote simptomus, tokius kaip pykinimas ar vėmimas, reikėtų stebėti savo būklę ir, esant poreikiui, kreiptis į gydytoją.