Visuomenėje nuolat vyksta diskusijos apie mėsos įtaką žmogaus sveikatai. Dietologai nesutaria, ar mėsa yra būtina, ar žalinga, tačiau aišku viena - mėsos vartojimo klausimas yra glaudžiai susijęs ne tik su mūsų fiziologija, bet ir su etiniais bei ekologiniais aspektais.
Mėsos maistinė vertė ir nauda organizmui
Mėsa yra vienas pagrindinių gyvūninės kilmės baltymų šaltinių. 100 g mėsos žmogaus organizmui suteikia nuo 30 iki 40 procentų rekomenduojamos baltymų paros normos. Baltymai reikalingi žmogaus organizmui kaip ląstelių statybinė medžiaga, audinių susidarymui ir atsistatymui. Mėsoje esančių baltymų amino rūgščių sudėtis yra biologiškai nepakeičiama - organizme jos nesintetinamos, todėl jų turime gauti su maistu.
Be baltymų, mėsa yra svarbus mikroelementų šaltinis:
- Geležis: Mėsoje esanti geležis yra biologiškai aktyvi ir organizmo įsisavinama daug geriau nei iš augalinių produktų. Tai ypač svarbu kovojant su mažakraujyste.
- B grupės vitaminai: Ypač svarbus vitaminas B12, kurio randama tik gyvulinės kilmės produktuose. Jo trūkumas gali sukelti bendrą organizmo išsekimą ir mažakraujystę.
- Cinkas, fosforas ir selenas: Šios medžiagos būtinos imunitetui ir medžiagų apykaitai.
Mėsa ir sveikatos rizikos
Nors mėsa turi naudingų savybių, moksliniai tyrimai rodo, kad perteklinis raudonos bei perdirbtos mėsos vartojimas siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo bei vėžinių susirgimų rizika. Organizmo sąnaudos, reikalingos skaidyti gyvuliniams baltymams, smarkiai pranoksta sąnaudas, reikalingas skaidyti angliavandeniams ir riebalams.
Pagrindinės problemos, kylančios vartojant mėsą be saiko:
- „Blogasis“ cholesterolis: Skatina trombų susidarymą ir kraujagyslių užsikimšimą.
- Virškinimo apkrova: Mėsa virškinama ilgiau nei augalinis maistas, todėl organizmas turi išeikvoti daugiau bioenergijos.
- Priedai: Pramoninėje gyvulininkystėje naudojami hormonai, antibiotikai ir augimą skatinančios medžiagos gali kauptis mėsos produktuose.
Jautienos antrekoto didkepsnis greitai | Skani sultinga minkšta jautiena | jautienos receptai
Kaip vartoti mėsą saikingai?
Gydytojai dietologai pabrėžia, kad mėsos vartojimo kiekis turėtų būti individualus, atsižvelgiant į fizinį aktyvumą ir amžių. Rekomenduojama mėsą valgyti ne dažniau kaip 3-4 kartus per savaitę, o raudoną mėsą - iki dviejų kartų per savaitę. Svarbu atkreipti dėmesį į gaminimo būdą: sveikiausia mėsa yra virta, troškinta arba kepta orkaitėje, vengiant riebių padažų ar pridegusios plutelės.
| Mėsos rūšis | Rekomendacijos |
|---|---|
| Paukštiena | Sveikiausias pasirinkimas, turintis daug baltymų ir mažai riebalų. |
| Raudona mėsa | Vartoti saikingai, rinktis liesas dalis. |
| Perdirbta mėsa | Vartoti kuo rečiau (pvz., kartą per mėnesį) arba atsisakyti. |
Svarbiausia taisyklė - raciono įvairovė. Jei dalį mėsos patiekalų pakeisite ankštinėmis daržovėmis, grūdinėmis kultūromis ar žuvimi, organizmas gaus visas reikiamas medžiagas be rizikos, kurią sukelia perteklinis mėsos vartojimas.