Lietuvoje į nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašyta apie 70 maistinių bulvių veislių. Jos dar skirstomos į labai ankstyvas, ankstyvas, vidutinio ankstyvumo, vėlyvas ir labai vėlyvas bulves. Bulvių gumbuose yra daug lengvai virškinamų maisto medžiagų, todėl jos yra vertingas maisto produktas. Bulvėse yra kalcio, kalio, fosforo, geležies, jodo, sieros, nemažai vitamino C, B1, B2, B6, PP, K. Suvalgyta viena vidutinė bulvė suteikia žmogaus organizmui mažiau nei 80 kcal.
Nors gali pasirodyti, kad visos bulvės vienodos, visgi, priklausomai nuo veislės, jos skiriasi savo savybėmis. Norint išsirinkti tinkamiausią daržovę savo stalui, svarbu suprasti pagrindinę jų klasifikaciją.
Bulvių klasifikacija pagal virimo tipą
Europoje naudojamas bulvių skirstymas į tris pagrindines grupes: A, B ir C. Šios kategorijos padeda pirkėjams lengviau orientuotis, kam konkreti bulvė tinkamiausia:
- A tipo bulvės (salotinės): tai vaškinės, žemo krakmoliškumo bulvės. Jos turi tvirtą minkštimą, verdant nesukrenta ir puikiai išlaiko savo formą.
- B tipo bulvės (universalios): vidutinio krakmoliškumo bulvės, kurios tinka beveik visiems patiekalams. Jos nesukrenta ir puikiai išlaiko savo formą verdant.
- C tipo bulvės (miltingos): krakmolingos bulvės, kurios virdamos lengvai skyla ir sukrinta. Jos idealiai tinka košei trinti ar cepelinams gaminti.
Populiariausios bulvių veislės ir jų panaudojimas
Lietuvos augintojai ir prekybos tinklai siūlo platų veislių pasirinkimą. Pateikiame lentelę su populiariausiomis veislėmis ir jų geriausiomis savybėmis:
| Veislė | Tipas | Pagrindinės savybės ir panaudojimas |
|---|---|---|
| Vineta | AB / Universali | Miltiška tekstūra, labiausiai tinka sriuboms, cepelinams, tarkuotų bulvių patiekalams. |
| Laura | B / Miltinga | Miltingos, todėl tinka trinti, skrudinti ir kepti. Išlieka gana tvirtos, tinka salotoms. |
| Soraya | B / Universali | Išskirtinio skonio, puikiai tinkanti salotoms, sriuboms ir bulviniams blynams. |
| Adora | A / Vaškinė | Lyg vašku dengtos bulvės, idealiai tinka virimui ir kepimui, nes išlaiko formą. |
| Jelly | BC / Vėlyva | Turi nemažai sausųjų medžiagų, idealios traškučiams ir cepelinams gaminti. |
| Siena | A | Labai skanios, pailgos bulvės, dažnai naudojamos kaip „baby“ bulvytės. |
Kokias bulves rinktis cepelinams ir košei?
Norint išvirti tikrai kokybiškus cepelinus, viena svarbiausių sėkmės paslapčių - teisingai pasirinkta bulvių veislė. Bene esminė savybė yra krakmolo kiekis. Aukšto krakmolo (net iki 20% ir daugiau) bulvės geriausiai tinka tarkuotų patiekalų gamybai, nes suteikia reikiamą lipnumą masei.
Krakmolingos bulvės, kurios būna vėlyvesnės ir sukaupia apie 15 procentų krakmolo, naudojamos cepelinams ir kitiems iš bulvių tarkių gaminamiems patiekalams. „Vineta“ yra universali ir pagrindinė veislė, kuri tinka ir cepelinams gaminti. Taip pat rekomenduojama rinktis „Queen Anne“ ar „Melody“ bulvių veisles.
Tobulas rūkyto kumpio padažas cepelinams ir ne tik
Bulvių košei taip pat rinkitės krakmolingas veisles - jos lengvai išverda ir sukrinta. Miltingos bulvės labiausiai tinka bulvių košei, nes iš jų paruošta masė būna švelni. Tam puikiai tinka „Laura“ arba „Vineta“ veislės.
Praktiniai patarimai, kaip teisingai virti bulves
Kad bulvės būtų tikrai skanios, svarbu ne tik veislė, bet ir pats virimo procesas. Štai pagrindiniai šefų patarimai:
- Vandens temperatūra: bulves geriau pradėti virti šaltame vandenyje, kaip ir daugelį šakninių daržovių. Sudėkite bulves į puodą ir visiškai užpilkite šaltu vandeniu taip, kad vandens būtų maždaug 1 cm virš bulvių.
- Sūdymas: druską beriam iš pradžių, jei norime, kad išvirusios bulvės geriau išlaikytų savo formą. Tačiau ruošiantis gaminti bulvių košę, bulves reikėtų sūdyti tik 10 minučių pavirus arba virimo pabaigoje.
- Prieskoniai: vandenį galima paskaninti per pusę nuluptu svogūnu, lauro lapais, pipirų grūdeliais, česnako skiltelėmis ar žiupsniu kmynų.
- Virimo laikas: nepjaustytos bulvės, priklausomai nuo dydžio, išverda per 10-30 min. Mažos šviežios bulvės išverda maždaug per 15 minučių, vėlyvesnės - per 20 minučių.
Patikrinti, ar bulvės išvirė, galima į jas įsmeigus peilį - jis turi smigti lengvai, o bulvė turėtų lengvai išslysti. Svarbu bulvių nesmulkinti be reikalo: kuo labiau susmulkintos bulvės, tuo daugiau krakmolo jos išskiria ir tuo labiau prisigeria vandens.
Pavojai: kada bulvės tampa nuodingos?
Įsigijus didesnį kiekį bulvių, svarbu jas tinkamai laikyti. Jas vertėtų laikyti tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, 3-5 laipsnių temperatūroje. Bulvių negalima laikyti šviesoje - nes jos pažaliuoja.
Pažaliavusiose bulvėse atsiranda nuodinga medžiaga solaninas, kuri gali sukelti galvos, pilvo skausmus ir viduriavimą. Šviesioje patalpoje laikomos bulvės pažaliuoja per keletą dienų. Tokios bulvės maistui netinka. Pašalinti šio toksino neįmanoma nei bulvę išverdant ar iškepant, nei išpjaunant jos pažaliavusias vietas. Solaninas ypač pavojingas nėščiosioms, nes skatina persileidimą.
Taip pat svarbu žinoti, kad nuodingi yra tik daigai. Suvytusios ir sudygusios bulvės maistui dar tinkamos, tačiau jos netenka įprastos formos, vitaminų ir pasidaro nebeskanios. Higienistai nerekomenduoja maistui vartoti senų, sudžiūvusių bulvių bei vandens, kuriame jos virė.