Kopūstas - viena pagrindinių daržovių, kurią vartojame, ir viena seniausių bei plačiausiai paplitusių europietiškos kilmės daržovių. Visame pasaulyje suskaičiuojama maždaug 100 skirtingų kopūstų rūšių, kurios priklauso bastutinių (Brassicaceae) augalų šeimai. Kopūstai kilę iš laukinio kopūsto ir kultivuojami nuo seno, o jų pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „caput“, reiškiančio galvą.
Kryžmažiedžių augalų šeimai priklausantys kopūstai yra vieni turtingiausių naudingosiomis medžiagomis. Jie lengvai prisitaiko prie vietos sąlygų, pakankamai gerai dera įvairiose klimato zonose. Lietuvoje tradiciškai daugiausia auginami baltieji gūžiniai kopūstai, tačiau pamažu įsitvirtina ir kitų kopūsto atmainų auginimas. Prekybos tinklo specialistai pažymi, kad pirkėjai vis labiau domisi sveikatai palankiais produktais, tad įvairių kopūstų rūšių pardavimai ypač auga.
Kopūstų nauda sveikatai
Kopūstai yra ne tik skanūs, bet ir labai naudingi sveikatai. Jie turi mažai kalorijų ir daug skaidulų, taip pat yra turtingi vitaminais C, K, B ir E, magniu bei kitomis maistinėmis medžiagomis. Štai keletas pagrindinių kopūstų privalumų:
- Mažina uždegimus: Kopūstuose esantys antioksidantai ir fitochemikalai mažina galimybę susirgti ūmiomis ar lėtinėmis ligomis.
- Gerina kraujotaką ir mažina cholesterolį: Kopūstai stiprina kraujagyslių sieneles ir padeda mažinti cholesterolio lygį kraujyje.
- Padeda lieknėti: Kopūstai turi mažai kalorijų ir daug skaidulų, kurios suteikia sotumo jausmą ir gerina virškinimą.
- Reguliuoja gliukozės ir insulino lygį: Kopūstai gali padėti sumažinti diabeto riziką ir sušvelninti ligos pasekmes.
- Stiprina imunitetą: Didelis kiekis antioksidantų ir vitamino C padeda lengviau atsispirti virusams ir kitoms ligoms.
- Stiprina kaulus: Kopūstai padeda palaikyti tvirtus kaulus dėl juose esančio didelio kiekio vitamino K, kalcio ir fosforo.
- Gerina atmintį: Kopūstuose esantis cholinas gerina smegenų kraujotaką ir mažina uždegimus.
- Gerina virškinimą: Kopūstų sultys didina skrandžio rūgšties išsiskyrimą, o rauginti kopūstai turi probiotikų, kurie padeda palaikyti tinkamą žarnyno mikroflorą. Ląsteliena padeda išvesti iš organizmo cholesterolį.
- Gerina regėjimą: Didelis kiekis vitamino A bei antioksidantų liuteino ir zeaksantino teigiamai veikia akis.
- Mažina vėžio riziką: Specifiniai antioksidantai ir sieros junginiai saugo organizmą nuo ląstelių mutacijos ir vėžinių ląstelių dauginimosi.
- Gerina odos ir gleivinių būklę: Magnis, geležis, varis ir beta karotenas gerina odos bei gleivinių būklę.
Populiariausios kopūstų rūšys ir jų savybės
Visos kopūstų rūšys yra giminingos ir mažai skiriasi viena nuo kitos savo chemine sudėtimi, botaninėmis ir biologinėmis savybėmis, tačiau turi skirtingus vegetatyvinius bei produktyviuosius organus. Kopūstinės daržovės skirstomos į kelias grupes, apimančias gūžinius, žiedinius, brokolius, Briuselio, lapinius, kininius, pekininius ir ropinius kopūstus.
1. Gūžiniai kopūstai (Brassica oleracea var. capitata)
Gūžiniai kopūstai yra dvimečiai augalai, turintys trumpą stiebą ir stambius, mėsingus lapus, sudarančius kietą gūžę, kurios svoris gali varijuoti nuo 0,3 iki 16 kg. Tai pats populiariausias kopūstas Lietuvoje, užimantis liūto dalį visose lysvėse. Gūžinis kopūstas turi tris porūšius: baltuosius, raudonuosius ir savojinius gūžinius kopūstus.
Baltagūžiai kopūstai (Brassica oleracea L. var. capitata L. f. alba)
Lietuvoje labiausiai paplitę baltagūžiai kopūstai. Jie dera gausiausiai iš visų kopūstinių daržovių. Gūžė kieta, šviesiai žalios, beveik baltos spalvos. Baltagūžis kopūstas padeda gydyti įvairias ligas, efektyviai kovoja su vidurių užkietėjimu, gydo skrandžio opas ir kitas virškinimo sistemos ligas. Tai puikus unikalaus vitamino U šaltinis, kuris padeda įveikti skrandžio uždegimą. Be to, juose gausu sieros, kuri padeda kovoti su infekcijomis ir spartina žaizdų gijimą. Naudingi ne tik švieži kopūstai: dalis mokslininkų teigia, kad reguliarus raugintų kopūstų valgymas padeda stabdyti vėžinių ląstelių formavimąsi. Šiuose kopūstuose yra nemažai vitamino B5 (pantoteno rūgšties, vitamino PP), kuris yra svarbus augimui, dauginimuisi, dalyvauja hemoglobino ir hormonų sintezėje, mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.
Palyginti su kitomis kopūstų rūšimis, gūžiniuose labai daug natrio ir geležies, jie mažiausiai kaloringi (100 g - 27 kcal, o raugintų kopūstų - perpus mažiau).
Pagal vegetacijos laikotarpį baltagūžiai kopūstai skirstomi į:
- Ankstyvuosius: 'Grienadier F1', 'Jetma', 'Ditmarskė'. Užauga mažesnės gūžės (apie 1-1,5 kg), bet prinoksta labai greitai (po 60-65 dienų).
- Vidutinio ankstyvumo: 'Destiny F1', 'Piton F1'.
- Vidutinio vėlyvumo: 'Bagočiai', 'Dotnuvos baltarusiškieji', 'Megaton F1', 'Brunsviko'. Šios veislės užauga iki 4 kg, su labai tvirtomis ir tankiomis gūžėmis, dažnai renkamos raugimui.
- Vėlyvuosius: 'Amager 611', 'Amtrak F1', 'Lennox F1'. Vėlyva, ypač gerai sandėliuojama veislė. Gūžės būna milžiniškos - 5-6 kg.
Raudongūžiai kopūstai (Brassica oleracea var. capitata f. Rubra)
Raudongūžiai kopūstai labai panašūs į baltagūžius, tik jų lapai tamsiai purpuriniai arba raudonai violetinės spalvos, kurios intensyvumas priklauso nuo dirvos rūgštingumo. Jų gūžė kieta, užauga nuo 0,4 iki 4 kg. Jie kiek tvirtesni, lėčiau minkštėja termiškai apdorojant, bet puikiai tinka šviežioms salotoms, troškiniams. Šios veislės gerai laikosi per žiemą. Raudongūžiai kopūstai vartojami salotoms gaminti, marinavimui, troškinimui. 'Rodoma' - kompaktiška, labai gražios spalvos veislė, auganti apie 90 dienų. Tinka salotoms - spalva sodri, o lapai traškūs. 'Kalibos' - vėlyvesnė veislė, kurios gūžės kūgio formos ir labai tankios. Puikiai tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek trumpalaikiam laikymui.
Savojiniai kopūstai (Brassica oleracea convar. capitata var. sabauda L.)
Savojinis, kitaip garbanotasis kopūstas, turi gležnus, garbanotus ir pūslėtus lapus, dėl ko ir vadinamas garbanotuoju. Jo gūžė yra minkštesnė už kitų gūžinių kopūstų, užauga nuo 0,5 iki 3 kg. Palyginus su kitais gūžiniais kopūstais, savojinis per žiemą išsilaiko prasčiau, jo mažesnis derlingumas. Nuo kitų kopūstų jis skiriasi ir savo konsistencija, švelnesniu skoniu. Šie kopūstai kilę iš Prancūzijos, žinomi nuo XVI amžiaus. Iš savojinių kopūstų gaminamos puikios šviežios salotos, taip pat jie vartojami pyragų įdarams, balandėliams gaminti. Šiuose kopūstuose yra mažai ląstelienos, tačiau jie - baltymų čempionai. Be to, turi ypatingų medžiagų, stimuliuojančių organizmo augimą, todėl labai naudingi vaikams ir paaugliams. Vidutinio ankstyvumo savojinių kopūstų hibridas, skirtas auginti vasaros ir rudens derliui, vegetacijos trukmė apie 80 dienų. Gūžės standžiai susuktos, geros vidinės struktūros, užauga 1,5-2,5 kg svorio. Lapai gofruoti, susiraukšlėję, turi daugiau baltymų ir vitaminų, švelnaus skonio. Gerai auga įvairiose dirvose, nereiklūs tręšimui. Atsparūs fuzariozei. Yra ir vėlyvų hibridų, skirtų ilgam sandėliavimui.
2. Žiediniai kopūstai (Brassica oleracea var. botrytis)
Žiediniai kopūstai, dar vadinami kalafiorais, yra vienmetė kopūstinė daržovė. Kalafioro stiebas trumpas, lapai susitelkę jo apačioje. Turi šakotą žiedyną. Žiedkočiai kartu su žiedais sudaro sultingą galvutę, kuri ir naudojama maistui. Žiediniai kopūstai valgomi virti, kepti, kartais žali. Juos tinka dėti į daržovių troškinius ar tiesiog virti žiedinių kopūstų sriubą. Jie buvo atvežti į Europą iš arabų šalių XII amžiuje, o plačiau išplito Vakarų Europoje XVI-XVII amžiuose. Mitybos specialistai rekomenduoja juos valgyti bent 2-3 kartus per savaitę, nes reguliariai valgant šis maisto produktas gali užkirsti kelią storosios žarnos, prostatos ir kiaušidžių vėžiui. Žiedinių kopūstų sudėtyje yra dviejų svarbiausių antioksidantų - vitamino C ir mangano, taip pat Omega riebalų rūgščių ir vitamino K, kurie teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Vėlyviausi žiediniai kopūstai skirti rudeniniam derliui. Augalai labai gyvybingi ir tvirti, gerai pakelia nepalankias augimo sąlygas bei yra atsparūs grybinėms ir bakterinėms ligoms. Žiedynai dideli ir sunkūs, užaugantys iki 1,5-3,0 kg svorio, gerai apgaubti lapais, visiškai balti, neturintys polinkio į kitos spalvos intarpus.
Populiarios veislės: 'Snowball' - universali, vidutinio ankstyvumo veislė, žiedynai baltutėliai, tankūs, sveria apie 1 kg. 'Freedom' - hibridas, atsparus karščiui ir lapų ligoms.
Kalibras - Gyvų čia nelieka
3. Brokoliniai kopūstai (Brassica oleracea var. italica)
Brokoliniai kopūstai yra viena iš sveikiausių ir nekaloringiausių daržovių, labai naudingų mūsų organizmui. Iš tiesų, visos tamsiai žalios spalvos daržovės pasižymi ypatinga nauda žmogaus organizmui. Brokoliuose gausu sulforafano, kuris pasižymi priešvėžinėmis savybėmis ir padeda veiksmingai kovoti su uždegimu. Sveikatos specialistai teigia, kad reguliariai valgant brokolius galima smarkiai sumažinti prostatos vėžio riziką, todėl šios daržovės ypatingai naudingos vyrams. Jose taip pat gausu vitaminų C, A ir K, kalio, fosforo, seleno, skaidulų ir folatų, kurie reikalingi ne tik nėščiosioms bei maitinančioms mamoms. Be to, brokoliai turtingi medžiagomis, prevenciškai apsaugančiomis nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto. Brokoliai yra puikus geležies šaltinis, o reguliariai valgant šias daržoves galima sustiprinti imunitetą ir sumažinti sklerozės vystymosi riziką. Jei siekiama sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, rekomenduojama valgyti apvirtus brokolius - jei juos pavirsite bent tris minutes, šiose daržovėse esančios skaidulos bus įsisavinamos kur kas geriau.
4. Briuseliniai kopūstai (Brassica oleracea var. gemmifera)
Briuseliniai kopūstai yra dvimetė kopūstinė daržovė. Pirmaisiais metais užauga 50-80 cm stiebas, ant kurio lapų pažastyse susidaro nedidelės, graikinio riešuto dydžio, gūžės. Ant vieno augalo išauga 20-60 gūželių, kurių bendra masė siekia 600-700 g. Briuseliniai kopūstai yra tiesiog idealus maistas besilaikantiems dietos, nes šiose daržovėse itin gausu organizmui reikalingų medžiagų ir vitaminų, o kalorijų kiekis yra labai nedidelis. Pagrindinis šių kopūstų turtas - kalis. Jie ypatingai vertinami dėl mažiau žinomų, tačiau labai naudingų antioksidantų, tokių kaip kofeinas, kaempferolas ar izoramnetinas. Reguliariai valgant juos galima apsaugoti organizmą nuo oksidacinio streso, kuris yra vienas svarbiausių vėžio rizikos faktorių. Nors Briuselio kopūstai dažniausiai valgomi tiesiog apvirti, tačiau nebūtina tuo apsiriboti - šias daržoves taip pat galima troškinti ar kepti. Jie gana gerai ištveria šalčius, o derliaus ėmimas rudenį gali trukti ilgiau nei baltųjų gūžinių.
Populiarios veislės: „Dolores“, „Groninger“, „Long Island“, „Predora“, „Lunet“, „Lauris“, „Peer Gynt“. 'Idemar' - klasikinė veislė, formuojanti daug vienodo dydžio kopūstėlių. 'Oliver' - šiek tiek ankstyvesnė veislė.
5. Lapiniai kopūstai (Kale)
Lapiniai kopūstai, dar vadinami Kale kopūstais, neretai vadinami žalumynų karaliais. Vakarų ir Šiaurės Europoje lapiniai kopūstai yra populiarios žieminės daržovės. Jie skiriasi nuo kitų tuo, kad lapuose yra daug sausųjų medžiagų (vidutiniškai 17,3 proc.), baltymų (3,86 proc.), mineralinių medžiagų (1,57 proc.), karoteno, daug cukraus, įvairių vitaminų. Šiose daržovėse yra kone visų organizmui būtinų medžiagų, todėl šiuos kopūstus ypatingai rekomenduojama valgyti vegetarams ir veganams. Lapiniuose kopūstuose gausu vitaminų A, B1, B2, B6, C ir K, magnio, folio rūgšties, fosforo, geležies, cinko, kalcio ir natrio. Jie neformuoja gūžės - tai tik lapai, bet jie labai tvirti, atsparūs šalnoms, gali būti skinami net gruodžio mėnesį. Derlių geriausiai imti po šalnų, nes tuomet pranyksta lapuose esantis kartus prieskonis. Lapus galima naudoti salotoms, troškiniams, džiovinti čipsams.
Populiarios veislės: 'Dwarf Green Curled' - klasikinis, smulkiai garbanotas kale tipas. 'Redbor' - purpurinis kale variantas.
6. Ropiniai kopūstai (Kaliaropės)
Ropinis kopūstas (Brassica oleracea var. gongylodes), kitaip kaliaropė, yra dvimetė kopūstinė daržovė. Nors savo išvaizda ropiniai kopūstai primena ropes, tačiau iš tiesų tai yra baltagūžių kopūstų „giminaitės“. Ropinis kopūstas dirvos paviršiuje užaugina rutuliškus, maistui vartojamus stiebagumbius. Šios daržovės pasižymi kopūstams būdingomis savybėmis ir yra itin naudingos sveikatai: kaliaropėse gausu vitamino C (ropiniuose kopūstuose šio vitamino kiekis didesnis nei apelsinuose), B grupės vitaminų, biotino, geležies, magnio, mangano, kalio ir kt. Jie verdami, troškinami, kepami, valgomi ir žali. Ropiniai kopūstai skanūs tiesiog žali, papjaustyti ar sutarkuoti, pagardinti druska ar prieskoniais.
7. Pekino kopūstai (Brassica rapa subsp. pekinensis)
Pekino kopūstai yra nekaloringos, bet labai naudingos daržovės, kurios padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, mažina peršalimo ligų ir infekcijų riziką, veiksmingai kovoja su laisvaisiais radikalais ir skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Pekino kopūsto sultys yra ypač naudingos kenčiantiems nuo artrito: šis gėrimas mažina skausmą ir veiksmingai slopina uždegimą. Šias daržoves naudinga ne tik valgyti, bet taip pat naudoti išoriškai: šviežiai spaustos Pekino kopūstų sultys gali būti naudojamos kaip jauninanti veido kaukė.
8. Kinijos kopūstai (Brassica rapa subsp. chinensis var. parachinensis)
Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo kaip minkšti salotiniai gūžiai, bet yra daug atsparūs nei galvojau. Kiniški kopūstai geriausiai auga rudenį, kai orai vėsesni, o drėgmė pastovesnė. Labai pritaikomi šviežiam vartojimui, fermentacijai, bet netinka ilgalaikiam laikymui. Juos rekomenduojama auginti kaip antrą derlių, kai kitos lysvės jau laisvos. Jie užauga greitai, bet svarbu laiku nuskinti - kitaip pradeda žydėti. Populiarios veislės: 'Granaat' - viena ankstyviausių veislių, subręsta per 60 dienų. 'Bilko F1' - atspari ligoms hibridinė veislė, užauganti iki 2 kg.
9. Jūros kopūstai (Laminaria japonica)
Jūros kopūstai yra turtingi organizmui būtinais mineralais, tokiais kaip cinkas, kalis, magnis ir geležis. Taip pat šiose daržovėse gausu vitaminų А, В1, В2, В12, С, D ir Е, todėl šiais kopūstais tikrai verta praturtinti savo mitybą. Šios daržovės yra puikus baltymų šaltinis, todėl jūros kopūstus rekomenduojama valgyti vegetarams ir veganams. Dėl sudėtyje esančio jodo jūros kopūstai gali padėti palaikyti normalią skydliaukės veiklą: jei nuolat skundžiatės raumenų silpnumu ar be priežasties sparčiai didėjančiu svoriu, tikėtina, kad taip nutinka būtent dėl skydliaukės sutrikimų.
Kopūstų auginimas: bendrieji patarimai ir veislių pasirinkimas
Geras derlius priklauso nuo tinkamos veislių atrankos ir auginimo sąlygų. Ilgainiui supratau, kad kiekviena kopūstų rūšis turi labai aiškų tikslą, ir jei nori gero rezultato, turi iš anksto apsispręsti, kam tą kopūstą naudosiu. Svarbiausia - nebijoti bandyti ir mokytis iš nesėkmių. Daugelis pradedančiųjų bando vienu metu auginti po truputį visų rūšių, tačiau taip sunku tinkamai paskirstyti laiką, trąšas ir priežiūrą. Patyrę sodininkai sako: „Geriau kelios veislės - bet gerai prižiūrėtos“.
Auginimo sąlygos
- Vieta: Kopūstai yra šviesomėgiai, tad jų auginimo vieta neturi būti užgožiama medžių ar pastatų šešėlių. Tinka vietos, kur prieš tai augo mėšlu tręštos daržovės, morkos, svogūnai, burokėliai, agurkai, ankštinės daržovės.
- Dirva: Mėgsta nerūgštų, gerai sukultūrintą, giliai išdirbtą, humusingą, patręštą, drėgną, vandeniui laidų, sunkesnį dirvožemį (pH 6,5-7,5). Ankstyvosios veislės mėgsta lengvesnės sudėties dirvą. Svarbu atminti, kad kopūstai labai sekina dirvą.
- Temperatūra: Kopūstai atsparūs šalčiams, tačiau žiediniai kopūstai jautrūs temperatūrų svyravimams, vėsiam orui ir blogai perneša temperatūrą, žemesnę nei 10 °C. Briuselio kopūstai geriausiai dera, kai dienos temperatūra neviršija 21 °C.
- Laistymas: Kopūstai mėgsta drėgmę, kai jos trūksta, auga blogai. Tad laikantis sausiems orams, kopūstus reikia laistyti reguliariai (karštais periodais - kartą per 2-3 dienas, po 8-10 litrų vienam augalui). Jei dirva sausa, gūžės linkusios sprogti.
- Tręšimas: Kopūstams reikia daug maistinių medžiagų. Kaip priešsėlį tinka auginti žaliajai trąšai skirtus augalus - pupinių augalų mišinius, rugius.
Kopūstų sėjos ir sodinimo laikas
Sėklos įterpiamos į 1-2 cm gylį. Kopūstų sodinimas lauke galimas, kai daigai išaugina po 4-5 lapus. Prieš išsodinimą į lauką, daigai apie pora savaičių grūdinami vėdinant šiltnamį. Tarpai tarp augalų ir eilių skiriasi priklausomai nuo veislės ir kopūsto tipo.
Štai apibendrinta sėjos ir sodinimo laiko lentelė:
| Kopūstų tipas | Sėja į daigyklas / šiltnamį | Sėja į atvirą gruntą | Sodinimas į lauką | Atstumai tarp augalų / eilių |
|---|---|---|---|---|
| Baltagūžiai (ankstyvieji) | Vasario pab. - kovo vid. | Netaikoma | Balandžio pab. - gegužės pr. | 35-45 cm / 50-60 cm |
| Baltagūžiai (vėlyvieji) | Kovo pab. - balandis | Gegužės vid. | Gegužės vid. | 50 cm / 70 cm |
| Raudongūžiai | Kovo vid. | Netaikoma | Gegužės pr. | Panašiai kaip baltagūžiai |
| Žiediniai kopūstai | Vasario pab. - kovo pr. (ankstyviems); balandis - gegužė (vėlesniems) | Balandžio pab. - gegužės pr. (po plėvele) | Balandžio pab. - gegužės pr. | 40 cm / 60-70 cm |
| Briuseliniai kopūstai | Kovo pr. (daigams) | Balandžio vid. (daigyne) | Gegužės pr. | 50 cm tarp augalų |
| Garbanotieji (Kale) | Netaikoma | Balandžio pab. - gegužė | Gegužės pr. (daigai) | 30-35 cm / 50 cm |
| Kiniški kopūstai | Netaikoma | Liepos pab. - rugpjūčio pr. | Netaikoma | 30 cm / 50 cm |
| Ropiniai kopūstai | Anksti pavasarį | Balandis (su plėvele); gegužė (be plėvelės) | Kai daigai užsiaugina 4-5 lapus | Panašiai kaip baltagūžiai |
Apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Kopūstus puola įvairios infekcinės ligos ir kenkėjai. Svarbu laiku imtis priemonių, kad apsaugoti augalus:
- Ligos: Juodoji dėmėtligė, baltasis puvinys, pilkasis puvinys, kopūstų šaknų gumbas. Su ligomis kovojama fungicidinėmis priemonėmis, šalinami pažeisti lapai, taikoma sėjomaina, sėklos dezinfekuojamos.
- Kenkėjai: Kopūstinis baltukas, ropinis baltukas, kopūstinė musė, kopūstinis amaras, šliužai. Nuo kopūstinio baltuko kopūstai purškiami karčiųjų kiečių antpilu arba pomidorų lapų ištrauka. Nuo kopūstinės musės rudenį nuėmus derlių būtina giliai perkasti dirvą. Prieš kenkėjus galima naudoti apsauginius tinklus ar plėvelę, mulčias taip pat yra natūrali kliūtis.
Ūkininkas Justinas Zokaitis pataria sodinti po agroplėvele, laistyti sausringuoju periodu, apdengti žiedinius kopūstus nuo saulės, grupuoti kopūstus pagal rūšį ir augimo tempą, bei visada laikytis sėjomainos taisyklių.
Kopūstų derliaus nuėmimas ir laikymas
Pagal vegetacijos trukmę kopūstai skirstomi į labai ankstyvus (70-90 d.), ankstyvus (91-100 d.), vidutinio ankstyvumo (111-150 d.), vidutinio vėlyvumo (151-170 d.) ir vėlyvuosius (171-190 ir daugiau d.).
- Baltagūžiai kopūstai: Ankstyvieji kopūstai gali būti laikomi 3-6 savaites, o vėlyvieji - iki 9 mėnesių. Sandėliuoti tinka sveiki, nepažeisti kopūstai, paliekant 3-6 dengiamuosius lapus. Optimali laikymo temperatūra - 0 °C, drėgmė - 95 proc.
- Briuseliniai kopūstai: Derlių reikia nuimti spalio-lapkričio mėnesiais. Gūželes geriausia nuskinti tuomet, kai jos būna vidutiniškai apie 1 cm dydžio. Geriausių rezultatų pasiekiama atsargiai nulaužiant augimo kūgelį. Jei šie kopūstai skirti laikyti, geriausia nupjauti visą augalą. Briuseliniai kopūstai gerai laikosi sandėliuose-šaldytuvuose, kuriuose palaikoma 0-0,5 °C oro temperatūra ir 85-95 proc. santykinis oro drėgnis.
- Brokoliniai kopūstai: Subręsta per 50-70 dienų po daigų pasodinimo. Derlius nuimamas, kol brokolio galvutės žiedai dar neišsiskleidę. Nupjovus pagrindinę galvutę, iš lapų pažastyse esančių pumpurų kas 6-10 dienų išauga nauji žiedynai.
- Žiediniai kopūstai: Po daigų išsodinimo ankstyvosios veislės subrandina derlių per 60-70 dienų, vėlyvosios - per 120-140 dienų. Derlius nuimamas subrendus galvutėms. Išmokta gudrybė - kai susiformuoja centrinis žiedas, apdengti jį išoriniais lapais, kad saulė nesusvilintų baltų rožių.
- Kaliaropės: Raunamos su šaknimis, lapai apipjaustomi, paliekant maždaug 2 cm kotelį. Apie mėnesį gali būti išlaikomos šaldytuve.
Norint ilgai laikyti - sandėliuoti - reikia labai gerai pasirinkti veisles. Tam visiškai netinka ankstyvieji, net ir kai kurie vidutinio vėlyvumo gūžiniai kopūstai ne visada išlaiko formą. Raugimui geriausi būna vidutinio vėlyvumo ir vėlyvieji baltagūžiai. Šaldymui ir konservavimui labiausiai tinka žiediniai ir briuseliniai kopūstai.
Kopūstų vartojimas ir patarimai
Kopūstai plačiai naudojami maistui. Jie valgomi švieži, raugiami, marinuojami, verdami, kepami, troškinami. Pasaulyje egzistuoja tūkstančiai patiekalų receptų iš kopūstų. Švieži kopūstai sriuboje išverda per penkias minutes, tiek pat brokolius ar žiedinius kopūstus galima pavirti garuose ar pagrilinti ir puikus garnyras jau bus paruoštas. Svarbu daržovių neperkepti ar nepervirti, kad jose išliktų kuo daugiau naudingų medžiagų. Maistingiausias ir labiausiai virškinimą gerinantis būdas šviežio derliaus gūžinius kopūstus valgyti žalius, smulkiai supjaustytus ir pagardintus alyvuogių aliejumi ar mėgstamu padažu.
Kaip sumažinti pilvo pūtimą valgant kopūstus:
Kai kuriems žmonėms kopūstai gali sukelti pilvo pūtimą dėl juose esančių skaidulų, rafinozės (angliavandenio, kuriam suskaidyti reikia specifinio fermento, kurio nėra žmogaus virškinimo sistemoje) ir sieros junginių. Štai keletas patarimų, kaip sumažinti šiuos nepatogumus:
- Valgykite mažesniais kiekiais, maišant su kitomis daržovėmis.
- Termiškai apdorokite, bet darykite tai saikingai, kad išsaugotumėte naudingas medžiagas.
- Smulkiai supjaustykite ar sutarkuokite.
- Pafermentuokite valandą ar daugiau su rūgščiomis sultimis, pavyzdžiui, citrinos, greipfruto.
- Kartu vartokite prieskonius ir žoleles, padedančias virškinimui, pvz., kmynus, pankolius, krapus.
Kam reikėtų vengti kopūstų?
- Esant dirgliosios žarnos sindromui (DŽS), Krono ar kitoms žarnyno ligoms.
- Žindančioms moterims, priklausomai nuo individualios situacijos.
- Dėl skydliaukės veiklos sulėtėjimo, kryžmažiedžiai (kopūstai, brokoliai ir briuselio kopūstai) gali mažinti jodo pasisavinimą organizme.
- Po aukštos temperatūros ar viduriavimo.
Suderinamumas su vaistais
Kopūstai gali būti nesuderinami su tam tikrais vaistais:
- Kraują skystinantys vaistai: Kopūstuose yra didelis kiekis vitamino K, kuris naudojamas organizme kraujui tirštinti. Daržovės, kuriose gausu vitamino K (kale, briuselio ir brokoliai), silpnina kraują skystinančių vaistų, pavyzdžiui, varfarino, veikimą.
- Skausmą ir karščiavimą mažinantys vaistai: Kopūstai gali padidinti acetaminofeno skilimą.
- Vaistai, kuriuos metabolizuoja kepenys: Kopūstai gali paskatinti kepenis pagreitinti vaistų suskaidymą ir keisti jų efektyvumą.
- Raminantys vaistai nuo nerimo: Kopūstai gali padidinti tai, kaip greitai organizmas skaido oksazepamą (Serax), taigi sumažina jo efektyvumą.