Žemės rutulys yra padalintas į keturis pusrutulius: Šiaurės, Pietų, Rytų ir Vakarų. Žemės pusrutuliai yra dvi sferinio Žemės paviršiaus pusės, kurias skiria didysis apskritimas. Dažniausiai Žemė skirstoma į Šiaurės ir Pietų pusrutulius, kuriuos skiria pusiaujas, arba į Rytų ir Vakarų pusrutulius. Nuo 1884 m. jų riba dažniausiai laikoma nulinis Grinvičo dienovidinis ir jam priešingas 180° dienovidinis; kartais dėl kartografinio patogumo ir geopolitinių priežasčių - 160° rytų ilgumos ir 20° vakarų ilgumos dienovidiniai. Pietų pusrutulis apima didžiąją dalį Pietų Amerikos, Afrikos, Australijos ir daugybę vandenyno salų. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirsime Pietų pusrutuliui ir išvardinsime žemynus, kurie jame yra.
Žemynas - didžiausias ir storiausias Žemės plutos masyvas, kurio paviršius yra aukščiau už Pasaulinį vandenyną. Ploniausia plutos dalis dengia vandenynų vanduo. Žemynai Pasaulinį vandenyną dalija į vandenynus.
Ekvatorius: Skiriamoji Linija ir Jo Reikšmė
Ekvatorius - tai įsivaizduojama linija, apjuosianti Žemę ir dalijanti ją į du pusrutulius: šiaurės ir pietų. Ši linija yra labai svarbi geografijoje, astronomijoje ir navigacijoje, nes ji yra pagrindas nustatant platumas ir koordinates. Pusiaujas, arba ekvatorius (lot. aequator - sulygintojas), yra linija (didysis apskritimas), kuria besisukančio kosminio kūno paviršius kertasi su plokštuma, einančia per kūno centrą ir statmena jo sukimosi ašiai. Pusiaujas vienodai nutolęs nuo abiejų ašigalių (polių). Nuo pusiaujo plokštumos skaičiuojama kūno paviršiaus taškų koordinatė - platuma. Žemės pusiaujas dalija Žemę į šiaurės ir pietų pusrutulius. Ekvatorius yra statmena Žemės sukimosi ašiai didžiojo apskritimo linija, esanti vienodu atstumu nuo abiejų Žemės ašigalių. Jo ilgis siekia 40 075,7 km.
Ekvatoriaus tipai
Egzistuoja įvairių tipų ekvatoriai, atsižvelgiant į jų paskirtį ir matavimo būdą:
- Geografinis ekvatorius: Tai pagrindinis ekvatorius, dalijantis Žemės rutulį į Šiaurinį ir Pietinį pusrutulius. Jis yra naudojamas geografinių koordinačių nustatymui.
- Dangaus ekvatorius: Tai dangaus sferos didysis apskritimas, statmenas pasaulio ašiai ir dalijantis dangų į Šiaurės ir Pietų pusrutulius. Jis yra naudojamas astronomijoje, norint nustatyti dangaus objektų padėtį. Didysis apskritimas, kuriuo Žemės pusiaujo plokštuma kertasi su dangaus sfera, vadinamas dangaus pusiauju. Nuo jo skaičiuojama dangaus šviesulių koordinatė - deklinacija.
- Magnetinis ekvatorius: Tai nulinė izoklina - linija Žemės rutulyje, kur magnetinė inklinacija (posvyris) lygi nuliui. Šis ekvatorius yra svarbus magnetiniams tyrimams.
- Geomagnetinis ekvatorius: Tai ekvatorius, pagrįstas Žemės magnetiniu lauku.
- Erdvės ekvatorius: Tai terminas, naudojamas apibūdinti panašias sąvokas erdvėje.
- Tikrasis ekvatorius: Tai ekvatorius, nustatytas atsižvelgiant į tikrąją Žemės formą, kuri nėra visiškai sferinė.
- Galaktinis ekvatorius: Didysis dangaus sferos apskritimas, artimas ir lygiagretus Paukščių Tako vidurio linijai (mažasis apskritimas).
Ekvatoriaus reikšmė
Ekvatorius yra svarbus dėl kelių priežasčių:
- Geografinių koordinačių sistema: Ekvatorius yra pagrindas platumų matavimui. Platuma yra kampas tarp ekvatoriaus plokštumos ir linijos, jungiančios tašką Žemės paviršiuje su Žemės centru.
- Klimatas: Ekvatorinėje zonoje Saulės spinduliai krinta statmeniausiai, todėl čia yra šilčiausia Žemės vieta. Tai lemia specifinį klimatą ir augaliją šioje zonoje.
- Laikas: Ekvatorius naudojamas kaip atskaitos taškas laiko zonoms nustatyti.
- Navigacija: Ekvatorius yra svarbus orientyras laivams ir lėktuvams, padedantis nustatyti jų padėtį.
Pietų Pusrutulio Žemynai ir Regionai
Pietų pusrutulyje yra šie pagrindiniai žemynai ir jų dalys: Antarktida, didžioji dalis Pietų Amerikos, didelė dalis Afrikos ir Okeanijos, įskaitant Australiją.
Antarktida
Antarktida yra žemynas, esantis pačiame Žemės pietų gale. Tai šalčiausias, sausiausias ir vėjuočiausias žemynas, beveik visas padengtas ledu. Jame nėra nuolatinių gyventojų, tačiau yra įvairių šalių mokslinių tyrimų stotys.
Pietų Amerika
Pietų Amerika yra žemynas, esantis Vakarų pusrutulyje, didžioji jo dalis yra pietiniame pusrutulyje. Jį riboja Ramusis vandenynas vakaruose ir Atlanto vandenynas rytuose. Tai ketvirtas pagal dydį žemynas pasaulyje. Žemynas pasižymi nepaprasta klimato ir kraštovaizdžio įvairove - nuo karštų atogrąžų iki vėsių kalnų ir sausų dykumų.
Geografija ir Klimatas
Pietų Amerikai būdinga įvairi geografija, įskaitant Andų kalnus vakaruose, Amazonės baseiną centre ir plokščiakalnius rytuose. Andų kalnai yra santykinai jauna ir seismiškai aktyvi kalnų grandinė, driekiasi palei vakarinį žemyno pakraštį. Amazonės baseinas yra didelis lygumų plotas, kuriame vyrauja visžaliai pusiaujo miškai. Pietų Amerikos klimatas ir kraštovaizdis yra nepaprastai įvairūs. Čia galima rasti karštų atogrąžų, vėsių kalnų ir sausų dykumų. Amazonės baseine vyrauja drėgnas pusiaujo klimatas, o Andų kalnuose - aukštikalnių klimatas. Atakamos dykuma, esanti Čilėje, yra viena sausiausių vietų pasaulyje. Žaliuoja didžiausi pasaulyje drėgnieji miškai. Jie auga palei ilgiausią Pietų Amerikos upę Amazonę, drėkinančią didžiulius džiunglių plotus.
Peru Amazonė (7). Krokodilai, naktiniai džiunglių žygiai ir aukso kasyklos
Gamtos Įvairovė
Pietų Amerika pasižymi didele biologine įvairove. Pietų Amerikoje yra unikalių gyvūnų ir augalų rūšių, kurių daugelis aptinkami tik šiame žemyne. Daugelis jų aptinkami tik šiame žemyne.
Ekonomika ir Gyventojai
Pietų Amerikos ekonomika priklauso nuo žemės ūkio, kasybos ir gamybos. Žemyne auginami kakavmedžiai, kavamedžiai, bananai, vynuogės, apelsinai ir mandarinai. Taip pat kasami varis, geležies rūda, nafta ir gamtinės dujos. Didžiausia Pietų Amerikos šalis yra Brazilija. Didžiausi miestai: Buenos Airės, San Paulas, Rio de Žaneiras. Didžiausios Pietų Amerikos šalys yra Brazilija, Argentina, Kolumbija ir Čilė. Daugelis Pietų Amerikos gyventojų gyvena miestuose. Kaimo vietovėse gyvenantys žmonės verčiasi žemdirbyste.
Kultūra
Pietų Amerikos kultūra yra turtinga ir įvairi, susiformavusi dėl vietinių tradicijų, Europos kolonizacijos ir Afrikos įtakos. Žemyne kalbama įvairiomis kalbomis, įskaitant ispanų, portugalų, anglų, prancūzų ir kečua. Populiarūs tradiciniai šokiai, pristatantys iš skirtingų valstybių atvykusių imigrantų kultūrą.
Afrika
Afrika yra antras pagal dydį žemynas pasaulyje ir didžiąja dalimi yra pietiniame pusrutulyje. Tik nedidelė dalis Afrikos yra Šiaurės pusrutulyje. Žemynas pasižymi didele kultūrine ir etnine įvairove.
Geografija ir Klimatas
Afrikos geografija yra labai įvairi, nuo didelių dykumų, tokių kaip Sahara ir Kalaharis, iki vešlių atogrąžų miškų ir savanų. Afrikos reljefas labai įvairus - nuo didžiausios pasaulyje Sacharos dykumos iki vešlių atogrąžų miškų ir aukštų kalnų. Afrikos klimatas labai skiriasi priklausomai nuo regiono. Šiaurės Afrika yra sausa ir dykuminga, o Centrinė Afrika yra drėgna ir atogrąžų. Pietų Afrikoje vyrauja subtropinis klimatas.
Gamtos Įvairovė
Afrika yra žinoma dėl savo turtingos biologinės įvairovės, įskaitant daugybę unikalių gyvūnų ir augalų rūšių. Žemyne gyvena didelių žinduolių, tokių kaip liūtai, drambliai, žirafos ir zebrai.
Ekonomika
Afrikos ekonomika priklauso nuo žemės ūkio, kasybos ir turizmo. Žemyne auginami kakava, kava, arbata, medvilnė ir kukurūzai. Taip pat kasami auksas, deimantai, nafta ir gamtinės dujos. Pietų Afrikos Respublika yra ekonomiškai stipriausia Afrikos šalis.
Kultūra
Afrikos kultūra yra labai įvairi, susiformavusi dėl daugybės skirtingų etninių grupių ir tradicijų. Žemyne kalbama daugiau nei 2000 kalbų.
Okeanija (įskaitant Australiją)
Okeanija yra geografinis regionas, apimantis daugybę salų Ramiajame vandenyne. Didžioji dalis Okeanijos yra pietiniame pusrutulyje.
Geografija ir Klimatas
Okeanijai būdingos mažos salos, atolai ir dideli žemynai, tokie kaip Australija. Australija - žemiausias ir plokščiausias žemynas; paviršiaus vidutinis aukštis 330 metrų. Pagal reljefą skiriamos 3 dalys: Didysis Vandenskyros kalnagūbris, arba Rytų Australijos kalnai, Australijos, arba Centrinė, lyguma ir Vakarų Australijos plokščiakalnis. Didysis Vandenskyros kalnagūbris tęsiasi lygiagrečiai su rytiniu krantu nuo Yorko Kyšulio pusiasalio iki Basso sąsiaurio. Ilgis 3220 km, didžiausias plotis 600 kilometrų. Šiaurėje kalnai vidutinio aukščio, plokščiomis viršūnėmis, pietuose - aukštesni, giliai suskaidyti upių slėnių; čia yra Australijos Alpės su aukščiausia žemyno viršūne - Kosciuškos kalnu (2228 m), Mėlynieji kalnai (didžiausias aukštis 1360 metrų). Australijos lyguma (apie 1000 km pločio) yra žemyno viduryje; tęsiasi iš šiaurės į pietus nuo Karpentarijos įlankos iki Didžiosios Australijos įlankos. Lygumos pietuose yra Flinderso kalnagūbriai (iki 1165 m), Lofty kalnai (934 m), rytuose - Grey, šiaurėje - Selwyno kalnagūbris. Į vakarus nuo Australijos lygumos plyti Vakarų Australijos plokščiakalnis; vidutinis aukštis 300-600 metrų. Jo pakraščiai iškilę: šiaurėje - Kimberley plynaukštė (didžiausias aukštis 936 m, Ordo kalnas), vakaruose - Hamersley kalnagūbris (1251 m, Meharry kalnas), pietvakariuose - Darlingo (582 m, Kuko kalnas), rytuose - MacDonnellio kalnai (1510 m, Zeilio kalnas), Musgrave’o kalnagūbris (1440 m, Woodroffe’o kalnas). Plokščiakalnio pietuose - Nullarboro lyguma. Įdubusiame plokščiakalnio viduryje plyti dykumos: Didžioji Smėlio dykuma, Didžioji Viktorijos dykuma, tarp jų - akmeningoji Gibsono dykuma. Australiją beveik per vidurį kerta Pietų (Ožiaragio) atogrąža. Žemynas yra 3 klimato juostose: subekvatorinėje, tropinėje ir subtropinėje. Regionas pasižymi įvairiu kraštovaizdžiu, įskaitant atogrąžų miškus, dykumas ir kalnus. Okeanijos klimatas yra daugiausia atogrąžų ir subtropinis. Salose vyrauja drėgnas klimatas, o Australijos centre - sausas klimatas.
Gamtos Įvairovė
Okeanija pasižymi didele biologine įvairove, ypač izoliuotose salose. Australijoje gyvena unikalūs gyvūnai, tokie kaip kengūros, koalos ir echidnos.
Ekonomika
Okeanijos ekonomika priklauso nuo turizmo, žemės ūkio ir žvejybos. Australija yra ekonomiškai stipriausia Okeanijos šalis, turinti didelę kasybos ir gamybos pramonę.
Kultūra
Okeanijos kultūra yra labai įvairi, susiformavusi dėl vietinių tradicijų ir Vakarų įtakos. Regiono gyventojai kalba įvairiomis kalbomis, įskaitant anglų, prancūzų, polineziečių ir melaneziečių kalbas.
Šalys ir Teritorijos Pietų Pusrutulyje
Pietų pusrutulyje yra daugybė šalių ir teritorijų, išsidėsčiusių skirtinguose žemynuose.
| Žemynas / Regionas | Šalys ir Teritorijos Pietų Pusrutulyje (visiškai ar iš dalies) |
|---|---|
| Pietų Amerika |
|
| Afrika |
|
| Okeanija |
|
| Kitos teritorijos |
|
Pusrutulių Skirtumai: Išsamiau
Šiaurės ir Pietų pusrutuliai, atskirti Žemės pusiaujo, pasižymi ryškiais skirtumais, kurie apima klimatą, geografiją ir net kultūrinius aspektus. Šie skirtumai susiformavo dėl įvairių veiksnių, įskaitant nevienodą sausumos ir vandens pasiskirstymą, skirtingą saulės spinduliuotės kiekį skirtingais metų laikais ir vyraujančius vėjų bei vandenynų sroves.
Temperatūra ir Sezoniškumas
Vienas pagrindinių skirtumų tarp pusrutulių yra temperatūros režimas ir metų laikų kaita. Šiauriniame pusrutulyje didžiąją dalį ploto užima sausuma (apie 55%), o Pietų pusrutulyje vyrauja vandenynai (sausuma sudaro tik apie 10% ploto). Dėl to Šiaurės pusrutulyje temperatūros svyravimai yra didesni, o žiemos - šaltesnės nei Pietų pusrutulyje. Metų laikų kaita yra susijusi su metiniu kulminuojančios Saulės aukščio kitimu, kuris priklauso nuo ekliptikos posvyrio į dangaus pusiaują. Tikrosios metų laikų kitimo priežastys yra trys: Žemės skriejimas aplink Saulę, Žemės pusiaujo plokštumos arba Žemės sukimosi ašies posvyris į jos orbitos plokštumą ir Žemės sukimosi ašies orientacijos erdvėje pastovumas. Kai Saulė būna lygiadienių taškuose, plokštuma, skirianti apšviestą Žemės pusę nuo neapšviestos, eina per Žemės sukimosi ašį: šiaurinis ir pietinis Žemės pusrutuliai gauna vienodai šilumos. Abiejų pusrutulių apšvietos sąlygos labiausiai skiriasi Saulei esant saulėgrįžų taškuose, tuomet viename pusrutulyje Saulė yra maksimaliame aukštyje, o kitame - minimaliame. Šiauriniame Žemės pusrutulyje rudens - žiemos sezonas trunka 179 paras, o pavasario - vasaros sezonas ilgiau - 186 paras. Vadinasi, ekliptikos dalį, esančią pietiniame danguje, Saulė pereina greičiau negu dalį, priklausančią šiauriniam dangui. Tai rodo, jog Saulės slinkimo greitis įvairiose ekliptikos vietose yra nevienodas. Žemė būna arčiausiai Saulės ir skrieja didžiausiu greičiu sausio pradžioje, o jos didžiausias atstumas ir mažiausias greitis būna liepos pradžioje. Saulės atstumo kitimas (lygus 5 mln. km) tiktai šiek tiek mažina mūsų žiemų speigus ir vasarų kaitrą. Pietiniame Žemės pusrutulyje šis faktorius veikia atvirkščiai - šiek tiek sustiprina kontrastą tarp žiemos ir vasaros. Nuo nevienodo žemynų ir vandenynų įšilimo troposferoje susidaro temperatūros skirtumai, o dėl jų - slėgio skirtumai ir oro judėjimas. Vandenynas ištįsęs per visas klimato juostas. Nuo pusiaujo iki poliarinių platumų vandenyno vandens temperatūra sumažėja apie 10 kartų. Šiaurės pusrutulyje paviršinio vandens temperatūra apie 3 °C aukštesnė nei Pietų pusrutulyje (nes Saulės spinduliuotės maksimumas yra šiauriau geografinio pusiaujo). Sezoniškai vandens temperatūra vandenyno paviršiuje kinta nuo 1 °C (ekvatorinėse platumose) iki 10 °C (subtropinėse ir vidutinėse platumose).
Klimato Juostos
Šiaurės ir Pietų pusrutuliuose išskiriamos skirtingos klimato juostos, kurios priklauso nuo platumos ir vyraujančių oro masių.
- Vidutinės juostos: Vidutinės juostos, esančios tarp subtropinių ir subpoliarinių (Šiaurės pusrutulyje - subarktinės, Pietų pusrutulyje - subantarktinės) geografinių juostų, užima apie 17 % Žemės paviršiaus. Būdingas vidutinių platumų klimatas; ryškūs metų laikai, intensyvi ciklonų veikla, permainingi orai, dideli klimato skirtumai tarp žemynų ir vandenynų, atmosferoje vyrauja vakarų krypties pernaša. Pietų vidutinė juosta užima apie 7 % Pietų pusrutulio ploto, sausuma sudaro apie 10 % juostos ploto (Pietų Amerikos, Naujosios Zelandijos ir Tasmanijos salų pietinės dalys). Drėgnesnėse vakarinėse dalyse vyrauja mišrieji miškai, sausose rytinėse dalyse - stepės ir pusdykumės.
- Savanų zonos: Savanų zonos, esančios Šiaurės ir Pietų pusrutulių subekvatorinių ir tropinių (rečiau subtropinių) platumų geografinės zonos, taip pat pasižymi skirtumais. Joms būdinga ryški drėgnojo ir sausojo periodų kaita, kurią lemia pasatinė ir musoninė cirkuliacija: sausuoju periodu vyrauja sausos tropinės oro masės, drėgnuoju - drėgnos ekvatorinės. Nuo ekvatorinių juostų tolstant į šiaurę ir pietus drėgnasis periodas trumpėja nuo 8-9 iki 2-3 mėnesių, o vidutinis metinis kritulių kiekis mažėja nuo 2000 iki 250 milimetrų. Oro temperatūros metiniai vidutiniai svyravimai nedideli (vidutinė metinė temperatūra kinta nuo 15 iki 35 °C), tačiau ryškios paros amplitudės (iki 25 °C). Drėgnuoju periodu 20-25 kartų padidėja upių nuotėkis, sustiprėja cheminis dūlėjimas ir dirvožemių išplovimas, paspartėja augalų vegetacija. Sausuoju periodu upių nuotėkis sumažėja, išdžiūsta dalis upelių, sustiprėja mechaninis dūlėjimas, dirvožemio tirpalų kilimas ir geležies, aliuminio bei mangano oksidų kaupimasis viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose, sulėtėja arba sustoja vegetacija (daugelis medžių ir krūmų meta lapus).
Geografiniai Skirtumai
- Sausumos ir vandenų pasiskirstymas: Kaip jau minėta, didžiausias skirtumas yra sausumos ir vandens pasiskirstymas. Šiaurės pusrutulyje dominuoja sausuma, o Pietų pusrutulyje - vandenynai. Tai lemia skirtingą šilumos sugėrimą ir atidavimą, oro masių formavimąsi ir vandenynų sroves. Šiaurės pusrutulyje sausuma užima didesnę dalį negu Pietų pusrutulyje.
- Žemynų išsidėstymas: Žemynų išsidėstymas taip pat skiriasi. Šiaurės pusrutulyje yra dideli žemynai - Šiaurės Amerika, Europa ir Azija, o Pietų pusrutulyje - didžioji dalis Afrikos, Pietų Amerika, Australija ir Antarktida.
- Kalnų sistemos: Kalnų sistemos taip pat skiriasi. Šiaurės pusrutulyje yra didelės kalnų sistemos, tokios kaip Himalajai, Kordiljeros ir Alpės, o Pietų pusrutulyje - Andai. Kalnai daro didelę įtaką klimato formavimuisi, oro masių judėjimui ir kritulių pasiskirstymui.
Dangaus Stebėjimo Ypatumai
Žvelgiant į dangų, stebėtojo vieta Žemės paviršiuje yra labai svarbi. Vakare, kai sutemsta, dangus sužaižaruoja, sakytum, nesuskaičiuojama daugybe žvaigždžių. Stebėtojas pasijunta tarsi būtų po milžinišku kupolu. Virš horizonto paprasta akimi matyti ne daugiau kaip 3000 žvaigždžių. Žvaigždės juda erdvėje, bet dėl didelių atstumų daugumos jų danguje regimos tarpusavio padėtys kinta nepaprastai lėtai. Žvaigždėtojo dangaus vaizdas priklauso nuo stebėtojo vietos Žemės paviršiuje. Geografinė ilguma ir platuma yra svarbūs parametrai, apibūdinantys stebėtojo padėtį. Dabar gerai žinoma: žvaigždės − tai tolimos saulės, nutolusios nuo Žemės įìvairiausiais atstumais. Šiaurės pusėje gerokai virš horizonto (jei stebėtojas yra, pavyzdžiui, Lietuvos teritorijoje) yra vieta, kur žvaigždės labai mažai tejuda. Aukščiau šios įsidėmėtinos vietos žvaigždės sukasi iš dešinės į kairę (kai stebėtojas stovi veidu į šiaurę), o žemiau - iš kairės į dešinę.
Pasaulio Žvaigždynai
Senovės astronomai jungdavo šviesesnes paslaptingojo dangaus žvaigždes į atskiras grupes − žvaigždynus ir juos pavadino gyvūnų, įvairių daiktų ir mitinių būtybių vardais. Daugelis senovinių žvaigždynų pavadinimų išliko iki šių dienų (Andromeda, Liūtas, Orionas, Persėjas, Strėlė ir t.t.). Dabar žvaigždyno sąvoka yra pasikeitusi: tai ne šviesesnių žvaigždžių grupė, o tiesiog dangaus sklypas su viskuo, kas jame yra. 1922 m. Tarptautinė astronomų sąjunga patikslino žvaigždynų ribas ir pavadinimus. Dabar visas dangus padalytas į 88 žvaigždynus. Visos plika akimi matomos žvaigždės ir daug pro teleskopus stebimų žvaigždžių įrašyta į katalogus ir sužymėta žvaigždėlapiuose. Blyškesnės žvaigždės ir vadinamos tais numeriais, kuriais jos pažymėtos plačiau paplitusiuose kataloguose. Šviesiausios kiekvieno atskiro žvaigždyno žvaigždės paženklintos dar ir graikų abėcėlės raidėmis. Nuo senų laikų per šimtą didelio spindesio žvaigždžių turi savo tikrinius vardus. Štai keletas pavyzdžių: Altairas (Erelio ), Kastoras (Dvynių ), Rigelis (Oriono ), Sirijus (Didžiojo Šuns ), Vega (Lyros ) ir t.t.
Kultūriniai ir Ekonominiai Skirtumai
Nors kultūriniai ir ekonominiai skirtumai nėra tiesiogiai susiję su geografine padėtimi, tačiau istoriškai susiklostė tam tikros tendencijos. Dažnai Šiaurės pusrutulis siejamas su labiau išsivysčiusiomis šalimis, o Pietų pusrutulis - su besivystančiomis. Tačiau šis skirstymas yra supaprastintas ir neatspindi visos situacijos, nes yra išimčių abiejuose pusrutuliuose.
Šiaurės ir Pietų Sąvokos Globaliame Kontekste
Sąvokos "Šiaurė" ir "Pietūs" dažnai naudojamos apibūdinti globalius ekonominius ir politinius skirtumus. "Šiaurė" apibūdina turtingas, industrializuotas ir politiškai įtakingas šalis, kurios daugiausia yra Šiaurės pusrutulyje (pvz., Vakarų Europa, Šiaurės Amerika, Australija, Japonija). "Pietūs" apibūdina mažesnes pajamas gaunančias, mažiau industrializuotas šalis, kurios daugiausia yra Pietų pusrutulyje (Afrika, Lotynų Amerika, didelė dalis Azijos). Šis skirstymas nėra visiškai tikslus, nes yra šalių, tokių kaip Australija ir Naujoji Zelandija, kurios geografiškai yra Pietų pusrutulyje, bet ekonomiškai ir politiškai priklauso "Šiaurei".
Turizmas Pietų Pusrutulyje
Pietų pusrutulis traukia turistus dėl savo unikalaus gamtos grožio, kultūros ir istorijos.
Populiarios Turizmo Kryptys
- Pietų Afrika: Pietų Afrikos Respublika (PAR) yra populiari turistų kryptis dėl savo įspūdingų nacionalinių parkų, tokių kaip Kriugerio nacionalinis parkas ir Ado dramblių nacionalinis parkas. Šalyje galima stebėti savanos gyvūnus, tokius kaip liūtai, drambliai, žirafos ir zebrai. Taip pat populiarus Vyno kelias, kuriame galima degustuoti vietinius vynus.
- Pietų Amerika: Pietų Amerika siūlo daugybę įspūdingų lankytinų vietų, įskaitant Maču Pikču Peru, Iguazu krioklius Argentinoje ir Brazilijoje, bei Amazonės džiungles.
- Okeanija: Australija ir Naujoji Zelandija yra populiarios turistų kryptys dėl savo unikalaus kraštovaizdžio, įskaitant Didįjį barjerinį rifą, Sidnėjaus operos teatrą ir Naujosios Zelandijos kalnus.
Pavojai ir Saugumas
Kelionės į kai kurias pietų pusrutulio šalis gali būti susijusios su tam tikrais pavojais, įskaitant nusikalstamumą ir ligas. Svarbu būti budriems ir laikytis atsargumo priemonių, kad sumažintumėte riziką.
- Nusikalstamumas: Kai kuriose Afrikos ir Pietų Amerikos šalyse yra didelis nusikalstamumo lygis. Turistams patariama vengti tamsių ir atokių vietų, ypač naktį. Taip pat svarbu saugoti savo daiktus ir nešiotis tik nedidelę pinigų sumą.
- Ligos: Afrikoje ir Pietų Amerikoje yra paplitusios tropinės ligos, tokios kaip maliarija, geltonasis drugys ir dengė karštinė.