Konservavimas - tai populiarus produktų apdorojimas, padedantis išsaugoti greičiau gendančias daržoves, vaisius ar žuvies bei mėsos produktus. Tai būdas prailginti maisto galiojimo laiką, todėl jis nuo seno naudojamas ruošiant maisto atsargas. Konservuoti galima įvairiausius produktus: mėsą, žuvį, daržoves ar vaisius. Naminiai mėsos konservai stiklainiuose - tai ne tik būdas išsaugoti mėsos perteklių ar pasiruošti atsargų, bet ir galimybė mėgautis sodraus skonio, natūraliu produktu be pramoninių konservantų. Tai procesas, reikalaujantis kruopštumo, atidumo ir supratimo apie konservavimo principus, ypač saugumo aspektus.
Kodėl verta konservuoti mėsą namuose?
Prieš pradedant gilintis į patį procesą, verta aptarti privalumus, kuriuos suteikia mėsos konservavimas namuose:
- Kontrolė: Galite kontroliuoti visus ingredientus, naudojamus konservavimui. Tai ypač svarbu alergiškiems žmonėms arba tiems, kurie vengia tam tikrų priedų.
- Ekonomiškumas: Konservuojant didesnius mėsos kiekius, galima sutaupyti pinigų, palyginti su parduotuvėje pirktų konservų kaina.
- Skonis: Namuose konservuota mėsa paprastai būna skanesnė ir aromatingesnė, nes gamybos procese naudojami švieži produktai ir individualūs prieskoniai.
- Atsargos: Mėsos konservai yra puikus būdas turėti maisto atsargų nenumatytiems atvejams arba ilgoms kelionėms. Nepamainomas dalykas poilsiaujant ilgesnį laiką sodyboje ar prie ežero. Nereikia stovėti prie puodo, viskas paruošta, belieka tik išverst į keptuvę ar puodą ir gaminti. Galimas variantas ir katiliuke ant laužo.
- Laiko taupymas ir maisto gaminimo racionalizavimas: Konservavimas yra laiko taupymas ir maisto gaminimo racionalizavimas. Pavyzdžiui, nuvalius ir paruošus didesnius kiekius daržovių, tokių kaip 3 kg svogūnų, 10 kg pomidorų, ar kitų daržovių, galima vienu virimu viską troškinti, supilstyti į stiklainius ir paskui naudoti visą žiemą kaip pusfabrikatį gaminant maistą.
Konservavimo tradicijos Lietuvoje
Konservavimas Lietuvoje turi gilias tradicijas. Kaip prisimena Rima Ruzgienė, vaikystėje jai tekdavę suktis tarp būsimų mokytojų, besimokančių gaminti įvairius konservus - nuo šaltalankių sulčių iki obuolių sūrių. Ši patirtis parodo, kad konservavimas buvo ne tik būdas išsaugoti maistą, bet ir svarbi praktinio mokymo dalis.
Konservavimo metodai: orkaitė ir autoklavas
Yra keletas pagrindinių metodų, kuriais maisto produktai gali būti konservuojami namuose ir pramonėje.
Konservavimas orkaitėje
Tai vienas iš seniausių ir patikrintų būdų, leidžiantis mėgautis natūraliu ir skaniu produktu be jokių dirbtinių priedų.
Konservavimas autoklave
Konservavimas autoklave - tai hermetiškas indas, skirtas sterilizuoti produktus aukštoje temperatūroje ir slėgyje. Šis procesas sunaikina kenksmingas bakterijas, įskaitant Clostridium botulinum, kurios gali sukelti botulizmą - gyvybei pavojingą apsinuodijimą maistu. Autoklavas užtikrina, kad konservuoti produktai būtų saugūs vartoti ilgą laiką.
Mėsos konservavimas orkaitėje: išsamus procesas
Šiame skyriuje aptarsime išsamų mėsos konservavimo orkaitėje procesą, įskaitant reikalingus ingredientus, paruošimą, konservavimo technologiją ir saugos aspektus.
Reikalingi ingredientai ir įranga
Norint sėkmingai konservuoti mėsą orkaitėje, reikės šių ingredientų ir įrangos:
- Mėsa: Geriausiai tinka jautiena, kiauliena, vištiena ar kalakutiena. Svarbu pasirinkti šviežią ir kokybišką mėsą.
- Druska: Naudojama mėsos konservavimui ir skonio pagerinimui. Geriausia naudoti rupią druską be jodo.
- Prieskoniai: Pagal skonį galima naudoti įvairius prieskonius, tokius kaip juodieji pipirai, lauro lapai, česnakai, svogūnai, kadagio uogos ir kt.
- Stiklainiai: Reikalingi stiklainiai su sandariais dangteliais. Geriausia naudoti specialius stiklainius, skirtus konservavimui. Stiklainiai turi būti švarūs ir be įskilimų.
- Orkaitė: Būtina orkaitė, galinti palaikyti pastovią temperatūrą.
- Didelis puodas: Reikalingas puodas stiklainiams sterilizuoti.
- Žnyplės: Patogios žnyplės stiklainiams išimti iš karšto vandens.
- Termometras: Rekomenduojama turėti termometrą orkaitės temperatūrai stebėti.
Mėsos paruošimas konservavimui
Prieš pradedant konservavimo procesą, svarbu tinkamai paruošti mėsą:
- Mėsos pasirinkimas: Pasirinkite šviežią ir kokybišką mėsą. Venkite mėsos, kuri turi nemalonų kvapą ar pakitusią spalvą.
- Mėsos valymas: Kruopščiai nuplaukite mėsą po šaltu vandeniu. Pašalinkite bet kokius kaulus, kremzles ar riebalų perteklių.
- Mėsos pjaustymas: Supjaustykite mėsą į norimo dydžio gabalėlius. Dydis priklauso nuo jūsų asmeninių preferencijų ir stiklainių dydžio. Paprastai pjaustoma į 5-7 cm kubelius.
- Mėsos sūdymas: Įdėkite mėsą į didelį dubenį ir apibarstykite druska. Druskos kiekis priklauso nuo mėsos tipo ir jūsų skonio. Paprastai naudojama apie 1-2% druskos nuo mėsos svorio. Pavyzdžiui, 1 kg mėsos reikės 10-20 g druskos. Taip pat galite įdėti norimus prieskonius.
- Mėsos marinavimas (nebūtina): Galite marinuoti mėsą prieš konservavimą, kad pagerintumėte jos skonį ir tekstūrą. Marinatui galite naudoti įvairius ingredientus, tokius kaip actas, vynas, aliejus, česnakai, svogūnai, prieskoniai ir kt.
Stiklainių ir dangtelių paruošimas: kruopštumas - saugumo pamatas
Tai vienas svarbiausių etapų, kadangi net menkiausi nešvarumai ar bakterijos gali sugadinti konservus.
- Stiklainių patikrinimas: Patikrinkite, ar stiklainiai nėra įskilę ar pažeisti. Pažeistus stiklainius reikia išmesti.
- Stiklainių plovimas: Kruopščiai išplaukite stiklainius karštu vandeniu su muilu ar soda. Gerai išskalaukite.
- Stiklainių sterilizavimas: Sterilizavimas sunaikina bet kokias bakterijas ar mikroorganizmus, galinčius sugadinti konservus. Yra keletas būdų sterilizuoti stiklainius:
- Orkaitėje: Švarius, sausus stiklainius sudėkite į šaltą orkaitę, nustatykite 120-130°C temperatūrą ir kaitinkite apie 15-20 minučių po to, kai orkaitė pasieks reikiamą temperatūrą.
- Verdančiame vandenyje: Stiklainius sudėkite į didelį puodą, užpilkite vandeniu, kad apsemtų, ir virinkite 10-15 minučių.
- Mikrobangų krosnelė: Įpilkite į stiklainius šiek tiek vandens ir kaitinkite mikrobangų krosnelėje 2-3 minutes, kol vanduo užvirs.
- Garuose: Stiklainius galima palaikyti virš verdančio vandens garų (pvz., ant specialaus laikiklio ar arbatinuko snapelio) apie 10-15 minučių.
- Dangtelių paruošimas: Dangtelius taip pat reikia sterilizuoti. Pakanka nuplikyti verdančiu vandeniu prieš pat uždarant stiklainius (nevirkite ilgai, ypač jei turi gumines tarpines). Užsukami dangteliai yra vienkartiniai - pakartotinai naudoti jų negalima, nes gali neužtikrinti sandarumo.
Svarbu: Sterilizuotus stiklainius laikykite šiltai iki pat mėsos sudėjimo, kad nesuskiltų nuo temperatūrų skirtumo.
Stiklainių užpildymas: sluoksniavimas ir erdvė
- Prieskonių dėjimas: Į kiekvieno sterilizuoto, šilto stiklainio dugną dėkite norimus prieskonius, tokius kaip lauro lapai, pipirai, česnakai ir kt.
- Stiklainių pildymas: Atsargiai dėkite mėsos gabalėlius į stiklainius, stengdamiesi juos sudėti kuo glaudžiau, bet per daug nespaudžiant. Riebesnius gabalėlius kaitaliokite su liesesniais.
- Skysčio įpylimas (nebūtina): Jei norite, galite įpilti šiek tiek skysčio į stiklainius. Tai gali būti sultinys, vanduo arba marinatas. Dažniausiai pakanka pačios mėsos išskiriamų sulčių. Skysčio kiekis neturėtų viršyti paliktos tuščios vietos.
- Oro pašalinimas: Svarbu pašalinti oro burbulus iš stiklainių, kad konservai būtų kokybiški. Tai galite padaryti su mentele arba šaukštu, švelniai paspausdami mėsą stiklainio viduje.
- Palikite laisvos erdvės: Labai svarbu - neužpildykite stiklainio iki pat viršaus! Palikite maždaug 2-3 cm laisvos erdvės nuo mėsos iki stiklainio viršaus (angl. headspace). Ši erdvė reikalinga tam, kad kaitinimo metu turinys galėtų plėstis, o auštant susidarytų vakuumas, kuris hermetiškai uždaro stiklainį. Jei erdvės bus per mažai, turinys gali veržtis pro dangtelį ir sutrikdyti sandarumą.
- Stiklainių uždarymas: Nuvalykite stiklainių kraštus švaria, drėgna šluoste, kad neliktų mėsos ar riebalų likučių - tai gali trukdyti dangteliui gerai priglusti. Uždėkite sterilizuotus dangtelius ir užsukite, bet neužveržkite iki galo. Palikite šiek tiek laisvumo (maždaug ketvirtį ar pusę apsisukimo), kad kaitinimo metu išeitų oras ir garai. Jei užversite per stipriai, stiklainis gali sprogti dėl slėgio.
Konservavimas orkaitėje: kantrybė ir tikslumas
Kai stiklainiai uždaryti, galite pradėti konservavimo procesą orkaitėje:
- Orkaitės paruošimas: Skardą su stiklainiais dėkite į šaltą arba vos šiltą orkaitę. Staigus temperatūros pokytis gali sukelti stiklainių skilimą. Ant dugno galima įpilti šiek tiek karšto vandens (apie 1-2 cm) arba pabarstyti druskos sluoksnį - tai padės išvengti tiesioginio stiklainių kontakto su karštu metalu ir užtikrins tolygesnį kaitimą.
- Temperatūros nustatymas: Įkaitinkite orkaitę iki 150-160°C temperatūros. Svarbu stebėti temperatūrą orkaitėje ir užtikrinti, kad ji būtų pastovi.
- Konservavimo laikas: Laikas skaičiuojamas nuo momento, kai orkaitė pasiekia nustatytą temperatūrą ir kai stiklainiuose esantis turinys pradeda akivaizdžiai virti (burbuliuoti). Stebėkite procesą per orkaitės stiklą.
| Stiklainio talpa | Minimalus kaitinimo laikas |
|---|---|
| 0,5 litro | 2 - 2,5 valandos |
| 0,7 litro | 3 - 3,5 valandos |
| 1 litras | 4 - 5 valandos |
Dėmesio: Šie laikai yra orientaciniai orkaitės metodui. Svarbu užtikrinti, kad mėsa būtų ne tik išvirusi, bet ir pasiekusi pakankamai aukštą temperatūrą visame tūryje pakankamai ilgą laiką, kad žūtų mikroorganizmai. Orkaitės kaitinimas gali būti netolygus, todėl ilgesnis laikas yra saugiau. Niekada netrumpinkite.
- Stiklainių išėmimas: Po konservavimo išjunkite orkaitę ir leiskite stiklainiams atvėsti orkaitėje. Kai stiklainiai atvės, atsargiai išimkite juos iš orkaitės.
Mėsos konservai / lengvai ir paprastai
Konkretus pavyzdys: Klasikinis kiaulienos troškinys stiklainyje (orkaitės metodas)
Nors internete gausu įvairių receptų, svarbu remtis patikrintais metodais ir suprasti kiekvieno žingsnio svarbą, kad galutinis produktas būtų ne tik skanus, bet ir saugus vartoti ilgą laiką. Šis metodas naudoja orkaitę kaip kaitinimo šaltinį, tačiau svarbu pabrėžti, kad tai nėra pats saugiausias metodas lyginant su slėginiu virimu, ypač kalbant apie botulizmo riziką.
Reikalingi ingredientai (maždaug 3 x 0,7 litro stiklainiams)
- Kiauliena: Apie 2 kg (geriausiai tinka mentė, sprandinė ar kumpis su nedideliu riebalų kiekiu. Riebalai suteikia sultingumo ir skonio).
- Druska: Apie 25-35 g (maždaug 12-18 g kilogramui mėsos; rupi, nejoduota). Druskos kiekis yra skonio reikalas, bet ji taip pat veikia kaip konservantas.
- Juodieji pipirai: 15-20 žirnelių.
- Kvapieji pipirai: 6-9 žirnelių.
- Lauro lapai: 3-6 vnt. (po 1-2 į stiklainį).
- Česnakas (nebūtina): 3-6 skiltelės (pagal skonį, po 1-2 į stiklainį).
- Vanduo arba sultinys (nebūtina): nedidelis kiekis, jei mėsa labai liesa, arba norima daugiau skystimo.
Reikalinga įranga
- Stiklainiai: 3 vnt. 0,7 litro talpos (arba kitokios talpos, pvz., 0,5 l ar 1 l). Būtina naudoti stiklainius, skirtus konservavimui, be įtrūkimų ar pažeidimų ant kaklelio.
- Dangteliai: Nauji, švarūs metaliniai užsukami dangteliai ("twist-off" tipo) arba specialūs stikliniai dangteliai su gumine tarpine ir spaustuku (senesnio tipo).
- Didelis puodas: Stiklainiams plauti ir sterilizuoti (jei sterilizuojama verdančiu vandeniu).
- Orkaitė: Su galimybe tiksliai nustatyti ir palaikyti temperatūrą.
- Kepimo skarda arba gili forma: Į kurią bus statomi stiklainiai orkaitėje. Rekomenduojama įpilti šiek tiek vandens arba pabarstyti druskos ant dugno, kad stiklainiai neslydinėtų ir karštis pasiskirstytų tolygiau.
- Virtuvinės žnyplės: Karštiems stiklainiams išimti.
- Pjaustymo lenta ir aštrus peilis.
- Rankšluostis ar audeklas: Stiklainiams pastatyti aušinimui.
Gaminimo procesas žingsnis po žingsnio
- Stiklainių ir dangtelių paruošimas: Kruopščiai išplaukite stiklainius ir dangtelius karštu vandeniu su soda arba indų plovikliu, gerai išskalaukite ir sterilizuokite, pasirinkdami vieną iš anksčiau aprašytų būdų. Sterilizuotus stiklainius laikykite šiltai iki pat mėsos sudėjimo.
- Mėsos paruošimas: Mėsą nuplaukite po šaltu tekančiu vandeniu ir gerai nusausinkite popieriniais rankšluosčiais. Pašalinkite dideles sausgysles, kremzles ar kaulų atplaišas. Supjaustykite mėsą maždaug 3-5 cm dydžio gabalėliais. Paruoštus mėsos gabalėlius dubenyje sumaišykite su druska, gerai išmaišykite, kad druska pasiskirstytų tolygiai. Galima palikti mėsą pasimarinuoti su druska kambario temperatūroje apie 30-60 minučių arba šaldytuve per naktį.
- Stiklainių užpildymas: Į kiekvieno sterilizuoto, šilto stiklainio dugną dėkite prieskonius: 1-2 lauro lapus, 5-7 juodųjų pipirų žirnelius, 2-3 kvapiųjų pipirų žirnelius, 1-2 nuluptas česnako skilteles (jei naudojate). Sluoksniuokite mėsos gabalėlius kuo glaudžiau. Neužpildykite stiklainio iki pat viršaus, palikite maždaug 2-3 cm laisvos erdvės. Jei mėsa labai liesa arba norite daugiau skystų sulčių, galite įpilti po kelis šaukštus karšto virinto vandens arba nesūraus sultinio.
- Pradinis uždarymas ir paruošimas kaitinimui: Nuvalykite stiklainių kraštus švaria, drėgna šluoste. Uždėkite sterilizuotus dangtelius ir užsukite, bet neužveržkite iki galo - palikite šiek tiek laisvumo (maždaug ketvirtį ar pusę apsisukimo), kad kaitinimo metu išeitų oras ir garai. Paruoštus stiklainius statykite į kepimo skardą ar formą su šiek tiek vandens arba druskos ant dugno.
- Kaitinimas (sterilizacija) orkaitėje: Skardą su stiklainiais dėkite į šaltą arba vos šiltą orkaitę. Nustatykite orkaitės temperatūrą 150-160°C. Kaitinkite stiklainius. Laikas skaičiuojamas nuo momento, kai orkaitė pasieks nustatytą temperatūrą ir kai stiklainiuose esantis turinys pradės akivaizdžiai virti (burbuliuoti). 0,7 litro stiklainiams kaitinkite mažiausiai 3 - 3,5 valandas nuo užvirimo momento.
- Aušinimas ir sandarumo patikra: Po kaitinimo išjunkite orkaitę ir leiskite stiklainiams atvėsti orkaitėje. Kai stiklainiai atvės, išimkite juos ir stipriai užveržkite dangtelius (jei naudojote neužveržtus). Patikrinkite sandarumą.
Pramoniniai autoklavai konservų gamybai
Vokietijos firma "Korimat Metallwarenfabrik" yra viena iš žinomiausių ir populiariausių autoklavų gamintoja Europoje. "Korimat" autoklavai yra universalūs įrenginiai ir gali būti naudojami ne tik konservams sterilizuoti, bet ir kaip paprastas virimo katilas su slėgio funkcija, kaip vakuuminis katilas. "Korimat" katilai kaitinami elektra, dujomis arba skystu kuru. Į rinką patenka trys modeliai - "Korimat KA 160, KA 240 ir KA 380". Įrenginiai turi elektroninio valdymo sistemą, kuri automatiškai valdo katilo temperatūrą, reguliuoja sterilizavimo laiką.
Lietuvių kalbos niuansai: „žuvies konservai“ ir „konservuotos žuvys“
Kalba yra subtili ir galinga priemonė, galinti atskleisti daugiau nei tik paprastas sąvokas. Lietuvių kalboje žodžių junginiai „žuvies konservai“ ir „konservuotos žuvys“ gali skambėti panašiai, tačiau jie turi skirtingas reikšmes, niuansus ir vartojimo kontekstus.
Žodžių junginys „žuvies konservai“ yra plačiai vartojamas ir paprastas apibendrinimas. Šiuo atveju „konservai“ reiškia konservuotus maisto produktus, o „žuvies“ nurodo, koks produktas yra konservuotas. „Žuvies konservai“ dažniausiai naudojamas kasdienėje kalboje arba kai kalbama apie žuvies produktų grupę. Šis junginys pabrėžia maisto tipo kategoriją, be konkrečių detalių apie produkto kokybę ar ruošimo būdą.
Kita vertus, „konservuotos žuvys“ yra specifinis ir tikslesnis apibūdinimas. Šis junginys labiau sutelktas į konservavimo procesą ir nurodo, kad žuvys buvo specialiai apdorotos ir konservuotos. „Konservuotos žuvys“ dažniausiai naudojamas formalesniuose arba specializuotuose kontekstuose, tokiuose kaip maisto produktų etiketės, receptai ar kulinariniai straipsniai.
Nors „žuvies konservai“ ir „konservuotos žuvys“ iš esmės nurodo tą patį produktą, semantiškai jie turi skirtingas konotacijas. „Žuvies konservai“ dažniau siejami su masinės gamybos produktais, galbūt net pabrėžiant jų komercinį aspektą. „Konservuotos žuvys“ turi daugiau specifikos ir net tam tikro prestižo atspalvį. Šis terminas gali reikšti aukštesnės kokybės produktą, kuris yra rūpestingai paruoštas ir skirtas ne tik kasdieniam, bet galbūt ir gurmaniškam vartojimui.
Gramatiniu požiūriu šie junginiai taip pat skiriasi savo struktūra. „Žuvies konservai“ yra daiktavardžio frazė, kurioje žodis „žuvies“ eina kaip daiktavardžio „konservai“ pažyminys. „Konservuotos žuvys“ yra sudaryta iš būdvardžio „konservuotos“, kuris eina prieš daiktavardį „žuvys“, taip apibūdinant žuvų būseną. Šis junginys pabrėžia veiksmą, kuris buvo atliktas su žuvimis, o ne tik jų buvimą kaip konservuoto produkto dalį.
Šiuolaikiniame lietuvių kalbos vartojime galime pastebėti, kad vartojimo tendencijos gali keistis priklausomai nuo konteksto ir auditorijos. Pavyzdžiui, „konservuotos žuvys“ gali būti dažniau vartojamos sveikatingumo ar kulinarinio meno kontekstuose, kur siekiama pabrėžti produkto kilmę, kokybę ir gamybos būdą.
Apibendrinant, „žuvies konservai“ ir „konservuotos žuvys“ yra du skirtingi žodžių junginiai, kurie gali būti naudojami priklausomai nuo konteksto, auditorijos ir norimo pabrėžti aspekto. Nors jie abu reiškia konservuotą žuvį, jų skirtumai atspindi ne tik kalbos subtilybes, bet ir kultūrinius bei socialinius suvokimus apie maistą ir jo kokybę.
Konservų nauda sveikatai ir etikečių skaitymas
Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, konservavimas - populiarus produktų apdorojimas, padedantis išsaugoti greičiau gendančias daržoves, vaisius ar žuvies bei mėsos produktus. Tačiau konservai turi tiek pat naudos, kiek turi jų bazinis produktas. Pavyzdžiui, ankštinių daržovių konservai yra puikus baltymų šaltinis, žuvies - Omega-3 riebalų rūgščių šaltinis ir pan. Konservavimo procesas neturi reikšmingos įtakos dalies riebaluose tirpių vitaminų sumažėjimui ar tokioms maistinėms medžiagoms kaip baltymai, angliavandeniai arba riebalai. Visgi, papildomų naudų konservuotuose produktuose (priešingai nei raugintuose) neatsiranda, o kai kurių maistinių medžiagų nauda, apdorojant tokiu būdu, tik sumažėja. Pavyzdžiui, vandenyje tirpių vitaminų.
Svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį
Prieš perkant konservus E. Gavelienė rekomenduoja atidžiai perskaityti jų sudėtį ir vengti pridėtinių riebalų, didelio druskos ar cukraus kiekio turinčių konservų. Informacija apie produkto maistingumą etiketėje visuomet yra pateikiama mažėjimo tvarka. Vadinasi, pirmoje vietoje būna įvardintas ingredientas, kurio gaminio sudėtyje yra daugiausia. Jeigu mes perkame pomidorų ar kitų daržovių konservus - pirmoje vietoje ir turėtų būti nurodyti šie ingredientai. Jeigu perkame mėsos konservus - turi būti nurodyta mėsos rūšis, o perkant žuvies konservus - žuvies. Jeigu, skaitant produkto sudėtį, pagrindinės sudedamosios dalies gaminyje nėra daugiausia, tai nebus sveikatai palankiausias maistas. Žinoma, jei renkamės konservuotas salotas, sriubą ar kitą patiekalą - produkto ženklinime reikėtų ieškoti mažesnio maisto priedų kiekio. Todėl nevertėtų pasitikėti tik pakuotės paveikslėliais.
Gydytoja priduria, kad renkantis konservus svarbu atsižvelgti ne tik į pirmąją gaminio sudėtinę dalį, bet ir į kitas jame esančias medžiagas. Neretai konservuotuose produktuose gausu riebalų, transriebalų, įvairių konservantų, dažiklių bei skonio stipriklių, yra didelis druskos ir cukraus kiekis. Kuo pridėtinių medžiagų kiekis bus didesnis - tuo produktas, savo maistine verte, bus menkavertiškesnis. Šie rodikliai yra tiesiogiai susiję su žmogaus sveikata.
Konservų laikymas ir saugumas namuose
Konservai yra ilgo galiojimo produktas, kurį lengva transportuoti ir patogu sandėliuoti namuose. Prekybos tinklo „Rimi“ kategorijos vadovė Lilija Eidukaitienė primena, kad prieš įsigyjant konservus vertėtų atkreipti dėmesį ir į jų galiojimo laiką bei apgalvoti, ar per nurodytą laikotarpį produktą iš tiesų pavyks suvalgyti. „Pastebime, kad šiuo metu ženkliai išaugo mėsos ir žuvies konservų paklausa. Pirkėjai renkasi tunų, šprotų, skumbrių, lašišų ir kitų žuvies rūšių bei mėsos konservus. Nors konservai yra ilgo galiojimo produktas (dažniausiai 2-3 metų), tačiau perkant visuomet reikėtų žvilgtelti į jų galiojimą laiką ir nuspręsti, ar tikrai suvartosite konservus per nurodytą laiką ir turėsite kur juos laikyti namuose.
Kur laikyti namuose?
Konservus geriausia laikyti rūsyje, ant pakuotės nurodytomis temperatūros (dažniausiai nuo 0 iki 25 °C) sąlygomis. Neturint rūsio konservus galite laikyti virtuvinėse spintelėse - jų nebūtina dėti į šaldytuvą.
Kada konservus išmesti?
Specialistė įspėja, kad prieš atidarant konservų dėžutę reikėtų ją atidžiai apžiūrėti. „Jokiu būdu negalima valgyti konservų, kurių pakuotė pažeista, nesandari, išsipūtusi arba surūdijusi. Tokius konservus nedelsiant išmeskite. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į gaminio skonį. Jei juntamas nemalonus kartumas - konservai sugedę. Kai kuriais atvejais tai gali išduoti ir pasikeitusi konservų spalva bei sklindantis nemalonus kvapas“, - teigia „Rimi“ kategorijos vadovė ir primena, kad konservus rekomenduojama pirkti tik iš patikimų prekybos vietų, kurios vykdo kontrolę, yra atsakingos už parduodamų produktų kokybę bei saugą.
