Konservuotų Krabų, Moliuskų ir Kitų Jūros Gėrybių Pasaulis: Informacija ir Receptai

Terminas „jūros gėrybės“ reiškia daugybę maisto produktų, sugautų įvairiausiose pasaulio jūrose bei vandenynuose, įskaitant įmantriausias kriaukles ir spalvingąsias vandenyno žuvis. Šios gėrybės ne tik gardžios, bet ir naudingos sveikatai, aprūpindamos organizmą itin aukštos kokybės baltymais, omega-3 riebalų rūgštimis bei daugybe kitų būtinų vitaminų bei mineralų.

Jūros Gėrybių Maistinė Vertė

Žuvies mėsa - labai vertingas maisto produktas, susidedantis iš baltymų, riebalų, ekstrakcinių medžiagų, mineralinių druskų, vitaminų, vandens. Lyginant su šiltakraujais gyvūnais, žuvyje yra gerokai mažiau nevisaverčių baltymų, todėl ji lengviau virškinama ir gerai įsisavinama. Baltymų žuvies mėsoje yra vidutiniškai 15-20 proc. Daug baltymų turi menkė (18 proc.), jos ikrai (24 proc.), uotas, lašiša, Atlanto sardinė, upėtakis. Labai daug baltymų turi tunas - net 25 g grynų baltymų, kai visas svoris - 85 g. Konservuotoje krabų mėsoje (135 g) yra net 28 g baltymų, o riebalų yra 2 g, angliavandenių - tik 1 g. Vėžiagyvių mėsoje yra vidutiniškai 19 proc. baltymų ir tik 0,2 proc. riebalų. Daug baltymų turi kalmarai ir kiti bestuburiai. Žaliose austrėse taip pat gausu baltymų, bet jas apdorojus šiluma, baltymų kiekis sumažėja per pusę.

Ypač vertingos žuvyse polinesočiosios riebalų rūgštys. Mažindamos cholesterolio kiekį kraujyje, jos taip pat mažina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, ypač aterosklerozės, atsiradimo riziką. Žuvų riebalai, net esant 0°C temperatūrai, lieka skysti, todėl žmogaus organizmas juos gerai įsisavina. Riebalai žuvyse sudaro nuo 0,3 iki 28 %. Linolo ir linoleno riebalų rūgštys mažina aterosklerozės atsiradimo riziką, kitų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų atsiradimo riziką. Žuvų taukai ypač vertinami dėl omega-3 riebalų rūgšties. Ši riebalų rūgštis turi įtakos normalizuojant kraujospūdį, mažinant trigliceridų bei cholesterolio kiekį kraujyje.

Angliavandenių žuvų mėsoje yra apie 0,5-1 proc. Didžiausią dalį angliavandenių sudaro glikogenas ir jo hidrolizės produktai, kaip gliukozė, pirovynuogių ir pieno rūgštys. Žuvys yra natūralus riebaluose tirpstančių vitaminų A, D šaltinis. Ypač daug šių vitaminų turi moliuskai ir austrės (žalios). Žuvyse yra nemaži kiekiai ir kai kurių vandenyje tirpstančių vitaminų - B1, B2, niacino, folio rūgšties, pantoteno rūgšties, vitamino B12 ir kt. Vitaminų B1, B2, niacino daug turi moliuskai, žalios austrės.

Žuvys ir kitos jūros gėrybės yra ne tik vitaminų, bet ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jose daug kalcio, fosforo, kalio, mikroelementų jodo, fluoro, vario, cinko ir kt. Jūros žuvys yra vienas iš pagrindinių jodo ir fluoro šaltinių. Gėlųjų vandenų žuvys jodo turi vidutiniškai 30 mkg/g, jūros žuvys - 832 mkg/g, moliuskai - 798 mkg/g šviežio produkto. Įrodyta, kad jūros produktai - puiki jodo trūkumo sukeliamų sutrikimų profilaktikos priemonė.

Jūros Gėrybių Įvairovė Lietuvoje

Lietuvos vartotojai turi platų jūrinės kilmės produktų ir jūros gėrybių, importuotų iš viso pasaulio, pasirinkimą. Jūros gėrybių galima įsigyti tiek ūkyje užaugintų, tiek laukinių veislių.

Ūkyje Augintos ir Laukinės Rūšys

Tokios žuvys kaip šamai, tilapijos ir lašišos paprastai auginamos ūkyje, o kardžuvės, tunai ir rykliai surenkami laukinėje gamtoje. Šiuolaikinėje rinkoje vartotojai vis labiau suvokia tvarios žvejybos svarbą, todėl atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip visuotinis atšilimas ir vandenynų tarša, tvari žvejybos praktika tapo svarbesnė nei bet kada anksčiau.

Populiariausios Žuvys Lietuvoje

Lašiša ir tunas yra antrosios pagal populiarumą lietuvių vartojamos jūros gėrybės. Šios dvi žuvų rūšys jau seniai buvo mėgstamos nesudėtingų patiekalų, tokių kaip sumuštiniai ir salotos, ingredientai. Nors abiejose žuvyse yra daug sveikų omega-3 riebalų rūgščių, lašiša yra riebesnė ir brangesnė žuvis nei tunas, kuriame yra daugiau baltymų. Dalis šių produktų populiarumo gali būti dėl to, kad jie yra patogūs naudoti konservavimui. Lašiša gali būti ruošiama įvairiais būdais, įskaitant rūkymą, kepimą ir troškinimą. Tai taip pat mėgstamiausias sušių ingredientas. Kitos populiarios žuvų rūšys Lietuvoje yra tilapijos, pangasijos, menkės ir šamai. Tilapija taip pat žinoma kaip Šv. Petro žuvis. Dažnai importuojamos iš Kanados, Islandijos ar Kinijos, Lietuvos vartotojai gali rinktis Atlanto ir Ramiojo vandenyno menkes.

Populiariausi Vėžiagyviai ir Moliuskai

Lietuvoje dažniausiai patiekiamos šaldytos jūros gėrybės yra krevetės, t. y., vėžiagyvis ir Decapoda ordino narys. Krevetės gali būti auginamos ūkyje arba laukinės. Krevetės turi daug kalcio, baltymų, omega-3 ir jodo. Krevetės ir kitos į jas panašios rūšys naudojamos įvairiems patiekalams gaminti, jas galima kepti, virti ir kepti ant grotelių. Dvi populiarios vėžiagyvių rūšys Lietuvoje yra krabai ir moliuskai. Tarp labiausiai žinomų ir dažniausiai vartojamų Lietuvos krabų rūšių yra karališkieji bei snieginiai. Krabų galima įsigyti gyvų, konservuotų arba šaldytų.

Krabai: Nuo Delikateso Iki Unikalių Gyvenimo Būdų

Nors krabai ir ne populiariausias jūros gėrybių pasirinkimas, tačiau yra valgomi. Atsiskyrėlis krabas kai kuriose pasaulio vietose yra tikras delikatesas. Kulinarė atskleidžia, jog ko gero vienas įsimintiniausių gurmaniškų patiekalų ingredientų - krabų mėsa: „Karališkojo krabo skonis itin gurmaniškas - jis lyg omaro ir krevečių mišinys, dėl savo įmantrumo kartais dar vadinamas jūros gėrybių karaliumi.“ Pirmosios krabo kojų pora dar vadinama chelipedais, reiškianti, kad turite reikalą su žnyplėmis. Kairėje esanti žnyplė yra didesnė nei dešinioji, ji naudojama kovai su kitais krabais ir tam, kad lengviau apsigintų kiauto viduje. Mažesnioji žnyplė skirta maitinimuisi. Karibų jūros atsiskyrėlio krabo kūnas nėra kietas ir neapsaugotas, todėl jam reikalingas kiautas. Skirtingai nuo kitų krabų, kurie gamina savo kiautus, krabai atsiskyrėliai yra tikri banditai! Šie krabai yra ir sausumos, ir jūros gyvūnai. Jie dievina ilgus ir labai ilgus pasivaikščiojimus paplūdimiu. Laisvėje esančio krabo atsiskyrėlio gyvenimo trukmė yra apie 30 metų, tačiau yra ir tokių, kurie gali gyventi daugiau nei 40 metų!

Moliuskai: Įvairialypė Delikatesų Rūšis

Dvi populiarios vėžiagyvių rūšys Lietuvoje yra krabai ir moliuskai. Ši moliuskų rūšis yra ypatinga tuo, kad jas galima valgyti termiškai neapdorotas, taip išlaikant visiškai natūralų jų skonį.

Midijos: Vandenyno Filtrai ir Maistingumo Šaltinis

Šios Viduržemio jūros regionuose pamėgtos jūros gėrybės - maži dvigeldžiai moliuskai, kurie gyvena beveik visuose pasaulio vandenynuose. Midijas galima naudoti tiek kaip pagrindinį patiekalą, tiek kaip ingredientą sriubose, troškiniuose ar makaronuose. Midijos ne tik išsiskiria išskirtiniu skoniu, bet ir yra itin maistingos. Pavyzdžiui, net ir nedidelės midijos turi daugiau geležies nei jautienos kepsnys. Taip pat šie moliuskai - liesų baltymų šaltinis, juose gausu omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų A ir B12. Be to, midijos - ne tik išraiškingo skonio jūros gėrybė, bet ir svarbi jūrų bei vandenynų ekosistemos dalis. Šias jūros gėrybes galima vadinti natūraliu vandenyno filtru - kasdien viena midija prafiltruoja iki 20 litrų vandens, pasilikdama sau dumblius, ir taip kuria geresnes sąlygas vandenyno gyventojams bei augalams. Labai svarbu midijas kruopščiai nuplauti ir išvalyti - pašalinti „barzdas“ - tai lyg siūlai, kuriais jos prisitvirtina prie vandenyje esančių stulpų, kol užauga. Tinkamai midijas paruošus, galima troškinti su pasirinktu padažu. Geriausia tai daryti uždengus keptuvės dangtį, maždaug tris minutes arba šiek tiek ilgiau, kol atsivers visos geldelės.

Austrės: Šviežios ir Gurmaniškos

Austrės taip pat yra baltymų šaltinis, o žalios austrės ypač gausios vitaminų A ir D. A.Rasmussen atskleidžia kelis patiekalų receptus iš jų: „Šviežias austres reikia švariai nuplauti, palaikyti sietelyje, kol nuvarvės vanduo.“

Aštuonkojai ir Sepijos: Viduržemio Jūros Delikatesai

Tai galvakojai moliuskai, kurie neturi jokio kaulo, o visas kūnas sudarytas iš minkštos „mėsos“. Jei žavitės Viduržemio jūros regiono virtuve, sultingosios mažosios sepijos puikiai ją atskleis, nes ten šios jūros gėrybės labai paplitusios ir ruošiamos įvairiausiais būdais. „Aštuonkojus nuplaukite šaltame vandenyje. Tada dėkite juos į puodą, užpilkite šaltu vandeniu, įberkite druskos bei įspauskite citrinų sulčių arba įpilkite truputį baltojo vyno acto ir statykite ant viryklės. Kai jie užvirs, sumažinkite kaitrą ir virkite apie 13 minučių, kol aštuonkojai suminkštės. Juos išvirus, „mėsa“ turi būti švelni bei minkšta, kaip ir visoms jūrų gėrybėms būdinga - kiek salsvo skonio.“

Sardinės ir Skumbrės: Mažos, bet Galingos

Sardinės: Švariausia Vandenyno Žuvis

Sardinės - mažos, itin maistingos žuvys, kurios priklauso silkių šeimai. Kaip ir kiti šios šeimos nariai, sardinės yra itin riebios žuvys ir turinčios omega-3 riebalų rūgščių ir kitų naudingų medžiagų. „Net ir konservuotose sardinėse yra širdžiai naudingų omega-3 riebiųjų rūgščių, vitaminų A, D, B6 ir B12, kurie stiprina mūsų imuninę sistemą. Šimte gramų sardinių yra rekomenduojama dienos cinko ir fosforo norma. Be to, jos laikomos švariausiomis žuvimis vandenynuose.“

Skumbrės: Vitamino D Šaltinis

Jei norite papildyti vitamino D atsargas, naudinga į savo meniu dažniau įtraukti skumbrę. Mat viena įprasto dydžio skumbrės filė suteikia daugiau nei 100 proc. rekomenduojamo vitamino D paros kiekio. Be vitamino D skumbrė turi labai daug riebalų, seleno bei jodo, todėl reguliarus jos vartojimas gali padėti pagerinti plaukų ir nagų būklę, sumažinti cholesterolį bei širdies infarkto ar insulto riziką. Be to, tai itin aplinkai draugiška žuvis - mat skumbrių populiacija yra itin stabili ir atspari pergaudymui, todėl yra priskiriama prie tvarių žuvų rūšių.

Tvarus Jūros Gėrybių Vartojimas

Pastaraisiais metais vartotojai Lietuvoje ir visame pasaulyje vis labiau suvokia trapią ir nepavydėtiną jūrų aplinkos būklę. Dėl midijų teikiamos naudos aplinkai itin svarbu rinktis tokias jūros gėrybes, kurios būtų augintos bei sužvejotos tvaresniu būdu. Pavyzdžiui, „Lidl“ asortimente galima rasti platų sertifikuotų midijų pasirinkimą - šios jūros gėrybės pažymėtos MSC (angl. Marine Stewardship Council ir ASC (angl. Aquaculture Stewardship Counsil)) ženklais. „MSC sertifikatas reiškia, kad produktas buvo sužvejotas laikantis nacionalinių ir tarptautinių įstatymų, nesukeliant grėsmės žuvų populiacijai, atsakingai naudojant žvejybos priemones, siekiant ilgalaikio žuvų bei kitų jūros gyvūnų buveinių išsaugojimo. Tuo metu ASC sertifikatu žymima produkcija, kurią pagamino ar tiekia akvakultūros ūkiai, veikiantys pagal aukščiausius standartus. Šį sertifikatą turintys ūkiai užtikrina laikomų gyvūnų sveikatą ir auginimo sąlygas bei biologinės įvairovės ir vandens išteklių apsaugą, sudaro tinkamas darbo sąlygas savo darbuotojams“, - akcentuoja M. Anilionė.

Jūros Gėrybių Konservavimo Būdai

Žuvį ir jūros gėrybes galima išlaikyti šviežias įvairiais būdais, kurie padeda išsaugoti jų maistinę vertę ir skonį ilgesniam laikui. Štai pagrindiniai konservavimo metodai:

Šaldymas ir Užšaldymas

Verdant žuvies mėsa netenka tik apie 18 proc. gyvybiškai svarbių medžiagų. Gyvos žuvys yra pačios vertingiausios. Joms savo maistine ir biologine verte beveik nenusileidžia atšaldytos žuvys. Prekybos centruose žuvys atšaldomos tik ką pagamintu, šviežiu ledu. Atšaldytos iki 0°C temperatūros žuvys išlieka šviežios 11-12 parų, o prekybos centruose tokios žuvys paprastai realizuojamos per 48 val. Dar ilgiau galima išlaikyti sušaldytas žuvis, kurių temperatūra būna minus 8-10°C. Ypač geros kokybės būna intensyviai šaldytos žuvys (- 35°C temperatūroje). Sušaldytos „į ledą“ žuvys prieš gaminant patiekalus atšildomos. Atšildant jos netenka nemažai mineralinių ir ekstrakcinių medžiagų, be to, sušaldytos žuvys netenka dalies vandens, jų mėsa tampa sausa, nekvapni ir ne tokia skani. Pati skaniausia yra atšaldyta, o ne užšaldyta žuvis. Ji išlaiko nepakitusias visas savo savybes - skonį, kvapą, spalvą, konsistenciją.

Rūkymas, Sūdymas ir Vytinimas

Rūkymas iš dalies žuvis konservuoja ir suteikia joms malonų skonį bei kvapą. Karšto rūkymo žuvys yra skanios, sultingos. Šviežios karštai išrūkytos žuvies galima įsigyti prekybos centruose, nes žuvis rūkoma čia pat esančiose rūkyklose. Rūkant šaltuoju būdu, žuvys ne tik persisunkia dūmų antiseptinėmis ir aromatinėmis medžiagomis ir įgauna gražią geltoną spalvą, bet ir netenka dalies drėgmės. Tokias žuvis galima laikyti iki 2 mėnesių. Sūdomos įvairios žuvys, bet geriausiai tinka silkės ir lašišos, nes pasūdžius pagerėja šių žuvų skoninės ir maistinės savybės. Prekybos centruose galima nusipirkti ir vytintos žuvies. Vytinimas yra vienas seniausių žuvies konservavimo būdų.

Konservavimas

Dalis šių produktų populiarumo (kaip antai lašiša ir tunas) gali būti dėl to, kad jie yra patogūs naudoti konservavimui. Krabų galima įsigyti gyvų, konservuotų arba šaldytų. Konservuotose jūros gėrybėse, pavyzdžiui, sardinėse, išlieka daug naudingų medžiagų, tokių kaip omega-3 riebiosios rūgštys, vitaminai A, D, B6 ir B12.

Mitybos specialistai žuvies ir kitų jūros gėrybių rekomenduoja valgyti du kartus per savaitę. O jei dažniau, tuo geriau! Per dieną suaugusiam žmogui rekomenduojama 200 g, tiek pakanka, kad pasisotintume. Jūros gėrybių patiekalai - puikus pasirinkimas tiek kasdieniam stalui, tiek ypatingoms progoms. Jie ne tik gardūs, bet ir naudingi sveikatai. Šiame straipsnyje rasite įvairių receptų su konservuotomis jūros gėrybėmis, kurie nustebins savo paprastumu ir skoniu.

Jūros Gėrybių Patiekalai ir Receptai

Užkandžiai su jūros gėrybėmis

Sumuštinukai su krabų lazdelėmis ir ikrais

Šie sumuštinukai papuoš bet kurį stalą.

Ingredientai:

• Batonas
• Sviestas
• Petražolės
• Juodi ir raudoni ikrai

Paruošimo būdas:

1. Duoną supjaustykite dailiais kubeliais.
2. Riekeles patepkite kambario temperatūros sviestu.
3. Patepkite ir kiekvieną šonelį.
4. Šonelius pamirkykite smulkintuose petražolėse.

Krevetės su avokadais

Ingredientai:

• Avokadai
• Jūros kopūstai
• Majonezas
• Marinuotos krevetės be kevalo
• Tešlos krepšeliai

Paruošimo būdas:

1. Sutrinkite avokadą.
2. Sumaišykite su išmirkytus jūros kopūstus ir majonezu.

Salotos su jūros gėrybėmis

Salotos su kalmarais ir krabų lazdelėmis

Ingredientai:

• Kalmarai (500 g)
• Krabų lazdelės (200 g)
• Agurkai (200 g)
• Kiaušiniai (3 vnt.)
• Žirneliai (4 šaukštai)
• Krapai
• Majonezas
• Druska, pipirai

Paruošimo būdas:

1. Kalmarus sudėkite į verdantį vandenį ir pavirkite 2-3 minutes.
2. Supjaustykite juostelėmis.
3. Susmulkinkite agurkus, krabų lazdeles, kiaušinius ir krapus.
4. Viską sumaišykite su majonezu, druska ir pipirais.

Salotos su krabų lazdelėmis ir kukurūzais

Ingredientai:

• Krabų lazdelės (200 g)
• Kukurūzai (150 g)
• Ryžiai (150 g)
• Ananasai (200 g)
• Majonezas
• Druska

Paruošimo būdas:

1. Krabų lazdeles ir ananasus supjaustykite kubeliais.

Karštieji patiekalai su jūros gėrybėmis

Makaronai su krevetėmis

Ingredientai:

• Makaronai (450 g)
• Krevetės be kevalo (450 g)
• Česnakai (4 skiltelės)
• Petražolės (1 šaukštas)
• Alyvuogių aliejus (2 šaukštai)
• Baltas vynas (1/4 stiklinės)
• Sviestas (1 šaukštas)
• Čili pipirai (1/3 arbatinio šaukštelio)
• Citrina (1 vnt.)

Paruošimo būdas:

1. Įkaitinkite keptuvėje aliejų.

Kalmarai grietinėlės padaže

Ingredientai:

• Kalmarų žiedai (500 g)
• Grietinėlė (200 ml)
• Pienas (150 ml)
• Kvietiniai miltai (2 arbatiniai šaukšteliai)
• Druska, pipirai

Paruošimo būdas:

1. Kalmarų žiedus pavirkite užvirintame vandenyje apie 5 min.
2. Nusausinkite, sudėkite į kepimo skardą.
3. Grietinėlę pakaitinkite su miltais, kad sutirštėtų.
4. Prieskonių įmaišykite pagal skonį.
5. Kalmarus užpilkite grietinėle ir pašaukite 5 min.

Keptos krevetės su česnakais

Ingredientai:

• Krevetės be kevalo (24 vnt.)
• Aliejus (2 šaukštai)
• Sviestas (2 arbatiniai šaukšteliai)
• Druska, čili pipirai
• Česnakai (2 skiltelės)

Paruošimo būdas:

1. Pilame į keptuvę aliejų, dedame truputį sviesto.
2. Kai aliejus įkaista, sumetame krevetes ir pakepame jas apie porą minučių.

tags: #konservuoti #delikatesai #krabai #moliuskai #juros #geribos

• Išsamus picos gaminimo gidas
• Nuo klasikos iki gurmaniškų bulvinių blynų
• Šis keptos vištos su obuoliais receptas
• Sultingų mėsos patiekalų receptai folijoje
• Gaivūs tortų receptai su mėlynėmis