Kaliaropės, dar vadinamos ropiniais kopūstais, yra vertingos kopūstinės daržovės, priklausančios kopūstinių daržovių šeimai.
Manoma, kad jos kilusios iš šiaurinių Viduržemio jūros pakrančių.
Nors per vasaros sausras dažnas šių daržovių augintojas suabejoja, ar apskritai verta sėti jas, reikalaujančias ypač daug vandens, teisingai parinkus veisles ir tinkamai prižiūrint, Lietuvoje galima sėkmingai užauginti gausų ir kokybišką kaliaropių derlių.
Ropinių kopūstų vertė ir nauda
Ropininiai kopūstai - labai vertingos daržovės, pasižyminčios dideliu vitamino C kiekiu.
Įdomu tai, kad ankstyvųjų veislių ropinių kopūstų reikėtų vartoti ir lapus, nes jie vertingesni už stiebagumbius.
Lape vitamino C 112 mg/proc., stiebagumbiuose - 50 mg/proc., karoteno lapuose - 3,2-5, stiebagumbiuose - 0,03-0,1 mg/proc., mineralinių medžiagų lapuose: kalcio 305, fosforo - 71, magnio - 74, o stiebagumbiuose - kalcio - 46, fosforo - 50, magnio - 30 mg/proc.
Ropiniuose kopūstuose taip pat daug vitaminų A, B, B2, PP, mineralinių druskų, magnio, seleno, kobalto, geležies, ląstelienos, gliukozės, fruktozės ir kitų medžiagų.
Veislių pasirinkimas
Priklausomai nuo veislės, ropiniai kopūstai būna apvalūs, plokšti ir ovalūs (kiaušinio formos).
Išskiriamos dvi ropinių kopūstų grupės: pilkai žalsvi ir rausvai violetiniai.
Nepriklausomai nuo odelės spalvos, minkštimas visada būna baltas.
Pilkai žalsvos spalvos ropiniai kopūstai dažniausiai būna ankstyvųjų veislių.
Ropinių kopūstų ankstyvųjų veislių stiebagumbiai greitai auga, būna minkšti ir sultingi.
Rausvai violetiniai ropiniai kopūstai dažniausiai auga lėčiau, todėl stiebagumbiai ne taip greitai perauga kaip ankstyvųjų veislių.
Pasak R. Starkutės, jie rekomenduojami vasaros-rudens derliui.
Palyginti su ropiniais kopūstais žalsvai pilka luobele, jie ilgiau laikosi.
Rausvai violetiniai ropiniai kopūstai atsparesni temperatūrų svyravimams ir sausroms.
Ankstyvųjų veislių stiebagumbiai tinkamiausi šviežioms salotoms, troškinti, farširuoti ir kepti orkaitėje.
Populiarios veislės Lietuvoje:
- ‘Lanro H’ - ankstyva veislė. Stiebagumbiai balti, ilgai išlieka skanūs, sultingi, neišpursta. Sukaupia daug kalio, natrio, magnio, fosforo. Dėl didelio kalcio kiekio labai vertingi vaikų mitybai. Galima pasigaminti įvairiausių salotų, troškinti, kepti, įdaryti. Skoniu primena ridikėlius. Lapai taip pat rekomenduojami maistui, nes kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų sukaupia daugiau nei stiebagumbiai.
- ‘Erika H’ - šiltnamyje ir lauke augintinas prancūziškas ankstyvas hibridas. Vegetacija - 60-65 dienos. Lapai statūs. Ropelės apvalios, šiek tiek plokščios, lygia odele, šviesiai žalios spalvos. Minkštimas saldus ir sultingas.
- ‘Kolibri H’ - vidutinio ankstyvumo hibridas violetinėmis roputėmis, skirtas šviežių daržovių rinkai. Vegetacija - 70 dienų. Tinka visiems auginimo periodams. Ropučių odelė plona, gražios skaisčios spalvos. Roputės apvalios, šiek tiek suplotos, vidutinio dydžio, nemedėja, užauga 200-300 g svorio. Minkštimas skanus, saldus, sultingas. Galima auginti po priedangomis ankstyvajam derliui. Rekomenduojama sodinti 70-100 tūkst.
- ‘Modrava H’ - ankstyvas hibridas pavasario ir rudens derliui. Stiebagumbiai švelnaus skonio, vidutinio dydžio, netrūkinėja ir nemedėja, nelinkę sužydėti. Valgomi švieži, virti, troškinti, jauni lapeliai taip pat tinka sriuboms, salotoms, juose gausu vertingų maistinių medžiagų. Stiebagumbius vėsioje patalpoje ar šaldytuve galima išlaikyti kelis mėnesius.
- ‘Superschmelz’ - lėtai auganti veislė rudens derliui. Vegetacijos periodas - 60-70 dienų nuo daigų pasodinimo. Stiebagumbiai - baltai žalsva odele, švelnaus skonio. Užaugę gali sverti apie 8-10 kg. Valgomi švieži, virti, troškinti.
Auginimo ypatumai
Daigais
Ankstyvam derliui užsiauginami daigai.
Tam derėtų rinktis ankstyvąsias ropinių kopūstų veisles.
Sėklos sėjamos balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje šiltnamiuose arba ten laikomose dėžutėse 1 cm gylyje.
Sėkloms sudygti reikalinga +18-20 °C temperatūra, o vėliau ji gali būti ir žemesnė - apie +12 °C.
Pasodinus pirmuosius daigelius, galima vėl pasėti sėklų.
Sėja gali būti kartojama kas 3-4 savaites 3 kartus - tada iki pat rudens galima turėti šviežių ropinių kopūstų.
Daigeliai sodinami, kai jie turi 4 ar 5 lapelius, peraugę daigai linkę žydėti.
Jei šalnų pavojus nepraėjo, daigelius geriau uždengti daržo plėvele arba sodinti šiltnamyje.
Šaltu oru ropiniai kopūstai nustoja augti, nors patys daigėliai gerai ištveria nedideles šalnas.
Prieš sodinant į atvirą gruntą daigelius galima šiek tiek pagrūdinti, tačiau nevalia jų laikyti žemesnėje nei +8 °C temperatūroje ilgiau kaip 3-4 dienas.
Tiesiogiai į dirvą
Kai sėjama tiesiai į dirvą, pasirodžius pirmam tikrajam lapeliui augaliukai retinami kas 7-8 cm.
Kai daigų lapai ima liestis, retinama antrą kartą ir tada kiekvienam augalui paliekama apie 20 cm.
Išrautus daigelius galima susodinti kitoje lysvėje.
Sodinimo atstumai
Sodinant ropinius kopūstus, svarbu atsižvelgti į atstumus:
- Ankstyvųjų veislių ropiniai kopūstai sodinami paliekant 15-20 cm tarpus tarp augalų ir 30 cm - tarp eilių.
- Vėlyvesnių veislių ropinius kopūstus, išauginančius daugiau didesnių lapų, reikia sodinti dar rečiau: tarp eilių - 50 cm, o tarp augalų - 20-25 cm.
Labai svarbu nesodinti daigų per giliai, nes neišaugs geri stiebagumbiai.
Ropiniai kopūstai sodinami labai sekliai: šaknys turi būti žemės paviršiuje, vos užpiltos žemėmis.
Tinkama dirva ir jos paruošimas
Nors dirva nėra lemiamas veiksnys, geresnis derlius užauga derlingoje ir pakankamai drėgnoje dirvoje.
Geriausia yra lengva, humuso turtinga dirva.
Svarbiausia, kad ji nebūtų rūgšti.
Rūgščioje dirvoje ropiniai kopūstai gali išvis neauginti ropelių, todėl žemę būtina kalkinti ir patręšti didesniu kalio kiekiu.
Vietoj kalio trąšų galima naudoti medžio pelenus.
Be to, ruošiamą dirvą rekomenduojama patręšti mėšlu arba kompostu, įterpiant kartu mineralinių trąšų.
Taupūs daržininkai siūlo trąšų berti tiesiog į daigams sodinti paruoštas duobutes.
Tinkamiausi ropinių kopūstų priešsėliai - morkos, burokėliai, bulvės, svogūnai, agurkai ir įvairios kitos kultūros, išskyrus kopūstines.
Geriausia vieta augti yra ten, kur augo organinėmis trąšomis tręštos daržovės.
Ropinius kopūstus galima auginti prieš ir po ankstyvųjų žalumynų.
Bene geriausi ropinių kopūstų ir visų kopūstinių daržovių draugai yra salierai - jie nuvaiko kopūstinius baltukus.
Vienintelė bėda, kad abiem daržovėms reikia nemažai erdvės, todėl tarp ropinių kopūstų ir salierų eilių rekomenduojama palikti 50-60 cm tarpus.
Ropiniai kopūstai gali augti vienoje lysvėje su salotomis, agurkais ir pan.
Priežiūra auginimo metu
Svarbiausia ropiniams kopūstams - reguliarus laistymas.
Kai šioms daržovėms trūksta vandens, stiebagumbiai sutrūkinėja ir įgyja nemalonų „medinį“ skonį.
Tam, kad vaisiai užaugtų skanūs, ropiniai kopūstai turi augti tolygiai, o tai užtikrina kuo pastovesnė temperatūra ir nuolatinė drėgmė, todėl rekomenduojama lieti labai dažnai ir po nedaug.
Ropiniai kopūstai tręšiami du kartus per vegetaciją.
Tręšti galima organinėmis ir mineralinėmis trąšomis (vienanarėmis, kompleksinėmis ar trąšų mišiniais).
Kaip trąšos ir profilaktinė priemonė nuo kenkėjų tinka pelenai - jais augalai apibarstomi nors kartą per savaitę.
Stiebagumbį ropiniai kopūstai pradeda formuoti užauginę 7 ar 8 lapus ir toliau auga labai greitai.
Augimo laikotarpiu dirvą būtina nuolat purenti, nes nuo to priklauso stiebagumbių sultingumas.
Pradedančius auginti stiebagumbį ropinius kopūstus reikia apkaupti.
Ligos ir kenkėjai
Ropiniai kopūstai, kaip ir kitos kopūstinės daržovės, dažnai serga šaknų gumbu, kurį sukelia kopūstinis gumbagrybis.
Ši liga daugiausia žalos padaro, kai dirva yra rūgšti.
Pirmieji ligos požymiai - vietomis sustorėjusios daigų šaknelės.
Jei pastebėsite ant šaknų mažų gumbelių, nesodinkite tokių daigų - jie, ko gero, yra pažeisti šaknų gumbo ar nematodų.
Rečiau ropinius kopūstus užpuola kopūstinės musės.
Nuo jų mažiausiai kenčia ankstyvos sėjos ropiniai kopūstai.
Pagrindinės kopūstinių daržovių ligos ir jų kontrolės priemonės:
- Diegavirtė: Pažeidžia daigų šaknies kaklelį. Jis pajuosta, suplonėja, pradeda pūti. Anksti apsikrėtę daigai išvirsta. Palankios ligai plisti sąlygos yra rūgšti, per drėgna žemė, tankiai susodinti augalai. Infekcija labiau plinta vėsiu oru.
- Kontrolės priemonės: Sėjomaina, daigyno substrato dezinfekcija, negalima sėti sėklų ar sodinti daigų į drėgną, šaltą dirvą, išbrokuoti diegavirtės pažeistus daigus, sėklų beicavimas.
- Alternariozė, juodoji dėmėtligė: Pažeidžia pekininius bastučius, kaliaropes, baltagūžius, žiedinius ir briuselio kopūstus vegetacijos ir laikymo metu. Infekcijos šaltinis yra sėklos, kryžmažiedžių šeimos piktžolės ir sergančių augalų liekanos.
- Kontrolės priemonės: Sėklų beicavimas, aplinkos sąlygų reguliavimas daigyne, nuolatinis augalų būklės stebėjimas lauke, fungicidų naudojimas, sirgusių augalų liekanų bei piktžolių sunaikinimas, sėjomainos laikymasis, vengti sodinti kopūstines daržoves arti rapsų ir kitų kryžmažiedžių augalų.
- Kekerinis puvinys: Pažeidžia visas antžemines kopūstinių daržovių dalis. Pašalę augalų audiniai, augalai su įvairiais mechaniniais, kenkėjų padarytais pažeidimais yra neatsparūs kekeriniam puviniui.
- Kontrolės priemonės: Infekuotų augalų liekanų naikinimas, augalų sodinimas tinkamais atstumais atviroje vietoje, esant palankioms ligai plisti sąlygoms, prieš nuimant vėlyvųjų veislių kopūstus, skirtus sandėliavimui, nupurkšti fungicidais, produkcijos laikymas tinkamose sąlygose.
- Šaknų gumbu: Gali sirgti įvairūs kultūriniai ir laukiniai kryžmažiedžiai augalai. Liga plinta rūgščiose dirvose.
- Kontrolės priemonės: Rūgščių dirvų kalkinimas, rekomenduojama daržovių 8 metus nesodinti į tą pačią dirvą, kasmet dezinfekuoti daigyno žemę, sodinant patikrinti daigų šaknis, išbrokuoti ligotus, prieš sodinant daigus, juos reikėtų pamirkyti fungicidų tirpale, naikinti piktžoles, ypač kryžmažiedes, nuėmus derlių pašalinti ar sunaikinti augalų liekanas ir dirvą suarti.
- Vėžys, lapų dėmėtligė, sausasis puvinys, fomozė: Su sėklomis plintanti liga.
- Kontrolės priemonės: Sėklose infekcija išnaikinama sėklas beicuojant arba apdorojant karštu vandeniu, 4 metų sėjomaina, sodinti tik sveikus daigus, naikinti kryžmažiedes piktžoles, ligotus augalus, fungicidais galima purkšti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams.
- Žiedinė dėmėtligė: Svarbi lapinių ir žiedinių kopūstų liga, paplitusi Šiaurės Vakarų Europos dalyje.
- Kontrolės priemonės: Agrotechnikos metodai, mažinantys infekcijos išsilaikymą ir plitimą: sėjomaina, tinkama auginimo vieta (mažiausiai 0,5 km nuo rapsų lauko), vengti nesaikingo tręšimo, auginti atsparias veisles (briuselinius kopūstus Cor, Gabion, Lunet, Topaz), fungicidais purškiama pasirodžius pirmiesiems infekcijos požymiams.
- Netikroji miltligė: Paplitusi visų rūšių kopūstinėse daržovėse, tačiau daugiausiai žalos padaro žiediniams kopūstams ir kaliaropėms, auginamiems po priedangomis, o mažiausiai - šakniavaisinėms daržovėms.
- Kontrolės priemonės: Infekcijos kontroliavimas daigyne, reguliuojant santykinę oro drėgmę, temperatūrą, profilaktiškai naudojant fungicidus, lauke taikoma sėjomaina, sudaromos palankios augalams augti sąlygos, auginamos atsparios veislės, fungicidų naudojimas lauke, palyginti su daigynu, yra sudėtingesnis.
- Miltligė: Dažniausiai užsikrečia briuseliniai kopūstai, griežčiai ir ropės, rečiau gūžiniai kopūstai, ridikėliai, ridikai.
- Kontrolės priemonės: Auginti atsparias ligai veisles (yra briuselinių, gūžinių kopūstų, griežčių veislių), vengti pertręšti azoto trąšomis, tinkamas augalų tankumas, vandens režimas, vegetacijos metu pastebėjus miltligės požymius, purkšti fungicidais, nuėmus derlių, pašalinti augalines liekanas, neauginti greta kitų kryžmažiedžių daržovių, rapsų, naikinti piktžoles.
- Baltosios rūdys: Svarbi briuselinių, žiedinių ir lapinių kopūstų liga, kuria gali sirgti ir kryžmažiedės piktžolės. Baltosios rūdys mažiau pavojingos šakniavaisėms daržovėms.
- Kontrolės priemonės: Baltųjų rūdžių išvengti padeda sėjomaina, ligai atsparių veislių auginimas (briuselinių kopūstų veislės Predora, Lunet, Lauris, Peer Gynt), pasirodžius pirmiesiems ligų požymiams purkšti fungicidais.
- Kopūstų fuzariozė: Infekcija į kopūstus patenka per šaknis arba žaizdeles, esančias požeminėje augalo dalyje, vėliau vandens indais patenka į antžemines augalo dalis.
- Kontrolės priemonės: Atsparių veislių auginimas, tinkama sėjomaina, dirvos dezinfekcija, sveikos sėklos ir daigai.
Kopūstai ropiniai 'Luna Baltic'
Ropininiai kopūstai (kaliaropės) „Luna“ yra puikus pasirinkimas tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems sodininkams.
Ši veislė išsiskiria itin ankstyvu derliumi, todėl puikiai tinka viso sezono auginimui.
„Luna“ kaliaropės turi apvalias, šviesiai žalias galvas ir švelnią, skanią minkštimą, kuris netampa kietas.
Ši universali daržovė puikiai tinka tiek žaliam vartojimui, tiek gaminimui, todėl yra puikus papildymas įvairiems patiekalams.
Ropiniai kopūstai „Luna“ geriausiai auga reguliariai laistant ir esant vidutinei temperatūrai.
Sėklos gali būti sėjamos specialiose sėklų dėžutėse, kurios leidžia geriau kontroliuoti auginimo sąlygas.
Optimalus sėjos gylis „Luna“ kaliaropėms yra 0,5 cm.
Tai užtikrina, kad sėklos gautų reikiamą drėgmės ir šilumos kiekį, skatinant greitą daigumą.
Kada sėti „Luna“ kaliaropių sėklas patalpose? Geriausias laikas šiam auginimo etapui yra nuo vasario iki kovo ir nuo balandžio iki birželio.
Geriausias laikas sodinti „Luna“ kaliaropes yra nuo kovo iki balandžio ir nuo gegužės iki liepos.
Optimalus atstumas tarp „Luna“ kaliaropių augalų yra 25x25 cm.
„Luna“ kaliaropių derlių galima nuimti nuo gegužės iki liepos ir nuo rugpjūčio iki spalio.
Garden Seeds Market siūlo aukščiausios kokybės sėklas, kurios buvo kruopščiai išbandytos.
Klientai giria siūlomų produktų kokybę ir profesionalų aptarnavimą, kaip liudija daugybė teigiamų atsiliepimų.
Be to, parduotuvė užtikrina greitą ir saugų pristatymą, todėl apsipirkimas yra malonumas.
Pakuotėje yra 1 g sėklų.
Derliaus nuėmimas ir laikymas
Daugelis ropinių kopūstų veislių pasižymi greita branda - 65-70 dienų.
Vėlyvosios veislės subręsta maždaug per 120 dienų.
Ropiniai kopūstai laikomi subrendusiais ir tinkamais vartoti, kai užaugina 7-10 cm skersmens ropeles, sveriančias apie 90-120 g.
Nuimant rudeninį derlių ropiniai kopūstai raunami su šaknimis, lapai apipjaustomi ir paliekamas maždaug 2 cm kotelis.
Ropinius kopūstus apie mėnesį galima išlaikyti šaldytuve - jie nesugenda.
