Kulinarijos laidos jau seniai tapo neatsiejama televizijos programų dalimi, pritraukiančios milijonus žiūrovų visame pasaulyje. Jos ne tik moko gaminti, bet ir įkvepia kūrybiškumui virtuvėje, pristato įdomias asmenybes ir atskleidžia kulinarinio pasaulio užkulisius. Šiame straipsnyje panagrinėsime kulinarijos laidų istoriją, apžvelgsime populiariausius formatus ir laidas, bei aptarsime įtakingiausius šefus, kurie formuoja šios žanro raidą.
Kulinarijos laidų istorija ir formatai
Kulinarijos laidų šaknys siekia XX amžiaus vidurį, kai televizija tik pradėjo populiarėti. Pirmosios laidos buvo paprastos, dažnai transliuojamos tiesiogiai, o šefai dalindavosi pagrindiniais receptais ir patarimais. Laikui bėgant, kulinarijos laidos tapo vis įmantresnės, įtraukiančios ir vizualiai patrauklesnės. Atsirado nauji formatai, tokie kaip konkursai, realybės šou ir kelionių laidos, kuriose šefai tyrinėja skirtingas pasaulio virtuves.
Kulinarijos realybės šou žanras yra itin platus ir apima įvairius formatus:
- Receptų laidos: Tai klasikinis formatas, kuriame šefas demonstruoja, kaip gaminti įvairius patiekalus, žingsnis po žingsnio paaiškindamas procesą ir dalindamasis patarimais.
- Kulinarijos konkursai: Šiuose šou dalyviai varžosi tarpusavyje, gamindami patiekalus pagal nurodytas sąlygas ir vertinami profesionalių teisėjų. Populiariausi pavyzdžiai yra „MasterChef“ ir „Pragaro virtuvė“ (Hell's Kitchen).
- Realybės šou: Šios laidos seka šefų gyvenimą ir darbą restoranuose ar kitose kulinarinėse įstaigose, atskleidžiant konkurenciją, dramą ir asmeninius iššūkius.
- Kelionių ir maisto pažinimo šou: Šiuose šou garsūs šefai keliauja po įvairias šalis, ragauja vietinį maistą, susipažįsta su tradicijomis ir gamina patiekalus, įkvėptus savo kelionių. Anthony Bourdaino „No Reservations“ ir Andrew Zimmerno „Bizarre Foods“ yra puikūs šio žanro pavyzdžiai.
- Pokalbių ir gaminimo šou: Šiuose šou garsūs šefai gamina patiekalus kartu su kviestiniais svečiais, dalindamiesi receptais, patarimais ir įdomiomis istorijomis. Rachel Ray ir Martha Stewart yra vienos populiariausių šio žanro atstovių.
- Namų virtuvės pertvarkymo šou: Šiuose šou profesionalūs dizaineriai ir šefai padeda šeimoms atnaujinti savo virtuves ir išmokti gaminti sveikus ir skanius patiekalus. „Virtuvės košmaras“ („Kitchen Nightmares“) su Gordonu Ramsay yra vienas žinomiausių šio žanro pavyzdžių.
Populiariausios kulinarijos laidos, kurios sulaukė didelio pripažinimo:
- Pragaro virtuvė (Hell's Kitchen)
- Geriausias šefas (Top Chef)
- Didžiosios Britanijos kepėjų kovos (The Great British Bake Off)
- Anthony Bourdain: Nežinomos vietos (Anthony Bourdain: Parts Unknown)
- Šefo stalas (Chef's Table)
- Bjauriai skanu (Ugly Delicious)
- Finalinis stalas (The Final Table)
- Supuvę (Rotten)
- Tiesiai į dešimtuką! (Nailed It!)
- Druska, riebalai, rūgštis, karštis (Salt Fat Acid Heat)
- Virtuvės šefo šou (The Chef Show)
- Gatvės maistas (Street Food)
Lietuviškos kulinarijos laidos
Lietuvos televizijos eteryje taip pat gausu įvairių kulinarinių laidų, kurios džiugina žiūrovus ir įkvepia juos eksperimentuoti virtuvėje.
„Gaminu kaip šefas“: iššūkiai žinomiems žmonėms
Birželio 7 d. portale LRT.lt startuojanti nauja nuotaikinga kulinarinė laida „Gaminu kaip šefas“ kvies panirti į maisto gamybos procesą. Laidoje virtuvės šefas mes iššūkį žinomiems Lietuvos žmonėms ir bandys išsiaiškinti jų kulinarinius gebėjimus. Laidos vedėjo rolės ėmėsi virtuvės šefas Evaldas Kizelis, daliai žiūrovų pažįstamas iš „YouTube“ kanale prieš kelis metus kurtos laidos „Virtuvės būrelis“.
Nuotaikingame kulinariniame šou meistras ir svečias virtuvėje stovės nusisukę vienas nuo kito ir patiekalą gamins atskirai, nežiūrėdami vienas į kitą. Svečiui svarbiausia gaminimo procese neatsilikti nuo šefo, nes praleidus vieną ar kitą momentą iš patiekalo gali nieko nelikti. Stengtis yra dėl ko - kiekvienos laidos pabaigoje virtuvėje apsilankys „komisija“ sudaryta iš filmavimo komandos narių ar atsitiktinai gatvėje sutiktų praeivių. „Retai susimastome, jog maistas yra vienas iš trijų būtiniausių dalykų gyvenime po deguonies bei vandens, ir vienintelis, kurį galime patys formuoti taip, kaip tik norime.“
Pirmoje „Gaminu kaip šefas“ laidoje apsilankė atlikėjas ir dainų autorius Gabrielius Vagelis, kuris iki paskutinės minutės nežinojo, ką reiks gaminti. Pamatęs ant stalo sudėtus patiekalui ruošti reikalingus ingredientus žinomas dainininkas aiktelėjo iš nuostabos - „Niekada neteko gaminti steiko!“. Pradėjus gaminti patiekalą, Gabrielius Vagelis prisipažino, kad nemėgsta lupti svogūnų ir visada šį darbą „perleidžia“ savo draugei. Tačiau šefo duotas patarimas, kaip teisingai tai padaryti, privertė atlikėją susimąstyti - „Viskas daug paprasčiau, nei buvau įsitikinęs“. Kaip Gabrieliui Vageliui sekėsi virtuvėje, kaip jo gamintą jautienos kepsnį „Diane“ įvertino laidos kūrybinės komandos nariai, kurie pirmojoje laidoje ėmėsi komisijos vaidmens - sužinosite pirmoje „Gaminu kaip šefas“ laidoje, kurią galite stebėti portale LRT.lt.
„Virtuvės istorijos“: kulinarinių pokalbių sugrįžimas
Jau šį šeštadienį TV3 televizijos žiūrovus džiugins į eterį sugrįžusi kulinarinių pokalbių laida „Virtuvės istorijos“. Atsinaujinusi kulinarinių pokalbių laida „Virtuvės istorijos“ sugrįžta į eterį 14-ajam sezonui. 14-tąjį sezoną ji pasitiko su nauju konceptu atsinaujinusioje VOKĖ-III studijoje. Į atvirus pašnekesius laidos herojus kvies ir jų virtuvės paslaptis bandys išgauti laidos vedėja Ilona Juciūtė, o „Kamado Bono“ kepsninių meistras Robertas Svetlauskas stebins unikaliais receptais ir kulinariniais sprendimais.
Naujajame laidos sezone žiūrovų laukia intriguojančios ir atviros istorijos, kurias laidos vedėjai Ilonai Juciūtei bei žiūrovams pasakos žinomi Lietuvos pramogų, verslo, kultūros, meno bei sporto pasaulio atstovai, o jas vainikuos kulinarinė staigmena, kurią grilio zonoje specialiai laidos svečiui ruoš „Kamado Bono“ kepsninių meistras, kulinarijos guru Robertas Svetlauskas. Dar viena naujiena yra ir vieta, kurioje įsikūrė pati „Virtuvės istorijų“ studija - tai pačios laidos prodiuserės Vaidos Skaisgirės namai.
Antroji naujojo sezono viešnia - jausmingoji dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu, kuriai Robertas bus paruošęs ypatingą kulinarinę staigmeną. Žinodamas, jog Justė nevalgo mėsos, BBQ šefas sugriaus visus mitus ir kepsninėje pagamins gardžias briuselio kopūstų salotas su grūdėta varške, pistacijomis ir granatų sėklomis.
Jazzu: vegetarizmas, restoranas ir gastronominiai nuotykiai
„Kai mokiausi Londone, gyvenau su veganais, kurie mane pradėjo apgaudinėti: sakydavo, jog paruošė mėsą, nors ten jos visai nebuvo. Tuomet jaučiausi labai apgauta, todėl grįžusi namo Kalėdų atostogų metu, visą gruodį valgiau vien tik kraujinius kepsnius be jokio garnyro. Po to karto pasikeitė sensorika ir net ėmė nebepatikti mėsos kvapas“, - apie tai, kaip atsisakė mėsos, laidoje pasakos Jazzu. Nors Justė jau 13 metų propaguoja vegetarizmą, tačiau savo restorano Anykščiuose „Basi basi“ svečiams siūlo įvairiausius patiekalus.
Dainininkė ir pati kelionėse drąsiai ragauja egzotinius delikatesus, taip siekdama pažinti tikrąją kitų šalių kultūrą. „Pati turiu restoraną, tad nesu radikalė - aš privalau paragauti patiekalą, kad galėčiau jį rekomenduoti savo klientui. Tad ragauju viską, o ypač kelionėse. Esu valgiusi gyvatę, skorpioną ir net jaučio sėklides. Nebuvo taip, kad man labai patiktų, bet visa tai - pakankamai egzotiška. Man įdomiau pažinti šalį per kultūrą, o ne per savo organizmo šokiravimą. Bet yra šalių, kuriose žmonės valgo labai keistus dalykus. Kulinarija yra kultūrinis paveldas, kurį patirti būtina, kai keliauji“, - pasakos Justė.
Kulinariniai šedevrai ir asmeninis gyvenimas
Kulinariją pamilusi atlikėja ir savo draugus bei artimuosius neretai nustebina gastronominiais šedevrais. Justės mylimasis Donatas džiaugiasi, jog namuose turi dainuojančią šeimininkę, tačiau moteris atvirauja įžvelgianti ir vieną šio įgūdžio minusą. „Visi žino, kad aš mėgstu gaminti, tačiau kuo rečiau tai darau, tuo daugiau aistros atsiranda. Su užkalbėjimais, mantromis, meditacijomis, uždainavimais. Vyras džiaugiasi, kad namuose turi dainuojančią šeimininkę. Ir visgi, su šiuo talentu gaminti esu taip prisidirbusi, kad jis manęs net nebekviečia į pasimatymus restoranuose. Sako, kam ten eiti, jeigu aš vis tiek pagaminsiu skaniau?“, - juoksis atlikėja.
Jau 15 metų scenoje savo jausmingomis dainomis gerbėjus džiuginanti Justė neslepia, jog įkvėpimas kūrybai gimsta iš gyvenimiškų dalykų, situacijų, sunkių išgyvenimų bei džiaugsmų. Ir nors dainininkės gyvenime netrūko vingių, šiandien ji tikina atradusi vidinę ramybę ir gyvenanti geriausius savo gyvenimo metus. „Kurį laiką galvojau, jog įkvėpimas ateina iš didžiausio chaoso, tačiau dabar suprantu, kad tai ateina iš balanso. Jeigu nebūtų dramos ar ramybės, tai nebūtų ir kūrybos, tad reikia ir to, ir to. Yra nerašyta taisyklė, jog geriausiai kuriasi, kai skauda, kai esi duobėje, kai emociniai pjūviai atsiranda sieloje. Tai yra tiesa, tačiau aš jau tiek daug išgyvenusi, kad nebenoriu būti nei skaudinama, nei skaudintis pati. Esu laiminga, kad mano siela yra stipri ir gyvenu gyvenimą, vertą bestselerio“, - tvirtai teigs Justė.
„Gero savaitgalio receptas“: kinas ir kulinarija
Ką šiandien valgome? Ką šiandien žiūrime? Tai - bene dažniausiai savaitgaliais namuose kylantys klausimai. Naujas kulinarinis šou ir jo vedėjai, gero maisto bei kino mylėtojai, turi atsakymus į abu klausimus! Ilgametės žiūrovų tradicijos „Šeštadienio gero kino vakaras“ įkvėpta laida leis namuose susikurti ir kiną, ir restoraną. Eterio dieną per TV3 rodomas šeštadienio filmas - pagrindinė laidos vedėjų Lauryno ir Vaidos gaminamo patiekalo inspiracija.
Kiekvienoje laidoje žiūrovai ne tik sužinos netikėtų ir įdomių faktų apie vakare rodomą filmą, bet ir sulauks originalių idėjų, kokią vakarienę pasigaminti savo šeštadienio kino vakarui. Laida suteiks galimybę mėgautis kulinariniu nuotykiu, kuomet kiekvienas patiekalas bus kruopščiai derinamas prie rodomo filmo. Sulauksite ne tik daugybės skanių vakarienių idėjų, bet ir dar giliau pažinsite kino industrijos subtilybes, kurias žiūrovams atskleis kulinarai Vaida ir Laurynas.
Laurynas su entuziazmu pasakoja, kad žiūrovai išgirs ne tik daug naudingų patarimų, susijusių su maisto gamyba, bet ir sužinos išieškotų ir mažai kam žinomų faktų apie geriausius visų laikų filmus. „Su žiūrovais pasidalinsiu įvairiomis savo atrastomis maisto gamybos technikomis. Aš visada siekiu viską daryti protingai, o ne sunkiai, todėl net ir sudėtingiausius receptus stengiuosi padaryti kuo paprastesnius. Noriu, kad ir mūsų žiūrovai galėtų lengvai pasisemti įkvėpimo bei pritaikyti šias technikas savo virtuvėje.“
„Gero savaitgalio receptas“ - naujajame TV3 sezone. Žiemišką ir jaukų vakarą Vilniuje esančiuose kino ir kulinarijos įkvėpimų laidos „Gero savaitgalio receptas" televiziniuose namuose tvyrojo šventinė nuotaika - į kalėdinį vakarėlį rinkosi laidos kūrybinė komanda, projekto partneriai ir gausus būrys žinomų šalies veidų. Vakaro šeimininkai pakvietė susirinkusius pasijusti tarsi kino filme „Casino Royale", tad renginyje netrūko ne tik elegantiškų įvaizdžių, bet ir azarto.
„Iki pergalės! Virėjų kovos“ ir „auksinis peilis“
„Auksinio peilio“ gandas gyvuoja šimtmečius, o perduodami kulinarinių šedevrų įrankį, šią stebuklu virtusią legendą iš kartos į kartą saugo geriausi pasaulio virėjai. Netikėtai patekęs į Vytauto Rumšo rankas, „auksinis peilis“ ieško naujo savininko. V. Rumšui ir TV3 televizijos žiūrovams, šį naująjį sezoną sutinkantiems „Po laiminga žvaigžde“, teks sunkus uždavinys - išrinkti „auksinio peilio“ teisėtą savininką.
„Bet kuris Lietuvos profesionalus virėjas turi teisę mesti iššūkį trims „Iki pergalės! Virėjų kovos“ laidoje dalyvaujantiems virtuvės virtuozams ir įtikinti TV3 žiūrovus, kad jis yra vertas vadintis „auksiniu meistru“. Šiame azartiškame kulinariniame žaidime lygiųjų nebus - visos virėjų kovos vyks iki pergalės! Virtuvėje plušantys kulinarijos meistrai, trokštantys laimėti gyvą „auksinio peilio“ legendą, rinks pergalės taškus. Jų paruoštus patiekalus stebės skvarbi komisijos akis. Trys ekspertai paruoštus kulinarinius gardėsius vertins pagal skonį, serviravimo estetiką ir „auksinio padėklo“ turinio išreikštumą - po „auksiniu padėklu“ paslėpto specialiojo produkto panaudojimą“, - naują gardžią laidą pristato jos būsimas vedėjas V. Rumšas. Kiekvienam laidoje dalyvavusiam virėjui, metusiam iššūkį „auksiniam šefui“ - profesionalui, bus svarbus ir TV3 žiūrovų balsas.
Įtakingiausi kulinarijos meistrai
Realybės šou dėka išgarsėjo daugybė talentingų virėjų, kurie ne tik pasiekė karjeros aukštumų, bet ir pakeitė mūsų požiūrį į maistą.
Gordonas Ramsay: kulinarijos legenda ir griežtasis šefas
Gordonas Ramsay - škotų šefas, restoranų savininkas ir televizijos laidų vedėjas, žinomas dėl savo griežto būdo ir aukštų reikalavimų. Jo laidos, tokios kaip „Pragaro virtuvė“ ir „Virtuvės košmarai“, sulaukė didelio populiarumo visame pasaulyje. Gordonas - vienas iš trijų Jungtinės Karalystės virtuvės šefų, vienu metu pelniusių net tris „Michelin“ žvaigždes. Karjerą pradėjęs tarsi atsitiktinai, šiuo metu G. Ramsay’us yra vienas geidžiamiausių kulinarų visame pasaulyje. Jo gurmaniški restoranai įkurti nuo Didžiosios Britanijos iki Jungtinių Amerikos Valstijų, jo knygos leidžiamos didžiuliais tiražais, o televizijos šou prie ekranų surenka milijonines auditorijas.
Pirmąją patirtį virtuvėje įgijo kartu su kulinarijos žvaigždėmis Marco Pierre White ir Albertu Rouxu Londone. Vėliau išvyko į Prancūziją, kur trejus metus dirbo Guy’aus Savoy’aus ir Joëlo Robuchono virtuvėse. Čia ištobulino savo sugebėjimus gamindamas klasikinius prancūziškus patiekalus. 1993 m. Gordonas tampa naujo restorano „Aubergine“ (liet. „Baklažanas“) šefu. Per trejus metus restoranas įvertintas dviem „Michelin“ žvaigždėmis. 1998-aisiais, būdamas 31 metų, Gordonas įkūrė savo pirmą nuosavą restoraną „Gordon Ramsay“ (rajone Chelsea) - jis įvertintas trimis „Michelin“ žvaigždėmis per trejus metus nuo įkūrimo pradžios. 2003 m. duris atvėrė pirmasis Gordono tarptautinis restoranas „Verre“, įkurtas viešbutyje „Dubai Hilton Creek“. Dabar kompanija „Gordon Ramsay Holdings“ valdo daugybę restoranų Niujorke, Luizianoje, Tokijuje, Dubline, Dohoje, Paryžiuje, Toskanoje, Sardinijoje ir Melburne.
Nuo 2004 iki 2010 m. „Gordon Ramsay Holdings“ atidarė keletą populiarių restoranų Londone, tarp jų - „maze“ ir „maze Grill“, „Plane Food“ (Heathrow T5), „York & Albany“, du barus - „The Narrow“ (Limehouse) ir „The Warrington“ (Maida Vale). Be to, Gordonas tapo mažojo ekrano žvaigžde Jungtinėje Karalystėje ir tarptautiniu mastu išgarsėjo su tokiomis šou programomis kaip „Ramsay’s Kitchen Nightmares“ (liet. „Ramsay’aus virtuvės košmarai“) „The F Word“ (liet. „F žodis“), „Hell’s Kitchen USA“ (liet. „Pragaro virtuvė JAV“). 2010 m. parodyta daugiau naujų televizijos laidų: „Masterchef in America“ („Šefas Amerikoje“) , „Ramsay’s Best Restaurants“ („Ramsay’aus geriausi restoranai“) ir „Christmas with Gordon in the UK“ („Kalėdos su Gordonu Jungtinėje Karalystėje“).
Paklaustas, kaip įmanoma suspėti nuveikti tiek darbų vienu metu, virtuvės meistras atsako: „Paslaptis ta, kad man absoliučiai patinka tai, ką darau. Mėgstu būti nuolat užsiėmęs. Geriausiai dirbu tada, kai jaučiu įtampą. Be to, su manimi triūsia talentingiausi ir ištikimiausi darbuotojai - jie palaiko aukščiausią lygį mano restoranų virtuvėse.“ Daugelis jį pažįstančių žmonių kaip susitarę tvirtina: „Gordonas ne piktas. Ką mano pats Gordonas? „Aš visada siekiu tobulumo. Tai reikalauja daug pastangų, susitelkimo ir tikslumo, kad galėtum sėkmingai vadovauti restoranui. Kartais tiesiog neužtenka laiko pasakyti „prašau“ arba „ačiū“, kai šimtai žmonių laukia tavo valgomajame.“
Savo ypatingame šou „Gordono Ramsay’aus virtuvės košmarai“ meistras lanko restoranus, kuriems verslas ne itin sekasi, ir per vieną savaitę padeda pagerinti valgiaraštį, o kartu ir verslą. Siužetai intriguojantys, karšti - žiūrėdamas kartais negali patikėti restoranų verslo užkulisių tikrove. Tikrai ne be reikalo laida pavadinta „Virtuvės košmarai“… O Gordono Ramsay’aus įvaizdis televizijoje kuriamas kaip tobulybės siekiančios, ant kolegų nuolat šaukiančios ir besikeikiančios žvaigždės.
Tačiau 2010 m. laidoje „Gordon’s Great Escape“ („Gordono didysis pabėgimas“), kurioje garsusis virtuvės meistras keliauja po Indiją, jo įvaizdis keičiasi. Sudėtingu metu, kai paties verslo imperija sverdėjo ties praradimų riba, Gordonas nusprendė aplankyti Indiją. „Aš tik turėjau išeiti“, - įsitikinęs virtuvės meistras. Čia jis mėgaujasi maistu ragaudamas ir gamindamas, įskaitant ir vegetarizmą ašrame (užuovėja ieškantiems dvasinių tiesų). „Pamilau tai, - prisipažįsta virtuvės genijus ir atsiprašo visų vegetarų už buvusį savo šiurkštumą. Jis verda aštrius daržovių troškinius beveik pabaigos neturinčioje traukinio kelionėje. Šioje kelionėje Gordonas grįžta į valgio gaminimo laikus ir pajunta katarsį.
Kiti įtakingi kulinarijos meistrai
- Jamie Oliver: Šis britų šefas išgarsėjo savo paprastais, bet skaniais receptais ir aistra sveikai mitybai. J. Oliveris aktyviai kovoja su nutukimu ir ragina žmones gaminti namuose, naudojant šviežius produktus. Jo iniciatyvos, tokios kaip „Jamie's School Dinners“, padėjo pagerinti mokyklų valgyklų maisto kokybę.
- Anthony Bourdain: Šis amerikiečių šefas ir rašytojas tapo žinomas dėl savo kelionių ir maisto pažinimo šou, kuriuose jis atskleidė įvairių kultūrų kulinarines tradicijas. A. Bourdainas pabrėžė maisto svarbą kaip kultūros dalį ir ragino žmones būti atviriems naujiems skoniams ir patirtims.
- Džulija Čaild (Julia Child): Amerikiečių kulinarė, kuri išpopuliarino prancūzišką virtuvę Amerikoje. Ji įrodė, kad net sudėtingiausius patiekalus galima pagaminti namuose, jei tik turima tinkamų įrankių ir žinių.
- Polis Bokiuzas (Paul Bocuse)
- Ferranas Adria (Ferran Adria)
- Hestonas Bliumentalis (Heston Blumenthal)
Kulinarijos pasaulio tamsioji pusė: spaudimas ir tragedijos
Šiuolaikinė kulinarija yra ne tik amatas, bet ir menas, verslas ir nuolatinė kova dėl pripažinimo. Už šios profesijos fasado slypi kančia ir nuolatinis pervargimas, o kartais ir tragiškos pasekmės.
Tragiškos istorijos „Michelin“ žvaigždžių fone
Benoit Violier, kurio restoranas „Restaurant de l’Hotel de Ville“ buvo pavadintas „geriausiu pasaulyje“ ir apdovanotas trimis „Michelin“ žvaigždutėmis, nusižudė. Girdėjosi spėlionių, kad virtuvės vadovas nujautė, jog tokio įvertinimo ilgai nebeišlaikys, ir buvo apakintas pažeminimo baimės.
2003 metais Bernard’as Loiseau, vienas žymiausių virtuvės meistrų Prancūzijoje, nusišovė medžiokliniu šautuvu. Vyras vadovavo tris „Michelin“ žvaigždutes turinčiam restoranui „Cote d’Or“ Burgundijoje, tačiau jautėsi prislėgtas ir persidirbęs, be to, buvo prasiskolinęs. Gidas „The Gault et Millau“ sumažino restorano reitingą, o pasigirdus gandams, kad reitingą sumažinti ruošėsi ir „Michelin“ kritikai, B. Loiseau draugui pasakė: „Jei prarasiu žvaigždutę - nusižudysiu.“
Po to, kai neteko „Michelin“ žvaigždutės ar patyrė didelę nesėkmę, nusižudė ir daugiau kulinarijos pasaulio milžinų. 1966 metais virtuvės meistras Alainas Zickas šovė sau į galvą, sužinojęs, kad iš jo restorano atimta viena iš trijų žvaigždučių. Kitą virtuvės vadovą Gerard’ą Bessoną dėl tos pačios priežasties 2003 metais ištiko širdies smūgis.
Dar viena tragiška istorija nutiko 1771 metais, kai tuo metu aukštuomenės šlovintas kulinaras François Vatelis persismeigė kardu, nes laiku nebuvo atgabenta žuvis, kurią jis turėjo paruošti Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV puotai.
Spaudimas ir varžybos: kodėl kulinarijos meistrai pasitraukia?
Šiandien virtuvės meistrai patiria didesnę įtampą nei bet kada anksčiau. Jie turi būti ne tik kulinarijos genijai, bet ir geri vadybininkai. „Michelin“ žvaigždutė lemia net 25 proc. restorano pajamų. Kuo daugiau žvaigždučių, tuo įspūdingesnius pinigus restoranas susišluoja. Tokios nesibaigiančios varžybos ir kosminės kainos restoranuose įgriso ne vienam aukščiausio lygio kulinaro.
2005 metais virtuvės vadovas Alainas Senderensas, kuris tris „Michelin“ žvaigždutes išlaikė net 28 metus, jas tiesiog atidavė, nes vyrui atsibodo „nepadorios kainos restorane“. Jis teigė, jog jam atsibodo ruošti pernelyg brangų maistą, kad tik įtiktų kritikams, ir plėšti nežmoniškus pinigus iš lankytojų. A. Senderensas nebuvo vienintelis, kuris atsisakė „Michelin“ žvaigždučių. 1996 metais savo žvaigždutes atidavė ir Joelis Robuchonas, o 2006 ir 2009 metais - Antoine’as Westermannas ir Olivier Roellingeris.
Šie virėjai pasitraukė iš „Michelin“ varžybų, nes jautėsi pernelyg prislėgti. Deja, dalis kulinarijos pasaulio genijų pasitraukė ne tik iš varžybų, bet ir iš gyvenimo.
Po B. Violier mirties žurnalistė Kat Kinsman pradėjo projektą „Virtuvės vadovai, turintys problemų“. Ji siekia atskleisti su šiuo darbu susijusią įtampą ir psichologines problemas, su kuriomis susiduria daugybė žmonių kulinarijos pramonėje. Depresija, nerimas, priklausomybės ir valgymo sutrikimai lydi daugybę kritikų liaupsinamų restoranų virtuvės meistrų. Restoranų versle spaudimas išskirtinis ir gali vesti į savęs sunaikinimą. Virtuvės meistras Gabrielis Waterhouse’as teigia, kad šioje rinkoje žmonės elgiasi lyg tikri kietuoliai ir nejaučia, kad gali atvirai kalbėti apie savo problemas arba stresą. Jeigu skundiesi, pasirodai silpnas, o kuo daugiau dirbi, tuo labiau auga įtampa. Kulinarė Patricia Zizza teigia, kad vyriausiuosius virėjus į depresiją įstumia ir jie išsenka dėl spaudimo kiekvieną dieną sukurti kokį nors naują šedevrą.
Tragiškos realybės šou dalyvių istorijos
Realybės šou, nors ir populiarūs, kartais atneša ir skaudžių pasekmių. Šiame kontekste verta prisiminti kelias tragiškas istorijas, susijusias su šių šou dalyviais:
- 2007 metais net dvi savižudybės sukrėtė amerikiečių prodiuserio Marko Burnetto rengtą šou „Piratai” (Pirate Master).
- 2010 metų rugsėjį nuo George’o Washingtono tilto nušoko Naujajame Džersyje įkurto restorano „Campania” vadovas Josephas Cerniglia, dalyvavęs šou „Virtuvės košmarai” (Kitchen Nightmares).
- 2010-ųjų lapkritį nusišovė realybės šou „Senmergės” (The Bachelorette) dalyvis Julienas Hugas.
- Prieš metus savo gyvenimą nutraukė realybės šou „Sandėlių karai” (Storage Wars) žvaigždė Markas Balelo.
- Praėjusių metų spalį nusišovė amerikiečių realybės šou „Kulinarijos meistras” (Masterchef) trečio sezono finalininkas Joshas Marksas.
- Praėjusių metų pradžioje Prancūziją sukrėtė 38 metų gydytojo Thierry Costos savižudybė, jis dirbo realybės šou „Išlikimas”.
Netektys kulinarijos pasaulyje
Kulinarijos pasaulis neteko dar vienos ryškios žvaigždės. Niujorko kulinarijos bendruomenė neteko vienos ryškiausių savo žvaigždžių - garsioji „Food Network“ laidų vedėja Anne Burrell mirė būdama 55-erių. Anot pareigūnų, greitosios pagalbos medikai antradienio rytą buvo iškviesti į žinomos kulinarės namus Brukline, kai gavo pranešimą apie sąmonės netekusią moterį. Deja, atvykę paramedikai nebegalėjo jos atgaivinti - buvo konstatuota mirtis. Anne Burrell išgarsėjo kaip charizmatiška ir ryški „Food Network“ laidų vedėja - žiūrovai ją pamilo per laidą „Worst Cooks in America“, o taip pat per „Secrets a Restaurant Chef" bei pasirodymus „Iron Chef“ serijose.
Tragiška žinia pasirodė vos keliomis dienomis po pranešimo apie jos motinos mirtį. Pasaulyje garsi šefė, maisto žurnalistė ir lėtojo maisto judėjimo puoselėtoja Skye Gyngell mirė būdama 62-ejų, po metus trukusios kovos su reta ir agresyvia odos vėžio forma - Merkelio ląstelių karcinoma. Skye šeima patvirtino mirties faktą ir paskelbė jautrų pareiškimą: „Labai liūdime pranešdami apie Skye Gyngell mirtį lapkričio 22-ąją Londone, ją supant šeimai ir artimiesiems. Ji palieka įspūdingą palikimą ir yra įkvėpimas mums visiems.“ Karjeros pradžioje Skye tapo viena iš lėtojo maisto judėjimo - tradicinės virtuvės, vietinių produktų ir sezoninių ingredientų puoselėjimo - pradininkių. Vėliau ji užėmė vyriausiosios šefės pareigas „Petersham Nurseries Café“, kur 2011 m. pelnė Michelin žvaigždę. Ji tapo pirmąja ir iki šiol vienintele australe moterimi, sulaukusia tokio įvertinimo.
Jamie Oliveris socialiniuose tinkluose pagerbė moters atminimą: „Ji buvo nuostabi moteris, neįtikėtina šefė ir geros širdies žmogus. Jos labai, labai, labai trūks. Ačiū tau už įkvėpimą jauniems virėjams.“ Nigella Lawson pabrėžė, kad šios netekties mastas - milžiniškas.
Gastronomijos renginiai ir asociacijos Lietuvoje
Lietuvoje kulinarijos kultūra sparčiai auga, o tai liudija ne tik populiarėjančios laidos, bet ir gausūs gastronominiai renginiai bei profesionalų asociacijos.
Lietuvos Gastronomijos savaitė
Gurmaniška tradicija tapęs, lapkričio 4-10 dienomis vyksiantis, Gastronomijos savaitės festivalis skelbia galutinį dalyvių - restoranų, kavinių ir gastronominių renginių - sąrašą bei kviečia svečius nedelsiant juose rezervuoti vietas. Jau keturioliktus metus organizuojamas festivalis kasmet sulaukia vis didesnio dalyvių susidomėjimo: šiemet Lietuvos gurmanai galės rinktis iš rekordinio skaičiaus - net iš 75 - restoranų. Iš jų 23 sąraše - pirmą kartą.
Šiais metais Gastronomijos savaitės svečius kviečiame patirti Lietuvos kulinarijos autentiškumą ir pasimėgauti geriausiais vietiniais produktais bei jų variacijomis. Festivalio tema „Lietuviški skoniai“ įkvėpė restoranų šefus laviruoti tarp tradicijų bei modernios technikos ir taip sukurti ne vieną unikalų, netikėtą skonių derinį. Jos teigimu, šiais metais šalyje paskelbtas „Michelin“ gidas tik dar kartą patvirtina, jog mūsų šalies šefai yra talentingi, pasaulinio lygio profesionalai.
„Gero skonio“ klubas
Žurnalas „Geras skonis“, jau dvidešimt dvejus metus rašantis apie maistą, gėrimus, stalo kultūrą, aplink save subūrė didžiulį maisto entuziastų būrį. Nepanorus likti teoretikų arena bei trokštant pažinti savo skaitytoją, bendrauti su juo, gimė „Gero skonio“ klubo idėja. Vienu iš renginių tapo elegantiška vakarienė Druskininkuose vasario 22-ąją, trečiadienį, „Gero skonio“ klubui pakvietus svečius į „Grand SPA Lietuva“ restoraną „Keturi vėjai“. Tokia nuotaika padėjo pasirūpinti vakaro partneriai, paprastai tampantys „Gero skonio“ klubo bičiuliais.
Lietuvos Vyriausiųjų Virėjų ir Konditerių Asociacija (LVVKA)
LVVKA sukvietė bendraminčius į prezentaciją „Daržovės, grybai | gamybos technikos įvairovė“, siūlydami pasimėgauti profesionalų ruoštais gurmaniškais patiekalais. Gamino tarptautinių kulinarijos čempionatų dalyviai ir laimėtojai bei patyrę virtuvės šefai: Aldona Gečienė, Honorata.
„Bocuse d'Or“ konkursas: Lietuvos gastronomijos istorinis įvykis
„Bocuse d'Or“ konkursas, dažnai vadinamas gastronomijos olimpinėmis žaidynėmis, buvo įkurtas 1987 m. legendinio prancūzų šefo Paulo Bocuse'o. Pagrindinis finalas vyksta kas dvejus metus Lione, Prancūzijoje, o nacionaliniai ir žemyniniai atrankos etapai organizuojami visame pasaulyje. Sostinės „Dūmų fabriko“ erdvėse surengtame nacionaliniame „Bocuse d‘Or“ konkurso etape susirungė trys pripažinti virtuvės meistrai - restorano „DIA“ sous šefas Augustinas Bimbiris-Butkus, „Amandus“ chef de partie Nikita Gerasimovas ir „Pink&Yellow“ šefas Gabrielius Zajec.
Jiems teko sudėtingas iššūkis - per 5 valandas ir 35 minutes pagaminti du išskirtinius patiekalus iš organizatorių nurodytų privalomų ingredientų. Konkurso dalyviai varžėsi ruošdami patiekalus iš Trakuose užauginto šviežio upėtakio, jaučio širdies, veršienos nugarinės, ridikėlių, žaliųjų smidrų, topinambų ir grybų briedžiukų. Taip pat reikėjo kūrybiškai panaudoti slaptąjį ingredientą, komandoms atskleistą tik artėjant konkursui - „Sakiškių“ bravoro tamsųjį alų su džiovintomis slyvomis.
Šefų paruoštus patiekalus vertino autoritetinga komisija, vadovaujama Švedijos šefo Gustavo Leonhardto, šiemet Lione vykusiame tarptautiniame „Bocuse d‘Or“ konkurso finale pelniusio bronzos medalį. Komisiją nacionalinio konkurso nugalėtojo Gabrieliaus Zajec patiekalai sužavėjo meistriškumu, skonių derme ir modernia klasikinių virtuvės technikų bei tradicijų interpretacija.
„Šiandien išvydome istorinį momentą Lietuvos kulinarijos scenoje. Šis konkursas - tai ne tik meistriškumo demonstracija, bet ir svarbus žingsnis formuojant Lietuvos, kaip gastronomijos valstybės, įvaizdį tarptautinėje arenoje. Dalyviai dėjo dideles pastangas, norėdami nustebinti jau visko mačiusius gastronomijos virtuozus, o tai nuteikia išties pozityviai bei leidžia manyti, kad Lietuvos šefai yra pasiruošę konkuruoti aukščiausiame lygmenyje“, - sako Darius Katinas, „Bocuse d'Or Lietuva“ prezidentas. Nacionaliniame „Bocuse d‘Or“ konkurse buvo išrinktas ir geriausias šefo asistentas. Juo tapo Augustas Janušonis, asistavęs šefui Augustinui Bimbiriui-Butkui. Pasak D. Katino, asistentas yra labai svarbus asmuo tiek konkurse, tiek restorano virtuvėje, kadangi nuo jo priklauso galutinis šefo pasirodymas ir įvertinimas.
Gastronomijos reikšmė Lietuvos turizmui
„Dūmų fabrike“ vykęs vakaras tapo ypatingu ne tik tuo, kad jo metu paaiškėjo „Bocuse d‘Or“ konkurso nugalėtojai. Kartu buvo paskelbti ir nauji prestižinio kulinarijos gido „Michelin“ įvertinimai, skirti Lietuvos restoranams. Šiemet „Michelin“ ekspertai žvaigždutes skyrė 4 restoranams, o į rekomenduojamų sąrašą iš viso pateko 37 Lietuvos restoranai. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova pabrėžia, kad tiek „Bocuse d'Or“ konkursas, tiek „Michelin“ įvertinimai yra nepaprastai svarbūs Lietuvos turizmo sektoriui. „Gastronomija - tai ne tik kultūrinio paveldo ir identiteto dalis, bet ir svarbus traukos veiksnys užsienio svečiams. „Bocuse d'Or“ konkursas ir „Michelin“ įvertinimai Lietuvą tvirtai įrašo į pasaulinį aukštosios virtuvės žemėlapį.
tags: #kulinarijos #meistras #laida