Kiekviena moteris, kuri tapo mama, turi savo unikalią žindymo istoriją. Jos visos skirtingos - net ir ta pati moteris, augindama pirmą, antrą ar daugiau vaikų, kiekvieną kartą žindymą išgyvena kaip naują patirtį. Ji nebūtinai sklandi - sunkumų žindant patirti gali net ir ne pirmą kartą gimdžiusi moteris. Vis dėlto, svarbiausia tokiu atveju nenuleisti rankų ir žinoti, kodėl žindymas toks svarbus vaikui ir mamai.
Žindymas - tai ne tik būdas pamaitinti kūdikį, bet ir ypatingas ryšys tarp mamos ir vaiko. Motinos pienas yra nepakeičiamas ir idealus maistas kūdikiui pirmaisiais gyvenimo metais. Jis užtikrina optimalų augimą, vystymąsi ir apsaugą nuo ligų. Tačiau, kūdikiui augant, kyla klausimas, ar motinos pienas išlieka toks pat vertingas ir naudingas virš 6 mėnesių amžiaus. Šiame straipsnyje aptarsime motinos pieno naudą kūdikiams, vyresniems nei 6 mėnesių, ir kaip jį derinti su papildomu maitinimu.
Motinos pieno sudėtis ir nauda
Motinos pienas yra unikalus skystis, kurio sudėtis nuolat kinta, prisitaikydama prie augančio kūdikio poreikių. Jame gausu maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų, fermentų, hormonų, imuninių kompleksų ir gyvų ląstelių, būtinų harmoningam vystymuisi ir augimui.
„Kiekviena motinos pieno sudedamoji dalis atlieka tam tikrą funkciją. Jis lengvai virškinamas, skaidomas kūdikio organizme, teikia energijos, saugo nuo infekcijų“, - primena žindymo specialistė E.Gurčinė. Motinos pienas yra ne tik visavertis maistas, turintis tinkamą santykį kūdikiui reikalingiausių medžiagų: jame nėra nieko nereikalingo.
Pagrindinės maistinės medžiagos:
- Angliavandeniai, baltymai ir riebalai yra pagrindiniai motinos pieno komponentai, aprūpinantys kūdikį energija ir statybinėmis medžiagomis.
- Oligosacharidai (prebiotikai): Šie netirpūs organiniai junginiai skatina gerųjų bakterijų augimą kūdikio žarnyne, stiprindami imuninę sistemą.
- Baltymai: Padeda kūdikiui augti, aktyvina imuninę sistemą ir saugo smegenų neuronus. Motinos pieno sudėtyje aptinkami baltymai yra sudaryti iš daugiau nei 20 amino rūgščių.
- Fermentai: Motinos pieno sudėtyje aptinkama daugiau nei 40 fermentų, kurie padeda virškinti maistą ir įsisavinti maistines medžiagas.
- Gyvos ląstelės: Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) saugo kūdikį nuo infekcijų.
- Hormonai: Siunčia informaciją į audinius ir organus, reguliuodami jų veiklą.
- Mikro-RNR molekulės: Slopina tam tikrus ląstelės genus, svarbios imuniniam atsakui ir kovai su vėžinėmis ląstelėmis.
Motinos pienas - idealus maistas vaikui ir dėl to, kad jo sudėtis nuolat kinta. „Kiekvienos motinos pienas yra skirtingas. Net ir skirtingu paros metu jis kinta. Naktį jis yra riebiausias ir maistingiausias, dienos metu sudėtis kinta. Jo maistingumas priklauso ir nuo to, kokio amžiaus vaikui skirtas - ar naujagimiui, kuriam reikalingas priešpienis, ar vyresniam kūdikiui. Jeigu gimsta ankstukas - vėlgi motinos pienas yra skirtingas ir kitokios sudėties. Tokios, kokios reikia būtent prieš laiką gimusiam kūdikiui. Taigi, motinos pienas yra nepastovus, nuolat kintantis ir prisitaikantis būtent prie tam tikro vaiko tuometinių poreikių. Tai iš tiesų unikalu ir nepalyginama su mišiniu, kurio sudėtis pastovi“, - sakė žindymo specialistė.
Priešpienis, pereinamasis ir brandusis pienas
Po gimdymo krūtyse pradeda gamintis priešpienis - tirštas, gelsvas skystis, turtingas antikūnų ir baltųjų kraujo kūnelių. Pirmąją (pirmąsias) paras po gimdymo išsiskiria vos iki 40-50 ml priešpienio, dažnai - ir dar mažiau. Jis svarbus apsaugant naujagimį nuo infekcijų ir padeda pašalinti pirmąsias išmatas (mekonijų). Priešpienis tam tikra prasme veikia kaip vidurius laisvinantis maistas, padedantis iš žarnyno greičiau pasišalinti mekonijui - pirmosioms naujagimio išmatoms, sudarytoms iš kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų ir kt.
Priešpienį ima keisti pereinamasis pienas (priešpienio ir brandaus pieno mišinys), iš gelsvos į vis baltesnę kinta ir jo spalva. Pieno gaminasi vis daugiau: kūdikio skrandukas trečiąją gyvenimo parą jau yra maždaug graikinio riešuto dydžio, o vienu metu kūdikis suvalgo apie 25 ml pieno. Pereinamajame piene daugiau riebalų, kalorijų ir laktozės (natūralaus cukraus), todėl tai idealus maistas greitai augančiam naujagimiui. Praėjus apie dviem savaitėms nuo gimimo, pereinamąjį pieną pakeis brandusis. Dabar jis šviesesnis, baltas ar net melsvas. Svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik atsigertų, bet gautų ir riebesnio, sotesnio pieno.
Motinos pienas svarbus ir vyresniam vaikui
Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija (PSO) rekomenduoja žindyti vaiką iki 2 metų ir ilgiau, kol tai priimtina mamai ir vaikui. Žinoma, reikalingiausias motinos pienas kūdikiams iki vienerių metų amžiaus, nes net ir pradėjus primaitinimą 6 mėnesių, motinos pienas vis tiek išlieka svarbiausiu maistu visus pirmuosius metus.
Tyrimai rodo, kad žindyti kūdikiai vėlesnėje vaikystėje pasiekia aukštesnius IQ balus. Žindyti kūdikiai auga sveikai ir rečiau tampa antsvorio turinčiais vaikais. Žindymas gali padėti sumažinti staigios kūdikių mirties sindromo (SIDS) riziką.
Žindymas ne tik suteikia maistinės vertės, bet ir fizinį bei emocinį saugumą. „Mama, glausdama kūdikį prie krūties, užtikrina fizinį ir emocinį artumą, sukuria saugumo jausmą. Tai labai reikalinga kūdikio asmenybės vystymuisi. Tačiau lygiai taip pat - ir mamai. Žindymas padeda sukurti harmoningą motinos-vaiko santykį“, - pabrėžė žindymo specialistė.
Kognityvinis vystymasis: Tyrimais įrodyta, jog didelė oksitocino hormono koncentracija motinos organizme mažina nerimo jausmą ir pogimdyminės depresijos riziką. Žindymas visam gyvenimui užmezga stiprų psichologinį ryšį tarp mamos ir jos vaiko. Žindymas teigiamai veikia mažylio psichiką. Jeigu mažylis liūdnas ar blogai jaučiasi, užtenka priglausti jį prie krūties ir tai padeda jam nurimti ir pasijausti geriau.
Kaip auklėti vaikus be emocinės žalos
Ilgalaikio žindymo privalumai
„Pavyzdžiui, susirgusi mama savo pienu perduoda vaikui specifinius antikūnus ir taip jį apsaugo. Aišku, tai nėra 100 proc. garantija, kad vaikas nesusirgs. Tačiau jis gali sirgti lengvesne ligos forma. Jeigu yra atvirkščiai - vaikas pasigauna virusą, tuomet jis per savo seiles kontaktuodamas su mamos speneliu į mamos organizmą perduoda informaciją apie ligą. Tuomet mamos kūnas per porą valandų jau gamina pieną su tos ligos antikūnais. Taigi, vėliau žįsdamas vaikelis juos jau gauna“, - pasakojo žindymo specialistė E.Gurčinė.
Tai - vienas svarbiausių ilgalaikio žindymo privalumų, tačiau ne vienintelis. „Mažo vaiko imunitetas nėra visiškai susiformavęs, todėl ilgalaikis žindymas pastiprina jį. Tai ypatingai svarbu vaikui išėjus į lopšelį ar darželį, kur jis susitiks su daugybe iki tol nepažintų virusų. Daugelis mamų įsivaizduoja, kad į darželį vaikas turėtų išeiti jau nebežindomas. Tačiau aš sakyčiau priešingai: motinos pienas vaikui sugrįžusiam iš darželio bus naudingas ne tik kaip pagalba nuo virusų, bet ir kaip galimybė lengviau sugrįžti į save. Prisiglaudęs prie mamos jis paleis emocijas, sukauptas per dieną, nurims“, - apie ilgalaikio žindymo naudą kalbėjo pašnekovė.
PSO rekomenduoja žindyti vaiką iki 2 m. arba ilgiau, kol tai yra abipusė nauda vaikui ir mamai. „Aš visą laiką sakau, kad žindymas nėra tik juoda ir balta, t. y. nebūtina tik nutraukti arba tik žindyti pagal poreikį. Mes galime paplanuoti žindymą taip, kad būtų smagu abiem pusėm. Yra tokių situacijų, kai vaikelis jau didesnis, supranta, kad sugeba „valdyti pasaulį“ ir pienelio prašo labai dažnai. Mamas tai pradeda erzinti ir varginti. Tada jos sako: „Viskas, reikia baigti.“ Bet nebūtina taip daryti. Galima, pavyzdžiui, susimažinti žindymų skaičių pagal savo kūno poreikius ir palikti kelis maitinimus: prieš užmiegant, naktį ar tik ryte. Tokiu atveju mamos ir toliau suteiks vaikui taip reikalingą naudą, bet ir pačios jaučiasi gerai“, - kalbėjo E.Gurčinė.
Papildomas maitinimas ir motinos pienas
Nemažai žindančių mamų kyla klausimas, ar pienas išliks toks pat vertingas žindant 6 mėn. ir ilgiau. Tačiau medikų bendruomenė ragina nenuvertinti motinos pieno reikšmės, kaip ir Pasaulio sveikatos organizacija, pateikianti rekomendaciją žindyti iki 24 mėn. Tiesa, kūdikiai kietu maistu padedami primaitinti nuo 6 mėn. Nuo 6 mėnesių kūdikiui pradedamas duoti papildomas maistas, kuris papildo, bet nepakeičia motinos pieno. Svarbu įvesti įvairius maisto produktus, turtingus geležies, vitaminų ir mineralų.
Pirmieji produktai
- Rekomenduojama pradėti nuo geležies turtingų produktų, tokių kaip mėsa, kruopos (grikiai, avižos), daržovės (bulvės, morkos) ir vaisiai.
- Konsistencija: Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu, palaipsniui pereinant prie tirštesnės konsistencijos.
- Alergenai: Nėra reikalo atidėti galimai alergiją sukeliančių produktų (kiaušinių, žuvies, riešutų) įvedimo į racioną. Jei šeimoje yra alergijų, pasitarkite su gydytoju.
- Maitinimo dažnumas: Pradėkite nuo vieno valgymo per dieną, palaipsniui didinant iki 2-3 kartų.
- Motinos pienas: Tęskite žindymą pagal poreikį, siūlydami krūtį prieš ar po papildomo maisto.
Kadangi dauguma vitaminų ir mineralų randami daržovėse ir vaisiuose, o dalis reikalingų medžiagų didesniais kiekiais gali būti randama mėsoje, kiaušiniuose, tinkamiausia būtų pradėti primaitinti nuo šių produktų.
Pradėti primaitinti galima nuo bet kokio maisto, kurį valgo šeima, tinkamai jį paruošus ir pasmulkinus, kad kūdikis galėtų jį valgyti pagal savo sugebėjimus. Greičiausiai 6 mėnesių kūdikis dar nesugebės sukramtyti ir suvalgyti mėsos, nes neturi krūminių dantų, todėl mėsą reikės susmulkinti smulkintuvu, o rūkyti, sūdyti produktai taip pat nėra pats sveikiausias pasirinkimas.
Maisto ruošimas
Jeigu nesate pratusi virti, troškinti ar kepti orkaitėje daržoves, pasitreniruokite dar prieš pradėdama kasdienį maisto ruošimą kūdikiui. Ruošiant daržoves, jas galima virti vandenyje, garuose arba kepti orkaitėje. Tam, kad daržovės išvirtų vienu metu, gali reikėti jas supjaustyti skirtingo dydžio gabaliukais arba sudėti į puodą ne vienu metu. Garuose galite virti visas daržoves, taip pat ir bulvę. Tipiškai šaldytos daržovės - brokoliai, žiediniai kopūstai, tokiais gabaliukais, kokiais susmulkinti parduodami parduotuvėse, išverda per 20-25 minutes. Jeigu vidutinio dydžio bulvę išilgai perpjausite į keturias dalis, o saldžiąją bulvę ar moliūgą supjaustysite degtukų dėžutės dydžio gabaliukais, jie taip pat išsitroškins per tiek laiko.
Garinti galite ir pomidorus. Perpjaukite juos per pusę ar ketvirčiais. Prieš dėdami smulkinimui, nulupkite odelę (ji tikrai labai lengvai nusilupa). Taip pat galite naudoti šaldytus špinatus.
Išvirtas daržoves smulkinkite smulkintuvu, išskyrus bulves. Smulkintuvu smulkinamos bulvės įgauna krakmolinę konsitenciją, tampa tąsios ir nelabai patinka (suaugusiems, žiūrėkite ir kaip reaguoja jūsų kūdikis).
Viena bėda, kuria dažnai skundžiasi mažųjų valgytojų mamos, tai pilvelio pūtimas pradėjus valgyti kopūstines daržoves ar pupeles. Jeigu verdate garuose, įberkite šiek tiek pankolių sėklų į vandenį. Jeigu verdate vandenyje, pankolių sėklų suberkite į specialų uždarą arbatos sietelį ir įdėkite virti kartu su daržovėmis.
Kad nekietėtų pilvelis, mažiesiems valgytojams rekomenduojama pradėti nuo nedidelio kiekio maisto, poros arbatinių šaukštelių per vieną kartą, ir pamažu tą kiekį didinkite. Kartais pilvelį kietina kai kurios daržovės - bulvės ar morkos. Galite kurį laiką jų atsisakyti arba pridėti džiovintų slyvų tyrelės į kiekvieną košę. Taip pat galite paruošti daržovių košes su burokėliais, kurie taip pat turi savybę laisvinti pilvelį. Burokėlius galite išsivirti atskirai, o po to susmulkinti kartu su kitomis daržovėmis arba sutarkuoti juo smulkia trintuve ir sumaišyti su atskirtai sutrintomis daržovėmis.
Ruošdamos daržoves galite naudoti vienos rūšies daržoves, o galite sukombinuoti kelias rūšis ir kasdien jas keisti. Kad nereikėtų gaminti kelis kartus per dieną, galite pietums virti didesnį kiekį daržovių, jas susmulkinti ir susidėti į švarų, sausą, verdančiu vandeniu sterilizuotą stiklainį ir uždaryti. Atšalusią košę galite laikyti šaldytuve iki kito maitinimo. Prieš maitinat tokią košę yra gerai pašildyti šilto vandens vonelėje.
Mėsos ir ankštinių ruošimas
Mėsą pradžioje geriau virti atskirame puodelyje. Galite įdėti svogūnų, galbūt česnako ar prieš tai juos pakepti aliejuje, kartu pakepant ir mėsos gabaliukus. Virdamos galite naudoti lauro lapus ar kitus prieskoninius augalus. Mėsą susmulkinkite smulkintuvu su daržovių nuoviru, pirmąjį pusmetį kūdikių mitybai geriau nenaudoti mėsos sultinio. Taip pat kaip ir daržoves, galite išsivirti ir susismulkinti mėsą ir dalį jos pasidėti kitam maitinimui šaldytuve. Naudojant nemaltą mėsą, galite nuspirkti didesnį kiekį, supjaustyti mažesniais gabaliukais ir mažomis porcijomis užsišaldyti. Pjaustydamos stenkitės pjauti skersai raumenį, kad susmulkinus mėsą smulkintuvu ji būtų mažais plaušeliais. Pjaustant išilgai raumens plaušai būna ilgi ir nelabai smagu juos valgyti. Artėjant pirmųjų metų pabaigai mėsą galite malti ir gaminti kotletus, mažus mėsos kukuliukus, kepti netikrą zuikį. Tokią mėsą galima leisti valgyti rankomis ir toks pasikeitimas 10-11 mėnesių kūdikiams būna į naudą.
Šaldytus žirnelius galima virti garuose arba vandenyje, taip pat kepti su kitomis daržovėmis orkaitėje. Pupeles reikia mirkyti per naktį ir geriau yra virti atskirai (priklausomai nuo pupelių dydžio, gali reikėti virt 20 ar daugiau minučių), su pankoliais (juos nepamirškite suberti į arbatos sietelį, kad nereiktų po to jų gaudyti iš pupelių). Susmulkinkite svogūną ir pakepkite puode nedideliame aliejaus (saulėgrąžų ar sojų) kiekyje. Kai svogūnas suminkštės, suberkite saują kubeliais pjaustyto moliūgo ir užpilkite vandeniu, kad beveik apsemtų. Užvirkite, tada įpilkite saują raudonųjų lęšių. Virkite apie 20 minučių, kol moliūgas ir lęšiai visiškai išvirs.
Košės ir papildomi ingredientai
Saldžias vaisines tyreles taip pat galite išsivirti didesniais kiekiais ir susidėjusi į stiklainius laikyti šaldytuve 1-2 paras. Supjaustykite bananą 0,5-1 cm riekelėmis, užpilkite truputį vandens ir pavirkite ant nedidelės ugnies keletą minučių vis pamaišydamos. Šią bananų tyrelę galite naudoti kaip pagrindą kitiems vaisiams ir uogoms patiekti. Bananus taip pat galite kepti orkaitėje, supjaustytus arba nesupjaustytus.
Verdant kruopų košes rinkitės kaip galima mažiau apdorotas kruopas, tačiau kartais patogumo sumetimais gali būti labiau priimtini kruopų dribsniai. Žinokite, kad kuo mažiau reikia kruopas (dribsnius) virti, tuo labiau jos yra apdorotos (išvirtos ir išdžiovintos) ir tuo mažiau jose yra natūralių medžiagų (gali būti papildomai pridėta sintetinių). Pvz., polenta, sorų dribsniai, avižiniai dribsniai, kurie išverda per 1 ar 5 minutes.
Verdant kruopas kai kurias verta mirkyti (pvz., soras, ryžius), o kai kurių mirkyti neišeina (pvz., kukurūzų kruopas), kai kurių mirkyti neverta, pvz., grikių. Mirkant kruopas į vandenį išsiplauna fitorūgštis, kuri sunkina virškinimą. Verdant smulkius dribsnius, košės papildomai smulkinti gali ir nebereikėti, nebent atskiesti įdedant aliejaus ar sviesto, vaisinės tyrelės. Jeigu to nepakanka, pirmo pasirinkimo skiedimo priemonė būtų mamos pienas, jeigu jo turite ar galite nutraukti, mišinys, jeigu mažylis jį valgo. Verdant kruopų košes gali reikėti papildomai jas susmuklinti smulkintuvu. Tipiškai atšaldamos kruopų košės sukietėja, sugerdamos į save likusį vandenį.
Nekepintos sėklos ir riešutai taip pat gali būti naudojami košėms pagardinti ir skoniui paįvairinti. Tiek sėklas, tiek riešutus yra būtina susmulkinti iki miltelių kavamale ar grūstuve. Malant kavamale, sėklų ar riešutų nepiklite daug, nes nekepinti riešutai yra drėgni ir malasi sunkiau. Gali reikėti sustoti, išrinkti didesnius gabaliukus ir juos pakartotinai sumalti. Sumaltą didesnį kiekį laikykite sandariai uždarytą šaldytuve. Galite naudoti sezamo, moliūgų, saulėgrąžų, chia sėklas, lazdyno, graikinius ir kitokius riešutus.
Aliejai suteikia daugiau energijos ir taip pat leidžia pasisavinti riebaluose tirpstančius vitaminus. Galima naudoti įprastus aliejus, saulėgrąžų, sojų. Iš neutralaus skonio aliejų dar būtų ryžių sėlenų ar rapsų aliejai. Jeigu turite galimybę, galite įsigyti įvairesnių aliejų, turinčių stipresnį skonį. Galite rinktis linų sėmenų aliejų, kuris labai tinka su grikiais (svarbu, kad būtų neapkartęs, tokio neduokite vaikams ir nevalgytikte patys, dėl šios priežasties aliejų geriau pirkti turguje ar specializuotose aliejaus paruotuvės, kur galite pauostyti ir paragauti prieš pirkdami), moliūgų sėklų, alyvuogių aliejus kurie puikiai paskanina daržoves.
Jeigu mažylis įtariai žiūri į košes ar jam dygsta dantys ir jis nori ką nors graužti, galite paruošti duonos džiūvėsėlių. Geriausia rinktis duoną iš vienos rūšies miltų (aš perku ruginę duoną) be jokių priedų (knynai, deja, neišvengiami). Plutą nupjaukite, o riekelę perpjaukite išilgai. Džiovinti galima specialioje džiovyklėje, orkaitėje ar tiesiog paliekant ant stalo (pastaruoju atveju džius ilgiausiai). Kietai sudžiūvusią duonelę galite duoti čiulpti mažyliams. Kai galbaliukas lieka nedidelis, saugumo sumetimais geriau pakeisti jį į didesnį. Taip pat užkandžiams galite rinktis nesaldintas kukurūzų lazdeles. Duoniukai nėra labai geras pasirinkimas, nes juose gausiai naudojamos sėlenos skatina greitą maisto judėjimą žarnynu ir mažylis gali nespėti pasisavinti visų reikalingų medžiagų (išimtimi galėtų būti kūdikiai, kuriems kietėja viduriai).
Vėliau galite duoti duonos, užteptos sviestu ir supjaustytos nedideliais kubeliais. Užtepams galite naudoti įvairias sutrintas daržoves ir pan.
Kūdikiui, kuris valgo kitą maistą, reikia pasiūlyti gerti vandens valgymo metu. Tačiau kai kurie žindomi kūdikiai gali atsigerti ir mamos pieno, todėl versti kūdikį gerti nereikia. Iki 6 mėnesių kūdikiams visiškai pakanka vandens iš mamos pieno. Nerekomenduojama kūdikiams iki metų laiko duoti sulčių, net ir natūralių, geriau jau sutrinti vaisius ir juos patiekti.
Vaikui sulaukus 8 mėnesių galite pradėti maistą smulkinti šakute ar pradėti duoti minkštai virto maisto gabalėlius valgyti pačiam. Perėjimo laikotarpyje stebėkite, kaip reaguoja vaikas, ar jam tinka konsistencija, ar dar kurį laiką reikia košę sutrinti iki tyrelės.
Burnos higiena
Nepamirškite, kad pradėjus valgyti kitą maistą būtina valyti kūdikiui dantis, pageidautina du kartus per dieną. Jeigu maitinate mišiniu, dantukus būtina pradėti valyti vos tik išdygusius.
Nelaikykite kūdikio šaukšto, negerkite iš jo puodelio ir taip pat prisižiūrėkite savo burnos ir dantų sveikatą - kuo sveikesni tėvai, tuo mažesnė tikimybė, kad tėvai perduos kūdikiui kariesą sukeliančias bakterijas.
Sunkumai žindant ir pagalba
Žindymas gali būti iššūkis, ypač pirmomis savaitėmis. Net ir ne vienerius metus žindymo klausimais šeimas konsultuojanti E.Gurčinė sakė, jog dažniausiai į ją kreipiasi pirmo kūdikio susilaukusios moterys. Kai kurios skambina tiesiai iš gimdymo namų. „Klausia, kodėl kūdikis daug miega, jaudinasi, kad neišeina jo prižadinti ir pamaitinti. Skundžiasi, kad neturi pakankamai pieno arba jis nebėga, nors taip atrodo tik tuomet, kai mes bandome jo nusitraukti - kai vaikas žinda, pienas ir pradeda bėgti. Pirmos problemos tikrai kyla gimdymo namuose“, - sakė pašnekovė.
Antroji problemų banga gali kilti grįžus namo. Paprastai šis laikas sutampa su priešpienio pasibaigimu ir pieno atsiradimu. „Tuomet moterims krūtys pribrinksta, būna kietos, vaikelis neištraukia pienuko. Būna, kad moterims užkyla temperatūra, prasideda uždegimas - tuomet mamos ieško pagalbos, kaip sau ir vaikui padėti ištraukti pienuką“, - pasakojo žindymo specialistė.
Nemaža dalis moterų pagalbos pradeda ieškoti, kai užklumpa su žindymu susiję skausmai. Tiesa, kaip pastebėjo pašnekovė, lietuvės šiuo klausimu labai kantrios. „Kai kurios mamos linkusios labai ilgai kentėti. Joms svarbu, kad vaikas valgytų. Yra tokių, kurios kentėdamos skausmą toliau žindo kūdikį net iki trijų mėnesių. Tai nėra gerai. Sakyčiau, kad geriau elgiasi tos, kurios nekantrios ir jau trečią dieną po prasidėjusio spenelių skausmo skambina ir prašo pagalbos. Žindymas neturi būti kančia, jis turi būti malonumas. Pirmos paros, savaitė gali įnešti skausmo, nes niekas niekada nestimuliavo nei spenelių, nei krūtų. Bet tikrai ne ilgiau“, - tikino žindymo specialistė.
Augant kūdikiui paprastai žindyti tampa lengviau - šeima jau turi savo ritmą. Tačiau net ir čia gali užklupti problemos. Viena jų - per mažas svorio priaugimas, kai motinos pienu maitinamas kūdikis priauga per mažai arba nepriauga iš viso, kartais - jo svoris net krenta. Tai įneša nerimo. „Yra tokia taisyklė, kad per pirmus tris mėnesius mažiausias kūdikio svorio prieaugis per mėnesį turėtų būti 500 g. Pirmąjį mėnesį kūdikio svorio prieaugis skaičiuojamas nuo jo numesto svorio. Galima skaičiuoti taip: 500 g per mėnesį arba 1 kg 500 g per pirmus tris mėnesius. Bet kai vaikelis priauga minimumą, reikėtų pasižiūrėti, ar nėra žindymo trukdžių. Galbūt žindymas vyksta nepatogiai, ir vaikelis negali pasisotinti tiek, kiek nori? Gali būti ir fiziologinių priežasčių, pavyzdžiui, prisegtas liežuvio pasaitėlis. Žindymo efektyvumą mažina ir tarpininkai - buteliukas, čiulptukas, antspeniai. Pačioje pradžioje ypač svarbus mamos ir vaiko duetas. Vaikas galbūt dažniau žįstų ir būtų „ant krūties“, o mes jį užkišame čiulptuku. Užuot stimuliavęs krūtį ir daugiau žindęs, jis tiesiog ryja seiles čiulpdamas krūties pakaitalą“, - galimus „kaltininkus“ vardino E.Gurčinė. Ji priminė, kad net ir iš tiesų per mažai priaugant kūdikiui, visų pirma reikėtų ieškoti pagalbos ir atrasti, kur problema. Jei vis dėlto reikia, primaitinti mišinuku po žindymo ir tik žindymui draugiškais būdais: taurele, šaukšteliu, pipete ar naudojant žindymo sistemą.
„Pati pradžia beveik visoms moterims būna sunki. Tačiau susidūrus su pirmomis problemomis reikia išsaugoti vidinį norą žindyti. Turėti motyvaciją ir žinoti, kad tas kelias gal ir nelengvas, bet išsprendžiamas“, - sakė pašnekovė. Anot jos, krizinėse situacijose labai svarbus aplinkos palaikymas - vyro, kitų šeimos narių ir artimųjų. „Mamos po gimdymo būna pavargusios, pasimetusios, išsiblaškiusios. Moters hormonai labai svyruoja, kartu su jais ir nuotaika. Vieną minutę gali žiūrėti į vaikutį ir gėrėtis juo, džiaugtis, kaip pasisekė. Bet už minutės gali verkti, nes nesusigaudai kas vyksta, nesupranti, kodėl taip nesiseka. Labai svarbu, kad tuomet jas pastiprintų artimieji, medicinos personalas. Kai kur gimdymo namuose jau yra ir žindymo konsultantės. Jei jų nėra, prašykite akušerių pagalbos. Svarbiausia patikėti pačiai mamai, kad ji gali žindyti“, - kalbėjo žindymo specialistė.
Maitinimas sergant COVID-19
Ar galima žindyti vaiką, mamai susirgus COVID-19? Remiantis mokslo žiniomis, motinos COVID-19 ligos atveju, motinos pienas nelaikomas galimu infekcijos šaltiniu. Nėra konkrečių įrodymų, kurie leistų manyti, kad virusą galima perduoti su motinos pienu. Atsižvelgdama į maitinimo krūtimi privalumus, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja mamoms tęsti žindymą. Mes irgi manome, kad motinos pieno privalumai viršija galimas rizikas perduoti virusą su pienu ar artimo kontakto metu.
Maitinant krūtimi taip pat svarbu pasirūpinti ir savimi. Jūsų priimti su mityba susiję sprendimai - nuo pakankamo skysčių vartojimo iki sveikos subalansuotos mitybos - maitinimo krūtimi metu padės kūdikiui gauti augimui ir vystymuisi svarbių vitaminų ir mineralų, o jums bus lengviau palaikyti savo energijos lygį. Jeigu žindyti neįmanoma, svarbu pasirinkti amžių atitinkantį pieno mišinį. Pirmuosius 4-6 mėnesius mišinys suteiks jūsų vaikui visas reikiamas maisto medžiagas. Pienas (motinos pienas arba pieno mišinys) - pagrindinis kūdikio maistinių medžiagų šaltinis pirmuosius 4-6 mėnesius.