Pietų Amerika - tai žemynas, pasižymintis ne tik įspūdingu gamtos grožiu, bet ir turtinga bei įvairialype istorija. Šiame regione susipynė senųjų indėnų civilizacijų, europiečių kolonizatorių ir imigrantų iš viso pasaulio kultūros, kas lėmė unikalų etninį ir kultūrinį žemyno veidą. Lotynų Amerika yra vienas labiausiai etniškai ir rasiškai margų pasaulio regionų. Aptarsime Pietų Amerikos kalbas, jų kilmę ir kultūrines ypatybes.
Pagrindinis ir lengviausiai išskiriamas skirtumas tarp Pietų Amerikos bei Šiaurės Amerikos yra kalba. Pietų Amerika itin glaudžiai susijusi su romanų kultūra, dominuoja ispanų ir portugalų kalbos. Taigi vienas svarbiausių skirtumų, lemiančių nesusikalbėjimą tarp dviejų Amerikų, yra kalba.
Dominuojančios Kalbos: Ispanų ir Portugalų
Be abejonės - ispanų kalba dominuoja visoje Lotynų Amerikoje. Jos mokėjimas labai palengvina savarankišką kelionę ir bendravimą su vietos žmonėmis. Skaičiuojama, kad beveik 60% Lotynų Amerikos gyventojų gimtoji kalba yra ispanų, o 34% - portugalų, kuria kalbama tik Brazilijoje - didžiausioje Lotynų Amerikos šalyje. Tačiau daugiau ar mažiau, brazilai supranta ir ispanų kalbą, kadangi panašumų tarp šių kalbų labai daug.
Ten, kur buvo Portugalijos valdos, dabar - Brazilija ir kalbama portugališkai. Visose kitose didesnėse Pietų Amerikos šalyse kalbama ispaniškai, nes tai buvo Ispanijos kolonijos. Likusių 6% Lotynų Amerikos gyventojų gimtosios kalbos yra labai įvairios.
Vietinės Kalbos: Turtingas Paveldas
Didelėje dalyje Lotynų Amerikos šalių yra išlikusios Amerikos čiabuvių bendruomenės ir jų senosios kalbos. Dalyje šalių jos yra pripažintos kaip oficialios šalies kalbos, kai kuriose kaip oficialios regionų kalbos, o kitose neturi jokio statuso. Tačiau populiacijos dalis, kuri vis dar kalba vietine čiabuvių kalba, yra labai nedidelė. Pietų Amerikoje gyvenančios įvairios indėnų tautos ir gentys kalba daugeliu kalbų, yra pasiekusios nevienodą etninės raidos lygį. Atokesnėse Amazonės upės baseino vietovėse pirminėse bendruomenėse gyvenančios gentys retai susiduria su civilizacija.
Daugelis čiabuvių kalbų nyksta, ypač mažosios yra ant visiško išnykimo slenksčio. Tačiau šios, kurios labiausiai paplitusios, yra kilusios iš prieškolumbiniu laikotarpiu gyvenusių imperijų, tokių kaip Inkų, Majų, Actekų.
Pirmoji kalba – lenktynės išgelbėti čerokius
Gvaranių: Paragvajaus Dvikalbystės Širdis
Vienintelė išimtis yra Paragvajus, kuriame ne tik kad gvaranių (isp. Idioma guaraní) kalba šalia ispanų turi oficialios kalbos statusą, bet ir apie 94% gyventojų ja kalba. Šios šalies gyventojai yra dvikalbiai. Gvaranių kalba naudojama taip pat Argentinos šiaurėje, Bolivijos pietryčiuose, Brazilijos pietvakariuose. Argentinos šiaurės Korienteso (isp. Provincia de Corrientes) ir Misioneso (isp. Provincia de Misiones) provincijose ši kalba taip pat turi oficialios regiono kalbos statusą. Iš viso gvaranių kalba šneka apie 6-7 milijonai žmonių.
Kečujų: Inkų Imperijos Palikimas
Iš vietinių kalbų Lotynų Amerikoje populiaresnė už gvaranių kalbą tik kečujų kalba (isp. Quechua arba Quichua), kuria kalba apie 10 milijonų žmonių. Tai Inkų imperijos kalba. Andų kalnuose įsikūrusi valstybė buvo labiausiai išsivysčiusi Pietų Amerikos dalis prieš atvykstant Europos kolonizatoriams. Keletas didžiausių Pietų Amerikos indėnų tautų tapo savarankiškomis šiuolaikinėmis tautomis, pavyzdžiui, aimarai ir kečujai Peru ir Bolivijoje.
Aimarų, Nahuatlių ir Majų Kalbos
Bolivijoje, Peru pietrytinėje ir Čilės šiaurinėje dalyje taip pat šnekama Aimarų (isp. Idioma aimara) kalba, kuri Bolivijoje ir Peru turi oficialios šalies kalbos statusą. Meksikoje yra didžiausia vietinių kalbų įvairovė. Čia jų yra net 62. Nahuatlių kalba (arba kitaip - actekų kalba) viena iš populiariausių. Ji kartu su ispanų turi oficialios Meksikos kalbos statusą. Ja kalbančių žmonių skaičius yra apie 2 milijonus. Skaičiuojama, kad įvairiomis majų kalbomis kalba apie 6 milijonai žmonių.
Kolumbijoje visos čiabuvių kalbos turi oficialios kalbos statusą, tačiau jomis, kaip gimtosiomis, kalba mažiau nei 1% šalies gyventojų. Dauguma kitų indėnų tautų ir genčių, išsaugojusių savo etninę tapatybę, kalbą, kultūrą, mokosi savo šalių valstybinių kalbų, integruojasi į vyraujančias vadinamąsias kreolų tautas arba pačios jas formuoja (čibčai Kolumbijoje, kečujai Ekvadore).
Pietų Amerikos Pagrindinės Vietinės Kalbos
| Kalba | Apytikslis kalbančiųjų skaičius | Pavyzdinės šalys / regionai | Oficialus statusas |
|---|---|---|---|
| Kečujų | ~10 milijonų | Peru, Bolivija, Ekvadoras | Oficiali (kai kuriose) |
| Gvaranių | ~6-7 milijonų | Paragvajus, Argentina, Bolivija, Brazilija | Oficiali (Paragvajuje), regioninė (Argentinoje) |
| Majų kalbos | ~6 milijonų | Meksika, Centrinė Amerika | Oficiali (kai kuriose) |
| Nahuatlių (actekų) | ~2 milijonų | Meksika | Oficiali (Meksikoje) |
| Aimarų | - | Bolivija, Peru, Čilė | Oficiali (Bolivijoje, Peru) |
Kitos Europos Kalbos ir Kreolų Kalbos
Anglų kalba iki šiol yra oficiali buvusiose Didžiosios Britanijos kolonijose, t.y. Belize ir Gajanoje. Ja taip pat kalbama didelėje dalyje Karibų jūros pakrantės ir Farerų salose. Olandų kalba laikoma oficialia Suriname. Šiaurės Amerikos indėnai yra protestantai ir katalikai, Pietų Amerikos absoliuti dauguma - katalikai. Pietų Amerikos žemyną 15 a. pabaigoje-18 a. pradžioje užėmę užkariautojai kalbėjo indoeuropiečių kalbų šeimos romanų (ispanai, portugalai, prancūzai), germanų (anglai ir olandai) kalbomis.
Tiesa, susiformavo ir naujos kalbos. Vienos iš jų - vadinamosios pidžinų ir iš jų išsivysčiusios kreolų kalbos, kurios atsirado ten, kur skirtingos bendruomenės gyveno kartu ir neturėjo bendros kalbos. Tai nutiko europiečiams kolonizuojant Lotynų Ameriką. Kolonizatorių dėka šalia vietos indėnų, atsirado vergų iš Afrikos, europiečių ir kitos bendruomenės su savo kultūromis ir kalbomis. Tos bendruomenės tarpusavyje besimaišydamos naudojo žodžius vartojamus savo kalboje ir paprastas gramatines struktūras. Iš šios sintezės gimė naujos kalbos.
Kultūriniai Niuanai ir Kalbinė Sąveika
Pietų Amerikoje vietiniai žmonės yra įpratę bendrauti per mažesnį nei rankos ilgis atstumą, o Šiaurės Ameroje tai būtų suprantama kaip asmeninės erdvės negerbimas. Šiaurės Amerika garsėja savo individualumu, nepriklausomybe bei asmeniniu pasitenkinimu. Tuo tarpu Pietų Amerikoje svarbūs giminystės ryšiai, kokioms grupėms priklausai.
Pietų Amerikos kultūra susiformavo maišantis įvairiausioms kultūrinėms tradicijoms. Visos Pietų Amerikos šalys, buvusios Ispanijos kolonijomis, kultūriškai savaip panašios, bet skirtumus lemia tai, kiek šalyje indėnų kilmės žmonių: kuo jų daugiau, tuo labiau kultūra nutolusi nuo ispaniškosios.
Keliavimas po Pietų Ameriką: Kalbos Patarimai
Keliaujant po Lotynų Ameriką, svarbiausia yra mokėti ispanų kalbą (arba portugalų, jei planuojate keliauti tik Brazilijoje). Bet neužmirškite, kad tai nėra vienintelės šio kontinento kalbos. Greičiausiai jūsų sutikti vietos žmonės puikiai supras ispanų kalbą, bet jeigu jūs išmoksite bent kelis žodžius (kaip labas, ačiū, kaip sekasi) čiabuvių kalba, jūs tikrai sulauksite šiltesnio sutikimo ir šypsenos. Juk ir patys mes, tarsi labiau vertiname atvykusius turistus, jeigu jie bent minimaliai parodo pagarbą mūsų kultūrai, išmokdami bent keletą lietuviškų žodžių.