Tauragė, nors ir nedidelis miestas, gali pasiūlyti įvairių pasirinkimų, kur įsigyti mėsos. Šiame straipsnyje apžvelgsime tiek išskirtines, tiek kasdienes mėsos pirkimo galimybes, taip pat pasinersime į turtingą Tauragės mėsos pramonės istoriją.
„Mėsos taškas“: Išskirtinė Gurmaniškos Mėsos Parduotuvė
Jei ieškote ne tik įprastos mėsos, bet ir kažko ypatingo, verta atkreipti dėmesį į „Mėsos tašką“. Tai vieta, kurioje rasite ne tik platų mėsos asortimentą, bet ir gurmaniškų produktų, o svarbiausia - patarimus, kaip ją tinkamai paruošti.
Roberto Liorančo Vizija ir Aistra
„Mėsos taškas“ - tai Roberto Liorančo įkurtas verslas, kurio specializacija - mėsa ir viskas, kas su ja susiję. Robertas pats prekiauja savo paruošta mėsa, įskaitant sauso brandinimo jautieną ir kitus gurmaniškus produktus. „Tai mėsa ir aplink ją“, - taip apibūdina savo verslą pats įkūrėjas. Robertai artimas mėsininko amatas, kurį jis vertina ne tik kaip verslą, bet ir kaip kūrybinį procesą. Vasarą jis su komanda rengia grilio vakarėlius, kuriuose kepa paties paruoštą mėsą. „Mano geriausias draugas - orų prognozė“, - šypsosi Robertas, ruošdamasis šiltajam sezonui. R.Liorančas gaminti visada mėgo, nuo pat vaikystės sukosi virtuvėje: mama savaitgaliais ruošdavosi laidotuvėms ar vestuvėms, o jis - kartu po virtuvę.
Verslo Pradžia ir Augimo Iššūkiai
Robertas pasakoja, kad verslą Tauragėje turi jau penktus metus. „Kažkada mieste turėjome šimtus mėsos taškų. „Tauragės maistas“ buvo didelė įmonė, pagal seną tarybinę logiką būdavo taškų, kur galima nusipirkti išneštos mėsos. Mes pirmieji padarėme legalų tašką, kur galima ateiti ir nesislėpti“, - prisimena jis. Tačiau pradžia nebuvo lengva. „2019 m. žiemą norėjau užkalti langus. Pirmi antri metai buvo tragiški - pardavimų prasme buvo žiauriai sunku: vizija buvo vienokia, o realybė - visai kitokia. Tikėjausi per pirmus metus pradėti užsidirbti ir iš parduotuvėlės gyventi. Poreikiai nebuvo dideli - išlaikyti šeimą ir save. Tačiau taip nebuvo, gavau mokytis derintis prie įvairių klientų poreikių. Vis dėlto, 2019 m. vasarą įvyko lūžis. Anot Roberto, „atsivėrė pragaro vartai“: atsirado žmonių, pasitikėjimas savo jėgomis, tikėjimas juo pačiu. Verslą pradėjęs tauragiškis tam nė nebuvo pasiruošęs, o dabar sako nepasigailėjęs tą 2019 m. žiemą langų taip ir neužkalęs. „Džiaugiuosi atradęs jėgų dirbti toliau. Greičiausiai ir žmonės tą pajuto - pasidariau tvirtesnis savo jėgomis išsikapstydamas“, - atviravo R.Liorančas.
Robertas sako, kad ir Tauragėje, provincijoje, yra žmonių, kurie gali sau leisti įsigyti gurmanišką produktą ir retkarčiais paragauti itin kokybiškos mėsos. Robertas sako, kad prieš dvejus metus, vos atidaręs parduotuvėlę, sulaukė nuostabos ir išankstinio įvertinimo, kad investuodamas į tokį verslą elgiasi kvailai - esą gurmaniškos brangios mėsos niekas Tauragėje nepirks. „Tiesiai šviesiai pasakydavo, kad esu kvailas, kad išsilaikysime tik kelis mėnesius, na, gal pusmetį. Būtent šitie žodžiai mus su žmona ir skatino įrodyti, kad vertintojai klysta. Žinoma, tai buvo rizika. O rizika šiame versle yra baisiausias dalykas ir jos labai daug, nes prekiaujame trumpo galiojimo produktais“, - „Tauragės kurjeriui“ atviravo verslininkas. Savo verslą Tauragėje Robertas įkūrė grįžęs iš emigracijos Norvegijoje. Tauragiškis, čia gimęs ir augęs, negalvojo apie jokį kitą miestą, tik apie Tauragę. „Mėgstu gaminti. Tai mano hobis. Ir per jį mačiau galimybę grįžti. Kai tau per keturiasdešimt, nesinorėjo niekam keliaklupsčiauti, lankstytis, prašyti darbo. Nusprendėme, kad galime darbo vietas susikurti. Suaugęs žmogus pats priima sprendimus ir pats renkasi. Aš pasirinkau riziką“, - kalbėjo R.Liorančas. Paklaustas, ar rizika pasiteisino, Robertas atviras - materialiniu aspektu greičiausiai ne. Duonos, pasak verslininko, užtenka, bet tik tiek. Tačiau moraliniu aspektu jo įkurtas verslas, kaip sako Robertas, pasiteisino „žiauriai“. Robertas tikina, kad prieš dvejus metus keletas panašaus tipo mėsinių veikė tik Vilniuje. „Kuo mes prastesni už vilniečius?“
Asortimentas ir Individualus Klientų Aptarnavimas
„Mėsos taškas“ siūlo platų mėsos gaminių asortimentą, pritaikytą įvairiems poreikiams. „Prekiaujame ne tik brangiais, bet ir kokybiškais kasdieniais produktais, skirtais kasdieniam miesto žmogaus stalui. Žinoma, mūsų arkliukas - tas vadinamasis savaitgalio ar švenčių produktas, kuris kokybiškesnis ir brangesnis. Šventinis produktas - aukščiausios klasės gaminiai, kaip mes sakome, aukščiausios prabos kepsniai. Jie žinomi visame pasaulyje ir tai nėra kiekvienos dienos maistas“, - teigia Robertas. Dėl to, kad parduotuvėje siūlomi brangesni produktai, pirkėjų eilės nesidriekia, tačiau Robertas tai vertina kaip privalumą. Jis gali skirti kiekvienam klientui 15 ar net 30 minučių, ramiai papasakoti, kaip paruošti vieną ar kitą mėsą. „Be proto smagu, kad galiu pabendrauti su kiekvienu“, - džiaugiasi vyras, kuris save vadina pardavėju iš prigimties. Pradžioje ėmęsis tik brandintos jautienos prekybos verslo, „Mėsos taškas“ pamatė, kad dirbti su vienintele itin siaura prekybos sritimi sunkiai pavyks. Pasak Roberto, nori nenori teko ieškoti ir pirkėjui pasiūlyti daugiau produktų - šiandien parduotuvėlėje Dariaus ir Girėno gatvėje rasite ne tik jautienos, vištienos, antienos, bet ir rūkytų, vytintų mėsos produktų, jūros gėrybių, paskanauti siūloma net sraigių. Įsigyti čia galima ir prieskonių, net niekur kitur nematytų ledų ir šerbeto. „Mokiausi iš geriausių. Ir šiandien mokausi, ir greičiausiai pabaigsiu dieneles besimokydamas“, - sako Robertas.
Kas gi yra ta garsioji brandinta mėsa? „Tai mėsa, išbuvusi tam tikrą laiką, apie keturias savaites (vištienai užtenka savaitės), po skerdimo tam tikroje terpėje. Arba sausoje terpėje, arba savo sultyse. Brandinta mėsa pagerėja - praranda perteklinį vandenį, išryškėja skonis, tampa minkštesnė ir sultingesnė, nors iš jos ir pasišalina vanduo“, - atskleidė Robertas. „Mėsos taško“ parduotuvėlėje mėsa taip pat brandinama - galite net apžiūrėti, kaip atrodo procesas, per brandinimo spintos stiklą viskas puikiai matyti.
Kaip Kalifornijos mėsinė brandina ir parduoda daugiau nei 10 000 kepsnių per savaitę – Pardavėjai
Plėtra, Ateities Vizijos ir Sėkmės Paslaptys
Prieš dvejus metus kartu su partneriu Robertas atidarė „Mėsos tašką“ ir uostamiestyje. Klaipėdoje su kolega jis siekia bendradarbiauti su HORECA (maitinimo ir apgyvendinimo sektoriaus) partneriais. Jau dabar ne vienam uostamiesčio, Palangos ir Neringos restoranui „Mėsos taškas“ parduoda paruoštukus. Šiais metais įmonė pradėjo importuoti jautieną iš Urugvajaus - įsiveža dideliais kiekiais ir parduoda į didmeną. Per mėnesį atsigabena apie dvi tonas tokios mėsos. Nors artimiausiuose planuose - gamybos plėtra, apie ėjimą į sostinę Robertas negalvoja. „Ir čia nearti dirvonai. Negalvojo apie jokį kitą miestą - Dabar beveik visi mūsų klientai tapo mūsų draugais. Kiekvienas brangus. Ir žinome, jei pirkėjas atėjo pas mus pirmą kartą, beveik šimtas procentų, kad užsuks ir antrąkart. Mes labai stengiamės susidraugauti“, - šypsosi Robertas. Visas „Mėsos taško“ kolektyvas - Robertas, Rasa su savo atžalomis ir pardavėja Nijolė Medelienė „Mėsos taške“ įsteigtos trys darbo vietos. Be Roberto, darbuojasi jo žmona Rasa ir pardavėja Nijolė Medelienė.
Pagrindinis šios vasaros klausimas, kurį Robertas su Rasa išgirsta savo parduotuvėje, - kaip skaniai užmarinuoti šašlykus. Juk šašlykų receptų - daugybė: su kefyru, mineraliniu vandeniu, net kiviais. Jokios paslapties čia nėra - sako Robertas. „Pagrindinis ingredientas yra geras produktas, tai yra gera mėsa. Daugiau nieko nereikia. Tik druskos ir pipirų. Visa kita yra fantazijos ir skonio reikalas. Klasika yra gera mėsa, gera druska, geras pipiras. Jeigu kas nori šiek tiek česnako, kalendros, kas nėra pas mus labai populiaru, ar baziliko, rozmarino, tikrai gali bandyti. Žmonės nusiperka brangiausias kepsnines ir jose kepa šašlykus. Tačiau kepa ne kepsninės, kepa žmonės. Žinoma, dar vieno ingrediento būtinai reikia, apie kurį nutylėjau, - meilės“, - šypsosi Robertas. „Mūsų akcija tokia - ateikit ir tapsit mūsų draugais. O geriausia reklama mums - iš lūpų į lūpas“, - sako „Mėsos taško“ savininkas.
Iš kur vežama „Mėsos taško“ produkcija, Robertas neatskleidė, patikino labai norįs bendradarbiauti su vietos ūkininkais, tačiau jie dar negalintys pasiūlyti tokios aukštos kokybės produkcijos. Verslininkas sako brandintą jautieną atskiriantis vien pažiūrėjęs, net ragauti nereikia. O kokį patiekalą labiausiai mėgsta gurmanišką maistą kitiems tiekiantis Robertas? Atsakymas nustebina - cepelinus. Paklaustas, kur Tauragėje, jo nuomone, šis patiekalas skaniausias, verslininkas nesureikšmina - cepelinai, jo nuomone, yra cepelinai, tačiau jei juos klientui virtų jis, patiektų kiek kitaip nei namuose. „Va, to pasigendu Tauragės kavinėse. Juk viskas gali būti patiekta šiek tiek kitaip, šventiškiau, gražiau. Jei jau eini į kavinę pavalgyti, tikiesi, kad maistas bus nors kiek šventiškesnis. Argi sunku patiekalą patiekti taip, kad man kiltų klausimas, kodėl aš taip namie nepasigaminu, kad valgyčiau jį su nuostaba. Tačiau tikrai ne visur taip, yra Tauragėje kur skaniai pavalgyti, bent keletas vietų tikrai yra“, - konstatuoja Robertas.
Alternatyvūs Mėsos Pasirinkimai: Prekybos Tinklai
Nors „Mėsos taškas“ siūlo išskirtinį pasirinkimą, Tauragėje galima rasti ir kitų vietų, kur įsigyti mėsos. Prekybos tinklai, tokie kaip „Lidl“, taip pat siūlo platų mėsos asortimentą.
„Lidl“: Kokybė ir Prieinamumas Kiekvienam
„Lidl“ siekia, kad kokybiška mėsa būtų prieinama kiekvienam - kasdien ir už žemą kainą. Prekybos tinklas investuoja į tiekimo grandinės kontrolę ir produktų atranką, kad pirkėjai galėtų rinktis šviežius, patikimus ir kokybiškus mėsos gaminius už patrauklią kainą. Šviežios mėsos kokybė ir saugumas priklauso nuo tinkamo temperatūros palaikymo, tad temperatūros kontrolė - svarbiausias veiksnys, užtikrinantis, kad mėsa išliktų šviežia ir nepakeistų savo savybių. Produktų temperatūra tikrinama ir produktų pristatymo metu. Taip pat temperatūra stebima visos kelionės į parduotuves metu - tam naudojami temperatūros duomenų kaupikliai, kurie talpinami į paletes. „Laikant mėsą aukštesnėje nei 4 laipsnių temperatūroje, bakterijos gali pradėti daugintis vos per kelias valandas, todėl šviežia mėsa privalo būti laikoma ir transportuojama tik kontroliuojamoje temperatūroje. Pavyzdžiui, tam mūsų „Lidl“ logistikos centre įrengti šliuzai, skirti užtikrinti nepertraukiama šalčio grandine pristatomiems produktams - atvežtos prekės iš transporto priemonės patenka į kontroliuojamos temperatūros šliuzus, o iš jų - tiesiai į sandėliavimo patalpą, kurioje yra palaikoma 0-4 laipsnių temperatūra.
„Lidl“ mėsos ir jos gaminių šviežumą bei kokybę įrodo pasaulinių kokybės tyrimų lyderio „Eurofins“ suteikiamas kokybės ženklas. Kiekvienam „Eurofins“ spaudu žymimam produktui yra sudaromi specialūs tik tam gaminiui skirti išsamūs tyrimų planai, kurių metu tikrinami mikrobiologiniai saugos ir kokybės parametrai, rūgštingumas, atliekami maistinių verčių tyrimai ir sensorinis vertinimas, stebimas sunkiųjų metalų ir toksinų kiekis, taip pat stebimi ir kiti kokybiniai fizikocheminiai parametrai. Vienas svarbiausių mėsos šviežumą užtikrinančių veiksnių - ir produktų supakavimas. Supakuoti produktai yra apsaugoti nuo tiesioginio kontakto su oru, šviesa ir drėgme, kurie skatina gedimą. „Lidl“ klientams siūlo tik supakuotą šviežią mėsą ir jos gaminius, įskaitant produktus, supakuotus į kontroliuojamos atmosferos pakuotes - vakuumines arba atmosferines. Šviežios ir kokybiškos mėsos bei jos produktų galima įsigyti 81 „Lidl“ parduotuvėje 29 šalies miestuose, įskaitant ir Tauragę.
Kiaulienos Mentė: Universalus Pasirinkimas Virtuvėje
Šviežia kiaulienos mentė yra vienas universaliausių ir nebrangių mėsos variantų.
Kodėl Kiaulienos Mentė Vertinama?
Mėsos technologas Vitold Fedaravičius pastebi, kad mentė kartais nuvertinama, baiminantis jos tvirtumo - tačiau tinkamai paruošta, šios rūšies mėsa yra itin minkšta ir sultinga. „Mentė mėgstama, nes suteikia begalę galimybių ruošti gardžius patiekalus - guliašus, troškinius, plėšytą kiaulieną ar paprasčiausiai su minimaliai darbo iškepti ją orkaitėje ir patiekti su padažu. Be to, kadangi ji paprastai yra pigesnė už kitas kiaulienos dalis, pavyzdžiui, nugarinę ar kumpį, tai puikus pasirinkimas tiems, kurie sočius patiekalus paruošti nori sutaupydami“, - sako Gintarė Kitovė. Iš mentės dažnai gaminamas faršas, ji puikiai tinka troškiniams, ilgam ir lėtam kepimui. Kadangi mentė turi kolageno ir tarpraumeninių riebalų, teisingai kepama ji neišsausėja, lieka sultinga ir malonios tekstūros.
Kaip Išsirinkti ir Laikyti Kiaulienos Mentę?
Renkantis kiaulienos mentę, svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus:
- Šviežumas: Mėsa turi būti ryškiai rausvos spalvos, be pilkų ar tamsių plotų.
- „Marmuras“: Ieškokite mentės su dideliu kiekiu tarpraumeninių riebalų.
- Tekstūra: Mėsa turi būti tvirta, bet ne kieta.
- Kilmė: Rinkitės šviežią kiaulienos mentę iš Lietuvoje gamintojų.
Kiaulienos mentę, kaip ir kitą šviežią mėsą, geriausia ruošti vos nusipirktą. Vis dėlto, jeigu iš karto to padaryti nepavyksta, šaldytuve ją laikyti saugu dar bus apie 2-3 dienas. Be to, ji tinka ir užšaldymui.
Kiaulienos Mentės Receptai
„Iki“ kulinarijos šefė Elvyra Semaška sako, kad kiaulienos mentė yra dėkinga mėsa net nepatyrusiems maisto gamintojams - ją sugadinti yra sunku, nereikia jaudintis dėl perkepimo.
Troškinta kiaulienos mentė su grybais:
- Mėsą supjaustykite griežinėliais, pabarstykite druska, pipirais ir apkepkite įkaitintame aliejuje iš abiejų pusių, kol taps auksinės spalvos.
- Svogūną supjaustykite plunksnelėmis, grybus - griežinėliais.
- Prie svogūnų ir grybų sudėkite pakepintus mentės griežinėlius, kvapiuosius pipirus, lauro lapus ir supilkite sultinį.
- Kartu troškinkite apie 15-20 minučių.
Kiaulienos mentės guliašas:
- Kruopščiai nuplaukite mentę, nusausinkite ją ir supjaustykite kubeliais.
- Supjaustytą mėsą sudėkite į dubenį, suberkite prieskonius, aliejų ir griežinėliais supjaustytas česnako skilteles.
- Nulupkite morkas, ir sutarkuokite ant tarkos su didelėmis skylutėmis.
- Pomidorus perpjaukite skersai, užpilkite karštu vandeniu ir palikite 2-3 minutes, tada sudėkite į ledinį vandenį.
- Keptuvėje nedideliame kiekyje aliejaus apkepkite morkas. Išimkite ir į keptuvę sudėkite mėsą (išimkite pjaustytą česnaką, nes jis sudegs).
- Kai mėsa taps auksinė, išimkite ją iš keptuvės. Į keptuvę sudėkite česnaką ir lengvai apkepkite. Kai pajusite jo aromatą, į keptuvę įmeskite susmulkintus pomidorus. Kepkite, kol mišinys taps tirštas.
- Į gautą padažą sudėkite keptą mėsą ir morkas. Kai skystis užvirs, suberkite prieskonius, uždenkite dangčiu ir troškinkite ant mažos ugnies, kol padažas sutirštės ir mėsa išvirs.
- Jei skystis išgaruoja greičiau nei mėsa suminkštėja, įpilkite vandens ir toliau troškinkite.
Kiaulienos mentė, įdaryta daržovėmis ir pistacijomis:
- Puode iš cukraus, sojų padažo ir vandens paruoškite sirupą. Leiskite cukrui ištirpti ir atidėkite į šalį.
- Tuo tarpu kitame puode išvirkite figas su 50 g cukraus, vynu ir mėsos sultiniu.
- Supjaustykite svogūną ir porą. Apkepkite juos keptuvėje su alyvuogių aliejumi ir žiupsneliu druskos.
- Į keptuvę suberkite pistacijas, apelsino žievelę ir medų. Pagardinkite druska ir pipirais. Palikite atvėsti dubenyje ir atidėkite į šalį.
- Tada kiaulienos mentę giliai įpjaukite iš išskleiskite, kad gautųsi mėsos lakštas.
- Dėkite ant mėsos daržovių mišinį, suvyniokite ir tvirtai suriškite.
- Kepkite orkaitėje 20-30 min. 180 °C temperatūroje, kas 10 min. apšlakstydami sirupu.
Mėsos Pramonės Istorija Tauragėje: Nuo „Maisto“ Fabriko Iki Šiandien
Tauragė, nors ir nedidelis miestas, turi gilias ir turtingas mėsos pramonės tradicijas, kurios formavo ne tik miesto ekonomiką, bet ir kultūrinį gyvenimą.
„Maisto“ Akcinės Bendrovės Įkūrimas ir Įtaka
Po pirmo pasaulinio karo Lietuvoje vyravo nuomonė, kad žemės ūkio pagrindas yra gyvulininkystė. Tačiau, norint vystyti verslą ir organizuoti eksportą vien tik užauginti produkcijos nepakako, ją reikėjo ir tinkamai paruošti. Todėl 1923 m. Kaune įkurta Akcinė Bendrovė „Maistas” greitai tapo viena reikšmingiausių įmonių Lietuvoje. Tarpukariu šios bendrovės bekonas sudarydavo apie ketvirtį viso Lietuvos eksporto. Tauragės „Maisto” fabrikas, pastatytas 1932 m. stipriai prisidėjo prie miesto modernizavimo ir ekonomikos augimo. Naujai pastatytas fabrikas greitai tapo vienu svarbiausių mėsos eksportuotojų į Angliją. Tačiau tai įvyko ne iškarto. Vietiniams ūkininkams, vežusiems į skerdyklą kiaules, reikėjo keisti tam tikrus įpročius. Pavyzdžiui, vakarų inteligentija buvo kur kas išrankesnė - norėta, kad kiaulienos šoninė turėtų ne bet kokį, o atitinkamą riebuvo sluoksnį. Tam anksčiau lietuvių augintos nutukintos riebios kiaulės netiko. Todėl Tauragėje griežtai tikrintas atvežamų kiaulių svoris - jis negalėjo būti nei kilogramu didesnis nei mažesnis negu nustatyta. Pasitaikydavo atvejų, kada fabrikas negalėjo priimti visų atvežamų kiaulių, tad darbuotojai tyčia stengdavosi surasti kokio nors broko, kad galėtų ūkininkus išsiųsti atgal. Bendrovė užsiėmė ne vien bekono paruošimu: turėjo savo elektrinę, kuria aprūpindavo miestiečius elektros energija. Taip pat, pirmąsias moterų rankinio ir vyrų futbolo komandas Tauragėje. Šiais laikais keistai skambėtų mintis, kad pramonė rūpinosi miesto kultūrine veikla, dažnas „Maisto” darbuotojas dalyvavo šokių, choro grupėse, šalia gamyklos buvo pastatytos sporto aikštelės, veikė skaitykla.
Korupcijos Skandalas ir Jo Pasekmės
Akcinės Bendrovės „Maistas” pagrindinė akcininkė buvo valstybė. Ji ne tik ėmė savo pelno dalį, bet ir padengdavo patiriamus nuostolius. Kadangi Lietuvoje mėsa buvo kur kas pigesnė nei Tilžėje, mėsos parduotuvės pasienyje tapo itin paklausios. Tokią parduotuvę Panemunėje atidarė Petras ir Konstancija Lapėnai. Tame nebūtų nieko keisto, tačiau Petro Lapėno brolis Jonas Lapėnas buvo generalinis Akcinės Bendrovės „Maistas” direktorius. Jo nurodymu Tauragės „Maistas” ne tik pusvelčiui parduodavo produkciją Panemunės Lapėnams, bet taip pat tyčia brokuodavo savąją, kad ją būtų lengviau išvežti. Kadangi tai buvo valstybinė įmonė, visus nuostolius kompensuodavo mokesčių mokėtojai. Anot liudininkų, Konstancija Lapėnienė taip įsismagino, kad pati vykdavo į Tauragę atsirinkti mėsos gaminių. Kai pasikeitęs Tauragės „Maisto” direktorius nenorėjo leisti Lapėnienei savivaliauti, ji jam atkirto, kad direktorius yra ne jis, o jos brolis. Tokie išsišokimai galiausiai neliko nepastebėti valstybės. Įvykdžius valstybinę reviziją Lapėnų sąmokslas išaiškėjo ir byla nukeliavo į teismą. Nors verdiktas buvo ganėtinai griežtas, apeliacinis teismas bylą vilkino keletą metų. Generalinis direktorius bausmės nesulaukė, o kiti prie korupcijos prisidėję dalyviai atsipirko kur kas kuklesnėmis nei numatyta vienerių ir trijų metų kalėjimo bausmėmis.
Sovietmetis: „Mėsos Kombinatas“ ir „Vagystės“
Okupavus Lietuvą Akcinė Bendrovė „Maistas” buvo pervadinta „Mėsos Kombinatu”. Tai ironiškai atitiko įstaigos pavadinimą, nes anų laikų žargonu „kombinuoti” reikšdavo „vogti”. Čia norėtųsi pabrėžti, kad žodis „vagystė” gal ir nėra visiškai tikslus. Tarpukariu Tauragės „Maistas” didelę dalį produkcijos eksportuodavo, tačiau jos užtektinai likdavo ir vietos rinkai. Sovietmečiu okupantai įmonę dar labiau praplėtė, tačiau lietuviams skanesnis gardėsis nebuvo numatytas. Oficialiai beveik visa mėsa buvo vežama į Rusiją, o lietuviams likdavo kiaulių odos, uodegos ir įvairios atliekos, o ir norint jų įsigyti reikėdavo laukti ilgose eilėse prie parduotuvės. Produkcijos išsinešimas buvo masinis reiškinys į kurį buvo įtraukiami beveik visi darbuotojai. Valdžia tą iki tam tikro lygio nebyliai toleravo, nes gauti baudžiamąją atsakomybę galėjai jei nešulio vertė siekė daugiau nei 50 rublių, o tai prilygo maždaug 20 kg kiaulienos nugarinės. Buvo nusistovėjusios nerašytos taisyklės, kad jei kišėnėje turėsi įsidėjęs kažko nedaug arba jei reikės ilgiau padirbėti „sargai netikrins”. Sunku nuspėti, kiek visko buvo išsinešta, bet jei tikėsime, kad kituose miestuose vyko panašūs procesai, tai 1973 m. Vilniaus mėsos kombinate trūko virš 11 tonų mėsos arba 0,12 proc. Mėsos išsinešimas paprastai nebuvo individualus, nes visą trūkumą greit būtų užfiksavę kiti atsakingi darbuotojai. Negana to, veikiant individualiai sargai nesunkiai galėdavo tokį žmogų sučiupti - už tai grėsė atleidimas iš darbo. Svarbus elementas buvo statistikos klastojimas. Nesudarius produkcijos pertekliaus darbininkams neleista savivaliauti, šiai situacijai apibrėžti naudotas žargonas - „karantinas”. Egzistavo tam tikri darbuotojai, kurie sekdavo pagaminimo rodiklius ir uždegdavo kitiems darbuotojams žalią šviesą. Klastojimas vyko ir pačios produkcijos sąskaita. Pvz. dešrų drėgnumas turėjo sudaryti tam tikrą procentą. Jei darbuotojas jį šiek tiek padidindavo to paprastas vartotojas greičiausiai net nepajausdavo, tačiau darbuotojui mėsos atlikdavo ganėtinai daug. Vienas žmogus to padaryti negalėjo, nes laborantas patikrinęs tokias dešras galėjo jas gražinti atgal. Tad su laborantu reikėjo susitarti. Produkcijos išsinešimo būdai skyrėsi. Pagrindinė nešančiojo slėptuvė - jo paties kūnas ir drabužiai. Pasak amžininkų: „Dešrų „šliosus” žiemą kišdavome už bato aulų, o vasarą po ilgomis kelnėmis prisirišdavome prie kojų blauzdų. Įdomiai naudotasi kepurėmis. Darbuotojai paėmę kiaulienos sprandinę ją apipjaustydavo, padarydavo apvalų didelio blyno formos gabalą, kurį sutalpindavo į kepurę. Jei staigiau su tokia kepure pajudėtum ar pasilenktum, tai visas nešulys galėjo nukristi žemėn. Kadangi sargų nebuvo daug, tai vienas jokio nešulio neturintis darbuotojas tyčia elgdavosi įtartinai, kad sargas jį išsivestų. Nieko neišsinešti buvo neįmanoma jau vien dėl to, kad tu tapsi balta varna ir būsi apšauktas skundiku. Vienam darbuotojui atsisakius tai daryti, jo elgesys ėmė kelti įtarimą. Bandyta priminti, kaip čia reikia elgtis. Senbūviams tai buvo rutininė veikla, morališkai visi jautėsi be priekaištų. Verta pabrėžti, kad produkcijos išsinešimas sovietmečiu vyko visose srityse, ypač ten, kur prekės buvo deficitinės.
„Tauragės Maisto“ Transformacija Nepriklausomybės Laikotarpiu
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pakeitęs pavadinimą Akcinė Bendrovė „Tauragės Maistas” patyrė didžiulių iššūkių. Sovietmečiu išaugusios įmonės dažnu atveju nebuvo pritaikytos mažesniai gamybai. Nors pagaminti mėsos gaminių įmonė galėjo gausiai, naujos rinkos sąlygomis sudėtinga buvo ką nors parduoti. Nepaisant to, „Tauragės maistas” pakeitė savo pobūdį, iš didžiulės įmonės transformavosi į vidutinę, pardavė dalį erdvių ir užsiėmė itin kokybiškų rūkytų dešrų gamyba. Ne kartą akcinė bendrovė buvo apdovanota Lietuvos metų gaminio titulu.
Kaip Kalifornijos mėsinė brandina ir parduoda daugiau nei 10 000 kepsnių per savaitę – Pardavėjai
tags: #kur #taurageje #nusipirkti #mesos