Vilnius siūlo gausybę vietų, kur galima mėgautis kokybiškais pietumis. Tarp jų išsiskiria europietiškos, o iš tiesų prancūziškos, virtuvės restoranas „La Cave“. Šis restoranas, įsikūręs patogioje Vilniaus vietoje, prie pat Katedros aikštės, tarp viešbučio „Kempinski“, puikaus baro „Zoe’s“ ir geriausio Vilniaus indų restorano „Sue’s Indian Raja“, viešbutyje „Amberton“, kviečia atrasti tikrus prancūziškos virtuvės skonius.
„La Cave“ restorano evoliucija ir atmosfera
„La Cave“ turi įdomią istoriją. Kadaise šioje vietoje veikė italų restoranas, o vėliau prancūzų „Le Gout“, kuris, nors ir sulaukė įvairių atsiliepimų, visgi buvo uždarytas, nieko rimta nepasiekęs. Dabar čia gyvena persikėlęs iš Gedimino prospekto restoranas „La Cave“. Ten tai buvo tik bistro, o dabar viskas jau kur kas rimčiau. Restorano interjeras atrodo žaviai klasikinis, su jaukiai atskirtais staliukais salės šonuose ir kitais - salės viduryje, su intensyvia tamsiai mėlyna spalva ant sienų.
„La Cave“ gurmaniško meniu patiekalai
Apsilankymo metu nusprendėme nerinktis dienos pietų pasiūlymo, o paragauti patiekalų iš viso valgiaraščio. Pirmasis geras ženklas buvo pačių kepta duona, panaši į žydišką chalą. Malonios plėšomos struktūros, su žolelėmis ir skania oranžine plutele - nuostabu. Neįmanoma buvo sustoti - sudorojome visą duoną su saulėje vytintų pomidorų užtepėle, o paskui su žaliuoju sviestu iš sraigių kiaukutų.
Užkandžiai paliko puikų įspūdį: sraigės (22 Lt) buvo nuostabios - karštos, kvapios, sultingos. Prancūziška svogūnų sriuba (15 Lt) buvo iš lengvesnių, nors sūris visas ištirpęs, be reikalo ieškojome jo gabalėlių tarp dosniai pridėtų svogūnų, tačiau vis tiek patiekalas buvo vykęs. Užtat omarų sriuba (20 Lt), švelni ir dar su gardžia krevete ant viršaus, buvo tikra palaima. Ją tikrai galima užsisakyti ir vėl.
Kaip pagrindinį patiekalą užsisakėme totorišką jautienos žlėgtainį (29 Lt), kuris valgiaraštyje užrašytas kaip užkandis. Patiekalas nebuvo blogas, tačiau kaparėlių kapotoje mėsoje buvo per daug, o ančiuviai kartu su jais sumalė ir sumaišė skonius, galų gale sukūrę pojūtį, kad primaišyta visko, kas nepageidautina. Reikėtų patiekalą labiau išgryninti. Mėsainis (26 Lt) buvo palyginti nedidelis, tačiau receptūros abejonės dėl „Džiugo“ sūrio buvo išsklaidytos - stipraus skonio sūris patiekalo negadino ir neužgožė mėsos, mėsa buvo kokybiška, o sūri šoninė mielai derėjo su saldoku vaisišku padažu.
Kartu su aptarnavimo mokesčiu (10 procentų, pridedamų prie sąskaitos automatiškai) už pietus dviese sumokėjome 152,90 Lt. Išmanus valgiaraštis ir kompetentingai pagaminti patiekalai paliko norą sugrįžti. Tai sukuria gerą jausmą, ne tokį dažną Vilniuje: ši vieta skamba ir atrodo kaip profesionalus restoranas, o ne diletantų projektas. Galbūt padeda patirtis iš sėkmingo anksčiau buvusio bistro. Gal apsimoka neišsigalvoti ir sąžiningai gaminti klasikinius patiekalus. Pasijutome nebe Rytų Europos užkampyje, o tikruose Vakaruose.
„La Cave Bistro“ dienos pietų pasiūlymai ir patirtis
Prieš tapdamas pilnaverčiu restoranu, „La Cave“ veikė kaip „La Cave Bistro“. „La Cave bistro“, prieš atnaujinant, buvo jauki vieta su gera virtuve ir gana priimtinomis kainomis. Vis dėlto, pirmasis įspūdis lankantis dienos pietų metu buvo ne „La Cave Bistro“ naudai, susijęs su techniniais dalykais, o ne su maistu. Ilgiausiai laukėme dienos pietų sriubos - 40 minučių ir dar šiek tiek. Kai pagaliau sulaukėme, abi sriubos buvo kaip reikiant pravėsusios. Teisybės dėlei, pirmoji, kreminė moliūgų, dėl tirštos konsistencijos sulaikė daugiau šilumos, todėl ją buvo galima valgyti. Antrosios, miško grybų, - jau nebe. Mūsų atsiprašyta už ilgą laukimą ir pasiūlyta vyno, nors tai buvo darbo diena.
„Už aptarnavimą rašyčiau penkis, jei ne tas laukimas“, - sakė kolegė, nors aptarnaujanti mergina atmintinai išvardijo siūlomus vynus ir, apskritai, visi padavėjai dirbo puikiai. Valgiaraštis sufleruoja, kad įstaiga pretenduoja į bistro tipo užkandinę, toks ir jos pavadinimas, tačiau žvakės ant stalų vakare rodo esant labiau restoraninių ambicijų.
Kalbant apie maistą, sriubos buvo labai skanios, galbūt dėl to, kad taip ilgai lauktos. Vadinamasis kišas su keturiais sūriais sukėlė šiokių tokių diskusijų: jo padukas, kuriam aiškiai trūko bent šiek tiek skrebumo, atrodė permirkęs sūriu ar kiek neiškeptas. Tačiau prancūziškų pyragų gerbėja ponia Jolanta tikino, kad taip ir turi būti. Kitą dieną išbandžius kitą kišą - su karamelizuotais svogūnais ir ančiuviais - pyragai pasirodė skanūs ir to buvo gana. Taip pat buvo paragautas burgeris su jautiena, rūkytu čederiu ir marinuotais agurkėliais (7,50 Eur) - skanumėlis! „Cezario“ ir karamelizuotų burokėlių salotos taip pat buvo skanios.
Dienos pietų metu du patiekalai: sriuba ir salotos arba sriuba ir pagrindinis patiekalas, „La Cave Bistro“ buvo siūlomi už 6 Eur.
„La Cave Bistro“ dienos pietų pasiūlymai
| Pasiūlymas | Patiekalai | Kaina (Eur) |
|---|---|---|
| Dienos pietų kompleksas | Sriuba + salotos arba sriuba + pagrindinis patiekalas | 6 |
| Burgeris | Su jautiena, rūkytu čederiu ir marinuotais agurkėliais | 7,50 |
