Laimės fenomenas domino mokslininkus nuo senų senovės. Laimė yra pakankamai subjektyvus dalykas, tad psichologai, norėdami išmatuoti laimę, remiasi keliais kriterijais: jausmu, kad gyvename tokį gyvenimą, kokio norime; jausmu, kad mūsų gyvenimo sąlygos yra geros; jausmu, kad gyvenime pasiekėme (ar greit pasieksime) tai, ko norime; jausmu, kad esame patenkinti gyvenimu; dažniau jaučiamais maloniais jausmais nei nemaloniais.
Antikiniai laimės tipai: Hedonija ir Eudaimonija
Antikinės Graikijos filosofas Aristotelis išskyrė du laimės tipus: hedoniją ir eudaimoniją. Hedoninė laimė kyla iš patiriamo malonumo. Ji dažniausiai siejama su dalykais, kuriuos darydami jaučiamės gerai, rūpinimusi savimi, troškimų pildymu, pasitenkinimu, džiaugsmu.
Eudaimonija - tai laimė, kylanti siekiant prasmės ir doros. Kai jaučiame, kad mūsų gyvenimas yra prasmingas, kai turime tikslą ir elgiamės vadovaudamiesi mums svarbiomis vertybėmis, esame laimingi. Dažniausiai tai susiję su atsakomybės prisiėmimu, investavimu į ilgalaikius tikslus, rūpinimusi kitų gerove ir asmeninių idealų siekimu.
Šiuolaikinis laimės suvokimas ir praktinės strategijos
Šiuolaikinėje psichologijoje hedonija ir eudaimonija vadinamos tiesiog malonumo ir prasmės siekimu. Mokslininkai dar prideda trečią laimės rūšį, įsitraukimą, kuris apima įsipareigojimus ir dalyvavimą skirtingose gyvenimo srityse. Visos trys laimės rūšys yra pakankamai svarbios kasdieniniame gyvenime, nors kiekvienas iš mūsų joms gali suteikti skirtingą vertę. Kai kurie užsiėmimai gali būti ir malonūs, ir prasmingi, kiti gi nusveria svarstykles į vieną kažkurią pusę. Tarkim, savanoriavimas dėl tikslo, kuriuo tikime, gali būti labiau prasmingas, nei malonus. Tuo tarpu serialo žiūrėjimas - atvirkščiai, suteikia daugiau malonumo, nei prasmės.
Kaip praktikuoti laimę kasdienybėje?
Kai kurie žmonės tiesiog iš prigimties yra laimingesni už kitus, tačiau kiekvienas iš mūsų galime atlikti tam tikrus veiksmus, siekdami daugiau laimės.
- Siekime mums svarbių tikslų. Kai turime iš vidaus kylančią motyvaciją, jaučiamės žymiai laimingesni, ypač jei mūsų tikslai susiję su asmeniniu augimu arba bendruomenės gerove. Moksliniai tyrimai rodo, kad išorinė motyvacija, susijusi su tokiais tikslais, kaip uždirbti daugiau pinigų ar pasiekti aukštesnį statusą, nesuteikia žmonėms tiek laimės, kiek vidinė.
- Mėgaukimės akimirka. Žmonės, pernelyg susikoncentruodami į ateities laimę („būsiu laimingas, kai...“), praranda gyvenimo džiaugsmą („dabar reikia pakentėti“), o vos pasiekę suplanuotus rezultatus jais pakankamai nepasimėgavę iš karto susidaro naujus planus („būsiu laimingas, kai...“). Norėdami nepapulti į proto spąstus, žadančius mums, kad laimė yra kažkur ateityje, įvertinkime tai, kuo esame ir ką turime dabar, šią akimirką. Juk kažkada ji buvo tik mūsų svajonė, ar ne?
- Perkeiskime neigiamas mintis. Jei jaučiame, kad esame užstrigę pesimistinėje būsenoje ar jaučiame pernelyg daug negatyvo, paieškokime būdų performuluoti neigiamas mintis į pozityvesnes. Tai jokiu būdu nereiškia, kad turime užmerkti akis prieš blogį ar jį ignoruoti - priešingai, turime išmokti pažvelgti į įvairius dalykus realistiškiau. Nė viena situacija nėra vien tik neigiama. Kai išmokstame įžvelgti ir pastebėti pozityvius dalykus, ilgainiui mūsų mąstymas keičiasi, o kartu su juo - ir psichologinė būsena.
- Pajauskime dėkingumą. Dėkingumas susijęs tiek su šios akimirkos laimės pajautimu, tiek su neigiamų minčių perkeitimu. Tiesiog pernelyg daug negalvodami įvardinkime bent tris dalykus, už kuriuos dabar esame dėkingi. Taip susikoncentruosime į pozityvą ir nenukelsime laimės ateičiai.
Profesoriaus Martino Seligmano PERMA modelis
Pozityviosios psichologijos pradininku tituluojamas profesorius Martinas Seligmanas kartu su savo kolegomis pristatė psichologinės gerovės modelį PERMA. Šio akronimo raidės koduoja penkis esminius psichologinės gerovės komponentus:
- Teigiamos emocijos (angl. Positive Emotions). Anot M. Seligmano, teigiami emociniai išgyvenimai yra vienas kertinių psichologinės gerovės komponentų. Kuo daugiau jų patiriame, tuo laimingesni esame. Viena garsiausių pozityviosios psichologijos atstovių Barbara Fredrickson kartu bendražygiais įrodė, kad teigiamos emocijos geba neutralizuoti neigiamų emocijų poveikį. Anot profesorės, trys pozityvūs potyriai gali atsverti vieną negatyvų. Tad teigiami išgyvenimai labai svarbūs ir reikalingi mūsų emocinei gerovei. Anot B. Fredrickson, pozityvūs jausmai skatina mūsų smalsumą, kūrybingumą, didina produktyvumą, padeda kurti ir stiprinti santykius su kitais. Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie įrodė, kad teigiamos emocijos lemia didesnį atsparumą gyvenimo negandoms. Taip pat yra susijusios su tvirtesne imunine sistema, geresne fizine bei psichologine sveikata. Maža to, pozityvios emocijos gali prailginti gyvenimą. Jei savo gyvenime patiriate mažai teigiamų jausmų, skirkite laiko pagalvoti, kodėl taip yra. Raskite būdų, kaip galėtumėte jų patirti daugiau. Gal tam padės, jei kuo daugiau laiko praleisite su artimais žmonėmis ar užsiimsite mėgstamomis veiklomis? Neturite tokių? Išbandykite ką nors nauja. Taip pat nepamirškite daugiau judėti, mėgautis gamta, kelionėmis. Išmokite susikurti laimę čia ir dabar. Pavyzdžiui, išsikepkite skanų pyragą, pažiūrėkite mėgstamą filmą ar patogiai įsitaisę paskaitykite jums patinkančią knygą.
- Įsitraukimas į tai, ką darome (angl. Engagement). Ar kartais panyrate į mėgstamą veiklą taip, kad dingsta laiko pojūtis, pamirštate supančią aplinką, nebejaučiate alkio ir troškulio? Anot M. Seligmano, tokia būsena yra viena iš psichologinės gerovės sudedamųjų dalių. Kuo dažniau ją patiriame, tuo laimingesni ir labiau patenkinti savo gyvenimu esame. Šiai ypatingai ir užburiančiai būsenai apibūdinti puikiai tinka garsaus vengrų kilmės psichologo Mihály’o Csíkszentmihályi’io pasiūlyta srauto (angl. flow) sąvoka. Ja autorius apibrėžia būseną, kai žmogus yra taip įsitraukęs ir susiliejęs su veikla, kad visiškai pamiršta ne tik save, bet ir viską, kas vyksta aplink jį. Laikas tarsi išnyksta. Tuo metu negalvojame nei apie praeitį, nei apie ateitį. Mintys sukasi tik apie tai, kas vyksta čia ir dabar. O vietoje nuovargio, kūną užplūsta energija. Pagalvokite, kokių veiklų metu prarandate laiko pojūtį. Raskite būdų, kaip šioms veikloms galėtumėte skirti daugiau laiko. Panardinti į tėkmės būseną gali skaitymas, rašymas, piešimas. Taip pat sportavimas, muzikos klausymasis ar bet kuri kita jums įdomi veikla. Norint pajusti tėkmės būseną, svarbu, kad veikla jums teiktų pasitenkinimą. Taip pat atitiktų jūsų gebėjimus, t. y. nebūtų pernelyg sunki arba, priešingai, - pernelyg lengva. Tam, kad visiškai į ją įsitrauktumėte, svarbu atsiriboti nuo to, kas jus blaško, ir visą savo dėmesį sutelkti tik į tai, ką tuo metu darote. Mokytis pasinerti į srauto būseną galite praktikuodami dėmesingą įsisąmoninimą (angl. mindfulness). Šis metodas padeda ugdyti gebėjimą susitelkti į dabarties akimirką ir visiškai bei sąmoningi ją išgyventi.
- Geri santykiai su kitais (angl. Relationships). Anot M. Seligmano, žmonės - socialios būtybės. Santykiai su kitais turi didelę įtaką mūsų psichologinei gerovei. Kuo pozityvesni ir sveikesni mūsų santykiai su aplinkiniais, tuo laimingesni ir labiau patenkinti savo gyvenimu esame. Ir, atvirkščiai, - kuo toksiškesni ir labiau konfliktiški mūsų ryšiai su kitais, tuo sunkiau pajusti laimę ir pasitenkinimą savo gyvenimu. Taip nutinka dėl to, kad jausti artimą ir saugų ryšį su kuo nors yra vienas pagrindinių ir svarbiausių žmogaus poreikių. Geri santykiai su kitais suteikia mūsų gyvenimui prasmę, apsaugo nuo slegiančio atskirties ir vienišumo jausmo, apdovanoja meile, dėmesiu, rūpesčiu, užtikrina paramą ir palaikymą sunkiais gyvenimo laikotarpiais. Santykiai su kitais papildo mūsų gyvenimą, todėl skirkite laiko pagalvoti, kokie žmonės jus supa, ir ar esate patenkinti savo turimais santykiais. Jei ne, paieškokite savyje atsakymo, kodėl taip yra. Apibrėžkite santykių ribas, kurių nevalia peržengti. Nutraukite ryšius su žmonėmis, kurie jus verčia jaustis blogai. Stiprinkite ir puoselėkite tuos santykius, kuriuos palaikydami jaučiatės saugūs, mylimi ir laimingi. Pasižadėkite sau daugiau laiko praleisti su jums brangiais žmonėmis. Tikriausiai nemažą savo laiko dalį praleidžiate darbe, todėl stenkitės užmegzti ir palaikyti kuo įmanoma geresnius ir šiltesnius santykius su savo kolegomis.
- Prasmės jausmas (angl. Meaning). Geriausiai jaučiamės tada, kai savo laiką ir energiją skiriame tam, kas mums atrodo prasminga ir vertinga. Tai gali būti šeima, darbas, kelionės, savanoriška ar kitokia veikla. Koncentruodamiesi į tai, kas mums svarbiausia, suteikiame savo gyvenimui prasmės, kuri, anot M. Seligmano, yra reikšminga psichologinės gerovės dalis. Skirkite laiko pagalvoti, kas jums suteikia prasmės jausmą. Kokias vertybes ir prioritetus puoselėjate? Kokius tikslus ir siekius sau keliate? Išsigryninę tai, kas jums gyvenime svarbiausia, žinosite, į ką turite koncentruotis. Įtraukite į savo aplinką kuo daugiau prasmingų veiklų. Pavyzdžiui, pradėkite savanoriauti jums patinkančioje organizacijoje arba prisijunkite prie dominančios bendruomenės.
- Pasiekimai (angl. Accomplishments). Nesvarbu, ar tai būtų pirmasis įveiktas maratonas, ar baigtos studijos universitete - kiekvienas sėkmingai pasiektas tikslas padeda mums jaustis laimingais. Atsakykite sau, kokių dalykų šiuo metu norėtumėte pasiekti? Kokių turite norų ir svajonių? Siekiai gali būti ir maži, ir dideli. Svarbiausia, kad jie būtų realūs ir atitiktų jūsų galimybes. Pagalvokite, kokių žingsnių galėtumėte imtis jau dabar, kad bent laipteliu pajudėtumėte užsibrėžto tikslo link. Susidarykite mažų kasdienių tikslų sąrašą ir kaskart, ką nors iš jo atlikę, tai išbraukite. Taip kiekvieną sykį apdovanosite save pasitenkinimo jausmu. Dienos pabaigoje koncentruokitės į tai, ką padarėte, o ne į tai, ko nepadarėte.
Kaip įvesti srauto būseną
Laimė ir komforto zona: mitai ir realybė
Daugelis iš mūsų įsivaizduoja, kad būti laimingam - tai gyventi lengvą, nuo streso apsaugotą gyvenimą. Aplinkiniai taip pat negaili panašių patarimų: „Nori būti laimingas? Atsipalaiduok, nurimk, padaryk ką nors malonaus.“ Tačiau ar tikrai laimė slypi tik komforte ir malonumuose? Iš tiesų, tai, kad komfortas tolygus laimės jausmui, yra vienas didžiausių mitų šių laikų visuomenėje. Žinoma, rutina ir patogumai suteikia ramybės, kuri būtina kiekvienam, tačiau tai turi būti saikinga.
Daugumai žmonių sunkumai yra laimės priešingybė. Tačiau tikrasis laimės jausmas yra glaudžiai susijęs su suvokiama prasme, o ją kuria pastangos, pasiaukojimas tikslui ir noras atiduoti pasauliui tai, ką turime geriausia. Garsaus psichologo Mihaly Csikszentmihalyi tyrimas parodė, kad žmonės miglotai suvokia, kas iš tiesų juos daro laimingus. Paklausti, ar mieliau rinktųsi TV žiūrėjimą, ar darbą, beveik visi renkasi pirmąjį. Tačiau visą dieną fiksuojant ir nagrinėjant jų savijautą, išryškėjo visai kitoks paveikslas: žmonės gyvesni ir laimingesni būna darbe, o ne išsidrėbę priešais ekraną.
Vaikydamiesi laimės be prasmės jausmo, galime susikurti lengvesnį gyvenimą, tačiau lengvumas nėra laimė. Sunkumų nebuvimas nėra laimė.
Rimantės Kulvinskytės „Laimės dieta“: išmoktos pamokos
Ketveri metai kuriant „Laimės dietą“, tyrinėjant laimės šaltinius ir gyvenimo džiaugsmą pažadinančius procesus, leido žurnalistei Rimantei Kulvinskytei apžvelgti išmoktas pamokas ir pasidalijo pačios dažniausiai taikomomis laimės praktikomis. Nuo rūpesčio fiziniu kūnu, dėmesingo draugų atsirinkimo, sąmoningumo ugdymo iki praeities paleidimo ir meilės sau svarbos.
R. Kulvinskytė atkreipia dėmesį, jog žmonės neretai įsivaizduoja galintys kreiptis pagalbos tik labai rimtais atvejais, ištikus didelei bėdai, tačiau ragina nelaukti kritinių aplinkybių. „Niekas mūsų nemokė, kad stiprūs žmonės gali prašyti pagalbos. Savo bėdas, nerimą, emocinį diskomfortą esame linkę sumenkinti, tačiau jis niekur nedingsta - kaupiasi, kol galiausiai prasiveržia netikėtomis aplinkybėmis ir nemaloniais būdais.“ Pasak R. Kulvinskytės, psichologinę pagalbą žmonės laiko savaime suprantama modernaus pasaulio paslauga, nejaučia baimės kreiptis į specialistus, tačiau vieni negali sau to leisti finansiškai, kiti neprisiruošia, vis apgauna save, kad jaučiasi gerai arba ne visai teisingai įsivaizduoja psichoterapijos paskirtį ir psichologo funkciją.
„Laimės dietos“ epizodų temos ir svečiai
| Data | Svečias / Tema | Trukmė |
|---|---|---|
| 2022-08-25 | Rimantė Kulvinskytė: savęs pažinimas ir meilė sau | 54 min. |
| 2022-08-19 | Biologė Urtė Starkevič: laimė per mikroskopą | 1 val. 4 min. |
| 2022-08-11 | Mamų bendruomenę subūrusi Ieva Juodelė: apie anytas ir aukles | 1 val. |
| 2022-08-04 | Keliautojai Juočai: laimės receptai, atrasti miegant palapinėje | 58 min. |
| 2022-07-28 | Rašytoja Kotryna Zylė: neturime teisės iš vaikų gyvenimo išimti jokių temų | 58 min. |
| 2022-07-21 | Kardiologas Pranevičius: negalime pakeisti žmogaus ryžto gyventi | 57 min. |
| 2022-07-14 | Sostinę į kaimą iškeitusi verslininkė Guostė Marija Norkūnaitė-Krupavičienė | 1 val. 10 min. |
| 2022-04-21 | Aktorė Edita Užaitė: vienas mano laimės receptų - neturėti nuomonės | 1 val. 4 min. |
Laimė - tai įprotis ir individualus receptas
Ir nors informacijos apie laimę išties gausu, nepasimesti padės dvi svarbios konstantos, kurias derėtų atminti kiekvienam. Visų pirma, visiems tinkančio laimės recepto nėra - esame skirtingi, tad ir bendro būdo, kaip visiems tapti laimingais, negali būti. Antra - laimė tai yra įprotis. Visiems tinkančios laimės formulės, deja, nėra - kiekvieną iš mūsų supa skirtinga socialinė aplinka, individualūs vaikystės potyriai bei skirtingos išmoktos pamokos, tačiau tam tikra prasme tai ir gera žinia - tokiu atveju kiekvienas galime atrasti tik sau tinkantį laimės receptą.
10 laimės „receptų“
Štai keletas patarimų, kurie gali padėti atrasti ir puoselėti savo laimės receptą:
- Atraskite tik sau tinkantį laimės receptą.
- Siekti savo finansinių tikslų tam, kad save realizuotumėte, o ne tam, kad turtuose atrastumėte savo laimę.
- Priimkite iššūkius - juk be jų nustotume tobulėti. Tobulėjimas yra pagrindinė pasitenkinimo savimi ir savo gyvenimu sąlyga.
- Nepamirškite būti dėkingi ir vertinti tai, ką turite. Dėkingumas tikrai gali prisidėti prie jūsų laimės.
- Galimybė duoti suteikia kur kas daugiau laimės nei galimybė gauti.
- Šypsokitės! Kiekviena šypsena, net ir išspausta per prievartą, mažina stresą ir nerimą.
- Venkite nuolatinių skundų, perdėto didžiavimosi savimi, narcisizmo ar tiesiog negatyvaus požiūrio į gyvenimą.
- Sakykite „Aš myliu tave“ ne tik kitiems, bet ir sau.
- Nesijaudinkite dėl greitai bėgančių metų.
- Mėgaukitės skaniais ir maistingais pusryčiais!
Laimės pyragas: trys pagrindiniai ingredientai
Prisiminkim iš vaikystės gardžiai kvepiančio (močiutės) pyrago skonį. Šiandien yra ta diena, kai kepsime nuostabaus skonio pyragą, kuriam reikia trijų pagrindinių ingredientų:
- Meilė sau. Tai apie tikrą ir gilią meilę sau. Apie žinojimą, kas aš esu ir koks noriu būti. Kokia yra mano prasmė. Kiek esu drąsus žmogus, girdintis savo poreikius.
- Požiūris. Tai apie sąmoningumą, kad mano jausmai, kuriuos aš jaučiu, turi įtakos mano gyvenimo kokybei. Kaip aš vertinu save, kitus, aplinką. Koks yra mano vidinis pasaulis ir kaip aš jį transliuoju į išorę. Svarbu neužsibūti frustracijoje ir neleisti negatyviai energijai niokioti Tavo gyvenimo. Nes gyvenimas yra apie kūrybą ir mes visi turim nežmoniškai daug jėgos kurti.
- Dėkingumas. Dėkingumas yra apie laimės pojūtį čia ir dabar.
Laimės suvokimas literatūroje
Laimės paieškos ir jos prasmė apmąstomos ne tik psichologijoje, bet ir literatūroje. Štai keletas pavyzdžių:
Nijolės Narmontaitės „Aktoriai, režisieriai ir 77 laimės receptai“
Knygoje „Aktoriai, režisieriai ir 77 laimės receptai“ N. Narmontaitė siekia atskleisti laimės esmę per teatro žmonių patirtis. Autorė teigia, kad nėra vienos stebuklingos formulės laimei nusakyti, o kiekvienas žmogus turi pats atrasti savo kelią į ją. Laimė turi tūkstančius veidų ir vardų, ir ji priklauso nuo požiūrio. Tas pats dalykas ar įvykis vienam gali būti nelaimė, o kitas džiaugsis kiekviena gyvenimo akimirka. Dalai Lama yra pasakęs: "Nėra kelių į laimę - kelias yra laimė." Ši knyga kviečia skaitytojus į kelionę, kurioje jie galės susipažinti su įvairiais laimės receptais ir atrasti savąjį. Knygos herojai dalijasi ne tik laimės receptais, bet ir spalvingomis savo vaikystės istorijomis, smagiais pasakojimais apie teatro ir kino užkulisius. Režisierius Gytis Padegimas teigia, kad Nijolė Narmontaitė ir jos knygos atlieka milžinišką darbą, plačiai ir įvairiapusiai pristatant teatrą skaitytojams. Knygoje surinkta labai daug unikalios medžiagos, kuri turi didelę išliekamąją vertę kaip teatro istorija. N. Narmontaitė šiltai, nuoširdžiai ir gyvai pristato teatro žmones, jų gyvenimus teatre, gastrolėse, užkulisiuose. Ateities kartos pagal šias knygas susidarys įspūdį, koks buvo mūsų teatras, spręs apie mūsų išgyventą laiką ir likimus.
Ray Bradbury „451° Farenheito“
Ray Bradbury knyga "451° Farenheito" priskiriama distopinių romanų kategorijai. Kūrinys groteskiškai tiksliai nutapo šiuolaikinę visuomenę, prilipusią prie telefonų ekranų. Knygoje knyga laikoma nelaimių ir destrukcijos šaltiniu bei saugios visuomeninės struktūros griovėju. Ši tvarka ir ramybė paremta asmeninės atsakomybės nebuvimu, pramogų įsigalėjimu, paviršutiniškumo išaukštinimu. Emocinis, dvasinis ir fizinis atbukimas - tai status quo, kuriame tikimasi išsaugoti amžiną kvailio laimę.
Glavnyj herojus Gajus Montegas kilęs iš senos "gaisrininkų" giminės, kurių darbas yra deginti knygas. Tačiau Gajų stipriai paveikia įžvalgi ir kritiškai mąstanti kaimynė Klarisė ir moteris, panorusi mieliau mirti drauge su savo knygomis, nei gyventi be jų. Gajaus protas ima kibirkščiuoti, ir jis pradeda abejoti savo darbu ir visuomenės vertybėmis. Gajui į pagalbą ateina naujasis bičiulis Faberis, kuris atstovauja senajam pasauliui, užtildytam ir nykstančiam. Faberis pataria Gajui, kad tai, ko jis ieško, nėra vien knygos, o jis turėtų semtis to iš ten, kur gali rasti, - iš senų plokštelių, senų filmų ir senų draugų, ieškoti to gamtoje ir savyje. Knygos tebuvo viena iš daugybės saugyklų rūšių, kur saugodavome tuos dalykus, kuriuos bijojome pamiršti. Jose nėra nieko stebuklingo.
Oliverio Burkemano „Priešnuodis“
Knygoje "Priešnuodis" britų žurnalistas Oliveris Burkemanas supažindina su eksperimentinės psichologijos šalininkais, budistais, terorizmo ekspertais, dvasiniais mokytojais, verslo konsultantais, filosofais, kuriuos vienija bendras požiūris į gyvenimą. Jie tikina, kad "pozityvi mąstysena" ir neišsenkamas optimizmas yra ne sprendimas, o problema. Visi mes trokštame būti laimingi, tačiau dažnai klaidingai suvokiame, kas iš tiesų mums tą laimę suteikia. Manome, kad sunkumai trukdo mums jaustis laimingais, tačiau ar tikrai?
