Santuoka sujungia žmones, tačiau ji neužtikrina amžinos ir besąlyginės laimės. Gyventi santuokoje yra vienas sunkiausių darbų. Žinoma, būti susituokus nepakanka - reikia daug ir nuoširdžiai stengtis, kad ji būtų sėkminga ir teiktų gyvenimo pilnatvę.
Jei visi sutuoktiniai žinotų laimingos santuokos taisykles, tuomet, tikėtina, nebūtų jokių skyrybų. Savaime suprantama, kad vieno ir visada pavykstančio tobulos santuokos recepto nėra, tačiau kai kurie dalykai daro ją neabejotinai tvirtesnę.
Meilė, pagarba ir atlaidumas - santuokos pamatai
Santuokai būtina tikra meilė. Ją kurti reikia su mylimu žmogumi. Pasižadėjimas mylėti amžinai prasmingas tik tada, kai jis nuoširdus. Žinoma, žmogų mylėti galima dėl įvairiausių priežasčių, tačiau pati tikriausia meilė neturi jokių sąlygų.
Santuokoje reikia mokėti išklausyti ir atleisti. Reikia suprasti, kad pasaulyje nėra neklystančio žmogaus. Jei sutuoktinis padarė klaidą, pirmiausia reikia suteikti progą jam visa tai paaiškinti. Būtina jį išklausyti ir pamėginti atleisti.
Santuokai svarbi pagarba. Gerbti savo sutuoktinį yra tiesiog būtina. Nesvarbu, kokios gyvenimo negandos užklupo ar koks sunkumas iškilo - pagarba yra kertinis akmuo.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad santuoka stipresnė, jei diena pradedama bučiniu (tinka ir malonus atsisveikinimas prieš darbus) bei užbaigiama suartinančiu labos nakties palinkėjimu. Santuokai kenkia užmigimas neatsisveikinus ir nepalinkėjus labos nakties. Mylintys sutuoktiniai turi užmigti susitaikę ir visiškai atleidę vienas kitam.
Bendravimo svarba ir praeities pamiršimas
Santuokoje reikia mokėti klausyti ne tik ausimis, bet ir širdimi. Jei antroji pusė pasakoja apie darbe įvykusią nesėkmę, tai gali būti, kad jis tikisi ne tik nuoširdaus Jūsų išklausymo, bet ir nuraminimo bei trijų paprastų, bet jam labai svarbių žodžių: „Viskas bus gerai“. Kiekvienam pokalbiui suteikite prasmės.
Santuokai svarbu užmiršti skaudžius praeities įvykius. Jei vis priminsite savo sutuoktiniui apie jo klaidas, vis iš naujo iškelsite skaudžius ir širdį žeidžiančius dalykus. Tokie veiksmai neatneša nieko gero, tik turi labai stiprų griaunamąjį poveikį.
Santuokos stiprinimas per kasdienius ritualus ir bendrą veiklą
Santuoką stiprina džiugus rytinis pasisveikinimas ir nuoširdus naktinis atsisveikinimas. Santuoką stiprina valgymas kartu. Sakoma, kad žmogus iš tikrųjų vienišas tada, kai diena iš dienos valgo vienas. Kai kuriose kultūroje valgymui kartu skiriama daug dėmesio. Nepamirškite šio svarbaus ritualo ir Jūs - bent kartą per dieną mėgaukitės maistu kartu.
Santuokai svarbu kartas nuo karto ištrūkti iš rutinos. Tai gali būti malonūs pasimatymai, savaitgalio kelionė kartu, žygis gamtoje ar diena senoje sodyboje. Svarbu atrasti laiko nuoširdžiai pabūti dviese. Televizoriaus žiūrėjimas sėdint šalia ar knygų skaitymas paplūdimyje nėra tikrasis buvimas kartu.
Be pasitikėjimo negali būti laimės. Juokas - geriausias vaistas. Visos poros, su kuriomis man teko bendrauti, buvo linkusios į humorą ir su tam tikra ironija, kritiškai žiūri į save ir moka pasijuokti vienas iš kito. Visi sutuoktiniai, o ypač žmonos, pažymėjo, kad be namų ir šeimos, svarbu turėti ir pomėgių. Tai gali būti koks nors asmeninis hobis, darbas ar kažkas kita. Labai svarbu, kad žmogus galėtų augti ir tobulėti kaip asmenybė.
Laimingose šeimose, kurias man teko sutikti, egzistuoja reguliarūs ritualai, tęsiami metų metais. Pavyzdžiui, vyras ir žmona kiekvieną dieną rytais geria kartu kavą arba vakare prie arbatos puodelio aptaria dienos įvykius. Tokie paprasti įpročiai leidžia sutuoktiniams palaikyti ryšį ir neatitrūkti nuo kasdienės vieno iš partnerių veiklos. Būtina reguliariai pabūti tik dviese, kažkur išeiti ar išvažiuoti, ypač kai gimsta vaikas.
Septyni laimingos santuokos patarimai
Ieškodama to stebuklingo laimingų santykių recepto „New York Times“ rubrikos autorė Tara Parker-Pope į savo knygą „For Better“ („Laimėje“) sudėjo tyrėjų išvadas ir savo pastebėjimus apie tai, kas daro santuoką laimingą. Štai septyni laimingos santuokos patarimai, kuriais verta pasinaudoti ir jums:
1. Džiaukitės gerais dalykais, akcentuokite juos
Pasirodo, skiriamasi ne tiek dėl neigiamų dalykų, kiek dėl sumažėjusių pozityvių dalykų. „Padarėme išvadą, kad pozityvūs dalykai yra be galo svarbūs“, - teigė Denverio universiteto Santuokos ir šeimos tyrimų centro vienas iš direktorių Howardas Markmanas. - Pasirodo, poros ateitį galima numatyti pagal tai, kiek jų gyvenime džiugių dalykų ir kokio tvirtumo jų draugystė.“ Ką daryti? Dažniau džiaukitės gerais, pozityviais jūsų gyvenime nutinkančiais dalykais. Tyrimai rodo - porose, kurios drauge džiaugiasi įvairiais jiems nutinkančiais gerais dalykais, yra stipresnis įsipareigojimas vienas kitam, daugiau intymumo, didesnis pasitikėjimas vienas kitu ir pasitenkinimas santykiais. Nepakanka to, kad partneris žino, jog didžiuojatės jo ar jos pasiekimais. Turite tai parodyti. Džiaukitės kasdien nutinkančiais gerais dalykais - tai stiprina santuoką.
2. Penki ir vienas
Kiek gerų akimirkų, dalykų reikia, kad jie atsvertų neigiamus dalykus? Tyrėjų teigimu, šis santykis yra penki ir vienas. Nereikia skaičiuoti kiekvieno pozityvaus ir negatyvaus dalyko, bet jeigu jų skaičius apylygis, stipriai didėja skyrybų rizika. Vašingtono universiteto tyrėjams išanalizavus kelis tyrimus, paaiškėjo įdomus dalykas: stabiliose santuokose pozityvių interakcijų yra bent penkis kartus daugiau nei negatyvių. Kai pozityvumo dalis ima mažėti, stipriai padidėja skyrybų rizika. Realiame gyvenime jokia pora nesuskaičiuos visų pozityvių ir negatyvių dalykų, kiekvieną dieną jų nutinka šimtai. Vis dėlto praktika rodo - netinkamai pasielgus vien atsiprašymo nepakanka. Kandų komentarą ar pykčio protrūkį santuokoje žmogus turi atsverti keliais pozityviais poelgiais, kad pozityvių ir negatyvių dalykų santykis nepasiektų riziką keliančio lygio.
3. Stenkitės išlaikyti aukštus standartus
Labai dažnai sakoma, kad žmonės turi per didelių lūkesčių santuokai. Vis dėlto tyrimai rodo priešingai - kuo daugiau žmonės tikisi, tuo daugiau gauna. Nesitaikstykite su antrarūše santuoka. Tyrėjų teigimu, žmonės, turintys idealistinius standartus, norintys iš santuokos romantikos, aistros, tokią santuoką ir kuria. Vyrai ir moterys, kurių standartai žemi, kurie nesitiki gero elgesio, komunikavimo ar romantikos, atsiduria santykiuose, kuriuose to ir nėra. Žmonos ir vyrai, kurie kelia partneriams protingai aukštus standartus, kuria sėkmingesnes santuokas. Jei tikitės daugiau, trokštate pasitenkinimą teikiančių santykių, daugėja šansų, kad tokius susikursite.
4. Palaikykite glaudžius ryšius su artimaisiais ir draugais
Šiuolaikinės santuokos tapo dviejų žmonių kokonu, mes vien tik iš jo tikimės palaikymo ir intymumo. Tai nėra nei sveika, nei realistiška. Bendraukite su draugais ir artimaisiais. Santuoka yra svarbiausi santykiai, bet ne vieninteliai. Psichologų teigimu, pernelyg glaudus ryšys ne visada į naudą sutuoktiniams. Pasak daktarės Emily Coontz, nereikalaukite, kad partneris patenkintų visus emocinius jūsų poreikius. Kalba eina ne apie emocinio intymumo tarp žmonos ir vyro praradimą, tai reiškia, kad sutuoktiniai turi nemažai gauti ir iš santykių su savo artimaisiais, draugais.
5. Nesitikėkite, kad sutuoktinis padarys jus laimingą
Kaip rodo tyrimai, žmonių laimės pojūtis galiausiai grįžta į pradinį tašką net ir po įsimintinų įvykių, kaip antai, vestuvės. Laimė - kiekvieno mūsų asmeninis reikalas, nerealu ir neteisinga tikėtis, kad sutuoktinis viską pakeis ir padarys mus laimingus. Įdomu ir tai, kad, tyrimų duomenimis, laimė yra gana stabili. Svarbūs įvykiai (vestuvės, vaiko gimimas) trumpam sustiprina laimės pojūtį, vis dėlto dauguma žmonių grįžta prie pradinio laimės taško. Tyrimų duomenimis, jeigu 10 balų sistemoje vertinate savo laimę 7,5 balo, dažniausiai jokie gyvenimo įvykiai to nepakeis - visą gyvenimą ir liksite žmogus, kuris vertina savo laimę 7,5 balo.
6. Dažniau mylėkitės
Santuokoje su metais aistra dažniausiai priblėsta. Bet seksas yra naudingas sveikatai, teikia įvairių biologinių ir emocinių privalumų, kurių nereikėtų ignoruoti. Reguliarus seksas gerina nuotaiką, žmonės tampa kantresni, santykiai gerėja, juose jaučiama daugiau pasitenkinimo.
7. Daugiau naujų įspūdžių, pramogų
Poroms reikia ne malonių, o naujų įspūdžių, džiugių išgyvenimų teikiančių įvykių - tai padeda prisiminti jaudulį, buvusį pažinties pradžioje. Tyrime dalyvavusioms poroms psichologai davė užduotį: vienoje grupėje sutuoktiniai turėjo skirti vienas kitam jaukius, mielus pasimatymus, kitose grupėse - drauge ką nors veikti ir pan. Po dviejų su puse mėnesio poros atliko testus jų santykių kokybei įvertinti. Paaiškėjo, kad tie sutuoktiniai, kurie skyrė vienas kitam jaukius pasimatymus, jautė mažesnį pasitenkinimą santuoka nei tos poros, kurios stengėsi paįvairinti gyvenimą įdomiais, džiugiais įvykiais. Saugokite savo santuoką - nuolat išbandykite naujų dalykų, dalinkitės įspūdžiais su sutuoktiniu. Sudarykite sąrašą veiklų, kurias norėtumėte išbandyti su partneriu. Neįsikibkite senų įpročių, kurkite naujus planus, kartą per savaitę įtraukite į savo gyvenimą ką nors naujo.
Tolkieno požiūris į santuokinę meilę
Rašytojas J. R. R. Tolkienas. „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas buvo romantikas. Kai jis, būdamas 16 metų, sutiko savo būsimą žmoną Edith, iš karto ją pamilo ir pradėjo nuolatos kviestis ją į vietos arbatines. Kai apie romaną sužinojo Tolkieno dvasios tėvas, jis uždraudė būsimam rašytojui bendrauti su Edith tol, kol jam nesukaks 21 metai. Visa tai tam, kad nebūtų jokių trikdžių studijoms. Tolkienas dvejodamas sutiko. Ilgus penkerius metus jis laukė tos, kuri, kaip žinojo, yra jo sielos draugė. Savo 21 gimtadienio išvakarėse jis parašė Edith laišką, kuriame išpažino meilę ir paprašė jos rankos. Po savaitės jie susižadėjo.
Per savo gyvenimą Tolkienas rašė savo žmonai meilės poemas, o savo laiškuose draugams vis girdavo savo nuostabią gyvenimo draugę. Tačiau bene žymiausias ir ilgiausiai išlikęs jo meilės išpažinimas mylimai nuotakai yra jos įpynimas į Viduržemio mitologiją - Bereno ir Liucjenos meilės istoriją. Veikiausiai būtų sunku surasti labiau jaudinamą meilės prisipažinimą.
Savo sūnui Christopheriui Tolkienas rašė: „Niekada nevadinau Editos Liucjena, tačiau ji buvo istorijos, tapusios esmine „Silmarlijono“ dalimi, šaltinis. Ji pirmiausia buvo užrašyta mažoje miško laukymėje pilnoje dėmėtųjų maudų Rose, Jorkšyre (aš ten 1917 metais trumpą laiką vadovavau Humberio įgulos stebėjimo postui, o ji tuo metu galėjo su manimi kurį laiką gyventi). Tomis dienomis jos plaukai buvo tamsūs, jos oda šviesi, o akys spindinčios labiau nei kad tau teko matyti. Net ir po mirties Tolkienas nepaliko savosios Edith. Jis palaidotas kartu su ja po vienu antkapiu, ant kurio užrašyti Bereno ir Liucjenos vardai. Tolkienas laimingai santuokoje išgyveno 55 metus.
Šiandien apie meilę kalbame kaip tiesiog apie sentimentą ir viskas pirmiausia yra sukoncentruota į save patį. Jei kažkas tave sužavi, jei priverčia dažniau plakti tavo širdį, jei patenkina tave ir tavo troškimus, tada pagal moderniąją sampratą galima sakyti, kad esi įsimylėjęs. Nors ir stipriai prisirišęs prie savo žmonos, Tolkienas atmetė šią seklią meilės idėją.
Žmonės nėra monogamiški. Nereikia apsimetinėti. Žmonės tokie tiesiog nėra dėl savo gyvuliškos prigimties. Monogamija, nors ilgą laiką ir yra fundamentali mūsų paveldėtose idėjose, mums, žmonėms, yra dalis apreikštos etikos, dalykas, kylantis iš tikėjimo, o ne iš kūno. Puolusio pasaulio esmė yra ta, kad tai, kas geriausia negali būti pasiekta laisvu mėgavimusi arba tuo, ką vadiname „savirealizacija“ (tai dažniausiai tėra gražus žodis puikybei pridengti ir visiškai priešiškas kitų savirealizacijai), o tik atsižadėjimu, kančia. Krikščioniui nėra pabėgimo. Santuoka gali pašventinti ir tinkama linkme nukreipti jo seksualinius troškimus; jos šlovė gali padėti jam kovoje; tačiau kova išlieka. Ji nepatenkins jo kaip kad alkis gali būti numalšintas reguliariai maitinantis. Nė vienas vyras, kad ir kaip stipriai būtų mylėjęs savo išrinktąją ir nuotaką, būdamas jaunas, negyveno ištikimybėje jai kaip žmonai savo dvasia ir kūnu be sąmoningų valios pastangų, be savęs atsižadėjimo. Per mažai žmonių apie tai išgirsta, netgi tie, kurie yra užauginti Bažnyčioje. Kai pranyksta romantiškas žavesys ar jis bent kiek nusidėvi, jie galvoja padarę klaidą ir mano, kad tikroji sielos draugė jų dar kažkur laukia. Kita sielos draugė per dažnai pasirodo esanti tiesiog kita seksualiai patraukli asmenybė, pasitaikanti kelyje. Tai būna kažkas, ką jie labai sėkmingai vestų, jei tik… Šioje vietoje ir skyrybos suteikia tą pasiteisinimą „jei tik“. Jie dažniausiai pasirodo buvę gan teisūs - jie padarė klaidą. Tik labai išmintingas vyras savo gyvenimo pabaigoje galėtų patikimai įvertinti, ką iš visų galimų pasirinkimų jis turėjo sėkmingai vesti. Beveik visos santuokos, net ir laimingos, yra klaidos ta prasme, kad beveik neabejotina, jog tobulesniame pasaulyje ar net šiame labai netobulame pasaulyje po šiek tiek didesnių pastangų abu partneriai galėjo rasti tinkamesnes antrąsias puses. Tačiau „tikroji sielos draugė“ yra ta, kurią tu iš tiesų esi vedęs.
Kaip ir sakiau, daugelis gali būti įžeisti tiesmukos Tolkieno kalbos apie santuoką. Jie argumentuotų, kad, jei tikrai kažką myli, tai neturėtų būti sunku mylėti. Tai neturėtų būti kova. Santuoka kaip savęs išsižadėjimas? Kaip įžeidu. Tokia mąstymo eiga iš akiračio išleidžia svarbų dalyką, kad tikroji meilė yra kova su savimyla. Tai yra kova prieš mūsų puolusią ir labai savanaudišką prigimtį. Apmirimas atveria kelią gyvenimui. Kiekvienas vyras, kuris yra sąžiningas su savimi pačiu, pripažins, kad Tolkienas buvo teisus. Meilės esmė yra valios aktas. Ir žinote ką? Kai jūs pasirenkate būti ištikimi, neišvengiamai ateina ir laimė. Daugelis pasiduoda, kai dalykai komplikuojasi. Jei tuo konkrečiu momentu jie pasirinktų būti ištikimi ir kovoti, jie kovos pabaigoje rastų jų laukiančią tikrąją laimę.
Kitas laimingai vedęs katalikas G. K. Chestertonas rašė: „Aš žinojau daug laimingų santuokų, tačiau niekada nežinojau suderinamos. Visas santuokos tikslas yra kovoti ir išlikti, kai nesuderinamumas tampa nekvestionuojamas. Tiesa, kad džiaugsmas ir ilgalaikė laimė santuokoje yra įmanomi. Begalė santuokų, įskaitant ir paties Tolkieno, tai įrodo. Tačiau mes niekada neatrasime šio džiaugsmo, jei visą dėmesį sutelksime tik į save. Vyrai, jei jūs norite ištikimos ir laimingos santuokos, privalote mirti patys sau. Į pirmąją vietą turite iškelti savo žmoną. Jūs turite ją mylėti pasiaukodamas ir atsižadėdamas savęs atsižadėjimą, taip kaip Kristus mylėjo savo nuotaką Bažnyčią.
Ieškodama to stebuklingo laimingų santykių recepto „New York Times“ rubrikos autorė Tara Parker-Pope į savo knygą „For Better“ („Laimėje“) sudėjo tyrėjų išvadas ir savo pastebėjimus apie tai, kas daro santuoką laimingą.
Gali atrodyti, kad santuoka yra didžiulis įsipareigojimas ir visiškas savojo gyvenimo atidavimas kitam žmogui. Taip yra tik iš dalies. Jei besąlygiškai mylėsite kitą žmogų, galite jį padaryti labai laimingu ir suteikti ne įsipareigojimo, o priešingai - laisvės būti savimi jausmą. Laiminga santuoka padeda pajusti gyvenimo pilnatvę. Nieko tokio, jei kartais kyla minčių apie suvaržytą jaunystę ir įsipareigojimų laviną. Tai visiškai normalu. Tačiau sunku būtų įvardyti didesnį gyvenimo įprasminimą, nei laimingos ir ilgos santuokos sukūrimą.