Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama maisto produktų kilmei ir auginimo būdams. Viena iš sričių, kurioje vyksta intensyvios diskusijos, yra vištų auginimo sąlygos ir jų įtaka kiaušinių kokybei. Laisvai laikomų vištų kiaušiniai tampa vis populiaresni, tačiau ką iš tikrųjų reiškia šis terminas ir kokie yra tokio auginimo būdo privalumai bei trūkumai? Diskusijos apie narvuose laikomų vištų kiaušinius dažnai sukelia daug emocijų ir yra apipintos įvairiais mitais. Visuomenėje sklando daugybė klaidingų įsitikinimų, kurie gali klaidinti vartotojus ir formuoti jų nuomonę remiantis ne faktais, o prielaidomis.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kuo iš tiesų skiriasi laisvėje, ant kraiko ir narvuose laikomų vištų kiaušiniai, kaip lengvai suprasti kiaušinių ženklinimą, kas turi įtakos kiaušinio trynio spalvai ir jo maistingumui, kiek iš tiesų galioja kiaušiniai ir kaip galima patikrinti jų šviežumą, kiek kiaušinių galima suvalgyti ir ar galima jų padauginti.
Kiaušinių ženklinimas: ką reiškia skaičiai ir raidės ant pakuotės?
Kiekvienas parduotuvėje parduodamas kiaušinis ir jo pakavimo dėžutė yra ženklinami. Atskirti, kaip laikomos kiaušinius padėjusios vištos, galima pagal žymėjimą ant kiaušinių. Prekybos tinklų atstovai aiškino, jog kiekvienas skaičius ar raidė pirkėjui pasako viską, nuo kiaušinio kilmės iki jo svorio ir laikymo sąlygų.
Ant dėžutės turi būti nurodytas pakavimo centro kodas, kiaušinių kokybės klasė, kiaušinių svorio kategorija, minimalus tinkamumo vartoti terminas, nuoroda apie vištų auginimo būdą bei kiaušinių laikymo sąlygos (patarimas kiaušinius laikyti šaltai). Visi į Lietuvos parduotuves pristatomi kiaušiniai privalo būti paženklinti. Vadovaujantis ES galiojančiais teisės aktais ant kiaušinio yra dedamas žymuo, kuris susidaro iš skaičių ir raidžių sekos.
Vos pravėrę pakuotę, galite iškart sužinoti ne tik vištų laikymo būdą, bet ir jo kilmės šalį. Kiekvienas dėžutėje esantis kiaušinis yra žymimas skaitiniu kodu, kurį sudaro skaičius, nurodantis vištų laikymo būdą (0, 1, 2 ar 3); šalies, kurioje registruotas paukštynas, raidinis kodas (pvz. LT) bei paukštynui suteikto veterinarinio patvirtinimo numeris. Taip pat informacijos apie kiaušinius galima rasti ir atidarius dėžutę - kiekvienas kiaušinis turės po antspaudą su jam reikalinga informacija, o dažnai ir kiaušinių dėžutės viduje toks pat antspaudas bus įspaustas.
Vištų laikymo būdo žymėjimas skaičiais
- 0 pažymėti ekologiški kiaušiniai - vištos auginamos laikantis ekologinio ūkininkavimo standartų ir gali išeiti į lauką, o gaunamas lesalas taip pat yra auginamas ekologiškai (naudojant tik natūralius ir kokybiškus priedus). Vištos pačios renkasi, kada laisvai vaikščioja atvirame lauke.
- 1 žymimi laisvai laikomų vištų kiaušiniai - vištoms sudaromos sąlygos laisvai būti lauko erdvėse. Jei oras geras, vištos išleidžiamos ir į lauką, kur vaikšto aptvaruose po atviru dangumi. 1 numeriu žymimos tos pakuotės, kurių laisvai laikomoms vištoms yra užtikrinamas ne mažesnis nei 4 kv.m. plotas. Terminas "laisvai laikomos vištos" apibrėžia auginimo sistemą, kurioje vištos turi galimybę laisvai judėti, vaikščioti lauke ir elgtis natūraliai. Tai reiškia, kad vištos nėra laikomos ankštuose narvuose, kaip pramoniniuose ūkiuose. Jos turi prieigą prie atviro oro, saulės šviesos, gali kapstytis žemėje, lesioti vabzdžius ir žolę, bei bendrauti su kitomis vištomis.
- 2 žymimi ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai - vištoms sudaromos sąlygos laisvai judėti tvartuose. Šis skaičius reiškia, kad gyvūnas turi pakankamai erdvės judėti, tačiau yra laikomas uždaroje patalpoje, vaikšto ant grunto.
- 3 pažymėti narvuose laikomų vištų kiaušiniai - vištos laikomos narvuose, ribotoje erdvėje.
Svarbu paminėti, kad "laisvai laikomų vištų" terminas nėra griežtai reglamentuotas visose šalyse. Skirtingose šalyse gali būti skirtingi reikalavimai ir standartai, apibrėžiantys, kas laikoma "laisvai laikoma" sistema. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į sertifikatus ir etiketes, nurodančias, kaip vištos buvo auginamos.
Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo kodą šalies, kurioje - dedeklių vištų laikymo vieta. Lietuvoje užaugintų vištų kiaušiniai turi ženklą LT, Latvijos - LV, o Lenkijos - PL žymėjimą. Trečioji žymens dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį.
Kiaušinių kokybės klasės ir svorio kategorijos
Pagal kokybę kiaušiniai skirstomi į tris klases, kurios žymimos raidėmis AA, A ir B. Jos priskiriamos atsižvelgiant į kiaušinio trynio išvaizdą ir baltymo storį. AA raidės žymi aukščiausios kokybės kiaušinius, A klasė - šiek tiek žemesnės kokybės nei AA kiaušiniai, o B klasės kiaušiniai dažniausiai naudojami perdirbtiems produktams gaminti. Kiaušinių svorį nusako standartinis ir visiems pažįstamas raidinis S, M, L ir XL žymėjimas.
Kaip iššifruoti kiaušinių etiketes, kad pasirinktumėte sveikiausią variantą
Mitų griovimas apie vištų laikymo sąlygas ir kiaušinių kokybę
Narvuose laikomų vištų kiaušinius gaubia daugybė mitų, kurie dažnai neatitinka realybės. Aptarkime 10 didžiausių mitų ir pateikime faktus.
Mitas Nr. 1: „Narvuose laikomos vištos yra žiauriai kankinamos.“
Faktas: Nuo 2012 m. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, galioja griežtos paukščių gerovės direktyvos, kurios reglamentuoja vištų laikymo sąlygas narvuose. Šie modernizuoti narveliai suteikia vištoms daugiau erdvės, užtikrina tinkamą apšvietimą ir papildomus priedus, tokius kaip nagų kapstyklės ir smėlio dėžutės, siekiant gerinti vištų gyvenimo kokybę.
Mitas Nr. 2: „Valgant narvuose laikomų vištų kiaušinius, yra didesnė tikimybė užsikrėsti ligomis.“
Faktas: Tyrimai rodo, kad mikrobiologinė ir grybelių tarša dažniau pasitaiko laisvai laikomų vištų kiaušiniuose. Be to, KTU biomedicinos mokslų daktaras Romas Gružauskas pabrėžia, kad laisvai laikomų vištų kiaušiniuose dažniau aptinkama Salmonella ir Campylobacter spp. bakterijų. Taigi, narvuose laikomų vištų kiaušiniai nėra pavojingesni sveikatai.
Mitas Nr. 3: „Laisvai laikomų vištų kiaušinių maistinė vertė yra didesnė.“
Faktas: Kiaušinių maistinė vertė labiau priklauso nuo vištų mitybos, o ne nuo jų laikymo būdo. Tyrimai, atlikti Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitete, parodė, kad vištų pašaro sudėtis turi didžiausią įtaką kiaušinių sudėčiai ir kokybei, nesvarbu, ar vištos laikomos narvuose, ar laisvai. VMVT specialistai taip pat pabrėžė ir tai, jog nesvarbu, kokiu būdu paukštynuose yra auginamos vištos - jų kiaušiniai savo maistine verte beveik nesiskiria. Laisvėje laikomų vištų kiaušiniai savaime nėra sveikesni už narvuose laikomų vištų. Pirkdami laisvai laikomų vištų kiaušinius mes darome ne sveikatos, o etinį pasirinkimą.
Jei laisvai laikomos vištos tą laisvę gauna mažiau kontroliuojamoje aplinkoje, t.y. šalia įprasto lesalo „susimedžioja“ visokių vikščiukų, vabaliukų ir peliukų, tuomet taip, maistinė vertė skirsis nuo uždarai laikomų vištų. Tačiau laisvai laikomų vištų kiaušiniai kai kuriais atvejais gali būti gerokai prastesni už laikomų ant kraiko arba narvuose, nes jei vištų ūkis ne ekologinis, o paprastas, tuomet dedėklės lakstydamos lauke gali sėkmingai prisilesti įvairiausių trąšų ir cheminių medžiagų: nuo tų, kuriomis žemė turtinama, iki tų, kuriomis naikinami visokie parazitai - tos medžiagos taip pat patenka į kiaušinius. Nes „laisvai laikomų“ indikuoja jų gyvenamąją erdvę, plotą, tačiau ne kitus dalykus. Tad, kalbant apie laisvai laikomas višteles, sveikesnio kiaušinio garantija bus tik tada, jei rinksimės ekologiškų laisvai laikomų vištų ūkių kiaušinius.
Mitas Nr. 4: „Narvuose laikomos vištos niekada nemato dienos šviesos.“
Faktas: ES teisės aktai reikalauja, kad narvuose laikomos vištos turėtų prieigą prie tinkamo apšvietimo. Dirbtinis apšvietimas naudojamas taip, kad būtų imituojamas natūralus paros ritmas, užtikrinant vištų gerovę.
Mitas Nr. 5: „Narvuose laikomos vištos dažniau serga.“
Faktas: Nors narvuose laikomų vištų judėjimas yra labiau apribotas, šis laikymo būdas leidžia geriau kontroliuoti jų aplinką, sumažinant kontaktą su išoriniais patogenais, parazitais ir kitomis sergančiomis vištomis. Tokiu būdu lengviau užtikrinamas atskirų paukščių stebėjimas ir veterinarinis gydymas.
Mitas Nr. 6: „Narvuose laikomų vištų kiaušiniai yra mažiau švieži ir skanūs.“
Faktas: Kiaušinių šviežumas priklauso nuo to, kaip greitai jie patenka į vartotojų rankas po surinkimo. Narvuose laikomų vištų kiaušiniai dažnai surenkami greičiau ir efektyviau, todėl gali būti šviežesni nei laisvai laikomų vištų kiaušiniai. Taip pat kiaušinių skonis labiau priklauso nuo vištų mitybos, šviežumo ir laikymo sąlygų po surinkimo, nei nuo jų laikymo būdo.
Mitas Nr. 7: „Narvuose laikomos vištos patiria didelį stresą.“
Faktas: Šiuolaikiniai narvai yra suprojektuoti taip, kad sumažintų vištų patiriamą stresą. Nors narvuose laikomos vištos turi mažiau laisvės, ES reguliavimai užtikrina, kad jų gyvenimo sąlygos būtų optimalios, o streso lygis - minimalus. Palyginimui, laisvai laikomos vištos gali patirti didesnį stresą dėl natūralios jų socialinės hierarchijos ypač didesnėse grupėse. Pavyzdžiui, kiekvieną kartą, kai hierarchija yra iš naujo nustatoma, vištos patiria stresą dėl konkurencijos ir agresijos, bandydamos išsikovoti ar išlaikyti savo poziciją. Agresija tarp vištų gali peraugti į rimtesnius konfliktus, kurie neretai baigiasi užkapojimu, sužeidimais ar net mirtimi. Bristolio universiteto mokslininkai tyrinėjo vištų laikymo sąlygas ir atskleidė, kad pagerintuose narvuose vištelės jaučiasi saugesnės, gyvena patogiau ir turi nuolatinę prieigą prie maisto ir vandens - ES reguliavimas gana griežtas ir būtina laikant narvuose kokybiškai užtikrinti vištelių fiziologinius poreikius ir geras laikymo sąlygas.
Mitas Nr. 8: „Narvuose laikomų vištų kiaušiniuose yra daugiau antibiotikų ir kitų cheminių medžiagų.“
Faktas: Antibiotikų naudojimas vištų auginime yra griežtai reglamentuojamas tiek narvuose, tiek laisvai laikomoms vištoms. Kiaušiniai, kuriuose yra antibiotikų likučių, negali būti parduodami vartotojams. Todėl nėra skirtumo tarp narvuose ir laisvai laikomų vištų kiaušinių saugumo šiuo atžvilgiu.
Mitas Nr. 9: „Narvuose laikomų vištų kiaušinių auginimas yra mažiau tvarus.“
Faktas: Narvuose laikomų vištų auginimas yra efektyvesnis išteklių naudojimas, nes reikalauja mažiau žemės, energijos, vandens ir pašarų, todėl toks auginimo būdas turi mažesnį poveikį aplinkai.
Mitas Nr. 10: „Paukštynuose narvuose laikomos vištos visą gyvenimą priverstos kentėti nuo parazitų, neturėdamos galimybių jų atsikratyti.“
Faktas: Ant laisvai laikomų vištų dažniau aptinkami išoriniai parazitai: erkės, blusos ar utelės. Kaip ir ligų atveju, tai susiję su gyvenamos aplinkos kontrole - narvuose parazitus lengviau sunaikinti, bei taikyti prevencines priemones. Narvai yra reguliariai valomi, o išmatos pašalinamos dažniau, vandens ir pašaro sistemos yra labiau apsaugotos nuo užteršimo, todėl sumažėja parazitų plitimo rizika.
„Kaimiški“ kiaušiniai: ar visada iš kaimo?
Į redakciją kreipęsis portalo lrytas.lt skaitytojas Marius stebėjosi, jog parduotuvių lentynose išrikiuotų kiaušinių pavadinimai galbūt klaidina pirkėjus. „Dažnai lankantis prekybos tinkluose pastebiu įvairias reklamines vingrybes. Viena tokių - kiaušiniai, pavadinti „kaimiškais“, nors paskaičius etiketę būna nurodyta, jog tie kiaušiniai yra ant kraiko laikomų vištų. Tai man ir nebeaišku - prie ko čia tas lietuviškas kaimas, jei tos vištos auga narvuose ir gal net neturi natūralaus šviesos šaltinio? Ar tai nėra pirkėjų apgavystė?“
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas žiniasklaidai pasakojo, jog kaimiški kiaušiniai tikrai gali reikšti, jog kiaušiniai auginti kaime, tačiau kalbant apie pavadinimą „Kaimiški kiaušiniai“ - šis žodis labiau susijęs su marketingu. „Zarasų paukštyno kiaušiniai vadinami kaimiškais, tai yra jų pavadinimas, prekės ženklas. Lietuvoje daugiau niekas negali savo kiaušiniais vadinti kaimiškais“, - aiškino D. Ryliškis. Štai kito prekybos tinklo atstovė tikino, jog kaimiškais vadinamus kiaušinius prekybos tinklas įsigyja ne iš paukštynų, o iš ūkių. Tiesa, tai ne pavadinimas, o tik kiaušinio kilmės apibūdinimas.
Kiaušinių maistinė vertė ir trynio spalva
Kiaušinio maistinė vertė iš principo neturi jokios įtakos tam, kaip yra laikomos vištos, dedančios jūsų įsigytus kiaušinius. Jei klausiate, tai kasgi vienus kiaušinius daro vertingesnius už kitus, atsakymas - lesalas. Kiaušiniuose randame visas devynias nepakeičiamąsias aminorūgštis, antioksidantų, cholino ir B12, seleno.
Laisvai laikomų vištų kiaušiniuose gali būti daugiau vitamino D, nes vištos gauna daugiau saulės šviesos, kuri skatina vitamino D sintezę. Kai kurie tyrimai rodo, kad laisvai laikomų vištų kiaušiniuose gali būti daugiau vitamino E, kuris yra svarbus antioksidantas. Laisvai laikomų vištų kiaušiniuose gali būti didesnis omega-3 riebalų rūgščių kiekis, ypač jei vištos lesinamos omega-3 riebalų rūgštimis praturtintu lesalu. Kai kurie tyrimai rodo, kad laisvai ganomų vištų kiaušiniuose gali būti šiek tiek mažiau cholesterolio, tačiau šis skirtumas nėra didelis. Maistinių savybių prasme pats naudingiausias kiaušinis bus 3-7 dienų šviežumo.
Svarbu paminėti, kad maistinė vertė gali skirtis priklausomai nuo vištų raciono, veislės ir auginimo sąlygų. Todėl ne visi laisvai laikomų vištų kiaušiniai bus vienodai maistingi.
| Maistinė medžiaga | Poveikis |
|---|---|
| Omega-3 riebalų rūgštys | Laisvai laikomų vištų kiaušiniuose gali būti didesnis omega-3 riebalų rūgščių kiekis. |
| Vitaminas D | Laisvai laikomų vištų kiaušiniuose gali būti daugiau vitamino D, nes vištos gauna daugiau saulės šviesos. |
| Vitaminas E | Kai kurie tyrimai rodo, kad laisvai laikomų vištų kiaušiniuose gali būti daugiau vitamino E, kuris yra svarbus antioksidantas. |
Dietologė Jūratė Dobrovolskienė teigia: „Kiaušinio gal ta pati ląstelė gemalinė nepasikeis šimtu procentu, bet visgi, ten ir vitamino A būna daugiau, mažiau cholesterolio, ir net ar ne trečdaliu, tokie duomenys pateikti, daugiau omega 3 riebiųjų rūgščių. Daugiau vitamino E kiaušiniuose, kurie yra padėti vištų, gyvenančių laisvėje.“
Kiaušinio trynio ir lukšto spalva
Lygiai kaip ir kitos kiaušinio savybės, trynio spalva priklauso ne nuo to, kaip višta auginama, o nuo gaunamo lesalo. Jei į lesalą dedama kokių nors karoteno, burokėlių ar kitokių priedų, trynys natūraliai bus ryškesnis. Kiaušinio lukšto spalva, beje, taip pat neindikuoja jokių kiaušinio sveikumo parametrų ir yra priklausoma nuo vištos veislės. Vienos vištos deda baltus, kitos rudus, trečios melsvus, ketvirtos dar ir margus kiaušinius.
Kiaušinių galiojimo terminas ir šviežumo patikrinimas
Mistikos su kiaušiniais daug nėra, jų galiojimo terminas iš tiesų yra gana ilgas. Jei kiaušiniai laikomi tinkamai (ne aukštesnėje nei 7 °C temperatūroje), jie gali tinkami valgyti būti mažiausiai 3, o kartais net ir 5 savaites po ant pakuotės nurodytos galiojimo datos pabaigos.
Norėdami įsitikinti, ar ilgėliau šaldytuve laikomas kiaušinukas vis dar yra tinkamas valgyti, galite įmerkti jį į šaltą vandenį - jeigu kiaušinis plūduriuos, tokio valgyti jau nebereikėtų. Jeigu į vandenį įmerktas kiaušinis nugrimzta ir atsigula ant šono - kiaušinis yra visiškai šviežias. Na, o jei kiaušinis nugrimzta, bet atsistoja vertikaliai, toks kiaušinis yra vidutinio šviežumo (2-3 savaičių), tačiau tikrai vis dar tinkamas valgyti. Beje, ES A klasės kiaušiniai dar gali būti ženklinami ir kaip „ekstra švieži“, jei jie parduodami iki devintos dienos nuo kiaušinio išperėjimo dienos.
Kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną?
Pora klausimų buvo susijusių su kiaušinių „perdozavimu“. Na, o jei turite įtarimų, kad galite turėti netoleranciją kiaušiniams, pabandykite juos iš raciono eliminuoti šimtu procentų bent dviems savaitėms: ne tik negaminkite nieko su kiaušiniais, bet ir pirkdami produktus parduotuvėje atidžiai skaitykite sudėtis, kad juose taip pat nebūtų kiaušinių pėdsakų. Ir stebėkite save eliminavimo procese - ar jaučiatės be kiaušinių geriau?
Jei laikotės ketogeninės mitybos, svarbu susižiūrėti, kad neviršytumėte numatyto kalorijų ir angliavandenių skaičiaus. Tad iš principo galima sakyti, kad kiaušinių skaičiaus per dieną ribojimas galėtų remtis būtent šiais dviem rodikliais ir, žinoma, papildomai atsižvelgiant į jūsų bendrą savijautą vartojant kiaušinius. Kiaušinis sveikas ir pilnavertis maistas bus tik tuomet, jei bus iš tinkamai augintos ir lesintos vištelės kilęs. Tad drąsiai vartokite kiaušinius tiek, kiek jums patinka ir skanu, džiaukitės kiaušinių teikiamais sveikatos ir energijos privalumais, o prieš pirkdami tiesiog pasiskaitykite, kas rašoma ant pakuotės.
Be to, putpelių kiaušiniai laikomi dar vertingesniais už vištų, mat jų trynio ir baltymo santykis yra geresnis, t.y. putpelės kiaušinio trynys (su visomis to trynio vertėmis!) yra santykinai didesnis nei vištos. Tad putpelių kiaušinių riebalų-baltymų santykis yra tinkamesnis ir ketozei palaikyti.
Etiniai aspektai ir prekybos tinklų įsipareigojimai
Gyvūnų gerovė, vartotojų sauga ir aplinkos tvarumas yra svarbūs aspektai, kai kalbama apie kiaušinių auginimo būdus. Daugeliui vartotojų svarbu, kaip auginami gyvūnai, iš kurių gaunami maisto produktai. Laisvai laikomų vištų auginimo sistemos dažnai laikomos etiškai priimtinesnėmis, nes vištos turi galimybę elgtis natūraliai, judėti ir bendrauti su kitomis vištomis. Tai sumažina stresą ir gerina jų gerovę. Narvuose laikomų vištų auginimo sistemos dažnai kritikuojamos dėl to, kad vištos laikomos ankštuose narvuose, negali laisvai judėti ir elgtis natūraliai. Tai gali sukelti stresą, ligas ir kitas problemas.
„Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė teigia, kad narvuose laikomos vištos kankinamos, tad jų ir kiaušiniai negali būti vienodai geri, kaip tų, kurios vaikšto laisvėje. Anot jos, toks auginimo būdas reiškia, kad gyvūnas, kuris kiaušinį padėjo, visą gyvenimą praleido maždaug A4 lapo dydžio plote, uždarytas narve, niekada nematė saulės šviesos, nejautė žemės po kojomis ir negalėjo atsikratyti parazitų. „Tos erkės ropoja ant plikų gyvūnų, kodėl jie pliki? Todėl, kad plunksnos visos nulūžo. Jos trinasi į narvą, trinasi viena į kitą“, - kalba G. Vaištkevičiūtė. Žvelgiant iš vištų perspektyvos, buvimas narve gerų emocijų nepriduoda. O kai nėra gerų emocijų, tai ir kiaušiniai negali būti skanūs. Bent jau taip mano kone kiekvienas gatvėje sutiktas ir pakalbintas vilnietis.
Lietuviai vis labiau myli gyvūnus, todėl daliai pirkėjų svarbu, kad vištos būtų laikomos laisvai. Visgi prekybos tinklų atstovai pasakojo, jog nors ir patys iš pirkėjų sulaukia klausimo „kokių vištų kiaušinius parduodate“, pardavimų statistika byloja, jog prieš paukščių gerovę dažnai nugali pigesnė kaina.
Vištų laikymo situacija Lietuvoje
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje vištos dedeklės laikomos 47 paukštininkystės ūkiuose, iš kurių 17-oje paukščiai laikomi paukštidėse ant kraiko, 12-oje - laisvai su galimybe išeiti į lauko aptvarus, 11-oje - narvuose, o 7 paukštynai laikomi ekologiniais ūkiais. Pagal paukštininkystės ūkiuose taikomą vištų dedeklių laikymo būdą, 76,6 proc. šalies ūkių vištas dedekles laiko alternatyviomis (ne narvuose) sąlygomis. Bendras šalies, paukštininkystės ūkiuose, maksimaliai leidžiamas laikyti vištų dedeklių skaičius siekia beveik 3 mln. 31 tūkstantį, iš kurių 24,1 proc. nuo bendro laikomų vištų dedeklių kiekio laikomos alternatyviomis sąlygomis.
Pasidžiaugti galima ir tuo, jog jau beveik dešimtmetį, tai yra, nuo 2015 m. šalyje nebuvo įrengta nei viena narvelinė vištų dedeklių paukštidė - kiekvienais metais didėja alternatyviomis sąlygomis laikomų vištų dedeklių skaičius. Vištų laikymo situacijos gerėjimą Lietuvoje lemia Gyvūnų gerovės visuomeninių organizacijų ir verslo subjektų diskusijos ir bendradarbiavimo procesas. Gyvūnų gerovės nevyriausybinės organizacijos inicijavo siūlymus verslo subjektams (mažmeninė prekyba, viešojo maitinimo sektorius, maisto gamyba) dėl draudimo prekiauti narvuose laikomų dedeklių vištų kiaušiniais arba iš jų gaminti maisto produktus.
VMVT atskleidė, jog 2024 metais buvo gauti 4 pranešimai apie netinkamą paukščių laikymą, visi jie nepasitvirtino, o dėl netinkamų vištų laikymo VMVT pranešimų gauną retai. Vykdant paukščių laikytojų kontrolę 2024 metais taip pat nebuvo nustatyta vištų laikymo reikalavimų pažeidimų.
Prekybos tinklų įsipareigojimai ir pardavimų tendencijos
Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie tai, jog turintys galimybę rinktis pirkėjai turėtų vengti pirkti narvuose laikomų vištų kiaušinius. Visgi, pardavimų statistika byloja, jog prieš paukščių gerovę dažnai nugali pigesnė kaina. Renkantis kiaušinius vienu svarbiausių kriterijų išlieka kaina, todėl populiariausiais išlieka tie kiaušiniai, kurių kaina yra mažiausia - pažymėti trečiuoju numeriu. Ekologiški ar laisvai vaikštančių vištų kiaušiniai yra brangesni, žmonės juos renkasi kiek rečiau. Tačiau prekybos tinklai pastebi pokyčius: kasmet žmonės maždaug 12 procentų daugiau perka būtent laisvėje laikomų vištų kiaušinių.
Prekybos tinklas „Iki“ palyginti su praėjusias metais, narvuose laikomų vištų kiaušinių savo parduotuvių lentynose sumažino perpus, o iki 2025 metų planuoja jų visiškai atsisakyti. „Ne narvuose laikomų vištų kiaušinių - laisvai laikomų vištų, ekologiški ir ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai sudaro apie 81 proc. visų mūsų turimų kiaušinių asortimento. Skaičiai rodo, kad eilę metų narvuose laikomų vištų pardavimai mažėja - 2020-aisiais palyginti su 2023-aisiais narvuose laikomų vištų kiaušinių dalis sumažėjo penktadaliu, pernai palyginus su 2022-aisiais - beveik 10 proc. O ant kraiko laikomų vištų kiaušinių pardavimai, savo ruožtu, padidėjo 10 proc“, - statistika pasidalijo I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ atstovė E. Krasauskienė pasidžiaugė, jog nepaisant pastarojo meto ekonominių iššūkių, ne narvuose laikomų vištų kiaušinių dalis nuolat auga. „Ne narvuose laikomų vištų kiaušinių asortimente populiariausi yra 2 numeriu pažymėti kiaušiniai, kurie sudaro 64 proc. viso ne narvuose laikomų vištų kiaušinių asortimento. Nr. 2 pažymėtų kiaušinių pardavimų apimtys, palyginti su 2020 m., išaugo 50 proc., o 2023 m. pardavimai augo dar 4 proc“, - pasidžiaugė E. Krasauskienė. Tiesa, pašnekovė pastebėjo, jog dėl didelės infliacijos 2022 metais, klientai ėmė rinktis mažesnės kainos alternatyvas.
Siekiant prisidėti prie gyvūnų gerovės užtikrinimo, kai kurie prekybos tinklai imasi konkrečių veiksmų. „Lidl Lietuva“ nebeprekiaus privataus prekės ženklo narvuose laikomų vištų kiaušiniais šviežių kiaušinių asortimente nuo 2025-ųjų kovo 1 dienos. Taip pat skirsime dėmesį ir privačių prekės ženklų gaminiams - nuo 2026 metų kovo 1 dienos narvuose laikomų vištų kiaušinių nebenaudos ir privačių prekės ženklų produktų sudėtyse. Jau dabar didelę dalį nuolatinio „Lidl Lietuva“ šviežių kiaušinių asortimento sudaro ne narvuose laikomų vištų kiaušiniai. Iki 2025-ųjų, kol iš asortimento bus išimti narvuose laikomų vištų kiaušiniai, šios dalys bus palaipsniui didinamos.
Prekybos tinklas „Iki“ savo konditerijos gaminiuose - „Su meile IKI“ tortuose, pyraguose ir pyragaičiuose - nuo birželio 1-osios atsisakė narvuose laikomų vištų kiaušinių. Dar 2021 m. prasčiausiomis sąlygomis - narvuose - laikomų paukščių kiaušinių prekyboje palaipsniui mažėja, lyginant su praėjusiais metais šį skaičių „Iki“ sumažino daugiau nei perpus. O nuo 2025 m. planuojama jų visiškai atsisakyti.
| Prekybos tinklas | Įsipareigojimas | Įgyvendinimo data |
|---|---|---|
| Lidl Lietuva | Nebeprekiaus privataus prekės ženklo narvuose laikomų vištų kiaušiniais šviežių kiaušinių asortimente | 2025 m. kovo 1 d. |
| Lidl Lietuva | Narvuose laikomų vištų kiaušinių nebenaudos ir privačių prekės ženklų produktų sudėtyse | 2026 m. kovo 1 d. |
| Iki | Savo konditerijos gaminiuose atsisakė narvuose laikomų vištų kiaušinių. Iki 2025 m. planuoja visiškai atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių šviežių kiaušinių asortimente. | Nuo 2023 m. birželio 1 d. (konditerijoje), iki 2025 m. (visame asortimente) |
tags: #laisveje #laikomu #vistu #kiausiniai