Pesto padažas yra paprastai pagaminamas, sveikas ir gaivus pagardas, padėsiantis nesunkiai leistis į kulinarines improvizacijas. Šis padažas puikiai dera valgant pačius įvairiausius patiekalus. Italijoje jis mėgstamas su makaronais, juo gardinami sumuštiniai, salotos, o kartais netgi sriubos. Pesto itin pamėgtas ir Lietuvoje. Pastebime, kad pirkėjai ne tik dažnai jo ieško parduotuvių lentynose, noriai ragauja klasikines ir neįprastas šio padažo variacijas, ieško naujų skonių, bet ir patys eksperimentuoja savo virtuvėse.
Istorinė kilmė ir tradicijos
Pesto padažas pradėtas gaminti Genujoje, Šiaurės Vakarų Italijoje. Jo receptas pirmą kartą pasirodė 1860 metais, Giovan Battista Ratto kulinarinėje knygoje „Genujos virtuvė“. Originaliame recepte šio padažo sudėtį sudarė trinti česnakai, kedrinės pinijos, baziliko lapai, parmezano ir pekorino kietieji sūriai, jūros druska bei alyvuogių aliejus. Tačiau įvairūs istoriniai šaltiniai rašo, kad pesto padažas iš tiesų atsirado dar viduramžiais.
Legenda pasakoja, kad viename šalia Genujos įsikūrusiame vienuolyne gyveno vienuolis, kuris mėgdavo rinkti vaistažoles. Vieną dieną eksperimentuodamas jis baziliką sumalė kartu su kitais keliais ingredientais. Taip gautas pirmasis istorijos pesto, kuris palaipsniui buvo tobulinamas. Pesto padažas visuomet buvo siejamas su Genujos miestu ir jo kultūra. Šiame mieste kas dvejus metus netgi vyksta pasaulio pesto čempionatas.
Pesto padažas | Kaip pagaminti pesto padažą | Pesto su saulėgrąžom | Pesto with sunflower seeds
Maistinė vertė ir nauda sveikatai
Pesto - ne tik skanus, bet ir sveikas padažas, jame galima rasti daug vitaminų A, C ir geležies. Alyvuogių aliejuje yra nesočiųjų riebalų, kurie gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Pesto padaže taip pat galima rasti ir baltymų, kurie yra svarbūs formuojant stiprius kaulus ir raumenis bei yra būtini sveikai imuninės sistemos veiklai palaikyti. Pesto taip pat yra puikus kalcio šaltinis, vienoje porcijoje pesto gaunama 150 miligramų, arba apie 13-15 procentų suaugusio žmogaus dienos kalcio normos.
„Šventa ketveriukė“: kaip sukurti tobulą pesto
Jo pavadinimas kildinamas iš itališko žodžio pestare, reiškiančio traiškyti arba trinti. Šiais laikais pesto padažais vadinami visi padažai, sudėtyje turintys žolelių, sūrio, alyvuogių aliejaus ir riešutų. Būtent ši šventa ketveriukė ir nukelia bet kokį žolelių padažą į pesto kategoriją.
Pagrindinės sudedamosios dalys:
- Žalumynai: bazilikai, kalendros, petražolės, mėtos, krapai, gražgarstės, špinatai, lapinis kopūstas, morkų ar ridikėlių lapeliai.
- Aliejus: ypač tyras alyvuogių aliejus, avokadų, vynuogių kauliukų ar linų sėmenų aliejus.
- Sūris: Parmiggiano-Reggiano, Pecorino Romano, Grana Padano, brandintas Gouda ar Čederio sūris.
- Riešutai ir sėklos: kedrinės pinijos, graikiniai, anakardžių, migdolų, makadamijų ar žemės riešutai, saulėgrąžos, moliūgų sėklos.
Pesto gaminimo formulė
Žinant šį santykį, pesto padažą galima pasigaminti iš visiškai bet ko, ką turite namuose:
| Ingredientas | Stiklinės dalis | Valgomi šaukštai (v. š.) |
|---|---|---|
| Žalumynai (be kotelių) | 1 stiklinė | 8 v. š. |
| Aliejus | 1/4 stiklinės | 2 v. š. |
| Sūris | 1/4 stiklinės | 2 v. š. |
| Riešutai | 1/8 stiklinės | 1 v. š. |
Receptų įvairovė
Šiuo metu yra daugybė pesto padažo variantų. Jis gaminamas su saulėje džiovintais pomidorais, alyvuogėmis, petražolėmis, mėtomis, kale kopūstais ar netgi žaliaisiais žirneliais. Sicilietiškame pesto vietoj bazilikų naudojami pomidorai, o kedro riešutai pakeičiami migdolais. Aitrusis Kalabrijos pesto gaminamas iš keptų paprikų bei juodųjų pipirų.
Alyvuogių pesto: į smulkintuvą sudėkite česnaką, jūros druską, kedro riešutus, juodąsias alyvuoges, petražoles ir viską sutrinkite. Galiausiai į padažą atsargiai sumaišykite alyvuogių aliejų ir smulkiai tarkuotą parmezaną.
Saulėje džiovintų pomidorų pesto: į smulkintuvą sudėkite česnaką, druską, pipirus, rozmarino lapelius, migdolus bei saulėje džiovintus pomidorus ir viską sutrinkite. Galiausiai į padažą atsargiai sumaišykite alyvuogių aliejų.