Lietuvių migracija į Pietų Afrikos Respubliką (PAR) prasidėjo dar XIX amžiaus pabaigoje, ieškant geresnio gyvenimo ir galimybių. Nors pagrindine emigracijos kryptimi tarpukariu išliko Jungtinės Amerikos Valstijos, dalis lietuvių pasuko į tolimąją Afriką, kur sklido gandai apie galimybę įsikurti ir užsidirbti. Dainius Junevičius, tyrinėjantis šią bendruomenę, pažymi, kad dauguma senosios kartos Pietų Afrikos lietuvių buvo paprasti darbininkai ir amatininkai.
Tarpukariu PAR gyveno apie 400-500 lietuvių, iš kurių didžioji dalis - apie 300 - įsikūrė Johanesburge, kiti - Keiptaune. Kultūrinis gyvenimas tuo metu nebuvo itin intensyvus, tačiau 1939 m. buvo įkurta Lietuvių kultūros draugija. Įdomu tai, kad dauguma šios draugijos narių buvo Lietuvos žydai (litvakai). Iš viso 1920-1940 m. laikotarpiu į PAR išvyko apie 7 215 emigrantų iš Lietuvos.
Litvakų indėlis ir įtaka
Lietuviai dominuoja Pietų Afrikos žydų bendruomenėje mastu, kokio nėra jokioje kitoje pasaulio šalyje. Šiuo metu apie 80 procentų PAR žydų yra litvakai, daugiausia kilę iš Panevėžio, Rietavo, Palangos, Joniškio ir Šiaulių. Ši bendruomenė pasižymi itin plačiu politiniu spektru: nuo komunistų lyderio Joe Slovo iki verslo magnato Sol Kerzner ir veteranės kovotojos prieš apartheido režimą Helen Suzman.
Vienas ryškiausių sėkmės pavyzdžių - verslininkas Samuelis Marksas, gimęs Tauragės rajone 1843 metais. Jis buvo vienas pirmųjų litvakų, atvykusių į Afriką, ir vėliau tapo svarbia figūra Transvalio verslo bendruomenėje, artimai bendravusia su Pietų Afrikos prezidentu Pauliu Krugeriu.
| Laikotarpis | Emigrantų skaičius į PAR |
|---|---|
| 1920-1940 m. | 7 215 |
| Žydų dalis (1920-1940 m.) | 7 200 |
Portretai. Šiaulių istorija. Algimantas Vileikis. Dokumentinis filmas
Šiuolaikinė lietuvių bendruomenė
Nors senoji emigrantų karta po truputį nyksta, ryšiai tarp Lietuvos ir PAR išlieka svarbūs. Šiandien PAR veikia nedidelė lietuvių kolonija, įsikūrusi per pastaruosius 20 metų. Būti emigrantu Pietų Afrikoje reiškia ne tik susidoroti su biurokratija, bet ir išlaikyti ryšį su tėvyne per bendruomeninius renginius.
Daugelis lietuvių emigrantų šiandien susiduria su klausimais dėl saugumo ir gyvenimo sąlygų. Nors bendras saugumo suvokimas šalyje vertinamas kaip nesaugus, ypač didmiesčiuose, bendruomenės organizacijos, tokios kaip „InterNations“, padeda susipažinti su bendraminčiais, organizuoja ekskursijas į Krugerio nacionalinį parką ar socialinius susibūrimus restoranuose.
Svarbūs aspektai gyvenantiems PAR:
- Socialinis gyvenimas: Susitikimai su tautiečiais padeda geriau suprasti vietos kultūrą.
- Pilietybė: Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnis numato atvejus, kai Lietuvos pilietybė gali būti atkurta neatsisakant kitos šalies pilietybės.
- Veikla: Nuo skrydžių mokymų iki kultūrinių renginių - bendruomenė siūlo įvairias galimybes praleisti laisvalaikį.
Nors atstumas tarp šiltos Pietų Afrikos ir šaltos Lietuvos yra milžiniškas, noras išsaugoti ryšį su savo šaknimis išlieka gyvas. Dr. Mendel Kaplan, pasaulinio lygio litvakų filantropas, buvo vienas iš tų, kurie savo darbais stiprino šį trapų, bet svarbų tiltą tarp dviejų valstybių.
tags: #lietuvis #pietu #afrikos #respublikoje