Lietuvos folkloras pasižymi gausiu įvairių mažosios formos žodinės liaudies kūrybos sluoksniu. Tarp jų ypač išskirtinės yra patarlės (lot. proverbia; angl. proverbs), kurios apibendrina didesnes folkloro formas, tokias kaip pasakos, pasakėčios ir legendos.
Patarlės yra bendro pobūdžio išminties išraiška, perduodama iš praeities į dabartį. Daugelis patarlių siekia labai senus laikus, atspindėdamos paprastą gyvenimo patirtį, perkeltą į filosofinę plotmę. Jose glūdi gilesnių pirminių tekstų nuorodos, o kasdienėje kalboje jos išlaiko užkoduotą senovės tradicijų atmintį. Žmonės jas nuolat vartoja kasdieniuose pokalbiuose, padedantys abipusiam supratimui.
Duonos atspindys lietuvių patarlėse
Lietuvių kultūroje duona užima itin svarbią vietą, o tai atspindi ir gausus patarlių skaičius. Trečiokai skaitė patarles apie duoną ir kalbėjo apie jos vaidmenį lietuvių kultūroje. Štai keletas iš jų, perteikiančių gilią išmintį ir vertybes:
- „Sūnų, žmoną ir duoną privalai gauti iš savo gimtojo kaimo.“
- „Karalius ieško trupinio.“
- „(Juodos rankos - balta duona, baltos rankos - juoda duona).“
Taip pat patarlės įsipina ir į kalendorines tradicijas. Pavyzdžiui, „Šv. su duona, ragaišiu, su medaus uzbonu“ reiškia, kad per Šv. Joną nuėmus derlių, jau galima mėgautis šviežiu medumi ir naujo derliaus produktais. Šios patarlės parodo ne tik duonos svarbą kasdieniame gyvenime, bet ir jos sąsajas su darbu, šeima bei tradicinėmis šventėmis.
Duona lietuvių kultūroje ir švietime
Duona yra neatsiejama lietuvių kultūros dalis, o jos reikšmė perduodama iš kartos į kartą. Mokiniams svarbu pažinti šią tradiciją ir suprasti jos gylį. Trečiokai ragavo duonos, kurią kepė mokytoja Aušra, žiūrėjo trumpus vaizdo įrašus iš Anykščių ir Žemaitijos apie duonos kepimą. Jie taip pat skaitė J. Degutytės eilėraštį „Juokias duonelė“, taip giliau įsitraukdami į duonos, kaip kultūros simbolio, sampratą.
Nereali naminė kvietinė duona
Šiuolaikinės duonos vartojimo tendencijos ir maisto švaistymas
Bėgant laikui aplinkybės keitėsi, kito ir žmonių gerovė. Tai lėmė, kad į reiškinius imta žvelgti skirtingai. Nors tradicinė duonos svarba išlieka, šiuolaikinėje visuomenėje susiduriama su maisto, įskaitant duoną, švaistymo problema. Maistas švaistomas visoje gamybos, pardavimo ir vartojimo grandinėje. Pusė jo prarandama dar nepasiekus namų ūkių, o kita pusė išmetama namuose.
„Remiantis įvairiais tyrimais, kiekviena šeima kasmet išmeta pakankamai maisto, kad užpildytų standartinę vonią“, - teigė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius, pristatydamas tyrimo duomenis. Pasak Gurevičiaus, padėtis Lietuvoje nėra ypač bloga, palyginti su Vakarų Europa ir JAV. Internetinė apklausa parodė, kad 58 procentai išmeta labai mažai. Nepaisant to, dar turime kur tobulėti: 15 procentų žmonių mano, kad išmeta daugiau nei turėtų, o kas penktas išmesto maisto kiekius apibūdina kaip „protingus“. Jaunesni nei 34 metų asmenys turėtų labiausiai susirūpinti maisto švaistymu, nes ši amžiaus grupė prisipažino išmetanti daugiausiai.
Duonos švaistymas ir jo priežastys
Kalbant apie konkrečius maisto produktus, į šiukšliadėžę dažniausiai keliauja balta ir ruginė duona - 29 procentai respondentų pranešė, kad ją išmeta. Respondentai taip pat nurodė, kad dažnai išpila pieną, išmeta obuolius ir pomidorus, salotas, bulves, bananus ir kitus vaisius. Varpas ir grietinė yra dažniausiai išmetami pieno produktai. Tačiau būtent duona išlieka viena dažniausiai išmetamų produktų.
„Maisto banko“ atlikta apklausa atskleidė pagrindines maisto švaistymo priežastis:
„Noras gausiai vaišintis per šventes yra dažniausia maisto išmetimo priežastis. Keturiasdešimt du procentai nurodė, kad išmeta maistą, kuris nėra suvalgomas šeimos susibūrimų metu. Ši tendencija labiau paplitusi miesteliuose ir kaimo vietovėse, o ne miestuose“, - komentuoja S. Gurevičius. Tik šiek tiek mažiau žmonių nurodė, kad išmeta ir kasdienių valgių likučius.
Be to, maisto švaistymą lemia ir kitos priežastys:
- Kita populiariausia maisto švaistymo priežastis - pamiršimas, kas laikoma šaldytuve ar šaldiklyje - šią priežastį nurodė trečdalis respondentų.
- Dar 20 procentų nurodė, kad perka per daug, o dar 15 procentų teigia, kad perka maistą per didelėse pakuotėse.
- Pasak „Maisto banko“ vadovo, pusė respondentų išmeta maistą, nes bijo apsinuodyti, trečdalis nenori valgyti nepatrauklių likučių, o penktadalis respondentų tiesiog pavargsta valgyti tą patį kelias dienas iš eilės.
Tačiau daugumai maisto išmetimas nėra malonus dalykas: tik 16 procentų nesijaučia blogai jį išmesdami.
Pagrindinės maisto švaistymo priežastys Lietuvoje (2020 m. duomenimis)
| Priežastis | Respondentų dalis (%) |
|---|---|
| Maistas, nesuvalgytas švenčių metu | 42 |
| Kasdienių valgių likučiai | Apie 40 |
| Pamiršimas, kas laikoma šaldytuve/šaldiklyje | 33 |
| Nupirkta per daug | 20 |
| Per didelės pakuotės | 15 |
| Baimė apsinuodyti | 50 |
| Nenoras valgyti nepatrauklių likučių | 33 |
| Nusibosta valgyti tą patį kelias dienas | 20 |
Maisto švaistymo poveikis aplinkai ir visuomenei
Maisto švaistymo pasekmės yra plačios ir reikšmingos. Dauguma respondentų supranta, kad maisto švaistymas lemia tokių išteklių, kaip žemė, vanduo, darbo jėga ir energija, švaistymą - 70 procentų nurodė, kad apie tai žino. Trečdalis respondentų sutiko, kad ši problema prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo.
Tačiau tik vienas iš dešimties susimąstė, kaip maisto švaistymas didina miškų naikinimą, ir tik vienas iš penkių manė, kad tai prisideda prie biologinės įvairovės mažėjimo. Penkiolika procentų respondentų manė, kad maisto švaistymas neturi jokio neigiamo poveikio aplinkai.
Pasak Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos, beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto prarandama arba iššvaistoma, o 28 procentai dirbamos žemės auginami produktai niekada nesuvartojami. Maisto švaistymas taip pat lemia 38 procentų visos ūkiuose sunaudojamos energijos praradimą, o vien Europoje išmestas maistas galėtų pamaitinti 200 milijonų žmonių per metus.
Atsakingas vartojimas ir tvarumas
Lietuviai siekia pirkti ir vartoti atsakingai. Eidami apsipirkti, beveik 90 procentų respondentų pasitikrina, kokio maisto turi namuose, o pusė respondentų sudaro pirkinių sąrašą. Tokius sąrašus dažniausiai naudoja aukštesnio išsilavinimo asmenys; tačiau didesnių miestų gyventojai juos sudaro rečiau nei gyvenantieji kaimo vietovėse.
Dvidešimt procentų respondentų niekada neperka maisto su nuolaida, jei nėra tikri, kad jį suvalgys, tačiau lygiai tiek pat žmonių tai daro dažnai arba visada.
„Šie apklausos duomenys teikia vilties, kad galime dar labiau pagerinti situaciją. Šiuo metu „Maisto bankas“ išgelbsti nuo išmetimo ir išplatina apie penkis tūkstančius tonų maisto per metus, tačiau galėtume išgelbėti tris ar net keturis kartus daugiau, jei turėtume daugiau pajėgumų tai padaryti“, - teigia „Maisto banko“ vadovas S. Gurevičius.
„Norime paskatinti visus vartoti atsakingiau, susilaikyti nuo nereikalingų maisto pirkimų ir elgtis su maistu tvariau savo namų ūkyje. Taip galėtume prisidėti prie tvaresnio gyvenimo būdo formavimo“, - sako Jūratė Cvilikienė, tyrimo partnerio „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Apklausą apie maisto švaistymą 2020 m. lapkričio mėnesį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“, „Maisto banko“ ir „Swedbank“ užsakymu. Apklausta 1001 šalies gyventojas nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
tags: #lietuviskos #patarles #apie #duona