Dešimtąjį sezoną švenčiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru pakvietė visus žiūrovus jungtis prie „Lietuviško kino nakties“ ir visame pasaulyje nemokamai žiūrėti restauruotą Arūno Žebriūno filmą „Riešutų duona“.
„Džiaugiamės, kad „Kino po žvaigždėmis“ sezono pradžia nuvilnijo nuo mažiausių Lietuvos miestelių iki didžiausių pasaulio miestų. „Lietuviško kino nakties“ iniciatyvoje dalyvavo daugiau nei 50 vietovių“, - džiaugėsi organizatoriai.
„Riešutų duona“ - tai ne tik romantinė juosta apie meilę, bet ir kultūrinis fenomenas, jau daugiau nei keturis dešimtmečius jaudinantis žiūrovų širdis. Šiemet, restauruotas ir suskaitmenintas, filmas vėl atgimė, tapdamas „Lietuviško kino nakties“ ašimi ir suvienydamas tūkstančius lietuvių visame pasaulyje.
„Riešutų duonos“ fenomenas: meilė, nostalgija ir gerumas
Filmas „Riešutų duona“, nors sukurtas daugiau nei prieš keturis dešimtmečius, aktualus ir gyvas iki šiol. Režisieriaus Arūno Žebriūno romantinė juosta apie meilę, sukurta pagal Sauliaus Šaltenio apsakymą, didelio populiarumo sulaukė 1978 m. Sauliaus Šaltenio romano motyvais sukurta „Riešutų duona“ pasakoja apie dvi šeimas ir jaunuolių Liukos bei Andriaus meilės istoriją. 1978-aisiais sukurtas filmas - išskirtinė kino juosta, turinti daug ironijos.
A. Žebriūno „Riešutų duona“ pasirinkta neatsitiktinai. Tai filmas, kuris jaudina ir po daugelio metų, filmas, kurio eilutes, dainas, nutikimus žmonės ir toliau perkelia į savo kalbą. „Riešutų duona“ turi stiprų emocinį užtaisą, todėl pasirinkimas buvo vienareikšmis. Kino teatro „Pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė teigia, kad filmas „Riešutų duona“ jau tapęs daugelio gyvenimo dalimi: „Tokie posakiai kaip, pavyzdžiui, „myliu tave žvėriškai žvėriškai“ cituojami ir vis prisimenami. Todėl pasirinkome šiuo filmu pradėti ir „Kino po žvaigždėmis“ sezoną, juk tai juosta, kuri nesensta.
„Riešutų duona“ - tai filmas, kuris paliečia giliausias žmogaus emocijas. Tai istorija apie pirmąją meilę, šeimos santykius, kaimo gyvenimą ir amžinas vertybes. Filme skamba kultinė frazė „Aš tik norėjau pasakyti, kad tu man žvėriškai žvėriškai…Ir aš tave labai labai“, kuri tapo daugelio įsimylėjėlių simboliu.
Filmo aktoriai Elvyra ir Algirdas Latėnai, suvaidinę Liuką ir Andrių, teigia, kad „Riešutų duona“ yra filmas, kuris pripildo gerumo, nostalgijos ir meilės. „Žiūrėdami į anūkus ar pagyvenusių žmonių poras matome tą patį. Amžinas dalykas kaip pasaulis - pirma meilė ištinka visus, kurios niekada neužmiršime. „Lietuviško kino nakties“ dalyviams linkime nebijoti prisiminti savo kvailų situacijų, kurios yra pačios brangiausios. Žiūrint šį filmą turi būti gera Lietuvoje ir labai šaunu, kad jį pamatys visame pasaulyje. Pažiūrėjus „Riešutų duoną“ užplūs gerumas, nostalgija, meilė, o tai ir svarbiausia“, - filmo ilgaamžiškumo paslaptį atskleidžia ir renginyje sudalyvauti kviečia lietuviškuosius Romeo ir Džuljetą - Liuką Kaminskaitę ir Andrių Šatą - suvaidinę Elvyra ir Algirdas Latėnai.
„Kinas po žvaigždėmis“ ir „Lietuviško kino naktis“: dešimtmetį trunkanti tradicija
Jau dešimtmetį didžiausius kokybiško kino po atviru dangumi seansus rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ šiemet pasitiko jubiliejų su ypatinga iniciatyva - „Lietuviško kino naktimi". Ši iniciatyva, įgyvendinta kartu su Lietuvos kino centru, siekė lietuviška kino klasika suvienyti viso pasaulio lietuvius.
Pasak „Kino po žvaigždėmis" vadovės Andrės Balžekienės, mintis surengti „Lietuviško kino naktį" kilo svarstant, kaip pranokti praėjusių metų sėkmę, kai Katedros aikštėje buvo rodomas Raimundo Banionio filmas „Vaikai iš Amerikos viešbučio". Šiemet norėta šią patirtį padovanoti didesniam ratui žmonių.
„Kartą pagalvojau, kad lietuvius, esančius visame pasaulyje, sutraukia „Tautiška giesmė“ arba sporto varžybos. Jei taip, tai kodėl negalėtų sutraukti lietuviškas kinas, kurį galėtume žiūrėti vienu metu?
„Pernai Vilniaus Katedros aikštėje surengę nemokamą Raimundo Banionio „Vaikų iš Amerikos viešbučio“ seansą įsitikinome, kad žmonės yra išsiilgę lietuviškos kino klasikos. Svarstėme, kaip šią emociją galėtume padovanoti dar didesniam ratui žmonių. Ši iniciatyva iš karto sulaukė didelio susidomėjimo iš įvairių bendruomenių.
„Didieji Europos miestai kaip Londonas ar Paryžius kine po atviru dangumi nuo seno rodo savo kino klasiką. Smagu, kad klasika vėl yra žiūrima Lietuvoje ir kad galime pristatyti svarbiausius filmus aukščiausioje kokybėje, - teigia Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Dovilė Butnoriūtė. - Vyresnės kartos žiūrovus su legendiniais lietuviškais filmais sieja glaudus emocinis ryšys. Tačiau ne mažiau svarbu su jais supažindinti ir jaunąją kartą. „Lietuviškos kino nakties“ metu pamatysite filmą, jaudinantį visus.
Geografinis išplėtimas: nuo Lietuvos iki pasaulio
„Lietuviško kino naktis" išsiplėtė ne tik geografiškai, bet ir virtualiai. Rugpjūčio 5 d. filmas buvo nemokamai prieinamas online, „Žmonės Cinema" platformoje, todėl pamatyti „Riešutų duoną" turėjo galimybę ir tie, kurie negalėjo atvykti į vietas, kur buvo rodomas filmas. Iniciatyva apėmė ne tik didžiuosius Lietuvos miestus, bet ir mažesnius miestelius bei užsienio lietuvių bendruomenes.
Filmas buvo rodomas Vilniaus Katedros aikštėje, Kaune prie pilies, Panevėžyje prie kino centro „Garsas", Nidos prieplaukoje, Druskininkų miesto pramogų aikštėje ir dar 50 vietų visoje Lietuvoje bei pasaulyje. Užsienio lokacijos apėmė Graikiją, Austriją, Los Andželą ir kitas šalis.
„Lietuviškos kino nakties“ seansai vyks ne tik didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ar Alytuje. Prie iniciatyvos jungiasi ir Druskininkai, Palanga, Jurbarkas, Raseiniai, Anykščiai, Pasvalys, Kupiškis, Neringa, Žiežmariai, Baisiogala, Nida, Gelgaudiškis, Žemaičių Kalvarija, Salos.
Žiūrovų reakcija ir filmo suvienijanti galia
„Lietuviško kino naktis" sulaukė didžiulio susidomėjimo ir palaikymo. Beveik 15 tūkst. žiūrovų Lietuvoje ir pasaulyje vienu metu žiūrėjo „Riešutų duoną". Pasak A. Balžekienės, renginys įrodė, kad lietuviškas kinas gali suvienyti ne prasčiau nei sporto varžybos ar tautiškos giesmės giedojimas.
Rašytojas Saulius Šaltenis, kurio apsakymo motyvais sukurtas filmas, džiaugėsi, kad jo kūrinys išlieka gyvas ir aktualus. Jis teigė, kad reikia rašyti apie tokius dalykus, kurie amžini, nesistengiant įtikti aktualijoms.
Kultinė E. Piškinaitės ir A. Pernai žurnalui „Legendos“ kalbinti pagrindiniai juostos aktoriai juokdamiesi prisipažino, kad dabar daug lengviau žiūri į save ekrane - tarsi kitomis akimis, vis mažiau pretenzijų sau turi, kad galėjo vieną ar kitą sceną geriau suvaidinti.
„Įdomiau ne save filme stebėti, o kai giliai iš pasąmonės ima kokie nors prisiminimai lįsti: kai tą sceną vaidinome, įvyko tai, o šitoje vietoje pajutai tai... - prisimena Algirdas. - Filme nušauna karvę ir ji krinta žemėn, bet realybėje juk jos niekas nešaudė: ją šnapsu girdė, kad nukristų. Tai atrodė humaniškiau, nei migdomuosius vaistus leisti... Kaip dabar matau: kameros jau sustatytos, šviesa nutaikyta, saulė, debesys - viskas idealiai tinka, tada šeimininkas karvę pražiodo ir ima jai į gerklę pilti šnapsą. Pila, pila, pila... Vargšė karvė pamažu ima klupti... O dzūkelis šeimininkas: „Da vienu neškyt! Da vienu...“ Galiausiai karvė apglemba ir atsigula.“
Tyli, rami tuomet antro kurso studentė Elvyra daugiau baiminosi, nei džiaugėsi, kad vaidins kine. Jai tai buvo pirmas vaidmuo ir dar pagrindinis. „Pats baisiausias ir nejaukiausias buvo pirmas filmavimas: iš vakaro atvažiuoju į Druskininkus, kitą rytą - jau į Žiogelių kaimą, ir nei labas, nei viso gero, bandymuose nesusitikusius mus su Algirdu iškart suguldė į lovą! Pati pirma scena, kurią filmavome, buvo lovos scena! Baisu, nejauku... Gal režisieriui ir reikėjo to natūralaus, nesuvaidinto nejaukumo, bet, man atrodo, išėjo kiek per daug užspausta“, - prisimena Elvyra. Žmonai pritaria Algirdas: „Ir man ta pirma scena tapo tokiu nokdaunu. Aš juk irgi maniau, kad mes kažkaip susitikę pirmą kartą susipažinsime, pasikalbėsime... O čia: „Gulkit. Filmuojam.“ Matėsi, kad ir pats režisierius Arūnas Žebriūnas pasimetęs buvo: gal jis irgi bijojo tos scenos, todėl ir norėjo ją pirmą kuo greičiau nufilmuoti?
Lietuviskas filmas visos serijos ( 1-5 )
„Kinas po žvaigždėmis“: programa ir ateities planai
Nors „Lietuviško kino naktis" jau nuvilnijo, „Kinas po žvaigždėmis" tęsia savo veiklą Vilniuje, pristatydamas plataus spektro filmų programą. Programoje galima rasti tiek kino klasikos, tiek naujienų, tiek dokumentikos. Žiūrovai galės mėgautis tokiais filmais kaip „Briliantinas", „Modernūs laikai", „Hirošima, mano meile", „Nasrai", „Medaus šalis", „Kusama", „Bohemijos rapsodija", „Išgyventi vasarą", „Taip gimė žvaigždė" ir kitais.
„Kinas po žvaigždėmis“ gimtadienio proga pristato plataus spektro filmų programą: nuo išskirtinių premjerų ar visų pamiltos klasikos iki legendinių siaubo filmų. Didžiausiais ir gražiausiais lauko kino seansais Lietuvoje bus galima mėgautis nuo rugpjūčio 6 d. iki rugsėjo 6 d.
Ateityje planuojama išplėsti „Kino po žvaigždėmis" programą ir į kitus miestus, tačiau tai yra sudėtingas projektas, reikalaujantis didelių investicijų ir pastangų. Svarbu užtikrinti tą pačią kokybę, kurią žiūrovai jau įprato matyti Vilniuje.
| Miestas | Vieta |
|---|---|
| Vilnius | Katedros aikštė |
| Kaunas | Šalia Kauno pilies |
| Panevėžys | Aikštė prie kino teatro „Garsas“ |
| Šiauliai | Kino muziejus |
| Alytus | Miesto sodas |
| Palanga | Kultūros pieva „I love Palanga“ |
| Raseiniai | Maironio parkas |
| Anykščiai | L. ir S. Šaltenių parkas |
| Nida | Nidos prieplauka |
| Druskininkai | Miesto pramogų aikštė |