Manau, kad taip jautėsi mano mokiniai, pasiklydę tarp daiktavardžių linksniavimo taisyklių. Panašiai jaučiausi ir aš, kaskart suprasdama, kad linksnių pavadinimai dar neišmokti, daiktavardžių linksniuotės neperprastos.
Daiktavardžių linksniavimo galima mokytis ir žaidžiant, sprendžiant galvosūkius, atliekant netradicines užduotis. Sunkiai sukaupiantiems dėmesį, neturintiems motyvacijos vaikams mokytis padeda žaidimai. Vietoj nuobodaus mechaniško žodžių linksniavimo šiandien vaikai žaidė stalo žaidimą „I daiktavardžių linksniuotė“, kurį sudaro du kauliukai: vienas su taškais, žyminčiais skaičius, kitas su paveikslėliais, kuriuos žaidimo metu reikia priderinti prie nurodytų veiksmažodžių. Nieko sudėtingo, tačiau vaikams buvo smagu. Tai patvirtino ir Arnas - berniukas, kuris įstengia sutelkti dėmesį ne daugiau kaip penkioms minutėms, pasakęs, kad jam šiandien buvo labai įdomu ir jis daug pasiekė. Toks savarankiškas vaiko įsivertinimas, manau, yra kiekvieno mokytojo svajonė!
I ir II daiktavardžių linksniuotėms įtvirtinti sukūriau žaidimą „I ir II daiktavardžių linksniuotės BINGO!“ Iš pradžių vaikai beveik negalvodami sudėliojo žetonus ir smagiai šaukė „BINGO!“ Pasiūlius išlinksniuoti klaidingai nurodytus žodžius, jie greitai įsitikino, kad greitis ne visada padeda išvengti klaidų. Smagu, kad žaidimas ne tik pagilino žinias, bet ir vaizdžiai pademonstravo lietuvių liaudies išminties „devynis kartus pamatuok, o dešimtą kirpk“ prasmę. Beje, vaikams patiko ne tik žaidimas, bet ir sudėliotų kortelių figūros - jie labai smagiai apžiūrinėjo ir aptarinėjo savo ir draugų korteles, primenančias spalvotą mozaiką.
Šiandien mano penktokai, skaitydami pasakojimą apie Jokūbo svajonę, gilino žinias apie I, II ir III daiktavardžių linksniuotes, prisiminė veiksmažodžių valdymo dėsningumus, susipažino (kai kas jau buvo susipažinęs) su naujais gyvūnų pavadinimais. Surašę ilgokame tekste trūkstamas galūnes, vaikai rado laiko ir pasvajoti, o po to gavo spalvinimo užduotį, kuri padės jiems įsivertinti savo žinias ir gebėjimus kaityti daiktavardžius skaičiais ir laikais bei jungti juos su veiksmažodžiais. Spalvinimo užduotis ne tik atliks vertinimo funkciją, ji lavins vaikų dėmesį, pastabumą ir atmintį. Gaila, kad neužteko pamokos laiko, ir nepamačiau galutinio užduoties rezultato, tačiau tikiuosi, kad penktokėliams patiks ir spalvinimo procesas, ir jo rezultatas.
Daiktavardžio "pietūs" linksniavimas bendrinėje kalboje
Daiktavardis "pietūs" yra vyriškosios giminės daugiskaitinis daiktavardis. Jo linksniavimo forma bendrinėje kalboje yra tokia:
- Vardininkas: pietūs
- Kilmininkas: pietų
- Naudininkas: pietums
- Galininkas: pietus
- Įnagininkas: pietumis
- Vietininkas: pietuose
- Šauksmininkas: pietūs
Daiktavardžio "pietūs" linksniavimas tarmėse
Lietuvių kalbos tarmės pasižymi savitais daiktavardžių linksniavimo ypatumais. Šiame straipsnyje aptariami kai kurie daiktavardžio "pietūs" linksniavimo skirtumai įvairiose tarmėse.
Širvintų krašto tarmėse pastebimi tam tikri daiktavardžių morfologiniai ypatumai. Šiaurinėje Širvintų dalyje, skirtingai nei pietinėje, vienbalsina tvirtagalius atviro žodžio galo dvibalsius -ai, -au, -ei, -ui. Kai kurių pietinės dalies atstovų kalboje jaučiamas silpnas lenkų kalbos akcentas. Šiaurinė dalis fonetinio lenkų kalbos poveikio nepatyrė.
Šiaurinių širvintiškių daiktavardžio morfologinė sistema pasižymi tam tikrais ypatumais: kategorijomis, kamienais, paradigmomis, vertikaliu ir horizontaliu sinkretizmu, natūraliąja kamienų hierarchija ir susigrupavimu pagal panašumą, jų stabilumu ir produktyvumu.
Pietinių pietų aukštaičių šnekamosios kalbos daiktavardžių skaičiaus ir giminės kategorijos vartojamos panašiai kaip netarminėje kalboje, šiaurinių širvintiškių ir Joniškio šnektose.
Daiktavardžio paradigmų produktyvumas
Daiktavardžio paradigmų produktyvumas priklauso nuo skolinių morfologinio įforminimo ir fleksijų varijavimo. Lietuvių kalbos daiktavardžio fleksijų sistemos produktyvumas ir kaita stebima nuo bendrinės rašomosios kalbos formavimosi laikų.
Moksliniai tyrimai ir naujos klasifikacijos
Šiame straipsnyje nagrinėjamas daiktavardžio "pietūs" linksniavimas lietuvių kalboje, atsižvelgiant į bendrinės kalbos normas ir tarmių ypatumus. Straipsnyje remiamasi naujausiais moksliniais tyrimais, siekiant pateikti išsamią ir aktualią informaciją apie šio daiktavardžio linksniavimo ypatumus.
Remiantis natūraliosios morfologijos teorinėmis koncepcijomis, bandoma naujai pažvelgti į daiktavardžio klasių sistemą, pateikti naują klasifikaciją, kuri sudaroma atsižvelgiant ne tik į galūnes, bet ir į akcentinius bei morfonologinius kitimus tapačiose morfemose. Naujai klasifikuojant daiktavardžius ypatingas dėmesys skiriamas fleksijų panašumams paradigmose, jų ikoniškumo požymiui.
Klasifikuojant lietuvių kalbos daiktavardžius sudaromi du hierarchiniai medžiai, kurių skiriamasis požymis - gramatinė giminės kategorija. Ankstesnėse klasifikacijose neišvengta abiejų giminių painiojimo vienoje klasėje, kuris sunkina daiktavardžio linksniavimo tipų įvairovės ir sistemiškumo suvokimą. Lietuvių kalbos daiktavardžiai čia teikiamoje klasifikacijoje pirmiausia pagal gimines skirstomi į didžiausias klases - makroklases.
Analizuojant medžiagą remiamasi trimis pavyzdžių formomis - vienaskaitos vardininku, daugiskaitos naudininku ir daugiskaitos galininku. Vienaskaitos vardininkas ir daugiskaitos naudininkas svarbūs nustatant linksniavimo tipą, o daugiskaitos galininkas kartu su daugiskaitos naudininku - nustatant mikroklases, atitinkančias lietuvių kalbos kirčiuotes. Kai kurioms mikroklasėms prireikia ir ketvirtosios formos, kurios kamiene vyksta morfonologiniai kitimai.
Šioje monografijoje pateikiamas apibendrintas daiktavardžio gramatinių kategorijų vaizdas, sisteminiai ir netipiniai gramatiniai požymiai, atskleidžiamas pietų aukštaičių patarmės nevientisumas, aiškios ir tikėtinos kaitos tendencijos, bet ji jokiu būdu neaprėpia visų galimų tyrimo aspektų ir problemų. Tačiau šis darbas padeda numatyti tolesnių tyrimų kryptis ir gaires, kurios ateityje neabejotinai leis patikslinti, praplėsti čia pateiktas prielaidas ir įžvalgas.
Straipsnyje siekiama statistiškai įvertinti ir aptarti daiktavardžių kategorijų vartojimo dažnumo polinkius pietinių pietų aukštaičių šnekamojoje kalboje. Medžiaga imta iš straipsnio autorės sudarytos knygos „Marcinkonių šnektos tekstai“ (2006) ir „Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno“ kartotekos. Iš nurodytų šaltinių iš viso užrašyta 16071 daiktavardžių linksnių forma. Taigi gramatinių kategorijų dažnumas padeda atskleisti tarmės (šnektos) universalijas ir pagrįsti stebėjimais paremtas prielaidas apie retus arba specifinius vartosenos atvejus.
Tačiau linksnio kategorija, kuri morfologijos teorijose laikoma viena iš sudėtingiausių, tirtina toliau, atsižvelgiant į įvairius veiksnius (daiktavardžių leksines reikšmes, linksnių funkcijas, kalbėjimo situaciją ir kt.).
Lietuvių kalbos pamoka | Linksniai (3-6 kl) VHM TV
tags: #linksniavimas #daiktavardzio #pietus