Lizocimas, natūraliai randamas vištos kiaušinio baltyme, pasižymi unikaliomis antibakterinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, todėl jis yra gyvybiškai svarbus baltymas įvairiose srityse. Šiame išsamiame tyrime siekiama išnagrinėti įvairius metodus, naudojamus lizocimui išgryninti iš vištos kiaušinio baltymo. Norint gauti didelį grynumą ir išeigą, būtina suprasti ir įvaldyti išskyrimo metodus. Straipsnyje apžvelgiami svarbiausi aspektai, įskaitant biologinę lizocimo reikšmę, išsamų gryninimo procesą, rinkoje esančius prietaisus, konkurencingas alternatyvas ir išsamų metodų palyginimą.
Kiaušinio sandara ir maistinė vertė
Kiaušiniai yra neatsiejamas Velykų stalo valgis ir vienas vertingiausių maisto produktų, juose daug žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Vidutinio dydžio kiaušinis (60 g) turi apie 85 kcal, 7 g riebalų ir 8 g baltymų. Baltymai yra didelės maistinės vertės, tai reiškia, kad kiaušinių baltymai gali būti lengvai paverčiami kūno baltymais. Du trečdaliai kiaušinyje esančių riebalų sudaro mono ir polinesočiosios riebalų rūgštys. Kiaušiniuose taip pat gausu vitaminų (ypač A, E, B2, folio rūgšties ir biotino), taip pat mineralų (cinko ir geležies) bei vitamino D. Kiaušiniai dažnai vartojami ruošiant įvairius kulinarijos ir konditerijos gaminius.
Pagrindinės kiaušinio dalys
- Lukštas (kevalas): sudarytas iš kalcio ir magnio karbonatų bei organinių medžiagų, jo svoris sudaro maždaug 13 proc. viso kiaušinio svorio.
- Baltymas: užima 57 proc. kiaušinio masės. Kiaušinio baltymas nedirgina virškinamojo trakto sienelės, todėl sėkmingai vartojamas dietinėje mityboje. Vištos kiaušinio didžiausią dalį sudaro baltymas. Jame gausu visaverčių baltymų, mineralinių medžiagų (Na, Ca, Fe, P, Cl, S, Hg, Cu ir kt.), B grupės vitaminų. Vištų kiaušinis yra vienintelis maisto produktas, kurio baltymą žmogaus organizmas įsisavina iki 97-98%. Kiaušinio baltymus ypač mėgsta sportininkai dėl puikaus jų pasisavinamumo, taip pat baltyme esančios medžiagos skatina raumenų ląstelių augimą ir apsaugo nuo raumenų pažaidos, vykstančios sporto metu bei dirbant sunkų fizinį darbą.
- Trynys: labai maistingas ir sudaro apie 30 proc. kiaušinio masės. Trynyje yra apie 32 proc. riebalų, apie 16 proc. baltymų, 0,2 proc. angliavandenių ir 1,1 proc. mineralinių medžiagų. Mineralinių medžiagų trynyje dvigubai daugiau negu baltyme, gausu ir vitaminų - A, D, E, B1, B2, PP, B12, biotino ir kitų. Vištų kiaušiniuose yra cholino - tai svarbi medžiaga, susijusi su atminties funkcijomis. Didelio kiaušinio trynys turi net 200-300 mg cholesterolio. Todėl žmonėms, kurie turi padidintą cholesterolio kiekį kraujyje rekomenduojama riboti jo suvartojimo kiekius. Bet tai ne visada tiesa, nes su maistu mes gauname mažą kiekį cholesterolio, o didžiausią jo dalį pagamina mūsų kepenys. Jei per dieną vidutiniškai suvartosite vieną kiaušinį teigiama, kad neturės jokios įtakos jūsų cholesterolio kiekiui kraujyje. Įprastai vienu metu mes valgome daugiau nei vieną, tai skaičiuokite vidurkį per savaitę ir matysite kiek suvartojate.
Skirtingų kiaušinių rūšių sudėtis ir privalumai
Naminių paukščių - vištų, kalakutų, ančių, žąsų, putpelių kiaušinių sudėtis skiriasi nedaug. Palyginus su vištų kiaušiniais, putpelių kiaušiniai turi daugiau amino rūgščių, geležies, fosforo ir vario, taip pat kai kurių vitaminų, tačiau juose nėra vitaminų D, E, B12. Kiaušinių sudėčiai įtakos gali turėti lesalo sudėtis, metų laikas bei kiaušinių dėjimo intensyvumas. Vištų lesalų sudėtis labiau daro įtaką kiaušinių trynių sudėčiai, bet visiškai neturi įtakos baltymams.
Tyrimas atliktas tiriant šešių skirtingų laisvai ganomų vištų augintojų parduodamus kiaušinius ir oficialią USDA (Jungtinių valstijų žemės ūkio departamento) informaciją apie standartinių, pramoniniu būdu gaunamų vištų kiaušinių maistinę vertę. Rezultatai atskleidė šiuos laisvai ganomų vištų kiaušinių privalumus:
- 1/3 mažiau cholesterolio
- 1/4 mažiau sočiųjų riebalų
- 2/3 daugiau vitamino A
- 2 kartus daugiau Omega 3
- 3 kartus daugiau vitamino E
- 7 kartus daugiau beta karotino
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) išnagrinėjusi mokslinius tyrimus, patvirtino, kad kiaušiniai yra vienas turtingiausių Omega-3 riebalų rūgščių šaltinių, nes viename kiaušinyje yra 100-150 mg šios rūgšties. Mokslininkų nuomone, norint palaikyti normalią smegenų funkciją ir išsaugoti regėjimą, žmogus per parą turi suvalgyti 2 kiaušinius.
| Cheminė sudėtis | Vištų, % | Putpelių, % |
|---|---|---|
| Baltymų | 12-13 | 15-16 |
| Riebalų | 12-13 | 16-20 |
| Angliavandenių | 1 | 1,2 |
| Mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, geležies) | 0,8 | 2-2,2 |
| Vitaminų (A, B, D, E) | - | 2-2,5 karto daugiau |
| Energinė vertė | 155-160 kcal | 220-240 kcal |
Lizocimo biologinė reikšmė ir antibakterinės savybės
Išsami lizocimo biologinės reikšmės analizė atskleidžia, kad lizocimas, natūraliai randamas vištos kiaušinio baltyme, pasižymi unikaliomis antibakterinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, todėl jis yra gyvybiškai svarbus baltymas įvairiose srityse. Jo biologinė reikšmė slypi jo gebėjime katalizuoti peptidoglikanų, esančių bakterijų ląstelių sienelėse, hidrolizę, taip sukeliant ląstelių lizę ir mirtį. Šis mechanizmas suteikia lizocimui platų antibakterinį aktyvumą prieš įvairias gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas.
Be to, lizocimas pasižymi antioksidaciniu poveikiu, neutralizuodamas laisvuosius radikalus ir apsaugodamas ląsteles nuo oksidacinės žalos. Šios savybės daro lizocimą vertingu priedu maisto pramonėje, kur jis naudojamas kaip natūralus konservantas, siekiant pailginti galiojimo laiką ir užkirsti kelią bakterijų augimui. Farmacijos srityje lizocimas naudojamas kaip terapinis agentas, skirtas gydyti infekcijas ir skatinti žaizdų gijimą. Be to, lizocimas naudojamas kosmetikoje ir asmens priežiūros produktuose dėl savo antimikrobinių ir antioksidacinių savybių, padedančių apsaugoti odą nuo aplinkos žalos ir išlaikyti jos sveikatą.
Didelis kiaušinio pH (8,6-9,2) bei jo baltyme esantis lizocimas veikia kaip baktericidinė medžiaga ir apsaugo kiaušinį nuo mikroorganizmų. Padėjus kiaušinį, ant jo viršaus lieka gleivių, kuriose yra lizocimo. Gleivėms padžiūvus, susidaro antlukštinė plėvelė - kutikula, kuri yra šiek tiek baktericidiška. Tačiau svarbu paminėti, kad kiaušinyje esančiam lizocimui salmonelės yra nejautrios, todėl kiaušinyje gali daugintis nesukeldamos matomų pokyčių.
Lizocimo išskyrimo ir gryninimo procesas
Baltymų išskyrimas ir gryninimas yra esminiai procesai biochemijos, biotechnologijos ir molekulinės biologijos srityse. Šie procesai leidžia atskirti ir koncentruoti specifinius baltymus iš sudėtingų biologinių mišinių, tokių kaip ląstelių lizatai ar audinių ekstraktai. Išgryninti baltymai naudojami įvairiems tikslams, įskaitant baltymų struktūros ir funkcijos tyrimus, vaistų kūrimą, diagnostinių testų kūrimą ir pramoninę fermentų gamybą.
Norint gauti didelį grynumą ir išeigą, būtina suprasti ir įvaldyti lizocimo išskyrimo metodus. Gryninimo procesas paprastai apima kelis etapus, įskaitant ląstelių sutrikimą, atskyrimą ir chromatografiją.
Nedidukų eksperimentas
Lizocimo išskyrimas jonų mainų chromatografijos metodu
Jonų mainų chromatografija yra vienas efektyviausių metodų lizocimui išgryninti iš kiaušinio baltymo, pagrįstas baltymų krūvio savybėmis. Stacionarinė fazė susideda iš įkrautų dervų, kurios pritraukia priešingo krūvio baltymus. Baltymų eliucija atliekama keičiant druskos koncentraciją arba pH.
Štai jonų mainų chromatografijos metodo eiga, siekiant išgryninti lizocimą iš kiaušinio baltymo:
- 4 mL kiaušinio baltymo skiedėme 40 mL buferio G. Viską gerai išmaišėme magnetine maišykle.
- Centrifugavome 10000xg 5min. Nuosėdas išmetėme.
- Paėmėme supernatanto mėginį (0,5 ml) baltymo koncentracijai nustatyti ir elektroforetinei analizei atlikti [1mėg.].
- Į supernatantą įdėjome 1,5 g CM celiuliozės ir 15min. magnetine maišykle maišėme kambario temperatūroje.
- Centrifugavome 5000xg 5min.
- Paėmėme supernatanto mėginį (0,5ml) baltymo koncentracijai nustatyti ir elektroforetinei analizei atlikti [2mėg.].
- Nuosėdas užpylėme nedideliu kiekiu buferio G, išmaišėme, viską supylėme į chromatografinę kolonėlę.
- Plovėme kolonėlę G buferiu, kol eliuate neberadome baltymų. Baltymo koncentraciją matavome spektrofotometru, absorbciją esant 280nm bangos ilgiui. Išmatavome kolonėlės tūrį πR2L: R - kolonėlės vidinio tūrio spindulys, cm; L - CM celiuliozės stulpelio aukštis kolonėlėje, cm.
- Leidome per kolonėlę 1,5 tūrį buferio G su 0,5M NaCl, esant pratekėjimo greičiui 2ml/min. Rinkome frakcijas po 2ml. Frakcijose matavome baltymo koncentraciją.
- Iš didžiausią baltymo koncentraciją turinčios frakcijos ėmėme mėginį (0,5ml) baltymo koncentracijai nustatyti ir elektroforetinei analizei atlikti [3mėg.].
- Paruošėme žinomos koncentracijos lizocimo tirpalą. Iš jo ėmėm mėginį elektroforetinei analizei atlikti [4mėg.].
Išsodinimas amonio sulfatu
Vienas iš plačiai naudojamų baltymų išskyrimo metodų yra išsodinimas amonio sulfatu. Šis metodas remiasi baltymų tirpumo skirtumais didelėse druskų koncentracijose. Amonio sulfatas ((NH₄)₂SO₄) yra labai tirpi druska, dažnai naudojama baltymams išskirti, nes ji nesukelia baltymų denatūracijos.
Išsodinimas amonio sulfatu, dar vadinamas išsūdymu, yra metodas, pagrįstas baltymų tirpumo mažėjimu didelėse druskų koncentracijose. Baltymų tirpumas priklauso nuo hidrofobinių ir hidrofilinių sąveikų tarp baltymo molekulės ir ją supančio tirpiklio (dažniausiai vandens). Išsūdymas yra procesas, kurio metu didelės druskos koncentracijos pašalina vandens molekules, kurios paprastai supa baltymo molekulę. Druskos jonai konkuruoja su baltymų molekulėmis dėl sąveikos su vandeniu. Kai druskos koncentracija didėja, vandens molekulės labiau linkusios sąveikauti su druskos jonais nei su baltymu. Dėl to hidrofobinės baltymo sritys tampa labiau veikiamos, o tai skatina baltymo molekulių agregaciją ir iškritimą iš tirpalo.
Druskos koncentracijos ir pH įtaka
Skirtingi baltymai išsiskiria iš tirpalo esant skirtingoms amonio sulfato koncentracijoms. Šis skirtumas leidžia frakcionuotai išskirti baltymus, palaipsniui didinant amonio sulfato koncentraciją ir surenkant nuosėdas kiekviename etape. Baltymų, turinčių daugiau hidrofobinių paviršių, išsodinimui reikia mažesnės amonio sulfato koncentracijos, o baltymų, turinčių daugiau hidrofilinių paviršių, išsodinimui reikia didesnės koncentracijos.
Baltymo tirpumas taip pat priklauso nuo pH. Baltymo tirpumas yra mažiausias, kai pH yra lygus baltymo izoelektriniam taškui (pI). Izoelektrinis taškas yra pH reikšmė, kurioje baltymo molekulė neturi grynojo elektrinio krūvio.
Amonio sulfato išsodinimo procedūra
Amonio sulfato išsodinimo procedūra paprastai apima šiuos etapus:
- Mėginio paruošimas: Pradinis mėginys (pvz., ląstelių lizatas) paruošiamas pašalinant ląstelių nuolaužas ir kitas netirpias medžiagas centrifugavimu arba filtravimu.
- Amonio sulfato pridėjimas: Amonio sulfatas palaipsniui pridedamas prie mėginio, nuolat maišant, kad būtų užtikrintas tolygus pasiskirstymas. Pradedama nuo mažos koncentracijos, pvz., 20% prisotinimo, ir palaipsniui didinama iki norimos koncentracijos.
- Inkubavimas: Mėginys inkubuojamas tam tikrą laiką (pvz., 1-2 valandas) maišant, kad baltymai galėtų agreguotis ir iškristi.
- Centrifugavimas: Mėginys centrifuguojamas, kad nuosėdos būtų atskirtos nuo tirpalo. Nuosėdos, kuriose yra nusodinti baltymai, surenkamos.
- Resuspendavimas: Nuosėdos resuspenduojamos tinkamame buferiniame tirpale. Buferinis tirpalas parenkamas atsižvelgiant į tolesnius baltymų tyrimo etapus.
- Dializė arba desalinimas: Resuspenduotas baltymų tirpalas dializuojamas arba desalinuojamas, kad būtų pašalintas amonio sulfatas. Dializė atliekama naudojant membraną, kuri praleidžia mažas molekules, tokias kaip amonio sulfatas, bet sulaiko baltymus. Desalinimui gali būti naudojamos kolonėlės su sefadeksu.
Lizocimas yra fermentas, natūraliai randamas vištos kiaušinio baltyme, pasižymintis antibakterinėmis savybėmis. Lizocimo išskyrimui iš kiaušinio baltymo gali būti naudojamas amonio sulfato išsodinimas. Pirmiausia kiaušinio baltymas atskiriamas nuo trynio ir praskiedžiamas buferiniu tirpalu. Tada palaipsniui pridedamas amonio sulfatas, nuolat maišant, kol pasiekiama norima koncentracija. Po inkubacijos mėginys centrifuguojamas, o nuosėdos, kuriose yra lizocimas, surenkamos. Nuosėdos resuspenduojamos buferiniame tirpale ir dializuojamos, kad būtų pašalintas amonio sulfatas. Išgrynintas lizocimas gali būti toliau analizuojamas ir naudojamas įvairiems tikslams.
Amonio sulfato išsodinimo privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- Ekonomiškumas: Amonio sulfatas yra pigi ir lengvai prieinama druska.
- Efektyvumas: Metodas efektyviai koncentruoja baltymus ir pašalina didelę dalį teršalų.
- Švelnus metodas: Amonio sulfatas retai denatūruoja baltymus, todėl išsaugomas jų biologinis aktyvumas.
- Universalumas: Metodas gali būti taikomas įvairiems baltymams išskirti.
Trūkumai:
- Mažas selektyvumas: Metodas nesuteikia didelio selektyvumo, todėl reikia papildomų gryninimo etapų.
- Druskos pašalinimas: Būtina pašalinti amonio sulfatą prieš tolesnius tyrimus, nes didelės druskos koncentracijos gali trukdyti kitiems metodams.
- Baltymų tirpumas: Kai kurie baltymai gali būti sunkiai ištirpinami po išsodinimo.
Kiti baltymų išskyrimo metodai
Be amonio sulfato išsodinimo ir jonų mainų chromatografijos, yra ir kitų baltymų išskyrimo metodų, tokių kaip:
- Afininė chromatografija: Šis metodas naudoja specifinį ligandą, kuris prisijungia prie norimo baltymo.
- Dydžio atskyrimo chromatografija (gelio filtracija): Šis metodas atskiria baltymus pagal jų molekulinę masę.
- Hidrofobinė sąveikos chromatografija: Šis metodas atskiria baltymus pagal jų hidrofobiškumą.
- Ultrafiltracija: Ultrafiltracija yra membraninės filtracijos tipas, naudojamas baltymams koncentruoti ir išvalyti. Šis metodas naudoja pusiau pralaidžią membraną, leidžiančią mažiems molekulėms praeiti, o stambios molekulės, tokios kaip baltymai, sulaikomos. Ultrafiltracija yra švelnus ir efektyvus būdas baltymams koncentruoti ir pašalinti teršalus, tokius kaip druskos ir maži baltymai.
- Nusodinimas organiniais tirpikliais: Organiniai tirpikliai, tokie kaip etanolis arba acetonas, gali būti naudojami baltymams nusodinti. Šis metodas remiasi tuo, kad organiniai tirpikliai mažina vandens dielektrinę konstantą, todėl mažėja baltymų tirpumas.
- Nusodinimas polimerais: Polimerai, tokie kaip polietilenglikolis (PEG), gali būti naudojami baltymams nusodinti. Šis metodas remiasi tuo, kad polimerai atitraukia vandenį nuo baltymų paviršiaus, todėl jie agreguojasi ir iškrenta iš tirpalo.
Baltymų kiekio ir grynumo įvertinimas
Po baltymų išskyrimo svarbu nustatyti baltymų koncentraciją ir įvertinti jų grynumą.
Baltymų kiekio nustatymas
Yra įvairių metodų baltymų kiekiui nustatyti, įskaitant:
- Bradford metodas: Bradford metodas yra plačiai naudojamas baltymų koncentracijai nustatyti. Jis remiasi baltymų gebėjimu prisijungti prie Coomassie Brilliant Blue G-250 dažų, sukeliant spalvos pokytį, kuris matuojamas spektrofotometriškai. Metodas yra greitas, jautrus ir patogus, todėl tinka įvairiems baltymų mėginiams. Tačiau jis gali būti veikiamas trukdžių iš tam tikrų medžiagų, tokių kaip detergentai ir buferiai. Rinkoje yra įvairių spektrofotometrų, skirtų Bradford metodu pagrįstiems baltymų kiekybiniams tyrimams atlikti. Šie prietaisai skiriasi jautrumu, tikslumu ir automatizavimo lygiu.
- Lowry metodas: Lowry metodas yra kitas populiarus metodas baltymų koncentracijai nustatyti. Jis remiasi baltymų reakcija su Folin-Ciocalteu reagentu, sukeliant spalvos pokytį, kuris matuojamas spektrofotometriškai. Lowry metodas yra jautresnis nei Bradford metodas, tačiau jis yra labiau veikiamas trukdžių iš tam tikrų medžiagų.
- Biuret metodas: Biuret metodas yra senesnis metodas baltymų koncentracijai nustatyti. Jis remiasi baltymų reakcija su vario jonais šarminėje terpėje, sukeliant spalvos pokytį, kuris matuojamas spektrofotometriškai. Biuret metodas yra mažiau jautrus nei Bradford ir Lowry metodai, tačiau jis yra mažiau veikiamas trukdžių.
- UV absorbcijos metodas: UV absorbcijos metodas remiasi baltymų gebėjimu absorbuoti ultravioletinę šviesą. Baltymų koncentracija gali būti nustatyta matuojant absorbciją prie 280 nm. Šis metodas yra greitas ir paprastas, tačiau jis yra mažiau jautrus nei kiti metodai.
Baltymų grynumo įvertinimas
Po baltymų išskyrimo ir koncentracijos nustatymo svarbu įvertinti baltymų grynumą. Tam naudojami šie metodai:
- SDS-PAGE elektroforezė: SDS-PAGE (natrio dodecilsulfato poliakrilamido gelio elektroforezė) yra metodas, naudojamas baltymams atskirti pagal jų molekulinę masę. SDS denatūruoja baltymus ir suteikia jiems neigiamą krūvį, todėl jie migruoja per gelį elektriniame lauke. SDS-PAGE yra galingas įrankis baltymų grynumui, molekulinei masei ir santykinei gausai įvertinti. Tai taip pat gali būti naudojama baltymų modifikacijoms, tokioms kaip glikozilinimas ir fosforilinimas, nustatyti.
- Izoelektrinis fokusavimas: Izoelektrinis fokusavimas yra metodas, naudojamas baltymams atskirti pagal jų izoelektrinį tašką (pI). Baltymų mišinys yra veikiamas pH gradiento, todėl baltymai migruoja tol, kol pasiekia savo pI, kur jie sustoja.
- Chromatografija: Chromatografijos metodai, tokie kaip jonų mainų chromatografija ir dydžio atskyrimo chromatografija, gali būti naudojami baltymų grynumui įvertinti.
Rinkoje parduodami aparatai ir jų palyginimas
Šiuolaikinės technologijos siūlo platų aparatų asortimentą, skirtą baltymų išskyrimui ir gryninimui:
- Bradford metodu pagrįsti prietaisai: Rinkoje yra įvairių spektrofotometrų, skirtų Bradford metodu pagrįstiems baltymų kiekybiniams tyrimams atlikti. Šie prietaisai skiriasi jautrumu, tikslumu ir automatizavimo lygiu. Kai kurie spektrofotometrai skirti darbui su dideliu pralaidumu, o kiti yra optimizuoti darbui su mažos apimties mėginiais. Prieš pasirenkant spektrofotometrą, būtina atsižvelgti į konkrečius tyrimo reikalavimus.
- SDS-PAGE analizės įranga: SDS-PAGE analizė atliekama naudojant elektroforezės įrangą, kurią sudaro maitinimo šaltinis, elektroforezės kamera ir geliai. Rinkoje yra įvairių dydžių ir konfigūracijų elektroforezės kamerų, skirtų skirtingiems mėginių pralaidumams. Maitinimo šaltiniai turėtų būti pajėgūs tiekti pastovią įtampą ir srovę, kad būtų užtikrintas patikimas ir atkuriamas atskyrimas.
- Jonų mainų chromatografijos sistemos: Jonų mainų chromatografijai naudojamos chromatografijos kolonos, užpildytos jonų mainų dervomis. Rinkoje yra įvairių tipų dervų, skirtų skirtingiems baltymams atskirti. Chromatografijos sistemos gali būti automatizuotos, kad būtų galima optimizuoti atskyrimo procesą. Automatizuotos sistemos paprastai apima siurblį, purkštuvą, kolonų krosnį ir detektorių.
- Ultrafiltracijos įranga: Ultrafiltracijos įranga apima membranas ir filtracijos sistemas. Membranos skiriasi pagal porų dydį ir medžiagą, o filtracijos sistemos gali būti partinės arba nuolatinės. Partinės sistemos tinka nedideliems mėginių kiekiams, o nuolatinės sistemos tinka dideliems mėginių kiekiams.
- Centrifugavimas: Centrifugavimas yra naudojamas ląstelėms ir kitiems kietiems elementams atskirti nuo skysčių. Centrifugos skiriasi pagal greitį ir talpą. Didelio greičio centrifugos naudojamos baltymams ir kitiems smulkiems daleliams nusodinti, o mažo greičio centrifugos naudojamos ląstelėms ir nuolaužoms nusodinti.
Metodų alternatyvos
Alternatyvos kiaušinio baltymo atskyrimui
Be tradicinių metodų, tokių kaip amonio sulfato nusodinimas ir dializė, galima naudoti ir kitus baltymų atskyrimo metodus, įskaitant afininę chromatografiją ir dviejų fazių atskyrimą vandeniniais polimerais. Afininė chromatografija yra labai selektyvus metodas, kuris naudoja specifinį prisijungimo ligandą baltymams atskirti pagal jų afinitetą. Dviejų fazių atskyrimas vandeniniais polimerais naudoja dviejų nesimaišančių polimerų, tokių kaip polietilenglikolis ir dekstranas, sistemą baltymams atskirti pagal jų hidrofobines savybes.
Alternatyvos jonų mainų chromatografijai
Alternatyvūs metodai jonų mainų chromatografijai apima hidrofobinę sąveikos chromatografiją ir dydžio atskyrimo chromatografiją. Hidrofobinė sąveikos chromatografija atskiria baltymus pagal jų hidrofobiškumą, o dydžio atskyrimo chromatografija atskiria baltymus pagal jų molekulinę masę. Hidrofobinė sąveikos chromatografija ypač tinka baltymams, kurie neturi stipraus krūvio, atskirti, o dydžio atskyrimo chromatografija tinka baltymams atskirti pagal jų molekulinę masę.
Kiaušinių ženklinimas ir saugus vartojimas
Kiaušinis yra ne tik vertintinas maisto produktas, bet ir gera terpė mikroorganizmams augti. Kiaušinius laikant ilgiau nei 5 dienas 16-18 °C temperatūroje ar 2-3 savaites žemoje pliusinėje temperatūroje, inaktyvuojasi lizocimas ir jų atsparumas mikroorganizmams mažėja. Susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams plisti ir daugintis.
Netinkamai paruošę kiaušinius ar vartodami žalius kiaušinius žmonės gali susirgti salmonelioze - žmonių ir gyvūnų infekcine liga, kurią sukelia Salmonella rūšies gramneigiamos lazdelės formos bakterijos. Į padėtą kiaušinį mikroorganizmai patenka pro lukšto poras. Kiaušinio lukšto paviršius būna užterštas įvairiais mikroorganizmais, patekusiais iš paukščio žarnyno, oro, dirvos, pakratų ir kt. Nuo mikroorganizmų patekimo į kiaušinio vidų saugo lukštas ir apsauginė plėvelė, bet iš ilgiau laikomų kiaušinių išgaruoja vanduo, o vietoj jo į kiaušinį skverbiasi oras, kartu su juo ir mikroorganizmai.
Kiaušinius plaunant, pašalinama apsauginė plėvelė ir mikroorganizmai greičiau patenka į kiaušinių vidų, todėl kiaušinių, skirtų ilgiau laikyti, plauti nerekomenduojama. Juo ilgiau kiaušinis bus laikomas, tuo daugiau mikroorganizmų pateks į jo vidų ir dauginsis. Iš pradžių mikroorganizmai dauginasi po lukštu ant plėvelės, iš čia skverbiasi gilyn į visą kiaušinį ir jis sugenda.
Rekomendacijos vartotojams
Pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kiaušiniai vartotoją turi pasiekti ne vėliau kaip per 21 dieną nuo kiaušinių padėjimo. EFSA ekspertai nustatė, kad jeigu kiaušinių pardavimo terminas pratęsiamas nuo 21 iki 28 dienų, infekcijų rizika padidėja 40 proc. nevirtuose kiaušiniuose ir 50 proc. Atliktas vertinimas parodė, kad infekcijų rizikos didėjimas priklauso nuo ilgesnės kiaušinių laikymo trukmės ir temperatūros, atitinkamai tiek prekybos vietose, tiek namuose. Siekiant sumažinti galimą riziką, kiaušinius reikia laikyti šaldytuve. EFSA teigimu, jeigu kiaušinio vidus užkrėstas salmonelėmis, jos gali greitai daugintis kai temperatūra ir laikymo trukmė didėja. Vis dėlto, gerai išvirti kiaušiniai infekcijos riziką sumažina.
Kitos svarbios rekomendacijos:
- Perkant kiaušinius atkreipti dėmesį į jų galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas 28 dienos).
- Rekomenduojama kiaušinius namuose laikyti ne aukštesnėje kaip 18°C temperatūroje, geriausia - šaldytuve.
- Laikomi žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu.
- Vartoti tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę: švieži kiaušiniai lieka dugne, o seni kiaušiniai iškyla į paviršių.
- Siekiant išsaugoti apsauginį sluoksnį, nupirkto kiaušinio iškart nereikėtų plauti, namuose iki maisto ruošimo laikyti neplautus kiaušinius. Todėl kiaušiniai po virimo neturėtų būti panardinami į šaltą vandenį, kadangi kiaušinyje esantys mikroorganizmai gali prasiskverbti pro mažus įtrūkimus ar pro akytus lukštus.
Kiaušinių tinkamumo vartoti terminas
Kaip ir kiekvienas produktas, kiaušinis turi subręsti. Specialistų manymu, geriausias skonio savybes kiaušinis įgyja per 5 paras po padėjimo. Kiaušinių tinkamumo vartoti terminas gan ilgas, jie turėtų būti suvartojami per 28 dienas po padėjimo. Geriausia žalius kiaušinius laikyti nuo +5°C iki +18°C, saugoti nuo temperatūros svyravimų, o plauti tik prieš vartojimą. Virtų kiaušinių nepatariama laikyti ilgiau kaip 2 paras, laikant kambario temperatūroje, o šaldytuve - iki 3 parų. Todėl dažant margučius, reikėtų marginti tokį kiekį, kokį planuojama suvartoti per 3 paras.
Kiaušinių ženklinimo informacija
Prieš paskirstant į prekybos vietas, įvertinama kiaušinių kokybė, jie rūšiuojami ir pakuojami. Į prekybą gali būti tiekiami tik A klasės kiaušiniai, atitinkantys kokybės reikalavimus: lukštai turi būti nepažeisti, be deformacijų, švarūs, be pašalinių medžiagų ar kvapo. Kiaušinio lukštas - natūrali membrana apsauganti kiaušinį nuo neigiamo aplinkos poveikio, pavyzdžiui, išdžiūvimo, mikroorganizmų ar aplinkos kvapų.
Rūšiuojant kiaušiniai skirstomi į keturias svorio kategorijas, kurios nurodomos ant kiaušinių pakuočių:
- XL - labai dideli (73 g ir didesni)
- L - dideli (63-73 g)
- M - vidutiniai (53-63 g)
- S - maži (iki 53 g)
Gali būti supakuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušiniai, tada ant pakuočių nurodoma „skirtingų dydžių kiaušiniai“. Pasirinkimas, kokio dydžio kiaušinius pirkti, kiekvieno vartotojo skonio dalykas. Specialistų teigimu, tiek mažuose, tiek ir pačiuose didžiausiuose kiaušiniuose yra tos pačios maistinės medžiagos ir vitaminai.
Kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo vištos veislės. Manoma, kad rudo pigmento turintys kiaušinių lukštai yra tvirtesni už baltus. Taip pat reikėtų žinoti, kad aukšto produktyvumo vištų kiaušiniai nėra tokie tvirti, nes lukštų formavimosi procesas būna greitesnis nei įprasta.
Renkantis parduotuvėje, pirkėjams daug informacijos apie kiaušinius, jų tinkamumo vartoti laiką, paukščių auginimo būdą ir pan. suteikia ženklinimo informacija. Tačiau prieš perkant būtinai reikėtų įsitikinti, kad pakuotėje visi kiaušiniai yra sveiki, neprilipę prie pakuotės, nepažeistu lukštu. Renkantis kiaušinius pas smulkų ūkininką, reikėtų žinoti, kad ūkininkai laikantys mažiau kaip 50 vištų neprivalo parduodamų kiaušinių ženklinti. Tačiau, kaip ir prekybos centruose, jie turi parduoti kiaušinius pakuotėse, nesuskilusiais lukštais ir, žinoma, šviežiai sudėtus.
Ant pakuočių privaloma pateikti pakavimo įmonės kodą, kiaušinių tinkamumo vartoti terminą, nuorodą vartotojams produktus laikyti šaltai, informaciją apie vištų auginimo būdą ir kita informacija. Ženklinimo kodo pirmasis skaičius reiškia dedeklių vištų laikymo būdą:
- 0 - ekologinis ūkininkavimas - turi turėti sertifikatą ekologinio ūkio. Vištos ir laisvos bėgioja, ir natūraliai auginamos bei šeriamos. Paprastai šių vištų kiaušiniai būna dideli, skanūs ir sveiki, kadangi šioms vištoms yra užtikrinamos pačios geriausios gyvenimo sąlygos.
- 1 - laisvai laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose). Jos bėgioja lauke, lesa žolę, grūdus, sliekus. Tai lyg sodyboje ar gamtoje laikomos vištos.
- 2 - ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos laisvai vaikščioti pastato viduje).
- 3 - narvuose laikomų vištų kiaušiniai - nerekomenduoju vartoti. Pati neperku tokių kiaušinių ir jums nerekomenduoju. Ir gyvūnų gaila, ir kiaušinio maistinė vertė yra prastesnė.
Vidurinioji žymens dalis, sudaryta iš raidžių, rodo dedeklių vištų laikymo šalies kodą.
Kaip teisingai laikyti kiaušinius?
- Kiaušinius laikykite šaldytuve.
- Kiaušinius plaukite tik prieš vartojimą, nes nuplovę pirktus kiaušinius labai sutrumpinsite galiojimo terminą.
- Kiaušinio vidus yra sterilus, todėl atminkite, kad skilę, dužę kiaušiniai kelia pavojų, į juos patenka įvairūs mikrobai, todėl juos reikia virti ilgiau (iki 7 min).
Įdomūs kiaušinių ir jų dalių panaudojimo būdai buityje
Susiruošėte iškepti omletą? Puiku! Tik palikite vieną kiaušinį, kuris padės išspręsti toli gražu ne vieną smulkią problemėlę. Kiaušiniai ir jų dalys pasižymi daugybe naudingų savybių, kurias galima pritaikyti kasdieniame gyvenime.
- Sugrąžinkite žvilgesį pažeistiems plaukams: Ypač aktualu tai tampa po nesėkmingo dažymo. Išblukusios plaukų sruogos gadina nuotaiką? Sumaišykite kiaušinio trynį su alyvuogių aliejumi ir tepkite ant plaukų po trinkimo. Kiaušiniuose gausu baltymų, pagal savo struktūrą itin artimų plaukų statybinei medžiagai, o aliejus kuo puikiausiai sulaiko drėgmę. Taigi tokios naminės gydomosios priemonės efektas bus pastebėtas jau po pirmo panaudojimo. Jei trokštate malonaus aromato, galite į namų gamybos kaukę įlašinti porą lašų eterinio aliejaus.
- Saugūs klijai vaikų kūrybai: Kiaušinio baltymas kuo puikiausiai pakeis klijus, skirtus aplikacijoms kurti ir darbams su spalvotu kartonu atlikti. Be to, tokie natūralūs klijai visiškai nekenksmingi jūsų mažylių sveikatai. Tiesa, juos paruošite sudaužę toli gražu ne vieną kiaušinį.
- Trąšos kambariniams ir daržo augalams: Kiaušinių lukštai - tobulas kalcio šaltinis, o šis mineralas itin reikalingas daugelio rūšių augalų (paprikų, pomidorų, baklažanų) sparčiam augimui ir atsparumui užtikrinti. Taigi drąsiai naudokite kiaušinių lukštus kaip trąšas. Dar galima įberti šiek tiek susmulkintų kiaušinių lukštų į vandenį, skirtą kambariniams augalams laistyti. Tiesa, prieš naudojant tokį praturtintą vandenį būtina jam leisti pastovėti.
- Kai po ranka nėra vaistinėlės: Įsipjovėte? Skubiai išvirkite kiaušinį, nulupkite jį ir atsargiai pašalinkite plonytį baltyminį apvalkalą (membraną, esančią tarp lukšto ir paties baltymo). Ši plėvelė atstos pleistrą. Liaudies medicinos gerbėjai netgi linkę tvirtinti, kad toks pleistras žaizdas išgydo kur kas greičiau nei įprastinis variantas.
- Pavyks išvalyti net ir įsisenėjusias dėmes nuo odinės avalynės ir aksesuarų: Kiaušinio baltymas džiūdamas kuo puikiausiai „susemia“ visas nešvarumų dalelytes ir tuo pačiu minkština odą. Svarbiausia jį gerai nuvalyti.
- Sugrąžinkite sidabrui spindesį: Naminių priemonių mylėtojai siūlo išmėginti neįprastą būdą sidabriniams dirbiniams atnaujinti. Išvirkite vieną ar du kiaušinius, išimkite trynius ir sudėkite juos į dubenį ar plastikinę dėžutę. Užklokite trynius popieriniu rankšluosčiu, o tada ant popieriaus sluoksnio išdėliokite sidabrinius dirbinius, kuriems reikalinga priežiūra. Sidabrą ant trynių ir popieriaus sluoksnio palikite pagulėti visą dieną, o tada kruopščiai nuplaukite juos panaudodami nedidelį muilo kiekį.
tags: #lizocimo #is #kiausinio #baltymo #isskyrimas